Byla A-756-1084-13
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 4R-952-(1.13) neskirti A. V. į Nacionalinės teismų administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją skirti A. V. į Nacionalinės teismų administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

7Nurodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. 9.00 val. dalyvavo Nacionalinės teismų administracijos organizuotame konkurse į karjeros valstybės tarnautojo – Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 13 kategorija) pareigas. Konkursą laimėjo kaip daugiausiai balų surinkęs pretendentas. Po 3 darbo dienų buvo iškviestas į Nacionalinę teismų administraciją ir jam žodžiu pranešta, kad atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba), prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėją, kaip apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės tarnyboje. Nesulaukęs raštiško patvirtinimo apie kreipimąsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pareiškėjas raštu paprašė atsakovo pratęsti terminą dėl jo priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas. Nacionalinė teismų administracija 2012 m. balandžio 30 d. raštu patvirtino, jog buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir nurodė, jog gavusi atsakymą per 14 dienų priims sprendimą dėl pareiškėjo priėmimo į valstybės tarnybą. Nacionalinė teismų administracija 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 4R-952-(1.13) informavo pareiškėją, jog įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą informaciją, priėmė sprendimą neskirti pareiškėjo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti sprendimo, kuriuo nebuvo paskirtas į minėtas pareigas kopiją, tačiau atsakovas atsakė, jog sprendimo nepateiks ir, kad sprendimu reikia laikyti 2012 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 4R-952-(1.13). Pažymėjo, jog minėtas sprendimas yra be motyvų, tačiau pareiškėjas mano, jog atsisakymo neskirti jo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priežastis yra jo reputacija, kuri atsakovui nepasirodė nepriekaištinga. Pareiškėjas nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4-01-2182 pateikė atsakovui informaciją, patvirtinančią, jog 1995 m. gegužės 5 d. Šilutės policijos komisariatas buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 150 straipsnio 3 dalį – turto prievartavimas. Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, minėti faktai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 31 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą nusikaltimas, už kurį 1996 metais buvo nuteistas pareiškėjas, nepriskiriamas prie sunkių, taip pat nėra kitų Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų laikyti pareiškėją neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Nurodė, jog prie Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. balandžio 27 d. rašto Nr. 4-01-2182 buvo pridėti laikraščiai su publikacijomis apie pareiškėją, tačiau rašte dėl jų nebuvo nieko pasisakyta. Paaiškino, jog pareiškėjui dirbant Klaipėdos apskrities administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiuoju specialistu buvo vykdytas tarnybinis patikrinimas siekiant atlikti 2006 m. rugsėjo 8 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintoje publikacijoje „ Į geidžiamą postą – su reketininko etikete“ pateiktų faktų tyrimą. Komisija 2006 m. lapkričio 9 d. išvada Nr. 24 pripažino, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinio nusižengimo tyrimą nutraukė.

8Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (b. l. 23-27) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu teismai ir nacionalinė teismų administracija yra paslapčių subjektai ir privalo taikyti šio įstatymo 30 straipsnyje numatytas įslaptintos informacijos fizinės apsaugos priemones. Atsižvelgdama į tai, kad Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto funkcijos yra tiesiogiai susijusios su fizinių apsaugos priemonių užtikrinimu, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – ir Korupcijos prevencijos įstatymas) 9 straipsniu, Konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 642 punktu, Nacionalinė teismų administracija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama pateikti informaciją apie A. V., siekiantį eiti pareigas valstybės tarnyboje. Nurodė, jog vienas iš Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintų reikalavimų, kurį turi atitikti asmuo pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju yra nepriekaištinga reputacija (9 str. 3 d. 1 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo kitų įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime konstatavo, jog jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali būti priimamas į atitinkamas pareigas. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju, taip pat specialieji reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė teismų administracija yra teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinės įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą, jos darbuotojams keliami itin aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos ir patikimumo reikalavimai. Vienas iš reikalavimų, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, yra tai, kad valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja ir tam tikrus konstituciškai pagrįstus reikalavimus asmenims, kurie siekia tapti valstybės tarnautojais. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, kad 1995 m. gegužės 2 d. Šilutės rajono policijos komisariatas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalimi „Turto prievartavimas“ pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. V., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 214 straipsniu, paskirta bausmė –1 metai pataisos darbų be laisvės atėmimo. Pažymėjo, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė tik viešą informaciją apie pareiškėją, įslaptinta informacija atsakovui nebuvo pateikta atsižvelgiant į tai, kad asmuo, prašantis pateikti informaciją, neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atkreipė dėmesį, jog Korupcijos prevencijos įstatyme yra vartojamos dvi sąvokos: asmens patikimumas ir nepriekaištinga reputacija. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikiama siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. Informacija apie asmenį renkama ir teikiama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais etikos principai, pareiškėjas, siekdamas būti patikimas valstybės tarnautojas, privalėjo informuoti Nacionalinę teismų administraciją apie buvusį teistumą, tačiau to nepadarė. Pateikdamas dokumentus Nacionalinei teismų administracijai A. V. užpildė nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties anketą. Manytina, jog pareiškėjas sąmoningai nuslėpė teistumo faktą ir tai sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Dėl minėtų priežasčių buvo suabejota pareiškėjo patikimumu ir priimtas sprendimas nepriimti jo į valstybės tarnautojo pareigas.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

12Nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime išaiškino, kad įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą – lojalumą Lietuvos valstybei, reputaciją ir t. t. Pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Tokių asmenų patikimumo patikra turi būti reglamentuojama griežtai paisant Konstitucijos normų ir principų, inter alia turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio, be kita ko, tinkamą teisinį procesą. Asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumo patikros vykdymo pagrindai turi būti nustatyti įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais gali būti nustatyta patikros vykdymo tvarka. „Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

13Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 11 dalis nustato, kad informacija gali būti naudojama sprendžiant dėl asmens tinkamumo siekiamoms pareigoms. Remdamasis konstitucine doktrina bei nurodytomis teisės normomis, teismas sprendė, kad asmens tinkamumas eiti pareigas šiuo atveju neatsiejamai susijęs su jo patikimumu valstybės tarnyboje. Teismas, siekdamas atskleisti Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio prasmę, atsižvelgė į ankstesnės šio įstatymo redakcijos 9 straipsnio 9 dalį (2008 m. birželio 5 d. redakcija), kuri aiškiai nustatė, jog „asmuo, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų“. Remiantis šia nuostata, konkurso laimėtojas galėjo būti nepaskirtas į pareigas, konstatavus, kad tas asmuo yra praradęs pasitikėjimą. Aktualios įstatymo redakcijos 9 straipsnyje minėtos nuostatos neliko, pateiktos informacijos padariniai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymo. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 29 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto aiškinamuoju raštu, informaciją gavusio į pareigas asmenį skiriančio ar paskyrusio subjekto įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus remiantis gauta informacija, turi būti nustatomi tuose teisės aktuose, kuriais reguliuojami santykiai tarp pateikti informaciją paprašiusio asmens ir pareigas siekiančio eiti (einančio) asmens, nes atsižvelgiant į gautąją informaciją būtent šiais teisės aktais reguliuojami santykiai yra modifikuojami. Šiame aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodoma, kad siekiama nustatyti galimybę, remiantis Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka surinkta informacija, nepriimti asmens į valstybės tarnybą arba atleisti jį iš valstybės tarnautojo pareigų, siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, kaip ypatingų patikimumo ir sąžiningumo reikalavimų, besąlygišką laikymąsi, užtikrinantį, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarytų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

14Teismo vertinimu, nenurodymas duomenų apie savo teistumą, pateikiant paraišką dalyvauti konkurse į bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo), kurio funkcijų vykdymas yra susijęs su viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimu ir vykdymu, dalyvavimu rengiant pasiūlymus dėl investicinių projektų sudarymo ir įtraukimo į valstybės investicijų programą ir kt., pareigas gali lemti apsisprendimą dėl patikimumo ir galėjimo užimti valstybės tarnautojo pareigas.

15Teismo įsitikinimu nenurodymas informacijos, kuri buvo pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymoje, pagrįstai leido atsakovui abejoti pareiškėjo patikimumu ir lojalumu valstybei ir konstitucinei santvarkai. Dėl nurodytų motyvų, sprendė, kad ginčijamas sprendimas neskirti pareiškėjo į atitinkamas pareigas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais bei įpareigoti atsakovą atlikti kokius nors veiksmus nėra pagrindo.

16III.

17Pareiškėjas A. V. apeliaciniu skundu (b. l. 72-76) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti.

18Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi teismas netikrino Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos informacijos apie pareiškėją. Teismas privalėjo aiškintis ar atsakovas turėjo teisę tikrinti pareiškėjo patikimumą ir kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir ar tikrinant pareiškėjo patikimumą nebuvo pažeista teisės aktų nustatyta tokio tikrinimo tvarka. Teismas nepasisakė dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo tuo aspektu, ar pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį nepaskiriant pareiškėjo į pareigas, jis pagrįstai laikomas praradusiu pasitikėjimą. Teigia, jog pareiškėjo patikimumas buvo tikrinamas nesilaikant Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio, inter alia jo 6, 7, 8, dalyse, nustatytos asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikros tvarkos. Pareiškėjas neturėjo teisės pasinaudoti Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teise teismo tvarka ginčyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos informacijos.

19Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 81-83) nurodo, kad pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą praleidęs įstatymo nustatytą 14 dienų terminą. Paskutinė pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo diena buvo 2012 m. sausio 4 d., o apeliacinio skundo surašymo diena – sausio 5 d. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepimas, pateiktas pirmosios instancijos teismui.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

24Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 (įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d.) 8 straipsniu buvo pakeista Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas bylose skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

25Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 4R-952-(113) neskirti A. V. į Nacionalinės teismų administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. Nacionalinėje teismų administracijoje įvyko konkursas Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybei užimti, kurį laimėjo pareiškėjas A. V. (b. l. 31-33). Į valstybės tarnautojo pareigas priimantis asmuo, šiuo atveju Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, 2012 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 4R-825-(113) kreipėsi į kompetentingą valstybės instituciją (Specialiųjų tyrimų tarnybą) dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės įstaigoje (b. l. 34). Apie sprendimą prašyti pateikti informaciją pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 4R-893-1.13 (b. l. 35). Specialiųjų tyrimų tarnyba 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4-01-2182 (Nacionalinėje teismų administracijoje gautas 2012 m. gegužės 3 d.) ,,Dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės įstaigoje, pateikimo“ informavo, kad Informatikos ir ryšių departamento prie VRM Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2012-04-20 duomenimis, apie A. V. yra įrašas Teistumo kartotekoje. Šilutės rajono policijos komisariatas 1995 m. gegužės 2 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalimi ,,Turto prievartavimas“ pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00360-95. Klaipėdos apygardos teismo (apeliacinė instancija) 1996 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsniu (,,Savavaldžiavimas“) paskirta bausmė – 1 metai pataisos darbų be laisvės atėmimo (b. l. 36). Pareiškėjo ginčijamu 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu (raštu) Nr. 4R-952-(113) Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, A. V. informavo, jog ,,vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu ir įvertinę Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą informaciją, priėmė sprendimą neskirti jo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“ (b. l. 8).

27Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis (ginčui aktualiu metu galiojusi 2011 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XI-1367 redakcija) susideda iš 14 dalių, tačiau kuria konkrečiai dalimi ar dalimis vadovavosi atsakovas, priimdamas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą, jame nenurodyta.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos reiškia, kad viešojo administravimo subjektai individualiame administraciniame akte privalo nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo buvo remtasi priimant administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).

29Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 7 d. priimtame individualiame administraciniame akte jokie faktai, argumentai ar įrodymai, dėl kurių buvo atsisakyta laimėjusį konkursą pareiškėją skirti į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigas, nenurodyti, o akte pateiktas teisinis pagrindas nėra konkretus ir suprantamas.

30Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ir suprantami ne tik viešojo administravimo subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu tas sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-594/2013 ir kt.).

31A. V. skunde pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovo sprendimas neskirti jo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas yra be motyvų, ir pareiškėjas gali tik daryti prielaidą, jog tokio atsisakymo priežastis yra jo reputacija, kuri atsakovui galimai nepasirodė nepriekaištinga. Tad akivaizdu, jog nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir pasinaudoti teise į gynybą, taip pat apsunkina ir teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą.

32Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą administracinį aktą, konstatuoja, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų individualiems administraciniams aktams, todėl naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

33Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat kėlė reikalavimą įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją skirti jį į Nacionalinės teismų administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Apeliaciniame skunde A. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovas turėjo teisę tikrinti pareiškėjo patikimumą ir kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir ar tikrinant pareiškėjo patikimumą nebuvo pažeista teisės aktų nustatyta tokio tikrinimo tvarka.

34Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio (2011 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XI-1369 redakcija) 2 dalį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais (gavęs duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams) turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi dėl informacijos apie A. V., vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu (b. l. 34). Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio (2011 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XI-1367 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui <...> siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. Pagal šio įstatymo 2 dalį Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją apie: 1) asmens teistumą (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnyko, ar panaikintas); 2) procese dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos asmens atžvilgiu priimtus nuosprendžius ar nutartis, kuriais baudžiamoji byla jam buvo nutraukta arba asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės; 3) asmeniui pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat priimtus procesinius sprendimus šiose bylose; 4) asmens atžvilgiu taikomas ar taikytas organizuoto nusikalstamumo prevencines poveikio priemones pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą; 5) asmens atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo; 6) asmens padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus) ir paskirtas tarnybines (drausmines) nuobaudas už juos (neatsižvelgiant į tai, ar nuobaudos galioja, ar nebegalioja); 7) atvejus, kai asmuo buvo pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 8) tai, kad priimamas į valstybės tarnybą asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas; 9) įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos.

35Įvertinusi nurodytų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turėjo teisę kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir tikrinti pareiškėjo patikimumą, prieš jį skiriant į valstybės tarnautojo pareigas. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau aptartą aplinkybę, kad atsakovo priimtas individualus administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų tokiems aktams ir iš jo negalima spręsti apie konkrečias priežastis, dėl kurių pareiškėjas nebuvo paskirtas į valstybės tarnautojo pareigas, A. V. reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją paskirti jį į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti tenkinamas. Išspręsti konkursą laimėjusio asmens skyrimo į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas klausimą, priimdamas įstatymų reikalavimus atitinkantį, t. y. teisėtą sprendimą, privalo atsakovas.

36Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad pareiškėjas apeliacinį skundą surašė 2013 m. sausio 5 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. apeliacinis skundas, siųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, siuntų gabenimo įmonei UAB ,,B.E.S.T. Logistic“ buvo įteiktas 2013 m. sausio 4 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti (b. l. 77, 78). Todėl aplinkybė, kad pačiame apeliaciniame skunde įrašyta 2013 m. sausio 5 d. data, laikytina rašymo apsirikimu.

37Anksčiau nurodytus viešojo administravimo subjekto padarytus pažeidimus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta esminiais. Šiuos pažeidimus turėjo pastebėti ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Tai reiškia, kad tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl išdėstytų priežasčių turi būti panaikintas, priimant naują sprendimą.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą patenkinti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo A. V. skundą patenkinti iš dalies. Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 4R-952-(113) panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl pareiškėjo A. V. skyrimo į Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

41Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 7. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 16 d. 9.00 val. dalyvavo Nacionalinės teismų... 8. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su skundu nesutiko ir prašė jį... 9. Atsiliepime į skundą (b. l. 23-27) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 12. Nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d.... 13. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 11 dalis nustato, kad informacija... 14. Teismo vertinimu, nenurodymas duomenų apie savo teistumą, pateikiant... 15. Teismo įsitikinimu nenurodymas informacijos, kuri buvo pateikta Specialiųjų... 16. III.... 17. Pareiškėjas A. V. apeliaciniu skundu (b. l. 72-76) prašo... 18. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi teismas netikrino... 19. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su apeliaciniu skundu nesutinka... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 81-83) nurodo, kad pareiškėjas... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97,... 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės teismų... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. Nacionalinėje teismų... 27. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis (ginčui aktualiu metu galiojusi... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra... 29. Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 7 d. priimtame... 30. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali... 31. A. V. skunde pirmosios instancijos teismui visiškai... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą administracinį aktą,... 33. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui taip pat kėlė reikalavimą... 34. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio (2011 m.... 35. Įvertinusi nurodytų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja,... 36. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad... 37. Anksčiau nurodytus viešojo administravimo subjekto padarytus pažeidimus... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą patenkinti.... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą... 41. Sprendimas neskundžiamas....