Byla A-442-313-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti Tarnybą atlikti prašomus veiksmus; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjui 96 095,39 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba pažeidė pareiškėjo teisę gauti duomenis, reikalingus Junginės Karalystės teismo 2011 m. lapkričio 26 d. sprendimui bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarčiai byloje Nr. 2T-206/2011 apskųsti bei ginčyti, trukdė įgyvendinti pareiškėjo teises bei įstatymo ginamus pareiškėjo interesus civilinėse bylose Kauno miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-14355-887/2011, Nr. 2-671-540/2012, Nr. 2-4090-285/2011), antstolio S. U. kontoros vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282, baudžiamosiose bylose Nr. 20-2-00174-12 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje ir Nr. 06-1-01017-12 Kauno apygardos prokuratūroje. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu Tarnyba sukėlė ir sukelia labai sunkias teisines pasekmes, padarė turtinę 96 095,39 Lt žalą, kurią sudaro iš Ž. V. priteisti, bet Tarnybos ir globėjų ginčijami delspinigiai, bei 50 000 Lt neturtinę žalą, pasireiškusią patirta ir patiriama nuolatine įtampa, nesaugumo ir pavojaus dėl atsakovo slepiamų neteisėtų G. V. ir Ž. V. veiksmų jausmu, vidiniais pergyvenimais dėl trukdymų gauti pareiškėjo ir S. V. interesų bei teisių gynybai bylose reikalingus dokumentus, neigiamu poveikiu pareiškėjo gyvenimo kokybei, neigiamu atsakovo vykdytos diskriminacijos poveikiu, pareiškėjo vertimu ilgą laiką rašant skundus kentėti stuburo, sprando skausmus, trukdymu pareiškėjui rūpintis savo motina, taip pat dirbti ir gauti atlyginimą.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1954 netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl duomenų apie trečiuosius asmenis teikimo, t. y. atsisakė pareiškėjui pateikti jo 2012 m. balandžio 10 d. skunde prašomus duomenis vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Pažymėjo, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų, numatytų baigtiniame duomenų teikimo ir gavimo teisinių pagrindų sąraše, kuris įtvirtintas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pasak atsakovo, V. J. neprašė duomenų, kurie būtų laikomi ypatingais asmens duomenimis, todėl jo prašomi duomenys galėjo būti teikiami tik esant bent vienam iš Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnyje nurodoma, kad pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato Tarnybai teisės ar pareigos fiziniam asmeniui teikti informaciją apie kitą fizinį asmenį, kuris nėra prašančio asmens atstovas. Taigi nebuvo pagrindo teikti tokius duomenis pareiškėjui. Be to, pareiškėjas nenurodė ir Tarnyba nenustatė, kad pateikiant prašomus duomenis būtų apsaugoti esminiai S. V. ir G. ir Ž. V. interesai. Atsakovo manymu, V. J. interesas apginti savo turtines teises yra teisėtas, tačiau informacija apie aplinkybes, kuriomis S. V. buvo nustatyta globa bei kita susijusi informacija neturi įtakos jo turtinėms teisėms. Teigė, kad pareiškėjui pateikiant trečiojo asmens duomenis, kurie nėra reikalingi jam ginant savo teises, būtų pažeista S. V. ir jos globėjų teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Pabrėžė, kad nesant vienos iš civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, civilinė teisinė atsakomybė kilti negali.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti atlikti veiksmus nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo (rašto) Nr. S-1954, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pateikti informaciją, susijusią su nepilnametės S. V. globa, teisėtumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų. Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktu ir 8 straipsnio 1-3 dalimis bei sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas raštas Nr. S-1954 yra viešojo administravimo subjekto surašytas informacinio – paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, o ne individualus administracinis aktas. Pažymėjo, kad skundžiamame rašte yra suteikiama pareiškėjo prašoma informacija dėl asmens teisės gauti informaciją apie kitą asmenį, nurodyta, kokiu pagrindu yra neteikiama informacija apie mažametį vaiką, be to, paaiškinta, kad pareiškėjas gali pareikšti teismui prašymus išreikalauti įrodymus, kurie turi reikšmės nagrinėjant bylą. Šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės, nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjo teisės ar pareigos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo raštas yra informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turi ar turėjo įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytą teisę gauti informaciją apie trečiuosius asmenis, atsižvelgiant į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir kitus šio įstatymo numatytus duomenų teikimo ir gavimo pagrindus. Teisės aktai nenumato pareiškėjo teisės gauti privačią informaciją apie kitus asmenis, o ypač apie nepilnamečius vaikus, todėl pareiškėjo teisės ir interesai dėl skundžiamo sprendimo negalėjo būti įtakojamos. Pabrėžė, kad prašymus dėl įrodymų, kurie turi reikšmės nagrinėjant bylą ir kurių pareiškėjas negali gauti, išreikalavimo V. J. turi teisę pareikšti teismui, nagrinėjančiam atitinkamą bylą. Tuo tarpu Tarnyba neturi pareigos pateikti pareiškėjui informacijos vien dėl to, kad ši informacija jam reikalinga kaip įrodymas byloje. Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis ir nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų ir prielaidų konstatuoti, kad Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, sudarančius būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Todėl sprendė, kad nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, prievolė atlyginti žalą nekyla, dėl ko pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos su skundo dalyku ir pagrindu susijusius įrodymus, kurie, be kita ko, būtų patvirtinę pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Teismas taip pat nepagrįstai nepasisakė dėl kiekvieno iš 15 pareiškėjo pareikštų reikalavimų atsakovui, dėl ko yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pasak pareiškėjo, teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo teisės gauti duomenis, taip pažeidžiant Konstitucijos 18 ir 25 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo teigimu, jis neprivalo būti įstatyminiu S. V. atstovu tam, kad Tarnyba galėtų pateikti prašomą informaciją. Pareiškėjas nesutinka, kad ginčijamas sprendimas yra tik informacinio pobūdžio ir tvirtina, kad jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes pareiškėjo nurodytose bylose. Be to, atsisakius pateikti informaciją, S. V. globėjai negali būti patraukti baudžiamojo atsakomybėn dėl S. V. turto grobimo bei dėl pareiškėjui priklausančio turto sunaikinimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Pasak pareiškėjo, nebuvo įvertinta tai, jog duomenų jis prašė taip pat siekdamas apginti mažametės S. V. teises, taigi dėl viešojo intereso. Tą įrodo pareiškėjo nurodomos civilinės bylos.

14Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-1954 teisėtumo, įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

18Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. skundu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236 bei pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su nurodyto nepilnamečio asmens globa (II t., b. l. 34-35).

19Į šį pareiškėjo skundą buvo atsakyta byloje ginčijamu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-1954, nurodant, kad remiantis Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalimi ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, pareiškėjas nėra įstatyminis nepilnametės atstovas ir todėl atsakovas neturi pagrindo teikti informaciją bei dokumentus, susijusius su nurodyta nepilnamete. Rašte taip pat pažymima, kad pareiškėjo nurodyti teismai gali patys išreikalauti rašytinius įrodymus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka arba pareiškėjas gali prašyti teismo juos išreikalauti, todėl pareiškėjo reikalavimas pateikti tam tikrus dokumentus netenkinamas (I t., b. l. 10).

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

21Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.

22Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodęs, kad 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-1954 nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (I t., b. l. 53-56). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje konstatavo, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ginčijamu sprendimu atsisakius panaikinti savo 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236 ir pateikti pareiškėjo prašomą informaciją bei dokumentus, susijusius su nepilnamečio asmens globa, tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo, todėl pareiškėjas, manydamas, kad minėtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsisakymas (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymais priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti priimti V. J. skundą dėl reikalavimų panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, bei perdavė skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 90-94).

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus bei priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 96).

24Tačiau nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-1954 teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė, ar ginčijamas viešojo administravimo subjekto sprendimas atitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė iš esmės tik dėl sprendimo pripažinimo informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į minėtas priešingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje šioje byloje, padarytas išvadas, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

25Pažymėtina, kad atsakovui ginčijamu 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu atsisakius suteikti prašomą informaciją bei dokumentus, pareiškėjas iš viešojo administravimo subjekto nesulaukė tokio rezultato, kurio siekė teikdamas 2012 m. balandžio 10 d. skundą. Todėl išvada, kad sprendimas jokių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, nėra pagrįsta.

26Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (byloje). Taigi priimdamas sprendimą teismas turi nustatyti bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, nustatyti, kurios faktinės aplinkybės reikšmingos nagrinėjamai bylai, pašalinti tarp šalių pateikiamų argumentų esančius prieštaravimus, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes turi pritaikyti joms reikšmingą teisinį reguliavimą.

27Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-1954 esmės ir jo pagrįstumo, nesivadovavo įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje administracinėje byloje priimtoje 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje padarytomis išvadomis, todėl priėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimų neatitinkantį sprendimą.

28Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba pažeidė pareiškėjo teisę gauti... 6. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1954 netenkino... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Tarnybos... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo... 14. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 18. Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. skundu kreipėsi į... 19. Į šį pareiškėjo skundą buvo atsakyta byloje ginčijamu Valstybės vaiko... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė... 21. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 22. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi... 24. Tačiau nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą 2013 m. gegužės 23 d.... 25. Pažymėtina, kad atsakovui ginčijamu 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu... 26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje... 27. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo Valstybės vaiko... 28. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą... 32. Nutartis neskundžiama....