Byla A-624-143/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV, apeliantas) 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4813 ,,Dėl 2014 m. gegužės 5 d. prašymo atnaujinti terminą“.

5Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su jai paskirtos senatvės pensijos dydžio sumažinimu. Teigė, kad VSDFV nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos skundą, kaip pateiktą praleidus 3 metų skundo padavimo terminą, šį terminą skaičiuodama nuo pirmosios valstybinės socialinio draudimo pensijos išmokėjimo datos, t. y. 2010 m. sausio mėn. Apie tai, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėtos, sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d. paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas senaties terminas skundui paduoti. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei VSDFV laikė, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, atsižvelgiant į susidariusią teisinę situaciją, į tai, kad pareiškėja jokio sprendimo dėl jai paskirtos pensijos sumažinimo negavo, yra vieniša, turinti sveikatos problemų garbaus amžiaus pensininkė, neturinti teisinių žinių, jis turėjo būti atnaujintas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

6Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 41–43) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. sausio mėn., o į trečiąjį suinteresuotą asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV Alytaus skyrius) dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi tik 2014 m. kovo 20 d., t. y. praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 15 d. prašyme nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4813 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 20 d. skundą. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios ir objektyvios, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti būtų patenkintas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 31–35, 36–40) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, atsižvelgus į jos turėtas draudžiamąsias pajamas. Sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 m. sausio mėn., todėl pareiškėja, 2014 m. vasario 28 d. kreipdamasi į VSDFV Alytaus skyrių, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Kadangi pareiškėja nenurodė svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių, jos skundas VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pagrįstai nebuvo išnagrinėtas iš esmės.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 60–63) patenkino pareiškėjos skundą. Teismas panaikino VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4813 ir įpareigojo VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 20 d. ir 2014 m. gegužės 15 d. prašymus.

12Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV atsisakymo nagrinėti pareiškėjos skundus teisėtumo ir pagrįstumo.

13Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja prašė teismo panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4813, tačiau skundo ir jo priedų turinys patvirtino, kad formuluojant reikalavimus teismui buvo padaryta techninė klaida nurodant ginčijamo dokumento numerį, t. y. vietoje „2014 m. gegužės 26 d.“ nurodant ,,2014 m. gegužės 25 d.“. Todėl toliau šioje byloje buvo nagrinėjamas VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (6.5) I-4813 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

14Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.), 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 103 punktu. Nustatė, kad pareiškėja 2014 m. kovo 20 d. prašyme ir 2014 m. gegužės 15 d. patikslintame prašyme VSDFV prašė išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensijos dalį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodyta praktika šiuo klausimu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013), Pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra specialusis terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, o ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas taip pat vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20, 31 punktais.

15Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo sumokėta 2010 m. sausio mėn., taigi apie tai, jog paskirta pensija buvo sumažinta, ji sužinojo 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV Alytaus skyrių su 2014 m. kovo 20 d. prašymu, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą. VSDFV 2014 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. (6.5) I-3833 nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja iki 2014 m. gegužės 16 d. pateiks įrodymus dėl termino praleidimo priežasčių, jos skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjai 2014 m. gegužės 15 d. pateikus patikslintą prašymą su papildomais paaiškinimais dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4813 konstatavo, kad patikslintame prašyme nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, ir atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei tuo pagrindu pareiškėjos 2014 m. kovo 20 d. ir 2014 m. gegužės 15 d. prašymus atsisakė nagrinėti, kaip paduotus praleidus 3 metų skundo padavimo terminą.

16Teismo vertinimu, VSDFV, ginčijamu 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4813 atsisakydama išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 20 d. ir 2014 m. gegužės 15 d. prašymus

17dėl 2010–2011 m. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies, formaliai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo skundui paduoti, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nebuvo atsižvelgta į tas aplinkybes, jog įstatymų leidėjas nebuvo aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų, o dėl klausimo, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas paminėtas terminas, aiškiai pasisakyta tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Neįvertinta, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje buvo įtvirtinti pasiūlymai Vyriausybei dėl įstatymui įgyvendinti reikalingų teisės aktų, taip pat ir dėl pensijų kompensavimo tvarkos aprašo, tačiau toks teisės aktas dar nebuvo parengtas. Teisės aktų gausa, nevieninga teismų praktika kėlė teisinio neapibrėžtumo situaciją, ir, neatsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, be kita ko, ir į pareiškėjos amžių, jos, kaip asmens, neturinčio teisinio išsilavinimo, galimybę efektyviai pasinaudoti savo teisėmis, nepagrįstai buvo konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

18Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4813 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o VSDFV įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 20 d. ir 2014 m. gegužės 15 d. prašymus.

19III.

20Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 66–70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

21Atsakovas nurodo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo

2223 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-870-146/2015, 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1522/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1401/2014, bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami. Pažymi, kad teismas teisingai konstatavo aplinkybę, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą kreiptis į VSDFV, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad VSDFV formaliai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo skundui paduoti. Teismo argumentai, jog įstatymų leidėjas nebuvo aiškiai sureguliavęs neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos išmokėjimo klausimų bei teisės aktų gausa ir nevieninga teismų praktika kėlė teisinio neapibrėžtumo situaciją, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Teisinė situacija negalėjo trukdyti pareiškėjai susipažinti su viešai paskelbtame Pensijų įstatyme nustatyta VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) apskundimo tvarka ir ja pasinaudoti. Teismas nurodė, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nurodyta pareiga Vyriausybei parengti ir patvirtinti sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, tačiau toks teisės aktas nebuvo parengtas, o pareiškėja yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo efektyviai pasinaudoti galimybe apginti savo teises per įstatymo nustatytą terminą. Atsakovas pažymi, kad šios aplinkybės yra abstrakčios, būdingos daugumai pensijų gavėjų, kurie Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu gavo sumažintas senatvės pensijas, todėl negali būti laikomos ekstraordinariomis ir objektyviai užkirtusiomis kelią pareiškėjai per pakankamai ilgą 3 metų terminą kreiptis į VSDFV. Taigi VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4813 teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (įrodymų pareiškėja VSDFV nepateikė) ir pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo VSDFV terminą. Teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4813 ir įpareigojo VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 20 d. ir 2014 m. gegužės 15 d. prašymus.

23Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73–75) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24Pareiškėja nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog VSDFV formaliai vertino jos nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo skundui paduoti. Buvo pažeista jos teisė į gerą administravimą, o siekdama išsklaidyti kilusias abejones dėl VSDFV sprendimo priėmimo pagrindų buvo priversta kreiptis į teismą. Kadangi VSDFV sprendimas, kiek jis susijęs su atsisakymu atnaujinti praleistą terminą, yra visiškai nemotyvuotas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu, todėl galima daryti išvadą, jog teismas skundą patenkino teisėtai ir pagrįstai. Apelianto nurodomi argumentai nesudaro teisinio pagrindo atmesti skundą. Kiekviena individuali situacija turi būti vertinama individualiai, nes suformuota teismų praktika taikoma tik analogiškose bylose. 2010 m. sausio mėn. senatvės pensija buvo sumažinta valstybės sprendimu, t. y. neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad toks sprendimas yra neteisėtas ar juo labiau prieštarauja Konstitucijai. Be jau išvardytų aplinkybių, ir sveikatos problemos apsunkino galimybes laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77–79) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėja nepateikė įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių, svarbių aplinkybių, dėl kurių ji nepateisinamai ilgai delsė kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies, ir taip praleido 3 metų apskundimo terminą, todėl VSDFV pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo apskundimo VSDFV terminą.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas tenkintinas.

30Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

31Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam (Alytaus) skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl paminėtos pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

32Iš bylos matyti, kad:

331) iki 2010 m. sausio 1 d. (dienos, nuo kurios pareiškėjai buvo pradėta mokėti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija) pareiškėja gaudavo jai iki gyvos galvos paskirtą 1 209,57 Lt dydžio senatvės pensiją. Pastebėtina, kad šis pareiškėjai paskirtos pensijos dydis ginčo laikotarpiu (nuo 2010-07-01 ir nuo 2011-09-01) buvo didinamas, tačiau tai buvo padaryta dėl su Laikinojo įstatymo nuostatų taikymu nesietinų priežasčių;

342) 2014 m. kovo 20 d. pareiškėja padavė VSDFV Alytaus skyriui prašymą išmokėti sumažintos pensijos dalį (b. l. 44-45);

353) VSDFV 2014 m. balandžio 24 d. rašte (sprendime, kuris nėra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje) pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji praleido Pensijų įstatymo

36(2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą, nuo 2010 m. sausio mėn. skaičiuotiną (pirmosios Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu sumažintos pensijos išmokėjimo laiko) 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti jos skundą, ir jai pasiūlyta iki 2014 m. gegužės 16 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą (b. l. 46-47);

374) 2014 m. gegužės 15 d. prašyme pareiškėja, reaguodama į paminėtą VSDFV pasiūlymą, nurodė, kad apie savo teisės į visą jai paskirtą senatvės pensiją pažeidimą sužinojo tik po paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, iki tol nebuvo prasminga kreiptis į teismą, nelaiko, kad praleido paminėtą 3 metų terminą, apie kurio reikšmę jai nebuvo pranešta. Šios aplinkybės, jos manymu, yra ir pagrindas atnaujinti paminėtą 3 metų terminą (b. l. 15-16);

385) pareiškėjos šioje administracinėje byloje skundžiamame VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendime atsakovas, nurodęs argumentus, kad paminėtas 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., ir konstatavęs, jog pareiškėja nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių, atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir nagrinėti iš esmės pareiškėjos paduotus prašymus (b. l. 50-51).

39Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

40Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

41Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje

42Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

43Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos VSDFV Alytaus skyriui 2014 m. kovo 20 d. paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama šį prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo

4445 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

45Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, kolegija pirmiausia pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Kolegija taip pat pažymi, kad, pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėja pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (jo įsigaliojimo) praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Todėl, taikydama išvardytus aptariamo termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijus, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada ir pripažįsta ją neteisinga. Pasisakydama dėl pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų dėl jos sveikatos būklės, kolegija, viena vertus, pažymi, kad šie įrodymai nebuvo pareiškėjos pateikti VSDFV, todėl jie negali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl paminėto VSDFV 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo pagrįstumo. Kita vertus, kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į pakankamai ilgą (3 m.) terminą iškelti ginčą dėl paminėto pensijos sumažinimo teisėtumo, šiuose medicininiuose dokumentuose nurodyti pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimo laikotarpiai negali būti pripažinti reikšmingais ta prasme, kad tai būtų galima pripažinti pakankamu pagrindu atnaujinti aptariamą 3 metų terminą.

46Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paminėto 3 metų termino praleidimo priežasčių reikšmingumo, nukrypo nuo administracinių teismų suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas, o pareiškėjos teismui paduotas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

47Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

49Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l.... 5. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su jai paskirtos senatvės pensijos dydžio... 6. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 41–43) prašė atmesti skundą kaip... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 31–35, 36–40)... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad senatvės pensija pareiškėjai... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl VSDFV... 13. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja prašė teismo panaikinti VSDFV 2014... 14. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios... 15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta senatvės pensija... 16. Teismo vertinimu, VSDFV, ginčijamu 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (6.5)... 17. dėl 2010–2011 m. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies,... 18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad VSDFV 2014 m.... 19. III.... 20. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 66–70) prašo panaikinti Vilniaus... 21. Atsakovas nurodo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 22. 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-870-146/2015, 2014 m. lapkričio... 23. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73–75) prašo Vilniaus... 24. Pareiškėja nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog VSDFV formaliai... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l.... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 30. Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8... 31. Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas... 32. Iš bylos matyti, kad:... 33. 1) iki 2010 m. sausio 1 d. (dienos, nuo kurios pareiškėjai buvo pradėta... 34. 2) 2014 m. kovo 20 d. pareiškėja padavė VSDFV Alytaus skyriui prašymą... 35. 3) VSDFV 2014 m. balandžio 24 d. rašte (sprendime, kuris nėra nagrinėjamas... 36. (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą, nuo 2010... 37. 4) 2014 m. gegužės 15 d. prašyme pareiškėja, reaguodama į paminėtą... 38. 5) pareiškėjos šioje administracinėje byloje skundžiamame VSDFV 2014 m.... 39. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu... 40. Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis... 41. Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra... 42. Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio... 43. Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje... 44. 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti... 45. Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, kolegija pirmiausia... 46. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 47. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą... 49. Sprendimas neskundžiamas....