Byla 2S-835-230/2017
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo K. M. priešieškinį ieškovei K. I. C. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Atsakovas K. M. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti esamą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nustatant, kad K. M. bendrauja su savo vaiku L. L. C. pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 18.30 val. iki 21.30 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. vaiko tėvo parinktose vietose, nedalyvaujant K. I. C., R. C. arba J. C.; leisti K. M. pasiimti savo vaiką L. L. C. į Norvegiją Kalėdų atostogoms nuo 2016 m. gruodžio 16 d. 19 val. iki 2017 m. sausio 2 d. 19 val., įpareigojant ieškovę K. I. C. 2016 m. gruodžio 16 d. 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje perduoti šalių vaiką.
    2. Prašyme nurodė, kad dėl lėktuvų skrydžių iš Bergeno grafikų jis atvyksta į Vilnių tik penktadienį 16.30 val., o į Kauną traukiniu atvyksta tik 18 val. Ieškovė geranoriškai leisti susitikti su vaiku penktadienį nuo 18 val. iki 21 val. nesutinka, todėl jis niekada negalėjo susitikti su vaiku penktadienį. Taip pat prašo prailginti bendravimo su vaiku laiką, nes 3,5 metų amžiaus vaiko ugdymui reikia daugiau laiko, nei buvo skirta teismo, kai vaikas buvo 1,5 metų amžiaus. Vaiko motinos požiūris į tėvą yra neigiamas, todėl jos dalyvavimas trukdo vaiko ir tėvo bendravimui. Susitikimai su vaiku vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje, todėl susitikimai galėtų vykti ir kitose vietose. Prašo leisti jam pasiimti vaiką Kalėdų atostogoms į Norvegiją. Rusų kilmės ieškovės šeima stačiatikių Kalėdas švenčia kitu metu, nei katalikai, todėl vaikas galės atšvęsti Kalėdų šventes tiek su tėvo šeima, tiek su motinos šeima.
    3. Ieškovė K. I. C. atsiliepimu su prašymu nesutiko, nurodė, kad atsakovas prašymą pakeisti bendravimo su vaiku laiką penktadieniais grindžia ne vaiko, o savo interesais. Atsakovas gali pasinaudoti galimybe atvykti į Lietuvą anksčiau. Vaikas turi griežtą dienotvarkę, eina miegoti anksti, todėl 21.30 val., kai pagal naujai siūlomą tvarką baigtųsi atsakovo su sūnumi bendravimas, yra pernelyg vėlus metas. Nesutinka, kad bendravimas vyktų ilgiau ir nedalyvaujant ieškovei, nes vaikas yra mažas, prisirišęs prie motinos, vienas su atsakovu niekada nėra buvęs, atsakovas nežino vaiko dienotvarkės. Atsakovo ir vaiko bendravimas paprastai vyksta viešbučio „Regina“ patalpose, tačiau viešbutis yra įrengtas vaiko gyvenamajame name, todėl įprasta vaikui aplinka iš esmės nesikeičia. Nesutinka leisti išsivežti vaiką į Norvegiją Kalėdų atostogoms, kadangi vaiko atskyrimas nuo motinos ir buvimas tik su atsakovu pakenktų vaiko interesams.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
    2. Teismas nustatė, kad šiai dienai galioja Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, t. y. 1) atsakovas K. M. bendrauja su mažamečiu sūnumi L. L. C. vieną mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 15 iki 18 val., šeštadienį ir sekmadienį iš ryto nuo 10 iki 12 val. ir nuo 15 iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant ieškovei K. I. C.; 2) įpareigoti šalis, kad negalint bendrauti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytu laiku „Skype“ programa, jos privalo informuoti viena kitą apie tai ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki bendravimo pradžios. Teismas pažymėjo, kad laikinoji bendravimo tvarka negali būti derinama prie skrydžio laiko, kuris yra patogus atsakovui. Šiuo atveju būtent atsakovas turi pareigą imtis priemonių, kad laiku atvyktų pasimatyti su sūnumi, pasirinkdamas ankstesnį skrydžio laiką arba atvykdamas į Lietuvą iš vakaro. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo laiko penktadieniais pakeitimo teismas taip pat atsižvelgė į mažamečio vaiko dienotvarkę. Šalių mažamečiam vaikui šiuo metu yra tik 3,5 metų. Tokio amžiaus vaikui 21.30 val., iki kada atsakovas nori bendrauti penktadieniais, yra pernelyg vėlus metas. Taigi šis atsakovo prašymas grindžiamas ne mažamečio vaiko, o paties atsakovo interesais. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalių sūnus yra 3,5 metų amžiaus, nuolat gyvena su motina, ji sūnumi rūpinasi, tenkina kasdienius mažamečio vaiko poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba jam suprantama kalba, todėl sūnus yra prie motinos emociškai prisirišęs. Su atsakovu mažametis vaikas bendrauja retai, pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką po kelias valandas vieną savaitgalį per mėnesį gyvai ir „Skype“ programa. Atsakovas nekelia reikalavimų dėl intensyvesnės bendravimo tvarkos. Šiuo atveju vaikas nėra buvęs su atsakovu vienas, atsakovas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų vaiko poreikių, juos galimai skiria ir kalbos barjeras, nes ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje, atsakovas nemoka lietuviškai, vaikas nemoka norvegiškai, jie tarpusavyje bendrauja anglų kalba, kuri vaikui nėra gimtoji. Ir atsakovas, ir ieškovė pripažįsta, kad bendravimas paprastai vyksta viešbučio „Regina“ patalpose, tačiau viešbutis yra įrengtas vaiko gyvenamajame name, todėl įprasta vaikui aplinka iš esmės nesikeičia. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, siekiant, kad vaikas nepatirtų streso, nesaugumo jausmo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką savaitgalį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kitų asmenų dalyvavimas atsakovo ir sūnaus bendravime Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nenustatytas. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo išsivežti sūnų į Norvegiją Kalėdų atostogoms, teismas pažymėjo, kad mažametis vaikas nėra buvęs su atsakovu vienas ilgiau nei kelias valandas, tuo labiau, nebuvo išvykęs su atsakovu iš jam įprastos ir saugios aplinkos. Todėl išvykimas atsakovo prašomam laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 2 d. turėtų neigiamą įtaką, sukeltų vaikui stresą ir emocinę įtampą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir pakeisti laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad K. M. bendrauja su savo vaiku L. L. C. pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 18.30 val. iki sekmadienio 18 val. arba penktadienį nuo 18.30 iki 21.30 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 18 val. vaiko tėvo parinktose vietose nedalyvaujant K. I. C., įpareigojant K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), bendravimo pradžioje perduoti šalių vaiką L. L. C. atsakovui K. M., kuris vaiką grąžintų K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), pasibaigus bendravimui, šios apsaugos priemonės vykdymą pavedant antstoliui, kuriam būtų leidžiama vykdymui pasitelkti policiją ir naudoti prievartą prieš asmenis, kurie trukdytų vykdyti šią apsaugos priemonę; leisti atsakovui K. M. pasiimti savo vaiką L. L. C. į Norvegiją Kalėdų (arba Naujųjų metų arba kitoms atostogoms) nuo dviejų iki keturių savaičių, įpareigojant ieškovę K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), perduoti šalių vaiką L. L. C. atsakovui K. M., kuris vaiką grąžintų K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), pasibaigus atostogoms, šios apsaugos priemonės vykdymą pavedant antstoliui, kuriam būtų leidžiama vykdymui pasitelkti policiją ir naudoti prievartą prieš asmenis, kurie trukdytų vykdyti šią apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Nors Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė atsakovo K. M. bendravimo tvarką su vaiku vieną mėnesio savaitgalį penktadienį nuo 15 iki 18 val., tačiau dėl lėktuvų skrydžio grafiko atsakovas niekada negalėjo susitikti su vaiku penktadienį, nes į Kauną atvyksta tik 18 val., o ieškovė piktybiškai neleidžia susitikti su vaiku nuo 18 val., nors apie tai yra informuojama iš anksto.
      2. Šalių nepilnametis vaikas su tėvu (atsakovu) bendrauja angliškai ir nėra būtinas K. I. C. dalyvavimas bendravimo metu. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių bei antstolės susirašinėjimo matyti, kad motinos požiūris į vaiko tėvą yra neigiamas, ji siekia tėvą pašalinti iš vaiko gyvenimo. Esant tokiems įtemptiems ir konfliktiškiems vaiko tėvų santykiams, laikytina, kad K. I. C. dalyvavimas tėvo ir vaiko susitikimuose trukdo ramiam tėvo ir vaiko bendravimui. Todėl yra pagrindas šią bendravimo tvarką pakeisti, nustatant, kad K. M. bendrauja su savo vaiku nedalyvaujant K. I. C., R. C. ir J. C..
      3. Susitikimai su vaiku yra rengiami ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o tame pačiame name, viešbučio „Regina“ nuomojamuose kambariuose, kuriuose vaikas negyvena. Kadangi susitikimai nėra rengiami vaiko gyvenamojoje vietoje, nustatytina, kad susitikimai vyktų ir kitose vietose, nedalyvaujant K. I. C., R. C. arba J. C., nes jų dalyvavimas neatitinka geriausių vaiko interesų bendrauti su tėvu ramioje ir nuo smurto apsaugotoje aplinkoje.
      4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą leisti jam pasiimti vaiką Kalėdų atostogoms į Norvegiją, kadangi rusų kilmės ieškovės šeima stačiatikių Kalėdas švenčia kitu metu, nei katalikai, todėl vaikas galės šventes švęsti tiek su tėvo šeima, tiek su motinos šeima.
      5. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą nustatyti, kad susitikimai vyks kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį ir ilgesnį laiką, neįvertino to, kad vaikas, nuolat ir reguliariai negalėdamas bendrauti su tėvu, patiria didelę žalą, nes vaikas nėra mokomas norvegų ir anglų kalbos, taip pat neugdomas vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu, o dėl ieškovės kaltės apskritai neužtikrinamos vaiko bendravimo su tėvu teisės ir vaiko teisė palaikyti su tėvu reguliarius tiesioginius santykius.
      6. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje nenustatyta, kurį konkrečiai kiekvieno mėnesio savaitgalį turėtų vykti atsakovo ir vaiko bendravimas. Tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kai teismo sprendime nenurodyta, kurį konkrečiai mėnesio savaitgalį turi vykti bendravimas, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai konkreti (aiški), nes šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, gali sudaryti prielaidas kilti papildomiems nesutarimams. Todėl nustatytinas konkretus savaitgalis (t. y. pirmas mėnesio savaitgalis) susitikimams su vaiku, nes tėvai nuolat nesutaria dėl savaitgalio datos, taip pat skirtinas ilgesnis laikas bendravimui, kad šis bendravimas su vaiku būtų intensyvesnis ir vaikas galėtų geriau pažinti tėvą ir mokytis norvegų ir anglų kalbos.
      7. Tiesioginis bendravimas su vaiku yra vienintelė galimybė tėvui bendrauti su vaiku ir mokyti jį anglų ir norvegų kalbos, dalyvauti jo auklėjime. Kelionės į Lietuvą yra brangios, todėl atsakovas norėtų kuo ilgiau pabūti su vaiku tą vienintelį savaitgalį per mėnesį, nes tik intensyviau bendraudamas su tėvu vaikas galės geriau ir artimiau jį pažinti, taip pat išmokti norvegų ir anglų kalbos. Dabartinė bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes dėl reto bendravimo su tėvu vaikas iki šiol nekalba norvegiškai. Todėl susitikimai su tėvu turėtų būti ilginami, taip pat leidžiama tėvui išvykti su vaiku į Norvegiją, kur vaikas galėtų susipažinti su savo šeima iš tėvo pusės, bendrauti su savo amžiaus vaikais, taip lavindamas norvegų kalbos žinias, kurių lavinti Lietuvoje rusakalbė ieškovė neleidžia dėl jos priešiškumo vaiko tėvui.
      8. Vaiko motina nepateikė įrodymų, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti 3,5 metų vaiko poreikiais ir užtikrinti mažamečiui tinkamas bendravimo ir poilsio sąlygas.
    2. Ieškovė K. I. C. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendžiant dėl atsakovo pareikštų prašymų pakeisti byloje nustatytą laikiną bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Ieškovės vertinimu, nei bylos duomenys, nei atsakovo prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu galiojanti laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Prašymą nustatyti bendravimo su vaiku laiką penktadienį nuo 18.30 val. iki 21.30 val. atsakovas grindžia ne vaiko, o išimtinai savo interesais. Teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą, jog atsakovas su vaiku bendrautų nedalyvaujant ieškovei (vaiko mamai) savo paties iniciatyva pasirinktoje vietoje, taip pat kad bendravimas vyktų ilgesnį nei iki šiol nustatytą laiką. Vienas pats bendraudamas su atsakovu kitoje nei jam įprastoje namų aplinkoje ir dar nedalyvaujant ieškovei, mažametis ginčo šalių sūnus patirtų akivaizdų stresą, nesaugumo būseną, kas ne padėtų, o pakenktų vaiko interesams.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo K. M. prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jomis nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką siekiant ją išplėsti, teisėtumo ir pagrįstumo.
    3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šiuo metu galiojanti anksčiau nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta, pakankamai užtikrinanti vaiko interesus ir atsakovo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
    4. Apeliantas (atsakovas) K. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, neįvertino tai, kad vaikas, nuolat ir reguliariai negalėdamas bendrauti su tėvu, patiria didelę žalą, vaikas nėra mokomas norvegų ir anglų kalbos, taip pat neugdomas vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu, o dėl ieškovės kaltės apskritai neužtikrinamos vaiko bendravimo su tėvu teisės ir vaiko teisė palaikyti su tėvu reguliarius tiesioginius santykius.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pagrįstumo
    1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
    2. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai.
    3. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, kai vaiko tėvai gyvena skyrium.
    4. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
    5. Bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo K. M. prašymą bei taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nustatė, kad atsakovas K. M. bendrauja su mažamečiu sūnumi L. L. C. vieną mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 15 iki 18 val., šeštadienį ir sekmadienį iš ryto nuo 10 iki 12 val. ir nuo 15 iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant ieškovei K. I. C.; įpareigojo šalis, kad negalint bendrauti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytu laiku „Skype“ programa, jos privalo informuoti viena kitą apie tai ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki bendravimo pradžios.
    6. Apeliantas (atsakovas) K. M. atskirajame skunde teigia, kad minėta teismo nutartimi nustatyta jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka vieną mėnesio savaitgalį penktadienį nuo 15 iki 18 val. negali būti realiai vykdoma, kadangi atsakovas dėl lėktuvų skrydžio grafiko į Kauną atvyksta tik 18 val., o ieškovė piktybiškai neleidžia susitikti su vaiku nuo 18 val., nors apie tai yra informuojama iš anksto, taigi atsakovas niekada negalėjo susitikti su vaiku penktadienį.
    7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, viršenybė yra skiriama prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų norams ar poreikiams. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra neatimama jo teisė, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gerovė.
    8. Nors atsakovas K. M. gyvena ne Lietuvoje, kas apsunkina atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo galimybes, tačiau pažymėtina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kad šiuo metu nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka darbo dienomis, t. y. penktadieniais, neužtikrina jam realios galimybės matytis su sūnumi dėl skrydžių į Lietuvą grafiko (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teigia, kad dėl lėktuvų skrydžių iš Bergeno grafikų jis atvyksta į Vilnių tik penktadienį 16.30 val., o į Kauną traukiniu atvyksta tik 18 val., t. y. jau pasibaigus bendravimo su sūnumi laikui pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Tačiau iš byloje esančių duomenų (portalo www.skrendu.lt duomenys) matyti, kad atsakovo nurodomas skrydis nėra vienintelis penktadieniais vykdomas skrydis iš Bergeno į Vilnių. Be to, iš www.skrendu.lt duomenų nustatyta, jog skrydžiai iš Bergeno vykdomi ne tik į Vilnių, bet ir tiesiogiai į Kauną.
    9. Kaip jau minėta, laikina bendravimo tvarka turi užtikrinti prioritetiniais laikomus vaiko interesus, todėl neturi būti derinama prie atsakovo galimybių atvykti į Lietuvą pasimatyti ir bendrauti su sūnumi, o atsakovas nagrinėjamu atveju turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad nustatytu laiku atvyktų pasimatyti su sūnumi, pasirinkdamas ankstesnį skrydžio laiką arba atvykdamas į Lietuvą iš vakaro, taip pat pasirinkdamas kitą skrydžio kryptį (pvz., tiesiogiai į Kauną) ar kitas keliavimo priemones (pvz., keltą į Klaipėdą).
    10. Taip pat pažymėtina, jog atsakovo K. M. prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka penktadieniais nuo 18.30 val. iki 21.30 val. yra nesuderinama su prioritetiniais vaiko interesais dar ir tuo požiūriu, jog šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra tik 3,5 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą (miego, valgymo, poilsio ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Todėl tokios bendravimo tvarkos, kokios prašo atsakovas, nustatymas sutrikdytų vaiko nusistovėjusį dienos režimą, būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, neatitiktų vaiko interesų. Tokią nuomonę išreiškė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS specialistai savo išvadoje nurodydami, kad atsakovo K. M. prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo (iki 21.30 val. vakaro) leidžia daryti prielaidą, jog K. M. nėra tinkamai susipažinęs su vaiko režimu, jo fiziologinių poreikių tenkinimu. Akivaizdu, kad prašoma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų dėl jo vėlyvo grąžinimo į gyvenamąją vietą. VTAS teikia išvadą, kad aplinkybių, nulemiančių skubų poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, keičiant atsakovo K. M. bendravimo su vaiku tvarką, nenustatyta arba jos ne vaiko interesais.
    11. Atsakovas K. M. pirmosios instancijos teismo taip pat prašė pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką šeštadienį ir sekmadienį, nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja nuo 10 val. iki 18 val. vaiko tėvo parinktose vietose, nedalyvaujant K. I. C., R. C. arba J. C..
    12. Atskirajame skunde apeliantas (atsakovas) K. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą nustatyti, jog susitikimai vyks kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį ir ilgesnį laiką, neįvertino to, kad vaikas, nuolat ir reguliariai negalėdamas bendrauti su tėvu, patiria didelę žalą, nes vaikas nėra mokomas norvegų ir anglų kalbos, taip pat neugdomas vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu, o dėl ieškovės kaltės apskritai neužtikrinamos vaiko bendravimo su tėvu teisės ir vaiko teisė palaikyti su tėvu reguliarius tiesioginius santykius.
    13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas (atsakovas) K. M. nepateikė teismui jokių įrodymų (išskyrus savo paaiškinimus), kurie patvirtintų, jog ieškovė nesilaiko ar vengia laikytis Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. kad ieškovė K. I. C. draudžia ir riboja apelianto bendravimą su sūnumi, o nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka šiuo metu nebeužtikrina nepilnamečio vaiko interesų bendrauti su tėvu ir tėvo teisės bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime.
    14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šalių sūnus šiuo metu yra 3,5 metų amžiaus, nuolat gyvena su motina, kuri rūpinasi sūnumi, tenkina kasdienius mažamečio vaiko poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba jam suprantama kalba, todėl sūnus yra prie motinos emociškai prisirišęs, su ja jis jaučiasi itin saugus. Su atsakovu mažametis vaikas bendrauja retai, pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką po kelias valandas vieną savaitgalį per mėnesį gyvai ir „Skype“ programa. Vaikas nėra buvęs su atsakovu vienas, atsakovas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų vaiko poreikių, juos galimai skiria ir kalbos barjeras, nes ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje, atsakovas nemoka lietuviškai, vaikas nemoka norvegiškai, jie tarpusavyje bendrauja anglų kalba, kuri vaikui nėra gimtoji. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog siekiant, kad vaikas nepatirtų streso, nesaugumo jausmo, šiuo metu dar nėra pagrindo keisti nustatytą bendravimo tvarką savaitgalį, kartu nustatant, kad atsakovas K. M. su sūnumi bendrauja, nedalyvaujant K. I. C.. Kitas atsakovo prašymas pakeisti bendravimo tvarką savaitgalį, nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja vaiko tėvo parinktose vietose, nedalyvaujant R. C. arba J. C., laikytinas nepagrįstu, kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nenustatytas kitų asmenų, išskyrus ieškovės, dalyvavimas atsakovo ir sūnaus bendravime, o bendravimo vieta minėta nutartimi nėra konkrečiai nustatyta (apibrėžta), taigi atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ne tik vaiko gyvenamojoje vietoje, bet ir kitose vietose, tačiau visada užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio sūnaus interesai.
    15. Todėl spręstina, jog šioje proceso stadijoje, kol galutinai nėra išspręstas šalių bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimas, intensyvesnis (ilgesnės trukmės) atsakovo ir vaiko bendravimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų bei apsunkintų sąlygas tinkamai atkurti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšius, kurie turi būti vystomi palaipsniui. Skyrium gyvenantis tėvas, siekdamas tinkamai vykdyti jam nustatytas teises ir pareigas bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, neturėtų siekti patenkinti vien savo poreikį, kad vaikas išmoktų norvegų kalbą, greičiau pažintų jo artimųjų ratą ir tėvą supančią aplinką, bet tai turėtų daryti palaipsniui ir paisydamas mažamečio vaiko interesų to proceso metu jaustis saugiam, todėl pradžioje jam žinomoje aplinkoje ir jaučiant itin stipriu emociniu ryšiu su juo susijusių asmenų (šiuo atveju motinos) artumą ir palaikymą.
    16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas K. M. pirmosios instancijos teismui jau nekartą teikė prašymus dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau ankstesni jo prašymai taip pat buvo atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi, taip pat buvo atmestas atsakovo prašymas pakeisti laikiną bendravimo tvarką, nustačius, kad galiojanti nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei pakankamai užtikrinanti vaiko interesus ir atsakovo teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, vertindamas atsakovo K. M. prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo, pažymėjo, kad nenustatė jokių aplinkybių, nulemiančių skubų poreikį pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi dalyvaujant ieškovei K. I. C..
    17. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojanti nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaiko amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir šiuo metu pakankama.
    18. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę visapusiškai įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Nustatyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama iki teismo sprendimo priėmimo dienos apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti, kad taip pat nebūtų pažeidžiamos jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
    19. Atsakovas K. M. pirmosios instancijos teismo taip pat prašė leisti K. M. pasiimti savo vaiką L. L. C. į Norvegiją Kalėdų atostogoms nuo 2016 m. gruodžio 16 d. 19 val. iki 2017 m. sausio 2 d. 19 val., įpareigojant ieškovę K. I. C. 2016 m. gruodžio 16 d. 19 val. vaiko gyvenamojoje vietoje perduoti šalių vaiką.
    20. Pirmosios instancijos teismas minėtą atsakovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad mažametis vaikas nėra buvęs su atsakovu vienas ilgiau nei kelias valandas, tuo labiau, nebuvo išvykęs su atsakovu iš jam įprastos ir saugios aplinkos. Todėl išvykimas atsakovo prašomam laikotarpiui turėtų neigiamą įtaką, sukeltų vaikui stresą ir emocinę įtampą.
    21. Apeliantas K. M. atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą leisti jam pasiimti vaiką Kalėdų atostogoms į Norvegiją, kadangi rusų kilmės ieškovės šeima stačiatikių Kalėdas švenčia kitu metu, nei katalikai, todėl vaikas galės šventes švęsti tiek su tėvo šeima, tiek su motinos šeima.
    22. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi buvo atmestas atsakovo K. M. prašymas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką konkrečiomis dienomis, t. y. 2016 m. gruodžio 16 d. – 2017 m. sausio 2 d., klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną ši bendravimo tvarka tapo nebeaktuali ir bylos šalims nesukels jokių teisinių pasekmių dėl jau praėjusio šventinio laikotarpio, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje nevertina. Kartu pažymi, kad ne vaiko tėvų skirtingu laiku švenčiamos religinės šventės nulemia bendravimo laiką, o vaiko interesai, kurie šiuo metu neleidžia to daryti dėl nurodytų priežasčių.
    23. Apeliantas (atsakovas) K. M. atskirajame skunde taip pat nurodo, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje nenustatė, kurį konkrečiai kiekvieno mėnesio savaitgalį turėtų vykti atsakovo ir vaiko bendravimas. Jo nuomone, tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kai teismo sprendime nenurodyta, kurį konkrečiai mėnesio savaitgalį turi vykti bendravimas, nėra pakankamai konkreti (aiški), nes šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, gali sudaryti prielaidas kilti papildomiems nesutarimams. Todėl turi būti nustatytas konkretus savaitgalis (t. y. pirmas mėnesio savaitgalis) susitikimams su vaiku.
    24. Kaip jau nurodyta, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė K. I. C. nesilaikytų Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytos atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos. Be to, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas K. M. gyvena užsienyje ir atvyksta į Lietuvą pabendrauti su sūnumi tik vieną mėnesio savaitgalį, nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo konkrečiai nenurodžius, kurią mėnesio savaitę atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi, šalims yra suteikiamos laisvesnės galimybės kiekvieną mėnesį konkrečiai susitarti dėl bendravimo su sūnumi tvarkos (pvz., atsakovui negalint pas sūnų atvykti pirmą mėnesio savaitgalį, jis suderinęs tai su ieškove, su sūnumi turi teisę bendrauti antrą mėnesio savaitgalį). Be to, nustatyta bendravimo tvarka vieną mėnesio savaitgalį reiškia, kad tai gali būti ir pirmas savaitgalis. Todėl nėra pagrindo tikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
    25. Apeliantas (atsakovas) K. M., atskiruoju skundu prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, prašo pakeisti laikiną bendravimo tvarką, tačiau ją prašo nustatyti jau kitokią, nei prašė pirmosios instancijos teisme, o būtent nustatant, kad K. M. bendrauja su savo vaiku L. L. C. pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 18.30 val. iki sekmadienio 18 val. arba penktadienį nuo 18.30 iki 21.30 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 iki 18 val. vaiko tėvo parinktose vietose nedalyvaujant K. I. C., įpareigojant K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), bendravimo pradžioje perduoti šalių vaiką L. L. C. atsakovui K. M., kuris vaiką grąžintų K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), pasibaigus bendravimui, šios apsaugos priemonės vykdymą pavedant antstoliui, kuriam būtų leidžiama vykdymui pasitelkti policiją ir naudoti prievartą prieš asmenis, kurie trukdytų vykdyti šią apsaugos priemonę; leisti atsakovui K. M. pasiimti savo vaiką L. L. C. į Norvegiją Kalėdų (arba Naujųjų metų arba kitoms atostogoms) nuo dviejų iki keturių savaičių, įpareigojant ieškovę K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), perduoti šalių vaiką L. L. C. atsakovui K. M., kuris vaiką grąžintų K. I. C. vaiko gyvenamojoje vietoje ( - ), pasibaigus atostogoms, šios apsaugos priemonės vykdymą pavedant antstoliui, kuriam būtų leidžiama vykdymui pasitelkti policiją ir naudoti prievartą prieš asmenis, kurie trukdytų vykdyti šią apsaugos priemonę. Tokiu būdu atsakovas atskiruoju skundu reiškia naujus reikalavimus, kurie nebuvo reiškiami, pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismui.
    26. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai.
    27. Todėl atsakovo atskirajame skunde pareikšti nauji reikalavimai ta apimtimi, kuria jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, šioje proceso stadijoje taip pat nenagrinėtini.

      7

    28. Apibendrinus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai