Byla 2A-118/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovei M. P. , atsakovų atstovams D. J. , adv. padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui, N. J. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir M. P. bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jaugidė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-115-35/2008 pagal ieškovų V. P. ir M. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jaugidė“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo. Trečiasis asmuo byloje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas V. P. 2007 m. balandžio 11 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Jaugidė“ nuo 2006 m. spalio 6 d. mokamą kasmėnesinę nedarbingumo kompensaciją bei 547,67 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

4Ieškovai V. P. ir M. P. patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „Jaugidė“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui prašė: 1. priteisti iš UAB „Jaugidė“ 547,67 Lt turtinės žalos ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui V. P. ; 2. priteisti iš UAB „Jaugidė“ 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei M. P. ; 3. panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus: a) 2006 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. N1212, kurio pagrindu 2006 m. birželio 6 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu; b) 2006 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 6-12-11475, 2006 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 6-12-11634 ir 2007 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 6-18-2334, kurių pagrindu V. P. nebuvo skirta ligos pašalpa už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. spalio 6 d. bei netekto darbingumo periodinė kompensacija; 4. įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti V. P. 2006 m. birželio 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu bei įpareigoti išmokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. spalio 6 d. bei netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

5Ieškovas V. P. 2006 m. balandžio 20 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas į UAB „Jaugidė“ darbininku. 2006 m. birželio 6 d. atliekant individualaus gyvenamojo namo karnizo tinkavimo darbus ieškovas nukrito iš 6,5 m aukščio ir buvo sunkiai sužalotas. Darbdavio (atsakovo) neteisėta veika pasireiškė norminių teisės aktų pažeidimu. Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. liepos 5 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, jog darbuotojas nustatyta tvarka nebuvo apmokytas ir atestuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais siunčiant dirbti aukštyje, darbdavys neužtikrino tinkamos darbinės aplinkos. Šios aplinkybės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neigiamomis pasekmėmis – nukentėjusiojo V. P. trauma ir atsiradusia žala. UAB „Jaugidė“ nesiėmė reikalaujamų priemonių, kad užkirstų kelią nelaimingam atsitikimui ir tokiu neveikimu pažeidė galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus. V. P. prašė priteisti su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas - 547,67 Lt gydymui ir vaistų įsigijimui.

6Ieškovų atstovas pažymėjo, kad dėl patirtų sužalojimų V. P. patyrė neturtinę žalą. Ieškovui teko ir tenka iškęsti didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją, nepasitikėjimą savo jėgomis. Po operacijos liko dideli randai, sutriko atmintis, kai kurie pakitimai negrįžtami. Ieškovas prarado didelę darbingumo dalį ir negali užsiimti profesine veikla. Dėl nelaimingo atsitikimo neturtinę žalą patyrė ir ieškovė M. P. . Ji patyrė didelį stresą, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Be to, būdama II grupės invalide, privalo rūpintis ir prižiūrėti darbingumą praradusį vyrą. Ieškovų atstovo manymu, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus V. P. priteistina 60 000 Lt, o M. P. - 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7V. P. buvo draustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindu, todėl įvykus nelaimingam atsitikimui turėjo gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. N1212 2006 m. birželio 6 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, kadangi nelaimingą atsitikimą darbe lėmė bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai. VSDFV Vilniaus skyrius, pripažinęs nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu, vėlesniais sprendimais neskyrė V. P. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, netekus atitinkamai 65 procentų ir 60 procentų profesinio darbingumo, ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. spalio 6 d. Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, ieškovų nuomone, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog V. P. diagnozuota dešiniosios vidurinės smegenų arterijos aneurizma nebuvo susijusi su jo darbinėmis funkcijomis. Valstybinė darbo inspekcija, 2006 m. liepos 5 d. surašė N-1 formos aktą, tokiu būdu pripažindama, jog įvykis buvo darbe ir yra susijęs su darbu. VSDFV Vilniaus skyrius įpareigotinas pripažinti 2006 m. birželio 6 d. V. P. įvykusį nelaimingą atsitikime darbe draudiminiu ir mokėti netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei ligos pašalpą.

8Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovų V. P. ir M. P. ieškinį tenkino iš dalies - priteisė V. P. iš atsakovo UAB „Jaugidė“ 30 000 Lt neturtinės žalos ir 547,67 Lt turtinės žalos atlyginimą. Kitą V. P. ieškinio dalį bei M. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų panaikinimo, įpareigojimo pripažinti įvykį draudiminiu bei mokėti ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją paliko nenagrinėtą.

9Sprendime nurodoma, jog UAB „Jaugidė“ darbininkas ieškovas V. P. 2006 m. birželio 6 d. atliekant individualaus gyvenamojo namo tinkavimo darbus nukrito nuo pastolių ir patyrė traumas – šlaunikaulio ir šonkaulio lūžius, galvos smegenų arterijos aneurizmos plyšimą. 2006 m. liepos 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo: nebuvo patikrinta nukentėjusiojo sveikata, jis nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (saugos diržu), įmonėje nebuvo nustatyta darbuotojų, atliekančių pavojingus darbus, apmokymo ir atestavimo tvarka. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. N1212 įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, nes ieškovas nukentėjo dėl nesusijusios su darbu ligos, nelaimingą atsitikimą lėmė bendro pobūdžio sveikatos sutrikimai.

10Teismas reikalavimus dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų šiam atsakovui nustatymo paliko nenagrinėtus. Patikslintas ieškinys dėl reikalavimo priteisti periodinę netekto darbingumo kompensaciją buvo pateiktas 2008 m. vasario 14 d., todėl teismas sprendė, kad tokiam reikalavimui taikytinos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. sausio 1 d., nuostatos, numatančios privalomą išankstinę neteisminę ginčų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjimo tvarką. Ieškovas nesilaikė privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar gali ja pasinaudoti. Tuo pagrindu teismas neanalizavo argumentų, susijusių su VSDFV teritorinio skyriaus ginčijamų sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu bei nevertino įrodymų dėl nelaimingo atsitikimo priežasties.

11Ieškovas buvo apdraustas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (2003 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1819), kurio 8 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams žala atlyginama CK numatyta tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovo UAB „Jaugidė“ santykiams, kai nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, taikytinos CK 6.283 straipsnio normos. 2007 m. liepos 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, kad darbdavys neįvykdė savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas. Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis - netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs siuntimu dirbti nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto saugos ir sveikatos klausimais asmens. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Jis vertintinas kaip oficialus rašytinis įrodymas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas D. J. pripažino, kad nukentėjusiojo sveikata patikrinta nebuvo ir tai yra darbų saugos normų pažeidimas. Teismo įsitikinimu, neįvykdymas pareigos patikrinti darbuotojo, dirbančio aukštyje, sveikatą turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu. Darbdavys yra kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, todėl privalo atlyginti žalą. Ieškovo reikalavimą dėl 547,47 Lt išlaidų vaistams atlyginimo teismas laikė pagrįstu rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinu.

12Medikai konstatavo, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė galvos smegenų arterijos aneurizmos plyšimą ir traumas. Darbingumo įvertinimo aktu konstatuotos sunkios pasekmės sveikatai (pastovūs galvos skausmai, svaigimas, dešinės kojos skausmai, ypač vaikštant, pažeminta nuotaika, sulėtintas mastymas ir orientacija). Nukentėjusysis neteko 65 procentų darbingumo. Teismas sprendė, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes kentė fizinį skausmą tiek dėl galvos smegenų operacijos, tiek dėl šonkaulio ir šlaunikaulio lūžimų, patyrė stresą dėl sveikatos ir darbingumo netekimo, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl pastovių galvos skausmų, svaigimo, orientacijos netekimo ir mastymo sulėtėjimo, kenčia kojos skausmus. Mažai tikėtina, kad patirtų traumų pasekmės sušvelnės ar nuketėjusysis visiškai pasveiks. Kita vertus, ieškovas kaip profesionalus darbininkas žinojo, kad dirbant aukštyje, būtina pasitikrinti sveikatą, tačiau pradėjo dirbti pavojingomis sąlygomis, neįsitikinęs, kad jis gali tai daryti pagal sveikatos būklę. Tokį nukentėjusiojo elgesį teismas vertino kaip paprastą neatsargumą (nerūpestingumą), todėl ieškovo V. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas 30 000 Lt dydžio atlyginimą.

13Teismas netenkino M. P. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodęs, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalis, taikytina ieškovo ir darbdavio santykiams dėl žalos atlyginimo, nenumato kitų šeimos narių teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl šeimos nario – darbuotojo suluošinimo darbe.

14Ieškovų V. P. ir M. P. atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo – priteisti iš UAB „Jaugidė“ papildomai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. P. , o M. P. - 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas bylos įrodymais įvertino V. P. nustatytus sužalojimus, patirtus nelaimingo atsitikimo metu, sukėlusius sunkias pasekmes. Tai pripažinęs teismas priteisė tik 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors konstatavo esant tik mažą tikimybę, jog patirtų traumų pasekmės sušvelnės ar nukentėjusysis pasveiks.

162. Kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet yra susiję su asmeniu, patyrusiu žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tai patvirtina 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje suformuluotų principų laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėdamas, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą, svarbu nustatyti „glaudumo“ ryšį tarp nukentėjusiojo ir reikalaujančio neturtinės žalos atlyginimo asmens. Ieškovo sutuoktinė, sužinojusi apie nelaimę, patyrė didelį stresą, turėjo slaugyti savo vyrą, baimintis dėl galimų sunkių pasekmių ar net mirties. Tai labai slėgė, ji jautėsi palikta nežinioje, sutrikusi, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Būdama II grupės invalide ieškovė turi rūpintis ne tik savimi, bet ir prižiūrėti darbingumą praradusį vyrą.

173. Ieškovui V. P. neturtinės žalos atlyginimo suma padidintina iki 60 000 Lt, o ieškovei M. P. priteistina 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitiktų formuojamus teisminės praktikos kriterijus neturtinės žalos atlyginimo bylose.

18Atsakovas UAB „Jaugidė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:

191. Teismo nepagrįstai spręsta, kad dėl to, jog atsakovas nepatikrino darbuotojo sveikatos, yra atsakingas už ieškovo patirtą insultą. Nebuvo įvertintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. kovo 6 d. raštas Nr. 10-(10-6-22)-1324, kuriame nurodyta, jog darbuotojų sveikatos tikrinimo metu smegenų arterijos aneurizmos rizika nenustatinėjama. Pagal šią išvadą, net jeigu darbuotojo sveikata ir būtų patikrinta, nebūtų galima turėti duomenų apie insulto riziką, o darbdavys negalėtų kokiu nors būdu imtis priemonių tokios žalos grėsmei sumažinti. Iš specialisto 2006 m. gruodžio 5 d. išvados Nr. 139/07 (01) matyti, kad insultas įvyko pirma, o kaulų lūžiai buvo insulto pasekmė. Tokias pat išvadas nurodė ir Valstybinė darbo inspekcija. Taip paneigiama darbdavio kaltė, nes sveikatos nepatikrinimas neturėjo įtakos ieškovo saugių darbo sąlygų užtikrinimui.

202. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už tai, jog nenustatė darbuotojų mokymo ir žinių iš darbų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei darbų saugos atlikimo tvarkos. Tokio reikalavimo teisės aktai nenumatė. Jei darbai būtų vykdomi 5 metrų aukštyje virš pastolių, kada saugos diržai yra vienintelė apsaugos priemonė, tik tada būtų privaloma ieškovui turėti ir aukštalipio kvalifikaciją.

213. Kritiškai vertintinas Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. kovo 5 d. raštas Nr. (10)SD-4324, kuriame nurodyta, jog ieškovo darbas nebuvo tokiu darbu, kuriam taikomi Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-500 48 punkto reikalavimai, tačiau taikomi pavojingų darbų sąrašo 3.4.7 reikalavimai (darbui daugiau kaip 5 metrų aukštyje virš pastolių, kai diržas yra vienintelė apsaugos priemonė). Iš Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos bei byloje esančių ieškovo paaiškinimų raštu matyti, kad ieškovo darbas nevyko 5 metrų aukštyje virš pastolių, todėl jis negali būti prilygintas pavojingam darbui pagal Vyriausybės patvirtintą pavojingų darbų sąrašą, o atsakovas neprivalo nustatyti mokymo ir žinių iš darbo saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei darbų saugos atlikimo tvarkos. Teismas be pagrindo vadovavosi paties darbdavio ir Valstybinės darbo inspekcijos surašytu nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame surašytos teisės aktų neatitinkančios išvados.

224. Teismas patenkino tik 30 procentų ieškovų reikalavimų, tačiau visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

23Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į ieškovų V. P. ir M. P. bei atsakovo UAB „Jaugidė“ apeliacinius skundus prašo patenkinti atsakovo UAB „Jaugidė“ apeliacinį skundą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime akcentuojama, kad UAB „Jaugidė“ pagrįstai siekė išsiaiškinti, ar darbuotojo sveikatos patikrinimo metu galėjo būti nustatyta smegenų arterijos aneurizmos plyšimo rizika. Paaiškėjus, kad darbuotojų sveikatos tikrinimo atveju tokia rizika nenustatoma, spręstinas klausimas, ar pagrįstai teismas konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp darbdavio neveikimo ir kilusių pasekmių. Įstatyme nenumačius galimybės dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo šeimos nariams, teismas pagrįstai konstatavo, jog M. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė teisės normas bei įvertino žalos padarymo aplinkybes.

24Atsakovas UAB „Jaugidė“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų skundą atmesti. Atsiliepime rašoma:

251. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. 2006 m. rugpjūčio 7 d. išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2006/10558 nurodyta, kad V. P. trauma įvyko dėl įgimtos ligos, darbo aplinka tam įtakos neturėjo. Insultas kilo pirmiau, negu atsirado dešiniojo šlaunikaulio ir šonkaulio lūžiai. Darbuotojo sveikatos nepatikrinimas šiuo konkrečiu atveju neturėjo įtakos žalos V. P. atsiradimui. Net jeigu sveikata būtų patikrinta, tokia rizika nebūtų nustatyta. Priežastinis ryšys yra tik tarp V. P. turėtos ligos ir jo patirtų traumų, bet ne tarp atsakovo neveikimo ir minėtų traumų.

262. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nenustatė mokymo ir žinių iš darbų saugos ir sveikatos patikrinimo srities bei darbų saugos atlikimo tvarkos. Atsakovas pagal teisės aktus to neprivalėjo daryti.

273. Iš ieškovų pateiktos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tik apibrėžti neturtinės žalos pagrindimo principus, bet ne konkretų žalos dydį. Net jeigu ir egzistuotų teismo nurodytas priežastinis ryšys, ieškovų reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra per didelis.

28Ieškovų atstovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo UAB „Jaugidė“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

29Dėl UAB „Jaugidė“ apeliacinio skundo

30

31Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo sveikatos sužalojimu, atlyginimo, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus konstatavo esant faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovo atžvilgiu egzistuoja nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų visuma, dėl to turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Darydamas išvadą, kad egzistuoja visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos, lemiančios jo pareigą atlyginti dėl sveikatos sužalojimo darbe ieškovo V. P. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi 2006 m. liepos 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, kuriame nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastis yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs: 1. siuntimu dirbti aukštyje nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens; 2. darbuotojo, kuris darbe gali būti veikiamas profesinės rizikos veiksnių, sveikatos nepatikrinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra oficialus rašytinis dokumentas, kuris nėra darbdavio nuginčytas, todėl jame užfiksuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo duomenys turi esminę įrodomąją vertę.

32Apeliantas nurodo, kad teismas, konstatuodamas atsakovo kaltę, nepagrįstai išskirtinę įrodomąją reikšmę teikė byloje pateiktam nelaimingo atsitikimo darbe aktui, kuriame surašytos teisės aktų neatitinkančios išvados. Su šiuo apelianto argumentu galima iš dalies sutikti, tačiau teisėjų kolegija vis tik pažymi, jog nelaimingo atsitikimo darbe aktai ir kita nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga paprastai yra pagrindinės įrodinėjimo priemonės, nors jos, kaip ir kiti įrodymai, teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą apie atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų buvimą patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių) visuma.

33Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo atstovas pripažino, jog darbuotojo V. P. sveikata nebuvo patikrinta ir toks neveikimas sudaro darbų saugos normų pažeidimą, kuris užfiksuotas Nelaimingo atsitikimo akte. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teismo nuostata, kad neįvykdymas pareigos patikrinti darbuotojo, dirbančio aukštyje, sveikatą šiuo konkrečiu atveju turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu, kurio metu ieškovui V. P. dėl patirtų traumų buvo sužalota sveikata.

34Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale (t. I, b. l. 138-139) pažymėta, kad V. P. supažindintas su keletu darbų saugos instrukcijų, įskaitant tinkuotojo darbų saugos instrukciją, taip pat darbų saugos instrukciją dirbant aukštyje. Nelaimingas atsitikimas V. P. atsitiko, kai jis buvo pasiųstas dirbti aukštyje tinkavimo darbus. Tinkuotojo darbų saugos instrukcijoje (t. I, b. l. 155-159) nustatyta, kad dirbti tinkuotoju gali darbuotojas, turintis gydytojo leidimą dirbti bei pasitikrinęs sveikatą įmonėje nustatyta tvarka (2.2 p. ir 4.4 p.). Darbų saugos dirbant aukštyje instrukcijoje (t. I, b. l. 168-173) nurodyta, kad darbuotojas, atliekantis darbus aukštyje arba kurio darbai susiję su pasikėlimu į aukštį, turi būti pasitikrinęs sveikatą, taip pat privalo periodiškai tikrintis sveikatą (4 ir 6 p.). Pastarosios instrukcijos 14.1 punkte pažymėta, kad vienas iš pavojingų veiksnių, galinčių veikti dirbant aukštyje, yra pavojus kristi iš aukštai esančios darbo vietos. Toks pat pavojingas darbo aplinkos veiksnys pažymėtas ir tinkuotojo instrukcijos 7.1 punkte. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004-10-26 iki 2007-06-22) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Šio norminio darbų saugos reikalavimo pas atsakovą V. P. atžvilgiu nebuvo laikomasi, nors pagal ieškovo darbo pobūdį nelaimingo atsitikimo metu (tinkuotojo darbas aukštyje, kada veikia profesinės rizikos veiksnys – pavojus nukristi iš aukštai esančios darbo vietos), toks reikalavimas turėjo būti įvykdytas. Apeliantas pažymi, kad ieškovas dėl smegenų arterijos plyšimo (insulto) neteko sąmonės, todėl ir krito nuo pastolių, patirdamas šlaunikaulio ir šonkaulio lūžius. Pasak apelianto, iš byloje esančios medicinos specialisto išvados matyti, kad ieškovas pirmiausia patyrė insultą, dėl ko krito, todėl vėliau patirti kaulų lūžiai buvo insulto pasekmė. Atsakovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateikto Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. kovo 6 d. rašto Nr. 10-(10-6-22)-1324, kuriame nurodoma, kad darbuotojams sveikatos tikrinimo metu insulto (smegenų arterijos aneurizmos) rizika nenustatoma (t. II, b. l. 114). Apelianto įsitikinimu, net jeigu darbuotojo V. P. sveikata ir būtų patikrinta, nebūtų galima turėti duomenų apie insulto riziką, darbdavys negalėtų kokiu nors būdu imtis priemonių tokios žalos grėsmei sumažinti. Vertindama šiuos atsakovo argumentus teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo pripažino, kad pareigos patikrinti dirbančio aukštyje darbuotojo sveikatą neįvykdymas turi tiesioginį priežastinį ryšį su įvykusiu nelaimingu atsitikimu ir kilusiomis pasekmėmis. Pasak apelianto, dėl skunde išdėstytų argumentų visiškai paneigiama darbdavio kaltė, nes darbuotojo sveikatos nepatikrinimas šioje konkrečioje byloje neturėjo įtakos ieškovo darbo sąlygų saugos užtikrinimui. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip jau pažymėta, tinkuotojo, taip pat aukštyje dirbančio kito darbuotojo, sveikatos patikrinimas yra privalomas, nes šie darbuotojai dirbant yra veikiami tam tikrų profesinės rizikos veiksnių, įskaitant kritimo pavojų iš aukštai esančios darbo vietos. Privalomi sveikatos patikrinimai yra profilaktinio ir prevencinio pobūdžio. Jų paskirtis ir esmė – nustatyti, ar konkretus asmuo gali dirbti tam tikrą darbą, kurį atliekant veikia ar gali veikti atitinkamas profesinės rizikos faktorius ar faktoriai. Privalomi sveikatos tikrinimai vertintini kaip viena iš prevencijos priemonių, kurios tikslas yra kuo geriau apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 2 p.). Kruopščiai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą gali būti diagnozuojami tokie jau atsiradę sveikatos sutrikimai arba tokie galimų sveikatos sutrikimų simptomai, dėl kurių darbuotojui būtų uždraudžiama dirbti tam tikrą darbą (pavyzdžiui dirbti aukštyje) arba apribojamos tokio darbo atlikimo galimybės. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nelaimingas atsitikimas ieškovui V. P. įvyko dėl įgimtos ligos - diagnozuoto galvos smegenų gigantinės aneurizmos plyšimo (t. I, b. l. 197-198). Aneurizma apibūdinama kaip nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas (žr. „Medicinos enciklopedija“, t. I, p. 49, p. 360, Valstybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991). Didžiausias pavojus, susijęs su aneurizmomis yra tai, kad jos gali plyšti, kaip ir atsitiko ieškovui V. P. . Galimi simptomai aneurizmai plyšus: staigus, labai stiprus skausmas; pykinimas ir vėmimas; sprando raumenų įsitempimas, rigidiškumas; dvejinimasis; sąmonės netekimas. Taigi aneurizmos plyšimas pagal simptomus ypač sustiprina pavojaus nukristi riziką. Neplyšusi didelė (gigantiška) aneurizma, kokia buvo diagnozuota ieškovui V. P. , gali spausti ar dirginti smegenų audinį ir lemti tam tikrus išankstinius simptomus: skausmą virš akies ar už jos; vienos veido pusės nutirpimą, silpnumą ar paralyžių; išsiplėtusį vienos akies vyzdį; negalėjimą judinti akies; regos pakitimus, dvejinimąsi, akies voko užkritimą (žr. informacinis straipsnis interneto tinklalapyje www.pasveik.lt/ligos/galvos-smegenu-aneurizma/4467). Teisės aktų nustatyta tvarka atlikto privalomo V. P. sveikatos patikrinimo rezultatai (prognozuojant ir galimų didelės aneurizmos išankstinių simptomų pagal anamnezę arba kitus duomenis diagnozavimą) galėtų būti lėmę draudimą ar ribojimą šiam asmeniui dirbti darbus aukštyje ar kitus darbus, kai yra pavojus nukristi. Neįvykdęs pareigos atlikti privalomą sveikatos patikrinimą, darbdavys neužtikrino, kad V. P. atžvilgiu būtų maksimaliai užtikrinta apsauga nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo konstatuoti esminę reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumą sąlygas. Darbo kodekso (toliau – DK) 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Darbuotojų teisė saugiai dirbti suponuoja darbdavio prievolę sudaryti kiekvienam darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (DK 260 straipsnis). Ieškovo patirtas galvos smegenų aneurizmos plyšimas, buvęs tiesiogine ieškovo pusiausvyros praradimo (sąmonės netekimo) bei kritimo priežastimi, nėra šalinanti darbdavio atsakomybę sąlyga, jeigu šis savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu neapsaugojo darbuotojo nuo galimo nelaimingo atsitikimo ir, nors ir netiesiogiai, taip prisidėjo prie įvykio atsiradimo. Priemonės, kurių darbdavys privalėjo imtis iki įvykio, šiuo atveju – privalomo sveikatos patikrinimo organizavimas, galėjo padėti apsaugoti darbuotoją. Nuo darbdavio nepriklausęs įvykis – ieškovo galvos smegenų trauma, tiesiogiai lėmusi ieškovo nukritimą iš aukščio, nepanaikina sąlygų darbdavio atsakomybei atsirasti. Tokia teisės aiškinimo taisyklė suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-811/2000. Įvertinusi byloje pateiktų įrodymų duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp darbdavio neteisėto neveikimo (nesiėmimo priemonių atlikti privalomą ieškovo V. P. sveikatos patikrinimą) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstamu netiesioginiu priežastiniu ryšiu, kaip viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-614/2002 išaiškinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui.

35Nustačius paminėtą aplinkybę, pagrįsta teismo padaryta išvada, kad pavedant ieškovui atlikti darbą, dėl kurio būtinas sveikatos patikrinimas, buvo pažeisti saugos darbe norminių aktų reikalavimai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 20 ir 21 str. nuostatos). Nors tiesioginę V. P. kritimo nuo pastolių ir dėl to gautų traumų priežastį lėmė galvos smegenų aneurizmos plyšimas, bylos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovo siuntimas dirbti tinkavimo darbus aukštyje buvo vykdomas nesiėmus visų reikalingų saugumo priemonių, turinčių maksimaliai sumažinti pavojų asmenims, dirbantiems aukštyje, t. y. padidintos profesinės rizikos veiksnių zonoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, išaiškinta, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra sąsaja tarp neteisėto veikimo ir asmeniui atsiradusios turtinės ar neturtinės žalos bei nuostolių, kuri rodo, kad žala yra neteisėto veikimo pasekmė. Ji gali būti susijusi artimesniu ryšiu, betarpiškai arba gali būti ryšys tolimesnis, kai neteisėtas veikimas netiesiogiai turi įtakos žalos atsiradimui. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingomis pasekmėmis. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ryšys tarp atsakovo neveikimo (nesiėmimo priemonių, kad būtų patikrinta ieškovo sveikata) ir ieškovo nukritimo iš aukščio, sukėlusio sunkias pasekmes ieškovo sveikatai, nėra tiesioginis. Kaip jau minėta, ieškovo privalomo sveikatos patikrinimo rezultatai galėjo būti tokie, kurie lemtų draudimą dirbti aukštyje arba veikiant kitiems padidintos profesinės rizikos veiksniams. Apelianto nurodomas argumentas, kad privalomai tikrinant darbuotojų sveikatą insulto (smegenų arterijos aneurizmos) rizika nenustatoma, yra abstraktus. Galimų neigiamų pasekmių numatymas sietinas su ta neteisėta veika (neveikimu), dėl kurios atsakomybė tenka atsakovui. Siųsdamas dirbti ieškovą aukštyje nepatikrinus sveikatos, darbdavys neturėjo numatyti neigiamų pasekmių, kurios konkrečiu atveju kiltų dėl sveikatos tikrinimo metu nenustatomų rizikų (šiuo atveju – insulto rizikos), tačiau patikrinus sveikatą gali būti nustatyti tam tikri galimo sveikatos sutrikimo simptomai, kuriuos konstatavus ieškovui būtų uždrausta arba apribota dirbti darbus aukštyje, kur padidinta nukritimo rizika. Dėl išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad pavedimas ieškovui dirbti aukštyje nepatikrinus sveikatos ir ieškovo nukritimas iš aukštai esančios darbo vietos dėl ūmaus sveikatos sutrikimo, būtų pernelyg nutolęs, atsitiktinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir žalos ieškovo sveikatai atsiradimo bei neturintis reikšmės darbdavio (atsakovo) civilinei atsakomybei. Šiuo atveju ieškovo sveikatos nepatikrinimas dėl galimybės dirbti aukštyje traktuotinas kaip reikšminga žalos ieškovui atsiradimo netiesioginė priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pareigos privalomai patikrinti ieškovo sveikatą neįvykdymas (kaltas neteisėtas neveikimas) turėjo netiesioginį priežastinį ryšį su žalos ieškovui atsiradimu dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies ir 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovas privalo atlyginti darbuotojo (ieškovo) sveikatai padarytą žalą.

36Konstatuodamas atsakovo padarytus darbų saugos norminių teisės aktų pažeidimus, turėjusius įtaką žalos ieškovo V. P. sveikatai atsiradimui, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nelaimingo atsitikimo akto viena iš išvadų, kad ieškovas buvo pasiųstas dirbti pavojingą darbą, nors nebuvo apmokytas saugiai atlikti tokį darbą, be to, įmonėje nenustatyta darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarka. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nenustatė mokymo ir žinių iš darbų saugos ir sveikatos patikrinimo srities bei darbų saugaus atlikimo tvarkos, nes atsakovas pagal teisės aktus to neprivalėjo daryti. Apeliantas remiasi ta aplinkybe, kad ieškovo darbas nevyko penkių ir daugiau metrų aukštyje virš pastolių, todėl jis negali būti priskiriamas prie Vyriausybės nutarimu patvirtintų pavojingų darbų, o tokiu atveju darbdavys neprivalėjo nustatyti mokymo ir žinių iš darbų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei tokių darbų saugaus atlikimo tvarkos. Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas nedirbo ne mažiau kaip 5 metrų aukštyje virš pastolių, kada vienintelė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (saugos diržas), o darbuotojas privalo turėti aukštalipio kvalifikaciją, negali sutikti su motyvais, kad įvykio metu ieškovo dirbtas darbas nepriskirtinas pavojingų darbų kategorijai.

37Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004-10-26 iki 2007-06-22) 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką. Tokių darbų sąrašas patvirtintas Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004-10-05 iki 2007-09-29). Pavojingas darbas – darbas, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė (Sąrašo 1 p.). Vyriausybės nutarimu patvirtintas pavyzdinis pavojingų darbų sąrašas, jame yra ir blanketinio turinio normų (teikiamos nuorodos į darbų apibūdinimą kituose darbų saugos norminiuose aktuose). Sąrašo 3 punkto 3.4.7 papunktyje nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriami darbai, atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (apsaugos nuo kritimo diržai). Pagal šios normos turinį darytina išvada, kad bet kokio pobūdžio ir turinio darbai (ne tik statybos), jeigu jie atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus yra pavojingi darbai. Kaip minėta, atsakovas akcentuoja aplinkybę, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu nedirbo pavojingo darbo, kuris apibūdintas Sąrašo 3.4.7 papunktyje, todėl neprivalėjo nustatyti mokymo ir žinių iš darbų saugos ir sveikatos patikrinimo srities bei pavojingų darbų saugos atlikimo tvarkos ir ją taikyti. Tačiau pažymėtina, kad pagal Sąrašo 3 punkto 3.3 papunktį pavojingiems darbams priskiriami ir tokie darbai, kurie nurodyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282, 2 priede. Šių nuostatų 2 priede išdėstytas darbuotojų saugai ir sveikatai labai pavojingų darbų statybvietėse sąrašas. Pagal sąrašo 1 punktą labai pavojingiems darbams statybvietėse priskiriami darbai, keliantys darbuotojams kritimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, darbo metodų arba aplinkos sąlygų darbo vietoje arba statybvietėje. Atsakovas neįrodė, kad nelaimingo atsitikimo metu nei dėl statybos darbų pobūdžio, nei dėl darbo metodų ar aplinkos sąlygų darbo vietoje (statybvietėje) ieškovui nebuvo pavesta atlikti darbų, kada yra padidintas nukritimo iš aukščio pavojus. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateikto 2008 m. gegužės 15 d. techninės darbų saugos ekspertizės akto (t. II, b. l. 194-197) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad darbuotoją (ieškovą V. P. ) įvykio metu veikė du pavojingi veiksniai – sveikatos būklės ūmus savaiminis pablogėjimas, pasireiškęs aneurizmos plyšimu ir, galimai lėmęs darbuotojo pusiausvyros netekimą, ir kritimas iš aukščio. O kritimo iš aukščio šaltiniu buvo darbininko V. P. darbas aukštyje, ant pastolių. Dėl ekspertizei daryti pateiktos medžiagos trūkumų ekspertas negalėjo duoti objektyvios išvados, kodėl darant prielaidą, kad pastoliai ir jų apsauginiai aptvarai buvo tinkami ir tinkamai įrengti, netekęs pusiausvyros darbuotojas nebuvo apsaugotas nuo kritimo iš aukščio, nes tinkamai įrengtas aptvėrimas turėjo apsaugoti darbuotoją (ir su sutrikusia sveikata) nuo kritimo iš aukščio. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą ekspertas darė išvadą, kad organizaciniu požiūriu viena iš priežasčių, turėjusių įtaką nelaimingam atsitikimui įvykti, buvo ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas dirbant aukštyje (ant pastolių) ir galimai netinkamas pastolių įrengimas. Remdamasi išvardintomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pripažinta aplinkybė, kad ieškovas buvo pasiųstas atlikti pavojingą darbą, nors nebuvo apmokytas saugiai atlikti tokį darbą, o pas atsakovą net nenustatyta darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarka, netiesioginiu priežastiniu ryšiu sietina su įvykiu, sukėlusiu ieškovo sveikatos sužalojimą, lemiantį darbdavio deliktinės atsakomybės atsiradimą.

38Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi teisinę pareigą atlyginti ieškovui V. P. atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl tų sveikatos sužalojimų, kuriuos nulėmė traumų, gautų dėl nukritimo iš aukščio, padariniai. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis įrodinėjamas darbdavio kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nebuvimas, taip pat jokio priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusios žalos ir darbdavio veiksmų (neveikimo) neegzistavimas, atmetami.

39Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo UAB „Jaugidė“ priteisė ieškovui V. P. 547,47 Lt turtinės žalos, kurią sudarė išlaidos vaistams, atlyginimą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos V. P. atlyginimo dydžio teismas pagrįstai vadovavosi reikšmingais šioje byloje vertinimo kriterijais – sveikatos sužalojimo pasekmėmis ir negrįžtama patirtų traumų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, darbingumo būklei. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo teisine pozicija, kad įtaką nelaimingam atsitikimui įvykti ir sveikatos sužalojimams dėl to atsirasti turėjo ir aplinkybės, susijusios su paties ieškovo V. P. neveikimu, pasireiškusiu tuo, kad būdamas profesionaliu statybos darbininku ir žinodamas apie padidinto pavojaus riziką dirbant aukštyje, ieškovas nesiėmė veiksmų pasitikrinti sveikatą, dirbo pavojingomis sąlygomis, nebūdamas įsitikinęs, ar saugu dirbti pagal sveikatos būklę. Byloje esančiais duomenimis ieškovas buvo supažindintas su saugaus darbo instrukcijomis, kuriose įtvirtinta ne tik darbdavio, bet ir atitinkamą darbą dirbančio darbuotojo pareiga pasitikrinti sveikatą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą mažinti ieškovui V. P. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, įvertinęs paties nukentėjusiojo neatsargumą (nerūpestingumą), pasireiškusį darbuotojo pareigos rūpintis savo sveikatos pasitikrinimu nevykdymu.

40Kaip jau pažymėta, atsakovas turi teisinę pareigą atlyginti ieškovui V. P. atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, tačiau patirtą tik dėl tokio sveikatos sužalojimo, kurį nulėmė traumų, gautų dėl nukritimo iš aukščio, padariniai. Atsakovas neturi atsakyti už tas neigiamas pasekmes, lėmusias ieškovo sveikatos pablogėjimą, darbingumo netekimą ir su tuo susijusius išgyvenimus, reikšmingus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kurias sukėlė ieškovo patirta galvos smegenų trauma dėl ligos - diagnozuoto galvos smegenų gigantinės aneurizmos plyšimo. Atsakovo apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad darbingumo lygio nustatymo pažymoje DLN-2 Nr. 0011832 (t. I, b. l. 199) pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2006-10-06 iki 2007-10-06 V. P. neteko 65 proc. darbingumo dėl ligos, kurią lėmė bendras susirgimas, bet ne dėl traumos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui žalos atlyginimą tiek dėl tų ieškovo sveikatai neigiamų pasekmių, kurias sukėlė patirtas insultas, tiek dėl tų, kurias sukėlė nukritus iš aukščio patirti kaulų lūžiai, nepagrindžiant, kuris ir kiek turi būti vertinamas kiekvienas iš sužalojimų atskirai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais dėl šių aplinkybių reikšmingumo atlygintinos žalos dydžio nustatymui. 2006 m. spalio 6 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. 4548 (t. I, b. l. 183-186) nurodyta, kad 2006-06-06 darbe ligonis dėl spontaninės galvos smegenų subarachnoidinės hemoragijos griuvo, patyrė dešiniojo šlaunikaulio pertrochanterinį lūžimą ir 8-ojo kairiojo šonkaulio lūžimą. Ligonį vargina pastovūs galvos skausmai, svaigimas, mėtymas į šalis staigesnių judesių metu, dešinės kojos skausmai, ypač vaikštant. Pablogėjusi atmintis ir orientacija. Iš akte aprašytų duomenų matyti, kad ligoniui kaktos – smilkinio srityje likę dvi pooperacinių kaukolės kaulų angų sąlygotos deformacijos apie 1,5 cm diametro. Apriboti ir skausmingi dešiniosios kojos klubo sąnario judesiai. Iš šių duomenų apie ieškovo sveikatos būklę matyti, kad žymiai reikšmingesni neigiami padariniai ieškovo sveikatai atsirado ir egzistuoja dėl patirtos galvos smegenų traumos (insulto), dėl kurios pasekmių atsakovas negali būti atsakingas, bet ne dėl nukritus patirtos traumos - šlaunikaulio lūžimo, dėl kurios pasekmių atsakingas ir atsakovas. Šiame akte pagrindinė diagnozė, lemianti ieškovo 65 proc. darbingumo netekimą laikotarpiu nuo 2006-10-06 iki 2007-10-06, pagal TLK-10 (Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija) kodą I60.1 yra subarachnoidinė kraujosruva iš vidurinės smegenų arterijos, o gretutinė diagnozė pagal TLK-10 kodą S72.1 yra pertrochanterinis (pergūbrinis) lūžimas. 2006 m. spalio 6 d. išduotose darbingumo lygio pažymose DLN-2 Nr. 0011832 ir DL-1 Nr. 0154616 (65 proc. darbingumo netekimas laikotarpiu nuo 2006-10-06 iki 2007-10-06) nurodytas sveikatos sutrikimo diagnozės kodas I60.1, kuriuo apibūdinama subarachnoidinė kraujosruva iš vidurinės smegenų arterijos (t. I, b. l. 7-8). 2007 m. spalio 11 d. išduotoje darbingumo lygio pažymoje DLN-2 Nr. 0011922 (60 proc. darbingumo netekimas laikotarpiu nuo 2007-10-03 iki 2008-10-02) nurodyti sveikatos sutrikimo diagnozės kodai: I69.0, t.y. subarachnoidinės kraujosruvos liekamieji padariniai ir T91.2, t. y. kitų krūtinės ir dubens kaulų lūžimo padariniai (t. I, b. l. 200). VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2007 m. vasario 20 d. rašte Nr. 2R-285(5.13) (t. II, b. l. 123), be kita ko, nurodoma, kad kliniškai diagnozuoto VIII šonkaulio lūžimas gydymo ir pasveikimo procesui įtakos neturėjo. Išvardinti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo metu atsiradę esminiai neigiami (taip pat ir liekamieji) padariniai ieškovo sveikatai susiję su galvos smegenų kraujotakos sutrikimu dėl aneurizmos plyšimo, t. y. dėl ieškovo ligos, o padariniai dėl šlaunikaulio lūžio yra mažesni. Laikytina, kad didesne dalimi ieškovo patirtą ir patiriamą neturtinę žalą lemia neigiami padariniai, sukelti ligos pasekmių, už kurias darbdavys neatsako, o mažesne dalimi – patirti dėl kojos traumos (šlaunikaulio lūžimo) nukritus iš aukščio, už ką darbdaviui atsiranda atsakomybė dėl šioje nutartyje aukščiau nurodytų priežasčių. Šių aplinkybių nustatydamas ieškovui V. P. atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė. Įvertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bus teisinga ir sąžininga ieškovui V. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 20 000 Lt. Šiuo vienu aspektu atsakovo UAB „Jaugidė“ apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies.

41

42Dėl ieškovų V. P. ir M. P. atstovo apeliacinio skundo

43

44Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl aplinkybių, kad netiesioginę įtaką nelaimingam atsitikimui įvykti bei žalingoms pasekmėms atsirasti turėjo ir paties ieškovo V. P. neatsargumas (nerūpestingumas), pasireiškęs pradėjimu dirbti pavojingose sąlygose nepasitikrinus sveikatos ir neįsitikinus darbo saugumu pagal savo sveikatos būklę. Remdamasis tokia išvada pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui V. P. priteistinos neturtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl paminėtos teismo išvados ieškovų atstovo paduotame apeliaciniame skunde iš esmės neapeliuojama. Papildomai įvertinusi ieškovo sveikatos sužalojimą nulėmusių skirtingos kilmės veiksnių (ligos ir traumų, gautų dėl nukritimo), įtakos dydį ieškovo V. P. patirtai žalai ir iki šiol pasireiškiančioms žalingoms pasekmėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovui šioje byloje priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas.

45Pagal bendrą įstatyme įtvirtintą taisyklę neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 6.250 str. 2 d.). Jeigu įstatyme nėra specialiai nustatytų neturtinės žalos atlyginimo atvejų, ji neatlyginama. Šioje byloje darbdavio atžvilgiu pareikštiems reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išspręsti pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.283 straipsnio normas, reguliuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinę žalą, atsiradusią veikiant darbo teisiniams santykiams, viena kitai turi atlyginti darbo sutarties šalys. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad M. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisiškai nepagrįstas, nes nacionalinėje teisėje nenumatyti atvejai dėl darbe sužaloto darbuotojo šeimos narių galimybės sau reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovų atstovo apeliaciniame skunde nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos precedentais negalima remtis, nes jie sukurti egzistuojant kitoms teisinių ginčų faktinėms aplinkybėms (netekusio gyvybės asmens šeimos narių ir artimųjų reikalavimo teisės atlyginti neturtinę žalą teisinis vertinimas).

46Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovų atstovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

47Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų

48Atsakovo UAB „Jaugidė“ apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad patenkinęs tik dalį ieškovo V. P. ieškinio reikalavimų ir atmetęs ieškovės M. P. reikalavimą, teismas turėjo išspręsti dalies atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 800 Lt išlaidų atstovo teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo skaičiavimu, kad teismas patenkino tik 30 proc. ieškinio reikalavimų. Atsakovas visiškai nepripažino ieškinio, tvirtindamas, kad neturi atsakyti už žalos atsiradimą. Byloje pagrįstai pripažinta ieškovo V. P. teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš darbdavio, tinkamai neįvykdžiusio pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas. Ieškovės M. P. ieškinio reikalavimas atmestas remiantis teisiniu, bet ne faktiniu pagrindu. Esant tokiam bylos išsprendimui negalima remtis vien tik pareikšto ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio proporcijomis ir teigti, jog buvo patenkinta vos 30 proc. ieškinio reikalavimų. Įvertindama šias aplinkybes teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad bus teisinga ir protinga priteisti atsakovui 300 Lt išlaidų, pirmosios instancijos teisme turėtų atstovo teisinei pagalbai apmokėti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovas turėjo 1525 Lt išlaidų (už apeliacinį skundą – 1125 Lt, atstovo teisinei pagalbai apmokėti – 400 Lt). Atmetus ieškovų apeliacinį skundą ir maža dalimi patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga priteisti atsakovui dalį išlaidų – 300 Lt už skundą ir 200 Lt už atstovo teisinę pagalbą. Tokiu būdu iš viso atsakovui atlygintina 800 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, jas lygiomis dalimis priteisiant iš ieškovų.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

50Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą.

51Sumažinti ieškovui V. P. priteistą iš atsakovo UAB „Jaugidė“ neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų.

52Sumažinti iš atsakovo UAB „Jaugidė“ priteistų valstybei bylinėjimosi išlaidų sumą iki 616,43 Lt (šeši šimtai šešiolika litų ir 43 centai).

53Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54Priteisti iš ieškovų V. P. ir M. P. atsakovui UAB „Jaugidė“ po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

55Priteisti iš atsakovo UAB „Jaugidė“ į valstybės biudžetą 23,85 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas V. P. 2007 m. balandžio 11 d. ieškiniu prašė priteisti iš... 4. Ieškovai V. P. ir M. P. patikslintu ieškiniu atsakovams UAB „Jaugidė“ ir... 5. Ieškovas V. P. 2006 m. balandžio 20 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas... 6. Ieškovų atstovas pažymėjo, kad dėl patirtų sužalojimų V. P. patyrė... 7. V. P. buvo draustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovų V. P.... 9. Sprendime nurodoma, jog UAB „Jaugidė“ darbininkas ieškovas V. P. 2006 m.... 10. Teismas reikalavimus dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų... 11. Ieškovas buvo apdraustas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių... 12. Medikai konstatavo, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė... 13. Teismas netenkino M. P. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo,... 14. Ieškovų V. P. ir M. P. atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 15. 1. Teismas bylos įrodymais įvertino V. P. nustatytus sužalojimus, patirtus... 16. 2. Kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet yra susiję su asmeniu,... 17. 3. Ieškovui V. P. neturtinės žalos atlyginimo suma padidintina iki 60 000... 18. Atsakovas UAB „Jaugidė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 19. 1. Teismo nepagrįstai spręsta, kad dėl to, jog atsakovas nepatikrino... 20. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už tai, jog... 21. 3. Kritiškai vertintinas Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. kovo 5 d.... 22. 4. Teismas patenkino tik 30 procentų ieškovų reikalavimų, tačiau visas... 23. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į ieškovų V. P. ir M. P. bei... 24. Atsakovas UAB „Jaugidė“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą... 25. 1. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. 2006 m.... 26. 2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nenustatė mokymo ir žinių... 27. 3. Iš ieškovų pateiktos teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. Ieškovų atstovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo UAB „Jaugidė“... 29. Dėl UAB „Jaugidė“ apeliacinio skundo... 30. ... 31. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos... 32. Apeliantas nurodo, kad teismas, konstatuodamas atsakovo kaltę, nepagrįstai... 33. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo atstovas... 34. Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale (t. I, b. l.... 35. Nustačius paminėtą aplinkybę, pagrįsta teismo padaryta išvada, kad... 36. Konstatuodamas atsakovo padarytus darbų saugos norminių teisės aktų... 37. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004-10-26... 38. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo UAB „Jaugidė“... 40. Kaip jau pažymėta, atsakovas turi teisinę pareigą atlyginti ieškovui V. P.... 41. ... 42. Dėl ieškovų V. P. ir M. P. atstovo apeliacinio skundo... 43. ... 44. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl aplinkybių, kad... 45. Pagal bendrą įstatyme įtvirtintą taisyklę neturtinė žala atlyginama tik... 46. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad... 47. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų... 48. Atsakovo UAB „Jaugidė“ apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą.... 51. Sumažinti ieškovui V. P. priteistą iš atsakovo UAB „Jaugidė“... 52. Sumažinti iš atsakovo UAB „Jaugidė“ priteistų valstybei bylinėjimosi... 53. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 54. Priteisti iš ieškovų V. P. ir M. P. atsakovui UAB „Jaugidė“ po 400 Lt... 55. Priteisti iš atsakovo UAB „Jaugidė“ į valstybės biudžetą 23,85 Lt...