Byla e2-82-299/2015
Dėl skolos išieškojimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieškovo atstovui Ž. J., atsakovui atstovui, advokato padėjėjui A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės (toliau tekste – ir BUAB) „Marida“ ieškinį atsakovui M. D., tretiesiems asmenims E. G. ir A. L. dėl skolos išieškojimo,

Nustatė

2Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

3Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašo priteisti iš atsakovo 4778,70 € (16499,91 Lt) padarytos žalos atlyginimo kreditoriams dėl pavėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teisimo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-16 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Marida", administratoriumi paskyrė UAB „Divingas". Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-16 nutartimi iškeldamas bankroto bylą konstatavo, jog jau pagal 2011-12-31 balansą įmonės įsipareigojimai (skolos) kreditoriams viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę ir toks balansas rodo įmonės nemokumą. Iš teismui pridėtų dokumentų, susijusių su kreditorių reikalavimais, matyti, kad Ieškovo įsipareigojimai kreditoriams, kurie yra patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-12 nutartimi jau buvo vykdytini dar iki 2012-01-01 dienos. Jog Ieškovas šių įsipareigojimų nevykdė (neatliko mokėjimų) ir tai, jog tam tikri kreditorių įsipareigojimai po 2012-01-01 dienos tik didėjo, įrodo teismui pridėta medžiaga - VSDFV nesumokėta nė viena privaloma įmoka nuo 2011 m. rugpjūčio mėn.; VMI nesumokėta nė viena privaloma įmoka dar nuo 2011-05-04. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas nuo 2012-01-01 buvo nemokus. Ieškovui būnant nemokiam, t.y. nesugebant įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, tuo metu atsakovas M. D. kaip įmonės direktorius nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ir ĮBĮ) 8 str. 4 d. nurodo, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokioms aplinkybėms ir paskaičiavus padarytą žalą, ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovo 4778,70 € (16499,91 Lt) dydžio žalą, kurią sudaro skola VSDFV Klaipėdos skyriui – 3339,99 € (11 532,33 Lt), VMI - 1256,25 € (4 337,58 Lt), antstoliui Kęstučiui Košiui – 182,46 € (630,00 Lt).

4Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Iš teismui pridedamo 2014-01-30 VĮ „Registrų centras" išplėstinio išrašo matyti, kad iki 2013-07-05 (įgaliojimų pabaigos data) ieškovo direktoriumi buvo M. D., o nuo 2013-07-08 iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos tretysis asmuo E. G.. Atsakovui vadovaujant minėtai įmonei nebuvo sąlygų numatytų LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. ir 8 str. 1 d., o to paties įstatymo 8 str. 4 d. nuostata taikytina E. G. atžvilgiu, kadangi jo vadovavimo metu atsirado sąlygos ir aplinkybės bankroto bylai kelti, t.y. naujas įmonės vadovas turėjo teisę ir pareigą priimti atitinkamą sprendimą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė ilgą laiką nebevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, pripažintini kaip neatitinantys protingos verslo rizikos ir prieštaraujantys geriems verslo standartams. Taip pat ir aplaidus įmonės vadovo nepastebėjimas, kad įmonė yra nemokios būsenos, laikytinas neteisėtu neveikimu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonė yra laikoma nemokia ir iš esmės vadovas jau turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto, ne tada, kai įmonė visiškai nebeturi turto, o dar tada, kai įmonės pradelsti įsiskolinimai pradeda viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad E. G. prieš pirkdamas UAB „Divingas“ buvo informuotas pardavėjo (tuometinio direktoriaus), kad minėta įmonė jos pardavimo dienai turi 20 903,98 Lt (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus tris litus, 98 cnt) skolos. Šį faktą patvirtina 2013-06-03 Tauragės mieste pasirašytas susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tokiu būdu atsakovo atstovo nuomone ieškinys turi būti pareikštas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui E. G..

5Ieškinys tenkintinas visiškai.

6Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1, 4 dalyse (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

7Aiškindamas ir taikydamas šias įstatymo nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. <...> tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). <...>. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. <...>. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013).

8Nurodytų ĮBĮ 8 straipsnio nuostatų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-16 nutartimi iškeldamas bankroto bylą konstatavo, jog jau pagal 2011-12-31 balansą įmonės įsipareigojimai (skolos) kreditoriams viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę ir toks balansas rodo įmonės nemokumą. Šis faktas pakankamai patvirtina dar tuo metu egzistavusią atsakovo M. D. pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė priežastinį ryšį tarp bendrovei „Marida“ (jos kreditoriams) padarytos žalos, t. y. turto sumažėjimo bei nuostolių (įsipareigojimų kreditoriams), atsiradimo-padidėjimo, ir atsakovo M. D., kaip tuomečio UAB „Marida“ direktoriaus, neteisėtų veiksmų (neveikimo). Akivaizdu, kad jeigu atsakovas M. D. būtų įvykdęs aptariamą pareigą, tai tuo metu egzistavę bendrovės (ar jos kreditorių) nuostoliai nebūtų padidėję (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3, 5 punktai). Nurodyti motyvai taip pat paneigia atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į trečiajam asmeniui E. G. taikytiną atsakomybę pagal pareikštus ieškinio reikalavimus – ieškovo reikalaujama atlyginti žala bendrovei, jos kreditoriams buvo padaryta (žalos atsiradimas buvo nulemtas) dar iki trečiajam asmeniui įsigyjant bendrovės akcijas.

9Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas M. D. nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, todėl skolininko kaltės prezumpcija nenuginčyta (CPK 12, 178 straipsniai).

10Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant žalą ir procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) iš atsakovo M. D..

11Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 108 € žyminio mokesčio, 10,33 € pašto išlaidų, viso 118,33 € bylinėjimosi išlaidų valstybei

12Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1, 4 dalimis, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas,

Nutarė

13Ieškinį tenkinti visiškai.

14Priteisti iš M. D., asmens kodas ( - ) 4778,70 € (16499,91 Lt) padarytos žalos, nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marida”, įmonės kodas 302581525, naudai.

15Priteisti iš atsakovo M. D., 118,33 € bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

16Sprendimas per 30d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai