Byla 2A-709-115/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų AB LESTO, J. U. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams J. U., AB LESTO ir VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo J. U. priešieškinį ieškovei I. P., tretiesiems asmenims AB LESTO, VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir daikto teisinės registracijos panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ŽŪB „Semeliškės“ ir ieškovės 2006-05-16 Pastato pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą transformatorinę, ( - ); pripažinti negaliojančiais Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1997-05-30 atliktą bei VĮ „Registrų centras“ atliktą nuosavybės į transformatorinę, ( - ), registraciją Vilniaus elektros tinklų ir jų teisių perėmėjų vardu; pripažinti negaliojančia atsakovo J. U. ir AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4497, įpareigojant AB „Rytų skirstomieji tinklai“ grąžinti J. U. 1500 Lt pastarojo sumokėtų pagal minėtą sutartį (t. 1, b. l. 147-149).

5Paaiškino, kad ieškovė 2006-05-16 Pastato pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš ŽŪB „Semeliškės“ įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, ( - ). Atsakovas J. U. nuosavybės teisę į ginčo objektą įregistravo 2007-09-14 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-4497 pagrindu. Ši pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tuomet, kai ginčo objektas nuosavybės teise priklausė Irmai ieškovei, todėl CK 6.307 str. 1 d. pagrindu pripažintina negaliojančia. Pažymėjo, kad nėra jokių sandorių, kurie įrodo, jog iki Semeliškių kolūkio 1992-08-19 Turto perdavimo akto Semeliškių kolūkis (Trakų rajono Semeliškių apylinkės Lenino kolūkis) būtų perleidęs nuosavybę tretiesiems asmenims, todėl Vilniaus elektros energijos tinklai (ir jų teisių perėmėjas AB „Lietuvos energija“) negalėjo įgyti nuosavybės teisės į šią transformatorinę.

6Atsakovas J. U. priešieškiniu prašė pripažinti ŽŪB „Semeliškės“ ir ieškovės 2006-05-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-1904 dėl transformatorinės, ( - ), įsigijimo niekine ir negaliojančia ab initio; panaikinti transformatorinės, ( - ) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (t. 3, b. l. 21-24).

7Paaiškino, kad nuo 1975 m. transformatorinė pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo įtraukta į Vilniaus elektros tinklų buhalterinį balansą, kaip įmonės nekilnojamojo turto vienetas, ir buvo jame apskaitomas iki pardavimo momento. Vilniaus elektros tinklams įtraukus transformatorinę į įmonės balansą Vilniaus elektros tinklai tapo teisėtu ginčo turto valdytoju (įgijo turto valdymo teisę). 1995 m. atlikus valstybinės įmonės „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizavimą į specialios paskirties AB „Lietuvos energija“, Vilniaus elektros tinklai įgijo ir nuosavybės teisę į ginčo turtą, todėl 1997 m. Vilniaus elektros tinklų vardu ir lėšomis buvo atlikta minėtos transformatorinės pastato inventorizacija. Po AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos nuosavybės teisė į transformatorinę buvo įregistruota tuometinės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ vardu, kuri vėliau, kaip teisėta savininkė, 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-4497 perleido transformatorinę atsakovui J. U.. Atsižvelgiant į tai, jog transformatorinė jau nuo 1975 m. buvo įtraukta į Vilniaus elektros tinklų balansą, Vilniaus elektros tinklams iš pradžių atsirado operatyviojo tvarkymo teisė, kuri niekam nebuvo perduota, o po įmonės reorganizacijos į akcinę bendrovę – ir nuosavybės teisė į ginčo turtą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Trakų rajono apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pripažino negaliojančia atsakovo J. U. ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-09-14 sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-4497, įpareigojant atsakovą AB „LESTO“ grąžinti atsakovui J. U. jo pagal 2007-09-14 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-4497 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sumokėtą 1500,00 Lt kainą; pripažino negaliojančia Respublikinio inventorizavimo biuro projektavimo ir paslaugų biuro 1997-05-30 ir VĮ „Registrų centras“ atliktą nuosavybės teisių į transformatorinę, esančią ( - ), registraciją AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo „Vilniaus energijos tinklų“ ir jų teisių perėmėjų vardu; priteisė iš atsakovų po 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš atsakovų po 898,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1995-06-20 nuosavybės teisė į ginčo pastatą buvo įregistruota ŽŪB „Semeliškės“ vardu. Nuosavybės teisė į ginčo pastatą ŽŪB „Semeliškės“ vardu buvo įregistruota 1995-02-20 pažymos Nr. 65 pagrindu. ŽŪB „Semeliškės“ ginčo pastatą perdavė Semeliškių kolūkis 1992-08-19 turto perdavimo aktu. Taigi, ieškovės nuosavybės teise pagal 2006-05-16 pastato pirkimo-pardavimo sutartį iš ŽŪB „Semeliškės“ įgytas ginčo pastatas iš pradžių priklausė Semeliškių kolūkiui (buvęs Trakų rajono Lenino kolūkis), kuris vėliau ginčo pastatą perdavė ŽŪB „Semeliškės“ ginčo pastatą pardavusiam ieškovei. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad ginčo pastatas nuo 1975 m. buvo apskaitytas kaip elektros tinklų nuosavybė, vėliau reorganizuojant SPAB „Lietuvos energija“ skaidymo būdu ir įsteigiant naujas bendroves ginčo pastatas buvo perduotas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ginčo pastatą pardavusiai atsakovui J. U..

11Teismas konstatavo, kad iš Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimo Nr. 185 „Dėl Respublikos energetikos ūkio sutvarkymo“ ir 1964-12-16 nutarimo Nr. 596 „Dėl elektros energijos tiekimo patikimumo didinimo ir elektros energijos panaudojimo žemės ūkyje pagerinimo“ matyti, jog nuostatos dėl elektros transformatorinių pastočių perdavimo į elektros ūkį tvarkančių valstybinių žinybų balansą buvo rekomendacinio pobūdžio. Be to, iš byloje esančios 1966-07-25 rangos sutarties Nr. 4 kolūkinių ir tarpkolūkinių elektros stočių, elektrinių įrengimų ir kolūkių elektrifikavimo statybos ir montavimo darbams matyti, kad Trakų rajono Lenino kolūkis sudarė rangos sutartį dėl vidaus instaliacijos darbų atlikimo, tame tarpe ir ginčo pastate, kas liudija apie tai, jog ginčo pastatas nebuvo perduotas į elektros ūkį tvarkančių valstybinių žinybų balansą nustatytu laikotarpiu (1964-1966). Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir Trakų rajono Semeliškių apylinkės Lenino kolūkio metinės apyskaitos bylose esantys kolūkio metinės apyskaitos lapai, iš kurių matyti, kad už elektros energiją kolūkiečių kiemai 1967 m. mokėjo kolūkiui.

12Teismas sprendė, kad iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“ išrašo iš objektų registracijos žurnalo nėra aišku, kokios valstybinės organizacijos balanse buvo apskaitomas ginčo pastatas. Be to, iš šio išrašo matyti, kad nurodomi 1975 m. ginčo pastato pastatymo metai, kai iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo pastatas jau buvo pastatytas iki 1966-07-25, kadangi 1966-07-25 jau buvo sudaryta minėta rangos sutartis dėl vidaus instaliacijos darbų atlikimo. Iš šio išrašo taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ginčo pastatas buvo įtrauktas, kaip teigia atsakovas J. U., į AB „Rytų skirstomieji tinklai“ balansą.

13Teismas darė išvadą, kad atsakovo AB LESTO pateikti įrodymai, kad ginčo pastatas buvo apskaitomas jo balanse, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčo pastatą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ valdė operatyviojo valdymo teise. Vien ginčo pastato įtraukimas į balansą (neaišku kokiu pagrindu, o tokių įrodymų byloje nėra, jų nepateikė AB „Lesto“ atstovas ir bylos nagrinėjimo metu), nereiškia, jog ginčo pastatas buvo valdomas operatyviojo valdymo teise. Turto operatyviojo valdymo teisė pasireiškia, be jo įtraukimo į balansą ir apskaitymo, šio turto saugojimu, priežiūra, kontrole, tačiau atsakovas AB LESTO nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog rūpinosi ginčo pastatu, jį prižiūrėjo, remontavo ar pan. Teismas nurodė, kad vertinant Trakų rajono elektros tinklų skyriaus 2002-05-07 potvarkio Nr. 2P-54 kopiją negalima daryti išvados, jog atsakovas AB LESTO prižiūrėjo ginčo pastatą, šis įrodymas patvirtina, atsakovo vykdomą elektros įrenginių priežiūrą, tačiau ne paties ginčo pastato vykdomą priežiūrą.

14Teismas sprendė, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kas yra ginčo pastato savininkas, nėra, tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo pastatas yra buvusio Trakų rajono Lenino kolūkio teritorijoje, jis organizavo ginčo pastato elektrifikavimo darbus, ginčo pastatas yra pastatytas šalia buvusio kolūkio pastatų ir buvo skirtas aptarnauti kolūkį, ginčo pastatas buvo skirtas aptarnauti ir kolūkiečių ūkiams, kurie už suvartotą elektros energiją mokėdavo kolūkiui, nėra išlikę jokie įrodymai patvirtinantys ginčo pastato perdavimą kitoms valstybinėms organizacijoms, nėra aišku, kokiu pagrindu ginčo pastatą į savo balansą įtraukė už elektros energijos tiekimą įvairiais laikotarpiais atsakingos įmonės (įstaigos), nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad AB LESTO valdė ginčo pastatą operatyviojo tvarkymo teise, darė išvadą, jog ginčo pastatas nuosavybės teise priklausė Trakų rajono Lenino kolūkiui (vėliau Semeliškių kolūkiui), dar vėliau ŽŪB „Semeliškės“. Remdamasis tuo teismas konstatavo, jog ŽŪB „Semeliškės“ teisėtai 2006-05-16 nuosavybės teises į ginčo objektą perleido ieškovei. Tuo pačiu buvo pripažinta negaliojančia Respublikinio inventorizavimo biuro projektavimo ir paslaugų biuro 1997-05-30 atlikta ir VĮ „Registrų centras“ atlikta nuosavybės teisių į ginčo pastatą registracija AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo „Vilniaus energijos tinklų“ ir jų teisių perėmėjų vardu.

15Kadangi AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nebuvo parduodamo atsakovui J. U. ginčo pastato savininku, t.y. pardavė jai nepriklausantį daiktą, tarp atsakovo J. U. ir „AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudarytą 2007-09-14 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-4497 teismas pripažino negaliojančia kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį.

16Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikytinos CK 6.323 str. 1 d. nuostatos, numatančios įpareigojimus pardavėjui grąžinti pirkėjui (atsakovui J. U.) pastarojo už ginčo pastatą sumokėtą kainą. Dėl klaidingai atliktos ginčo pastato registracijos viešajame registre, tiek ieškovė, tiek atsakovas J. U. laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl šiuo atveju CK 4.96 str. 2 d. nuostatos netaikytinos.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18Apeliaciniu skundu atsakovas AB LESTO prašo panaikinti 2011-09-19 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo J. U. priešieškinį tenkinti pilnai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 94-101).

19Skundą grindžia šiais argumentais:

201. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-991/2001; 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2006) ginčo turto savininkas buvo valstybė. Iš ieškovės pateiktos 1966-07-25 rangos sutarties turinio matyti, kad buvo atlikti ne transformatorinės pastotės TP-SM-202 mūrinio pastato statybos darbai ir/ar šio pastato vidaus instaliacijos darbai. Semeliškių ūkis (Trakų rajono Lenino kolūkis) nepastatė transformatorinės pastotės TP-SM-202 mūrinio pastato, neatliko jo vidaus elektros instaliacijos darbų, todėl ir neapskaitė šio pastato savo balanse, negalėjo jo valdyti operatyviojo tvarkymo teisės pagrindais, ir negalėjo šių teisių perduoti jokiam kitam ūkio subjektui.

212. Tiek 1992-08-19 turto perdavimo akte, tiek viešame registre užfiksuota, jog ieškovei priklausančios transformatorinės pastotės pastato pastatymo metai – 1968 m. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė taip pat neginčijo ir neįrodinėjo, jog ginčo pastatas pastatytas anksčiau nei 1968 m. Taigi teismo išvados, jog 1966-07-25 rangos sutartimis Nr. 4 buvo užsakyti ir atlikti ginčo pastato vidaus elektros instaliacijos darbai yra akivaizdžiai neteisinga, nes šalys negalėjo susitarti dėl nesamo daikto vidaus elektros instaliacijos darbų atlikimo. Be to, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad nei ieškovė, nei ŽŪB „Semeliškės“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo turtas iki pardavimo ieškovei momento buvo apskaitomas Semeliškių kolūkio ir/ar ŽŪB „Semeliškės“ buhalterinėje apskaitoje.

223. Ieškovė nepateikė dokumentų, kad kolūkis kaip Lietuvos TSR Ūkio subjektas, vadovaujantis 1964 m. CK 97 - 99 str., kitaip būtų įgijęs transformatorinės pastotės TP-SM-202 mūrinio pastato operatyviojo tvarkymo teises, todėl Semeliškių kolūkis 1992-08-19 turto perdavimo aktu negalėjo ir perduoti šio nekilnojamojo turto operatyviojo tvarkymo/nuosavybės teisių ŽŪB „Semeliškės“, o pastaroji negalėjo jų parduoti ieškovei.

234. Transformatorinės pastatas nuo 1975 m. (nuo pastatymo momento) buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų buhalterinį balansą kaip įmonės nekilnojamojo turto vienetas ir jame buvo apskaitomas iki pardavimo momento. Buhalteriniai įrašai inventorizacijos aprašuose nėra nuginčyti, todėl juos vertinti kaip nepagrįstus nėra pagrindo. Nuo pat transformatorinės pastato įtraukimo į Vilniaus elektros tinklų balansą momento AB „Rytų skirstomieji tinklai“ šį objektą valdė, juo naudojosi kaip savo turtu - jį prižiūrėjo, mokėjo nekilnojamojo turto mokesčius. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie už ginčo pastatą mokėtą nekilnojamojo turto mokestį ir/ar šio pastato apskaitymą tiek kolūkio, tiek ŽŪB „Semeliškės“ buhalteriniuose balansuose.

245. Nuo ginčo nekilnojamojo turto įrašymo į Vilniaus elektros tinklų balansą, Vilniaus elektros tinklai įgijo šio turto ir jame esančių elektros įrenginių operatyviojo tvarkymo teisę, kuri niekam nebuvo perduota, ir tapo teisėtu šio turto valdytoju. Pažymėtina, kad atsakovas AB LESTO yra specifinės paskirties įmonė, kurios pagrindinė veikla ir funkcijos susiję su elektros energijos tiekimu ir skirstymu elektros energijos vartotojams, todėl ginčo pastatas būtinas AB LESTO (ir jo pirmtakų) veikloje.

256. Aplinkybė, kad ieškovė viešame registre užregistravo ginčo pastato nuosavybės teises nereiškia, kad ginčo turtas iš tikrųjų priklauso ieškovei bei Trakų rajono Lenino kolūkiui ir/ar ŽŪB „Semeliškės“ nuosavybės teise ir niekaip negali paneigti juridinių faktų, kurių pagrindu atsakovo AB LESTO pirmtakai įgijo ginčo pastato operatyviojo tvarkymo ir nuosavybės teises. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuosavybės teisę į ginčo pastatą patvirtinantys dokumentai (buhalterinio balanso duomenys, duomenys iš inventorizacijos apyrašų, duomenys apie nekilnojamojo turto mokesčių mokėjimą, duomenys apie ginčo pastate esančių elektros tinklų eksploatavimą) yra galiojantys dokumentai ir teisine tvarka nėra nuginčyti bei pripažinti negaliojančiais. Kasacinio teismo suformuluota sąžiningo įgijėjo sąžiningumo prezumpciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika nesuteikia ieškovei teisinių galimybių išreikalauti ginčo daiktą iš atsakovo J. U., nes būtent Vilniaus elektros tinklai, o ne Trakų rajono Lenino kolūkis, įgijo ginčo pastato operatyviojo tvarkymo teisę, o vėliau ir nuosavybės teisę (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005-11-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-383-517/2005).

267. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino ir neginčijo, jog ginčo pastate buvo sumontuoti ir iki 2002-05-13 nuolat veikė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ priklausantys elektros įrenginiai. Jeigu ieškovė iš tikrųjų būtų naudojusi ginčo pastatą, ji būtų privalėjusi sudaryti elektros įrenginių priežiūros ir aptarnausimo sutartis su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis, turinčiomis darbuotojus su atitinkamu elektrotechniniu išsilavinimu (2004-11-26 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-432 patvirtintos Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės), tačiau tokių sutarčių nebuvo pateikta.

278. Tiek pastato, tiek jame esančių įrenginių priežiūra, eksploatacija reikalauja specialių žinių, o šių elektros įrenginių naudojimas susijęs su elektros energijos tiekimu vartotojams. Todėl teismo sprendimas, kai ieškovės nuosavybės teisė pripažįstama tik į specifinės paskirties pastatą, prieštarauja CK 1.5 str. Taip pat tai prieštarauja ir 1964 m. CK 153 str. 1 d. (CK 4.12 – 4.14 str.), nes ginčo pastatas ir įrenginiai pagal savo funkcinę paskirtį yra neatsiejami (Vilniaus apygardos teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-100-52/2008; 2009-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-100-516/2009).

28Apeliaciniu skundu atsakovas J. U. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 106-112).

29Skundą grindžia šiais argumentais:

301. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ginčo pastatas nuosavybės teise priklausė Trakų rajono Lenino kolūkiui, vėliau Semeliškių kolūkiui, o dar vėliau ŽŪB „Semeliškės“, gali būti vertinamas kaip teismo išvada, bet teisinių argumentų, iš kurių ši išvada padaryta, teismo sprendime nėra. Taigi teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

312. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatą sukūrė (pastatė) ar kokiu nors kitu įstatymo numatytu pagrindu įgijo arba operatyviojo tvarkymo teise valdė būtent tuometinis Trakų rajono Lenino kolūkis, o vėliau Semeliškių kolūkis. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo pastatas iki 2006-06-21 buvo apskaitomas kolūkių buhalterinėje apskaitoje. Nesant tokių įrodymų, darytina vienareikšmiška išvada, kad tuometinė ŽŪB „Semeliškės“ nebuvo ginčo pastato savininkė, todėl pastato pardavimas ir teisinė registracija, atlikta keičiantis savininkams, netapo teisėta.

323. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog ginčo pastatas buvo pastatytas anksčiau nei 1968 m. Teismas, nustatydamas, jog ginčo pastatas jau buvo pastatytas iki 1966-07-25, nes 1966-07-25 buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 4 dėl vidaus instaliacijos darbų atlikimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

334. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo pastatas nuo 1975 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų buhalterinį balansą ir jame buvo apskaitomas iki pardavimo momento. Po AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos nuosavybės teisė į transformatorinę buvo įregistruota AB „Rytų skirstomieji tinklai“ vardu, kuri 2007-09-14 pirkimo – pardavimo sutartimi perleido ginčo pastatą atsakovui.

345. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-991/2001; 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2006) ir tą aplinkybę, kad ginčo pastatas buvo valstybės nuosavybė ir tai, kad nei tuometinis Trakų rajono Lenino kolūkis, nei vėliau Semeliškių kolūkis operatyviojo tvarkymo teise ginčo pastato nevaldė bei nebuvo jo savininkas.

35Atsiliepimu į atsakovo J. U. apeliacinį skundą atsakovas AB LESTO prašo jį tenkinti visiškai (t. 3, b. l. 126-127).

36Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė I. P. prašo skundus atmesti (t. 3, b. l. 130-131). Paaiškina, kad ŽŪB „Semeliškės“ nuosavybę į ginčo transformatorinę patvirtina ne tik galiojantis 1992-08-19 turto perdavimo aktas, bet ir Trakų rajono Semeliškių apylinkės Agrarinės reformos tarnybos 1995-02-20 pažyma Nr. 65. Buhalterinis įrašas, kuris atliktas 1975 m., nenurodant remiantis kokiu pagrindu jis padarytas, viena vertus, nepaneigia minėtų dokumentų galiojimo, kita vertus, nesant pirminio dokumento, kurio pagrindu toks įrašas buvo padarytas, įrašas nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad ŽŪB „Semeliškės“ neturėjo nuosavybės į ginčo transformatorinę, o AB LESTO turėjo. Apeliantai taip pat nepaneigė, kad ginčo transformatorinė buvo skirta išimtinai tam, kad užtikrinti elektros energijos tiekimą į šalia jos esančius ŽŪB „Semeliškės“ ūkinius pastatus, ir kad dėl šios priežasties ji laikytina šių statinių priklausiniu (statinių elektrifikacijos laikotarpis taip pat apytiksliai atitinka transformatorinės statybos metus). Be to, apeliantai nenurodė nei vieno fakto, kurie paneigtų ieškovės sąžiningumą ar sudarytų pagrindą juo suabejoti.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

38Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

39Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl transformatorinės, esančios ( - ), nuosavybės teisės, jos perdavimo atsakovams pagrindų ir teisėtumo, teisinės registracijos teisėtumo bei restitucijos taikymo pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia.

40Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2, 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

41Nustatyta, kad į transformatorinės pastatą, esantį ( - ), nuosavybės teises buvo įregistravę ŽŪB „Semeliškės“ ir AB „Lietuvos energija“ filialas „Vilniaus elektros tinklai“, kurie savo nuosavybės teises atitinkamai perleido 2006-05-16 ieškovei ir 2007-09-14 atsakovui J. U. (t. 1, b. l. 6-10, 31-33, 103-106).

42Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pastatas buvo Trakų rajono Lenino (vėliau Semeliškių) kolūkio nuosavybė (1964 m. CK 102 – 103 str.), jis nebuvo perduotas į elektros ūkį tvarkančių valstybinių žinybų balansą, jis buvo naudojamas ne tik Trakų rajono Lenino kolūkio (vėliau Semeliškių kolūkio), bet ir kolūkiečių ir kitų ūkių poreikių tenkinimui, pastatą prižiūrėjo kolūkis, o vėliau ŽŪB „Semeliškės“. Pirmosios instancijos teismo nuomone taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kokiu pagrindu ginčo pastatą į savo balansą įtraukė už elektros energijos tiekimą atsakingos įmonės, ir, kad atsakovas AB LESTO būtų valdęs ginčo pastatą operatyviojo valdymo teise. Su tokiomis teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo.

43Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nėra tiesioginių įrodymų, kas yra ginčo pastato statytojas, o pastato statybos metai dokumentuose nurodomi skirtingi. Tačiau netiesioginių įrodymų, surinktų byloje, pakanka padaryti išvadoms, kad ginčo pastato statybomis rūpinosi Trakų rajono Lenino kolūkis, o paties pastato statybos darbai buvo oficialiai baigti ir užregistruoti 1968 m. Tokios išvados darytinos, kadangi, pirma, ginčo pastatas yra šalia buvusio Trakų rajono Lenino kolūkio pastatų (t. 2, b. l. 10), antra, nors Nekilnojamojo turto registre įregistruoti dvi transformatorinės, besiskiriančios savo plotais ir pastatymo metais, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad tai yra tas pats pastatas, todėl atsižvelgiant į 1966-07-25 rangos sutartį Nr. 4 kolūkinių ir tarpkolūkinių elektros stočių, elektrinių įrengimų ir kolūkių elektrifikavimo statybos ir montavimo darbams (t. 1, b. l. 66-71) bei į Nekilnojamojo turto registro išrašą (t. 1, b. l. 103-104), laikytina, kad yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog ginčo pastatas buvo pastatytas dar iki 1966-07-25, o pastato statyba ir vidaus instaliacijos įrengimu rūpinosi būtent Trakų rajono Lenino kolūkis.

44Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimu Nr. 596 ministerijos ir žinybos buvo įpareigotos perduoti į Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos balansą elektros tiekimo linijas, išorinius žemo voltažo elektros tinklus ir transformatorines pastotes, tačiau kolūkiams, visuotiniam kolūkiečių susirinkimui buvo tik rekomenduota perduoti neatlyginamai į Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos balansą išorinius žemo voltažo tinklus ir transformatorines pastotes. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Trakų rajono Lenino (vėliau Semeliškių) kolūkis ar visuotinis kolūkiečių susirinkimas būtų priėmę sprendimą perduoti ginčo pastatą į Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos balansą, taip pat nepateiktas pastato priėmimo – perdavimo aktas. Iš byloje pateikto objekto registracijos žurnalo negalima identifikuoti, kokia valstybinė organizacija apskaitė ginčo pastatą ir nustatyti, kodėl jo statybos data nurodyta 1975 m. (t. 1, b. l. 73). Minėta suponuoja, kad nėra įrodymų, jog ginčo pastatas oficialiai būtų buvęs perduotas operatyviojo tvarkymo teise elektros ūkį tvarkančioms žinyboms bei apskaitomas jų balanse.

45AB LESTO pateikti 1994, 1998 ir 2006 m. inventorizacijos aprašo išrašai tvirtina, kad ginčo pastatą Vilniaus elektros tinklai balanse apskaitydavo kaip savą turtą (t. 1, b. l. 119-127). Tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog ginčo pastatą Vilniaus elektros tinklai kaip savą balanse apskaitydavo nesant teisinio pagrindo, kadangi šio turto neturėjo nuosavybės teise.

46Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo pastatas būtų buvęs perduotas operatyviojo valdymo teise elektros ūkį tvarkiusioms žinyboms. Antra, byloje pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 66-71), liudytojos O. D. parodymai (t. 2, b. l. 48-52) patvirtina, kad ginčo pastatu rūpinosi Trakų rajono Lenino (vėliau Semeliškių) kolūkis, o dar vėliau ŽŪB „Semeliškės“. Trečia, ginčo pastatas buvo naudojamas būtent Trakų rajono Lenino kolūkio ir kolūkiečių poreikių tenkinimui (t. 3, b. l. 37-39). Remiantis tuo darytina išvada, kad ginčo pastatas buvo teisėtai privatizuotas ŽŪB „Semeliškės“ pajaus pasirašymo būdu (Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas (1991-08-31, Valstybės žinios, 1991, Nr.: 24-637), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-07-30 nutarimas Nr. I-1629, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-10 nutarimas Nr. 90). Šį faktą patvirtina ir 1992-08-19 turto perdavimo aktas (t. 1, b. l. 56) bei Lietuvos Respublikos Trakų rajono Semeliškių apylinkės Agrarinės reformos tarnybos 1995-02-20 pažyma Nr. 65 (t. 2, b. l. 22).

47Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad ginčo pastato savininkas jau nuo 1995-02-20 buvo ŽŪB „Semeliškės“, o AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuosavybės teisių į ginčo pastatą niekada nebuvo įgijęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto J. U. ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-09-14 sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-4497 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl yra negaliojanti (CK 1.80, 6.307 str. 1 d.). Pripažinus minėtą sutartį niekine ir negaliojančia, teismas pagrįstai sprendė ir tokio sandorio teisines pasekmes – restitucijos tarp atsakovų taikymą.

48Išdėstyto pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

49Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų plačiau nepasisakytina kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimo teisiniam rezultatui.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

51Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ŽŪB... 5. Paaiškino, kad ieškovė 2006-05-16 Pastato pirkimo – pardavimo sutarties... 6. Atsakovas J. U. priešieškiniu prašė pripažinti ŽŪB „Semeliškės“ ir... 7. Paaiškino, kad nuo 1975 m. transformatorinė pagal tuo metu galiojančius... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Trakų rajono apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad... 11. Teismas konstatavo, kad iš Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-05-04 nutarimo... 12. Teismas sprendė, kad iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“ išrašo iš... 13. Teismas darė išvadą, kad atsakovo AB LESTO pateikti įrodymai, kad ginčo... 14. Teismas sprendė, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kas yra ginčo... 15. Kadangi AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nebuvo parduodamo atsakovui J. U.... 16. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikytinos CK 6.323 str. 1... 17. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas AB LESTO prašo panaikinti 2011-09-19 Trakų... 19. Skundą grindžia šiais argumentais:... 20. 1. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 21. 2. Tiek 1992-08-19 turto perdavimo akte, tiek viešame registre užfiksuota,... 22. 3. Ieškovė nepateikė dokumentų, kad kolūkis kaip Lietuvos TSR Ūkio... 23. 4. Transformatorinės pastatas nuo 1975 m. (nuo pastatymo momento) buvo... 24. 5. Nuo ginčo nekilnojamojo turto įrašymo į Vilniaus elektros tinklų... 25. 6. Aplinkybė, kad ieškovė viešame registre užregistravo ginčo pastato... 26. 7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino ir neginčijo, jog ginčo... 27. 8. Tiek pastato, tiek jame esančių įrenginių priežiūra, eksploatacija... 28. Apeliaciniu skundu atsakovas J. U. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės... 29. Skundą grindžia šiais argumentais:... 30. 1. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ginčo pastatas nuosavybės teise... 31. 2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatą... 32. 3. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog ginčo pastatas buvo pastatytas... 33. 4. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo pastatas nuo 1975 m. pagal... 34. 5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo kasacinio... 35. Atsiliepimu į atsakovo J. U. apeliacinį skundą atsakovas AB LESTO prašo jį... 36. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė I. P. prašo skundus... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 38. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 39. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl transformatorinės, esančios ( -... 40. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo... 41. Nustatyta, kad į transformatorinės pastatą, esantį ( - ), nuosavybės... 42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pastatas buvo Trakų rajono... 43. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nėra tiesioginių įrodymų, kas yra... 44. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimu Nr. 596 ministerijos ir... 45. AB LESTO pateikti 1994, 1998 ir 2006 m. inventorizacijos aprašo išrašai... 46. Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip minėta, byloje... 47. Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad ginčo pastato... 48. Išdėstyto pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas... 49. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų plačiau nepasisakytina kaip... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 51. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti...