Byla A-39-176-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vaidai Borkovskienei, adv. Algirdui Putnai, atsakovo atstovams Editai Bishop ir Ramintai Motuzaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Viktorui Aleksejevui, Reginai Trepkuvienei ir Jonui Daujotui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą atsakovo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šnipiškių ūkis“skundą atsakovui Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto valstybinei maisti ir veterinarijos tarnybai, Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, ūkininkams V. D. bei A. B. dėl nutarimo panaikinimo, Teisėjų kolegija

Nustatė

2I.

3Pareiškėjas UAB „Šnipiškių ūkis“ (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos (toliau – „atsakovas“ arba „Taryba“) 2006-03-10 nutarimą Nr. 168-B/168-PS, kuriuo pareiškėjui paskirta 12 tūkstančių litų bauda.

4Skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 3 str. 10 p., platintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio veikla neturi poveikio produkto saugos ypatybėms.

5Pažymi, jog pagal UAB „Šnipiškių ūkis“ įstatų 11 p., pareiškėjas organizuoja prekybą Kalvarijų turgavietėje ir ją eksploatuoja, t.y. užtikrina Kalvarijų turgavietės organizacinę veiklą, prekybos tvarką, palaiko jos techninę, sanitarinę-higieninę būklę, sudaro sąlygas joje prekiaujantiems prekiautojams ir pirkėjams pirkti ir parduoti. Pagal rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų kontrolės sistemą (toliau -RVASVT) pareiškėjas tikrina pristatomų į Kalvarijų turgavietę ūkininkų pagamintų pieno produktų higienos pasus, sanitarinę būklę, kontroliuoja pieno produktų ženklinimą, produktų transportavimo temperatūrinius režimus. Pieno produktų registracijos žurnale kasdien registruojami visi tą dieną prekiaujantys ūkininkai, nurodant jų gyvenamąją vietą, pristatomų produktų rūšį, kiekį, leidimą prekiauti ūkyje pagamintais pieno produktais, leidimų išdavimą apskrities Valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose. Du kartus per dieną atliekama ir registruojama šaldytuvų vitrinų temperatūros kontrolė.

6Pagal RVASVT sistemą neįmanoma nustatyti, ar produktas užkrėstas, kadangi prekybos vietoje neatliekami jokie laboratoriniai tyrimai, todėl pareiškėjas pagal bendrovės įstatus bei RVASVT tinkamai kontroliavo Kalvarijų turgavietėje parduodamų pieno produktų transportavimą, gabenimą, ženklinimą, įpakavimą ir produktų realizavimo terminus. Buvo nustatyta, jog nesaugius pieno produktus į rinką pateikė ūkininkai-pardavėjai A. B. ir V. D. , o šigeliozės protrūkio priežastis buvo minėtų asmenų pieno ūkių bendrose gamybos patalpose, esančiose Alytaus rajone Butrimonių gyvenvietėje, pagaminta produkcija (varškė, sviestas, grietinė, sūris), kuri gamybos proceso metu buvo užteršta Sh. Sonnei sukėlėju, pažeidus gamybos technologiją ir higienos režimą.

7Vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003-12-15 įsakymu Nr.Bl-957 patvirtintais Ūkiams, gaminantiems pieno produktus, specialiaisiais reikalavimais, Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turėjo užtikrinti minėtų ūkininkų pieno produktų saugų patekimą į rinką, tačiau savo tiesioginių pareigų neatliko. Minėto įsakymo 32 p. nurodoma, kad už teikiamą produktų kokybę, saugą ir teisingą informacijos pateikimą atsako gamintojas.

8Nors 2005-10-20 akte nurodoma, jog tikrinant pieno produktų prekybos zoną Kalvarijų turgavietėje buvo netinkamai įrengtos prekybos vietos, t.y. įrengta tik viena plautuvė rankoms plauti ir dezinfekuoti, tačiau tik Tarnybai leidus, žalios mėsos paviljone įrengė pieno produktų prekybos zoną, atitinkančią higieninių normų ir kitų teisės aktų reikalavimus su tinkamai įrengtomis patalpomis, plautuve su šiltu ir šaltu vandeniu rankoms plauti. Todėl Tarybos 2006-03-10 nutarime daroma išvada, kad Bendrovė pažeidė higieninių normų HN15:2003 reikalavimus, pareiškėjo manymu, nepagrįsta.

9Pareiškėjo teigimu, pagal jo 2004-01-12 sudarytą sutartį su UAB „Danclean", sistemingai vykdomas Kalvarijų turgavietės patalpų ir teritorijos valymas ir tvarkymas. Apie tai, kad užtikrinami privalomieji higienos reikalavimai, patvirtina ir Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje atlikti tyrimai.

10Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Nesutikimą motyvavo tuo, kad Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - Vilniaus tarnyba) 2005-12-01 protokole Nr.3 nustatyta, kad pareiškėjas eksploatuojamoje Kalvarijų turgavietėje pateikė į rinką nesaugius maisto produktus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Maisto įstatymo 4 str. l d. ir 2 d. l p., 3 d. 2 p., Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis" 5.1.1 punkto, 6.1 lentelės 5, 6 p., Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" 32.2 p. reikalavimų ir tuo pažeidė LR produktų saugos įstatymo 9 str. l d. l p. Vilniaus visuomenes sveikatos centras 2005-11-28 raštu Nr. (15)-2-2170 informavo Tarnybą, jog nuo 2005-10-10 iki 2005-11-07 imtinai, Vilniaus visuomenės sveikatos centre užregistruoti 53 asmenys iki susirgimo valgę nefasuotų pieno produktų, įsigytų Kalvarijų turgavietėje.

11Patikrinus Kalvarijų turgavietę, 2005-10-20 buvo surašytas aktas Nr.3960, kuriame nustatyta, kad: prekybos vietoje rasta mentelė, naudojama grietinės fasavimui, nepakankamai išplauta, kadangi buvo matomi pridžiūvę grietinės likučiai; prekybos vietoje trūksta valymo priemonių (kempinėlių), produktų ragavimui pirkėjams pateikta viena lėkštutė ir šaukštelis; pieno produktų prekybos zonoje įrengta tik viena nedidelė plautuvė rankoms; vienkartiniam rankšluosčiui skirtas laikiklis jo neapsaugo nuo taršos; rasta nepaženklintų pieno produktų be realizacijos terminų.

12Bendrovė, eksploatuodama Kalvarijų turgavietę, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių saugaus produktų pateikimo į rinką, nuostatas. Pagal savo įstatus ir įdiegtą vidaus kontrolės sistemą RVASVT, pareiškėjas turėjo įvertinti riziką, galėjusią kilti tvarkant nefasuotus maisto produktus, nustatyti griežtas savikontrolės procedūras, privalėjo užtikrinti, kad sergančiam ar įtariamam sirgimu darbuotojui nebūtų leidžiama dirbti su nefasuotais maisto produktais. Nors pareiškėjas nurodo, jog tai, kad užtikrinti privalomi higienos reikalavimai, patvirtina Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje 2005-02-10, 2005-04-20, 2005-09-15 atlikti tyrimai, laboratorijai pristatytuose ištyrimui varškės, grietinės mėginiuose nustatytas mikrobinis užterštumas viršija leidžiamą lygį.

13Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus tarnyba atsiliepime teismui su skundu nesutiko bei nurodė, kad vadovaujantis Turgaviečių veterinarinės kontrolės tvarkos, patvirtintos LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-12-21 įsakymu Nr.738 5 p. nustatytais reikalavimais, 2005-01-03 išdavė Bendrovei maisto tvarkymo įmonės pažymėjimą Nr. l. Pažymėjimas išduotas prekybos vietų bei patalpų nuomai prekiauti fasuotais pieno produktais ir kitų produkcijos grupių asortimentu, laikantis higienos reikalavimų. Minėto teisės akto 7 p. nustatyta, jog už maisto tvarkymą turgavietėje reglamentuojančių teisės aktų vykdymą ir laikymąsi atsako atsakingas turgavietės asmuo.

14Paaiškino, kad maisto tvarkovas, kaip apibrėžta tuo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" 5.1 p., – tai juridinis arba fizinis asmuo, atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių maisto sritį, reikalavimų laikymąsi jo valdomame maisto versle. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, pareiškėjo Kalvarijų turgavietės administravimas neturi būti traktuojamas kitaip, kaip maisto verslas. Pagal HN 15:2003 „Maisto higiena" 9 p. reikalavimus, maisto tvarkovas privalo laikytis higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas tik saugus, tinkamas mitybai maistas. Pagal minėto teisės akto 10 p. nustatytus reikalavimus, mikrobinių ir kitokių teršalų maiste negali būti daugiau, negu nustatyta teisės aktuose, (ranga, tara, talpyklos ir kiti reikmenys, naudojami maistui tvarkyti ir su kuriais gali liestis maistas, turi būti švarūs, prižiūrimi taip, kad netaptų maisto užteršimo priežastimi (32.1-32.2 p.).

15Nurodė, kad Taryba pagal 2005-10-20 Vilniaus visuomenės sveikatos centro gautą raštą dėl įtariamo šigeliozės protrūkio, susijusio su pirktais pieno produktais Kalvarijų turgavietėje, atliko neplaninį patikrinimą minėtoje turgavietėje ir 2005-10-20 surašė aktą Nr.3960 dėl maisto tvarkymo įmonių atitikimo privalomuosius reikalavimus patikrinimo. Patikrinimo metu, pieno produktų prekybos zonoje buvo įrengta tik viena nedidelė plautuvė rankoms plauti. Šalia plautuvės buvo įrengtas vienkartinių rankšluosčių laikiklis, kuris neapsaugojo jų nuo taršos. Vienu metu pieno produktų prekybos zonoje galėjo prekiauti 10 prekeivių pieno ūkiuose pagamintais pieno produktais. Patikrinimo metu buvo prekiaujama 5 prekyvietėse. Prekeivės N. B. prekybos vietoje buvo nustatyta nepakankamai išplauta grietinės fasavimui naudojama mentelė. Ant mentelės buvo matomi pridžiūvę grietinės likučiai. Prekybos vietoje trūko valymo priemonių (kempinėlių). Tikrinimo metu nebuvo pateikta N. B. asmens medicininė knygelė ir higienos žinių pažymėjimas. Produktų ragavimui ant prekybos vitrinos pirkėjams buvo pateikta viena lėkštutė ir šaukštelis. Prekeivių A. A. , Z. R. , N. B. prekybos vietose rasta nepaženklintų pieno produktų – grietinės ir varškės be tinkamumo vartoti terminų. Tikrinimo metu pieno produktais prekybos vietose laboratoriniams tyrimams koliforminėms bakterijoms ir šigelėms nustatyti, buvo atrinkta 12 varškės ir grietinės mėginių, bei 25 ploviniai ir pristatyti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje visuose pieno produktų atrinktuose mėginiuose buvo nustatytas mikrobinis užterštumas, viršijantis didžiausią leidžiamą mikrobinio užterštumo lygį. Nuoplovose nuo darbinių paviršių bei nuo darbuotojų rankų nustatyta koliforminių bakterijų. Minėtais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" nustatyti reikalavimai.

16Pareiškėjas, remiantis RVASVT sistemos principais, nenustatė savikontrolės procedūrų, užtikrinančių, kad prekystalių, šaldymo vitrinų paviršiai, su kuriais galėjo liestis maistas tiesiogiai ar per prekybai reikalingus įrankius, būtų švarūs. Prekybos vietose paimtų plovinių bei pieno produktų laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, jog prekybos vietų darbiniai paviršiai, pardavėjų rankos ir produktai buvo užteršti koliforminėmis bakterijomis. Tai byloja apie tai, jog pareiškėjas neskyrė pakankamo dėmesio prekybos higienai – prekybos vietų valymui, plovimui, dezinfekavimui, šių darbų atlikimo kontrolei, efektyvumo nustatymui bei prekiautojų maisto produktais higienos kontrolei. Pareiškėjas neužtikrino HN 15:2003 „Maisto higiena" p. 35.2 punkte įtvirtintų reikalavimų, kad esant ligos, kuri gali būti perduodama per maistą, nešiotoju, neturi būti leidžiama dirbti patalpose, kur tvarkomas neįpakuotas maistas ir yra galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai užteršti maistą patogeniniais mikroorganizmais. Pagal šio teisės akto 35.4 punktą, pareiškėjas yra atsakingas, kad sergantys ar susižeidę darbuotojai neužkrėstų maisto, tuo tarpu nustatyta, kad pieno produktais Kalvarijų turgavietėje prekiavo serganti E. D. .

17Nurodo, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo prekybos patalpų ir įrangos valymo. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje tyrimui nuo prekybos vitrinų paimtose ploviniuose nustatyta koliforminių bakterijų. Tyrimai rodo, jog sanitariniu požiūriu prekybos vitrinų priežiūra, t.y. jų mechaninis valymas, plovimas ir dezinfekavimas, atliekami netinkamai. Apie netinkamą prekybos vietų valymą ir dezinfekavimą byloja ir Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje atliktų plovinių tyrimų rezultatai. Savo poziciją dėl prekybos vietų išdėstymo šviežios mėsos paviljone Nr. l Kalvarijų turgavietėje Vilniaus tarnyba pareiškėjui išdėstė 2005-09-01 raštu Nr. S-654, o Vilniaus miesto savivaldybei 2005-09-06 raštu Nr.674. Remdamasi RVASVT sistemos principais, turgavietės administracija neįvertino rizikos, kuri galėjo kilti tvarkant termiškai neapdorojamą, nepakuotą maistą šviežios mėsos paviljone, nenustatė griežtų savikontrolės procedūrų. Pareiškėjas pagal savo įstatų 11 punktą privalėjo užtikrinti prekybos tvarką ir sanitarinę-higieninę būklę organizuojant prekybą Kalvarijų turguje.

18Tretysis suinteresuotasis asmuo Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - Alytaus tarnyba) atsiliepime teismui nurodė, kad vadovaujantis LR VMVT Direktoriaus 2003-12-15 įsakymu Nr.Bl-957 "Dėl specialiųjų reikalavimų ūkiams, gaminantiems pieno produktus, patvirtinimo", ūkiai buvo tikrinami l kartą per ketvirtį, o pienas ir jo produktai tiriami reguliariai. Nurodo, kad 2005-10-20 ir 2005-10-27 patikrino Alytaus rajone, Butrimonių gyvenvietėje, esančius ir pieno produktų gamybą vykdančius A. B. ir V. D. pieno ūkius. Tikrinimo metu buvo paimti pagamintos produkcijos mėginiai bei nuoplovos nuo gamybos inventoriaus. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištirta grietinė, pienas, skirtas varškės gamybai, - šigelės neišaugo. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje atlikus nuoplovų mėginių tyrimus nuo žalio bidono, pieno rauginimo talpos, pieno separatoriaus, taros, skirtos produkcijai, rankų plautuvės, sūrių preso, grįžtamos taros, sūrmaišių, sienų ir darbo drabužių šigelės neišskirtos. Atliktame vandens tyrime žarninių enterokokų neišaugo. Alytaus tarnybos sprendimu Nr. l, 2005-10-21 laikinai uždrausta tiekti į rinką šiuose ūkuose gaminamus pieno produktus, o sprendimu Nr. 40, 2005-10-21 sustabdyta pieno ūkių veikla.

19Alytaus tarnybos laboratorijoje 2005-11-14 pakartotinai atlikus inspekcinius produkcijos tyrimus gauti neigiami rezultatai. Iš pieno ūkių gamybinių patalpų ištyrus 10 mėginių plovinių po dezinfekcijos, efektyvumas – 100%. Pieno ūkiai plovimo dezinfekavimo priemonėmis buvo apsirūpinę, būtinus žurnalus pildė, buvo numatyta vieta produkcijai fasuoti, visa produkcija laikoma šaldytuve ir atšaldoma iki 0+6°C, po fasavimo produkcija ženklinama specialiomis etiketėmis. 2005-10-20 ir 2005-10-27 tikrinimų metu pažeidimų, galinčių turėti įtakos produktų saugai, nustatyta nebuvo.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

22Teismas nustatė, kad Tarybos 2006-03-10 nutarimu Nr.l68-B/168-PS "Dėl UAB "Šnipiškių ūkis" nesaugių maisto produktų patekimo į rinką", vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 23 str. 6 d. bei 24 str. 3d., pareiškėjui už Produktų saugos įstatymo 9 str. l d. pažeidimą paskirta 12000 Lt bauda.

23Nustatyta, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į Vilniaus tarnybos 2005-10-20 akte Nr. 3960, 2005-11-21 akte Nr. 4397, 2005-12-01 produktų saugos įstatymo pažeidimo protokole Nr.3, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2005-11-28 rašte Nr.(l5-2-2170) nurodytas faktines aplinkybes, jog Kalvarijų turgavietėje, prekiaujant pieno produktais prekybos vietose nesilaikoma higienos normų reikalavimų (mentelė, naudojama grietinės fasavimui, nepakankamai išplauta; produktų ragavimui pirkėjams pateikiama viena lėkštutė ir šaukštelis; prekybos vietose trūksta valymo priemonių, įrengta tik viena plautuvė rankoms plauti, vienkartinio rankšluosčio laikiklis neapsaugo rankšluosčio nuo taršos; nuoplovose nuo darbinių paviršių bei nuo darbuotojų rankų rasta koliforminių bakterijų; paimtuose varškės ir grietinės mėginiuose nustatytas mikrobinis užterštumas), Vilniaus visuomenės sveikatos centre užregistruoti 53 asmenys, vartoję turgavietėje pirktus produktus (pieną, varške, sviestą) ir užsikrėtę įvairiomis ligomis.

24Pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Produktų saugos įstatymo 2 str. 2 d. nurodyta, kad šis įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta. Maisto įstatymo l str. 1 d. nurodoma, kad šis įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę. Maisto, teikiamo į rinką, saugos ir tvarkymo reikalavimai nustatyti minėto įstatymo 4 - 6 straipsnių nuostatose. Maisto įstatymo 7 str. 2 d. sakoma, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

25Ištyrusi bylos medžiagą ir skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėjas baudžiamas už ne dėl bet kokių, o maisto produktų pateikimo į rinką reikalavimų pažeidimus.

26Nors Tarybos 2006-03-10 nutarime Nr.168-B/168-PS nurodoma, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo higienos reikalavimų laikymosi kontrolės bei pateikė į rinką nesaugius maisto produktus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, t.y Maisto įstatymo 4 str. l d., 2 d. l p., 3 d. 2 p., Lietuvos higienos normos HN26:1998 "Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis" 5.1.1 p. bei 6.1 lentelės 5 p., 6 p., Lietuvos higienos normos HN 15:2003 "Maisto higiena" 32.2 p. reikalavimų, pareiškėjas yra baudžiamas ne už minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus, o už LR produktų saugos įstatymo 9 str. 1d. pažeidimą.

27Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kolegija konstatuoja, kad Taryba minėtus pareiškėjo veiksmus turėjo vertinti atsižvelgiant ne į Produktų saugos įstatymo, bet į Maisto įstatymo nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu Produktų saugos įstatyme reglamentuojama tik nuobaudų skyrimo už Maisto įstatymo nuostatų nesilaikymątvarka.

28Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Taryba, skundžiamu nutarimu paskyrusi pareiškėjui nuobaudą už Produktų saugos įst. 9 str. l d. pažeidimą, teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius taikė netinkamai.

29Pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2006-03-10 sprendimą Nr. 168-B/168-PS, kuriuo UAB „Šnipiškių ūkis“ už Produktų saugos įstatymo 9 str. 1 d. pažeidimą buvo paskirta 12 000 litų bauda, ir grąžino bylą Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos nagrinėti iš naujo.

30III.

31Atsakovas Vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

32Nurodo, kad UAB „Šnipiškių ūkis“, tiekdamas į rinką nesaugius maisto produktus, pažeidė Maisto įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., 3 d. 2 p. Maisto įstatymo 7 str. 2 d. numato, kad šio įstatymo pažeidėjai atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Produktų saugos įstatymo 27 str. 1 d. nustato, kad Taryba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas.Bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Tarybos nuostatai bei Tarybos priimtas Tarybos darbo reglamentas.

33Paaiškino, kad Tarybos darbo reglamento 46 punkte numatyta, kad bylų nagrinėjimo posėdyje nagrinėjamos bylos pagal kontrolės institucijų kartu su reikalingais įrodymais, išvadomis ir pasiūlymais pateiktus protokolus dėl Produktų saugos įstatymo 8 str. l p., 9 str. l p. ir 10 str. l p. pažeidimų. Minėto Tarybos reglamento 54 p. numatyta, kad Taryba, nagrinėdama bylą dėl įstatymo pažeidimo, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti bylos nagrinėjimo proceso dalyvių paaiškinimų, jei būtina, specialistų išvadų, ištirti rašytinius įrodymus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, nuotraukas, peržiūrėti kino juostas, vaizdo įrašus, išklausyti garso įrašus. Taigi Taryba, UAB „Šnipiškių ūkis" veiksmus įvertino vadovaudamasi Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos protokolu ir kita pateikta medžiaga, išklausiusi bylos dalyvių paaiškinimus ir įvertinusi objektyvias aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo proceso metu.

34Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginys, kad Taryba teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, taikė netinkamai, yra nepagrįstas.

35Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2005-12-01 Protokole Nr. 3 nurodė, kad UAB „Šnipiškių ūkis" eksploatuojamoje Kalvarijų turgavietėje, Kalvarijų g. 61, Vilniuje, pateikė į rinką nesaugius maisto produktus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr, 32-893) 4 str. l d. ir 2 d. l p., 3 d. 2 p.; Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis" (Žin., 1998, Nr. 99-2753) 5.1,1 p., 6.1 lentelės 5, 6 p., Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" (Žin., 2003, Nr. 70-3205) 32.2 p. ir tuo UAB „Šnipiškių ūkis" pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 str. l d. l p.

36Nors tiesiogiai nesaugiais pieno produktais prekiavo 2005-12-01 protokole Nr. 3 įvardinti ūkininkai, tačiau UAB „Šnipiškių ūkis" pagal bendrovės įstatus ir Kalvarijų turgavietėje įdiegtą vidaus kontrolės sistemą RVASVT (rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo taškų sistema) privalėjo, bet neužtikrino, kad prekystalių, šaldymo vitrinų paviršiai, su kuriais galėjo liestis maistas, būtų švarūs. Pareiškėjas, vadovaujantis RVASVT turėjo įvertinti riziką, kuri galėjo kilti tvarkant nefasuotą maistą, turėjo nustatyti griežtas savikontrolės procedūras, tiekiant nefasuotus produktus į rinką, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" (Žin., 2003, Nr. 70-3205) 13, 24.2 p.

37Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2005-11-28 raštu Nr. (15)-2-2170 informavo Tarnybą, jog nuo 2005-10-10 iki 2005-11-07 imtinai Vilniaus visuomenės sveikatos centre užregistruoti 53 asmenys iki susirgimo valgę nefasuotų pieno produktų, įsigytų Kalvarijų turgavietėje. Minėtame rašte nurodyta, kad dauguma asmenų (41%) susirgo 2005-10-18 ir 2005-10-19 (po 11 ligonių), dažniausiai valgytas nefasuotas pieno produktas, pirktas Kalvarijų turgavietėje, buvo varškė.

38Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Turgaviečių veterinarinės kontrolės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-12-21 įsakymu Nr. 738 (Žin., 2003, Nr, 3-101) 5 p. nustatytais reikalavimais, 2005-01-03 išdavė UAB „Šnipiškių ūkis" maisto tvarkymo įmonės pažymėjimą Nr. 1. Maisto tvarkymo įmonės pažymėjimas išduotas prekybos vietų bei patalpų nuomai prekiauti fasuotais pieno produktais ir kitų, pažymėjime nurodytų gaminamos ar realizuojamos produkcijos grupių asortimentų, laikantis higienos reikalavimų. Minėto teisės akto 7 p. nustatyta, jog už maisto tvarkymą turgavietėje reglamentuojančių teisės aktų vykdymą ir laikymąsi atsako atsakingas turgavietės asmuo. Maisto tvarkovas, kaip apibrėžta tuo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" (Žin., 2003, Nr. 70-3205) 5.1 p., tai juridinis arba fizinis asmuo, atsakingas už teisės aktų, reglamentuojančių maisto sritį, reikalavimų laikymąsi jo valdomame maisto versle. Todėl, atsižvelgiant į minėtą nuostatą, pareiškėjo – Kalvarijų turgavietės – administravimas neturi būti traktuojamas kitaip, kaip pareiškėjo maisto verslas. Pagal HN 15:2003 „Maisto higiena" 9 p. reikalavimus, maisto tvarkovas privalo laikytis higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas tik saugus, tinkamas mitybai maistas. Pagal minėto teisės akto 10 p. nustatytus reikalavimus, mikrobinių ir kitokių teršalų maiste negali būti daugiau, negu nustatyta teisės aktuose.

39Nurodo, kad Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje (tyrimų protokolas 2005-10-24 Nr. 8723 M l-2), tyrimui nuo svarstyklių, vitrinos, varškės marlės, semtuvėlio varškei, N. B. rankų, peilio, mentelės grietinei, tuščio varškės puodo, prekystalio, rankšluosčio nustatyta koliforminių bakterijų. Tyrimai rodo, jog sanitariniu požiūriu prekybos vietų priežiūra, t.y. jų mechaninis valymas, plovimas ir dezinfekavimas, atliekami netinkamai. Tuo yra pažeidžiamos higienos normos 32.2 punkte numatytas reikalavimas prižiūrėti įrangą, su kuria liečiasi maistas, taros, talpyklų, pakuočių ir kitų reikmenų paviršius taip, kad jie netaptų maisto užteršimo priežastimi. Tačiau UAB „Šnipiškių ūkis" tinkamai neužtikrino patalpų ir įrangos valymo.

40UAB „Šnipiškių ūkis", administruodama Kalvarijų turgavietę ir neužtikrindama tinkamų higienos reikalavimų laikymosi bei kontrolės, pateikė į rinką nesaugius maisto produktus ir tuo pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio l dalį.

41Atsakovas pažymi, kad tarp UAB „Šnipiškių ūkis" eksploatuojamos Kalvarijų turgavietės pateiktų į rinką nesaugių maisto produktų ir susirgusių 53 asmenų yra priežastinis ryšys. Tai patvirtina ir Nacionalinės veterinarijos laboratorijos tyrimų protokolai Nr. 14327 BĮ-l O 2005-10-24; Nr. 14325 Bl-3 2005-10-24; Nr. 14329 Bl-5 2005-10-24; Nr. 14326 Bl-2 2005-10-24; Nr. 14328 Bl-3 2005-10-24, Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surašytas 2005-12-01 Protokolas Nr, 3 ir kiti dokumentai, kurie ir įrodo susirgimų priežastis. Atsižvelgiant į tai, Taryba, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimais, teisėtai baudą paskyrė UAB „Šnipiškių ūkis".

42Apelianto teigimu, UAB „Šnipiškių ūkis" eksploatuojamoje Kalvarijų turgavietėje pateikti į rinką nesaugūs maisto produktai neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Maisto įstatymo 4 straipsnio l dalies ir 2 dalies l punkto, 3 dalies 2 punkto; Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis" 5.1.1 punkto, 6.1 lentelės 5, 6 punktų, Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" 32.2 punkto ir tuo UAB „Šnipiškių ūkis" pažeidė Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio l dalies l punktą. Atsižvelgiant į tai Taryba paskyrė 12000 baudą UAB „Šnipiškių ūkis".

43Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas. Atsiliepimu taip pat palaiko atsakovo apeliacinį skundą.

44Mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2006 03 10 sprendimą Nr. 168-B/168-PS, kuriuo UAB „Šnipiškių ūkis" paskirta 12 000 litų bauda ir grąžino bylą Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos (toliau – Taryba) nagrinėti iš naujo. Tokį sprendimą teismas nepagrįstai motyvavo tuo, kad UAB „Šnipiškių ūkis" nubaustas už LR produktų saugos įstatymo 9 str. l d. pažeidimą, nors turėjo pažeidimą kvalifikuoti pagal LR maisto įstatymo nuostatas.

45Atsiliepime nurodo, kad Tarybos 2006 03 10 nutarime konstatuota, jog UAB „Šnipiškių ūkis" neužtikrino tinkamo higienos reikalavimų laikymosi kontrolės bei pateikė į rinką nesaugius maisto produktus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų ir juos pažeidė, t.y. LR maisto įstatymo 4 str. l d., 2 d. lp., 3 d. 2p., Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis" 5.1.1 p. bei 6.1 lentelės 5p., 6p., Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena" 32.2 punkto reikalavimų. Ši aplinkybė teismo sprendimu taip pat nenuginčyta. Tokiu būdu Taryba pažeidimus pagal LR maisto įstatymo 4 str. l d., 2 d. lp., 3 d. 2 p. reikalavimus kvalifikavo ir už tai UAB „Šnipiškių ūkis" nubaudė 12 000 litų bauda LR produktų saugos įstatyme numatytos sankcijos ribose, kaip kad numatyta Maisto įstatymo 7 str. ir Produktų saugos įstatymo 23 str. Tai, kad Taryba, kvalifikavusi pažeidimus Maisto įstatymo 4 str., kartu nurodė, jog pažeidimai atitinka ir Produktų saugos įstatymo 9 str. l d. įvardintą dispoziciją, Vilniaus tarnybos nuomone, galima būtų laikyti pertekliniu kvalifikavimu, tačiau tai nešalina pažeidimų kvalifikavimo pagal LR maisto įstatymo 4 str. dispoziciją. Bet kuriuo atveju teismo išvada, kad Taryba sprendimą nubausti UAB „Šnipiškių ūkis" grindė ne LR maisto įstatymo, o LR produktų saugos įstatymo nuostatomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

46Mano, kad faktinės bylos aplinkybės ir apeliacinio skundo motyvai paneigia teismo sprendimo argumentus, kad UAB „Šnipiškių ūkis" nubausta tik už pažeidimus, kurie kvalifikuoti vien Produktų saugos įstatymo 9 str. l d. Taryba nutarime aiškiai konstatavo, kad pareiškėjas, administruodamas Kalvarijų turgavietę, neužtikrino tinkamo higienos reikalavimų laikymosi kontrolės bei pateikė į rinką nesaugius maisto produktus, kurie neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, tai yra pažeidė Maisto įstatymo 4 str. l d., 2 d. l p., 3 d. 2 p., Lietuvos higienos normų HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis" 5.1.1 p. bei 6.1 lentelės 5 p., 6 p., Lietuvos higienos normų HN 15:2003 „Maisto higiena" 32.2 punkto reikalavimus. LR produktų saugos įstatymo 9 str. Tarybos nutarime minimas bendrąja prasme, kurios apimtyje UAB „Šnipiškių ūkis" padaryti pažeidimai atitinka šio įstatymo 9 str. nuostatas, tačiau tai pažeidimų kvalifikavimo pagal LR maisto įstatymo 4 str. dispoziciją nešalina. Dėl to teismo sprendimo išvada, kad ginčo teisiniams santykiams Taryba iš esmės netinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįsta ir šis teismo vienintelis motyvas, Vilniaus tarnybos nuomone, neturėtų sudaryti pagrindo Tarybos sprendiniui panaikinti.

47Pareiškėjas UAB „Šnipiškių ūkis“ su atsakovo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 sprendimo nesutinka ir mano, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

48Atsiliepime pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo UAB Šnipiškių ūkis", veiksmus jis įvertino vadovaudamasis Vilniaus miesto valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2005-12-01 protokolu ir kita pateikta medžiaga. Tačiau būtent Produktų saugos įstatymo pažeidimo 2005-12-01 protokole nurodytos faktinės aplinkybės, kad į Kalvarijų turgavietę pateikė nesaugius produktus ūkininkai, kurių pieno produktuose, juos ištyrus veterinarijos laboratorijoje, nustatytas mikrobinis užterštumas. Šiame protokole fiksuoti ūkininkų pasižadėjimai, rašyti 2005-10-20 - uždraustus pieno produktus panaudoti savo reikmėms.

49Tokiu būdu, pareiškėjo manymu, atsakovas pareiškėjo veiksmus vertino netinkamai ir nesivadovaudamas įstatymu, tuo labiau, kad ir pats atsakovas buvo suabejojęs dėl 2005-10-01 produktų saugos įstatymo pažeidimo protokole nurodyto pažeidėjo, nes 2006-02-02 raštu Nr.(S-02) - 4 - 263 Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atsakovas nurodo, „kad byloje yra duomenų, jog nesaugų produktą į rinką pateikė aukščiau išvardinti ūkininkai, kyla neaiškumų dėl Produktų saugos įstatymo pažeidėjo". Šiame rašte teigiama, kad šigeliozės protrūkio (šigeliozės sukėlėjas Sh. Sonnei) priežastis buvo Alytaus rajone, Butrimonių gyvenvietėje gyvenančių ūkininkų D. D. ir A. B. pieno ūkių bendrose gamybos patalpose pagaminta produkcija (varškė, grietinė, sūris, sviestas), gamybos proceso metu užteršta Sh. Sonnei sukėlėju, pažeidus gamybos technologijų ir higienos režimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 06 12 sprendime teisingai nurodoma, kad LR Produktų saugos įstatymas taikomas tuomet, kai LR teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta. Maisto, teikiamo į rinką saugos tvarkymo reikalavimai - nustatyti LR Maisto įstatymo 4-6 straipsnių nuostatose. Taip pat valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2003 1215 įsakymo Nr. BĮ- 957 32 punkte yra nurodyta, kad už teikiamų produktų kokybę, saugą atsako gamintojas.

50Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nors nesaugiais pieno produktais prekiavo 2005 12 01 protokole įvardinti ūkininkai, tačiau UAB „Šnipiškių ūkis" pagal bendrovės įstatus ir Kalvarijų turgavietėje įdiegtą vidaus kontrolės sistemą RVASVT privalėjo, bet neužtikrino, kad prekystalių, šaldymo vitrinų paviršiai, su kuriais galėjo liestis maistas, būtų švarūs. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas baudžiamas ne dėl prekystalių, šaldymo vitrinų paviršių švaros, o dėl maisto produktų pateikimo į rinką reikalavimų pažeidimų, todėl esant tokiai situacijai, atsakovas pareiškėjo veiksmus privalėjo vertinti ne pagal LR Produktų saugos įstatymą. Šį faktą patvirtina atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2005 11 25 raštas, kuriame teigiama, kad užregistruoti 53 asmenys iki susirgimo valgę nefasuotų pieno produktų, o dažniausias nefasuotas pieno produktas buvo varškė.

51Pareiškėjas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad pareiškėjo turgavietės administravimas neturi būti traktuojamas kitaip, kaip pareiškėjo maisto verslas, o pareiškėjas turi užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiamas tik saugus maistas. Pagal UAB „Šnipiškių ūkis" įstatų 11 p. bendrovė tik organizuoja prekybą Kalvarijų turgavietėje, užtikrindama turgavietės veiklą, perkybos tvarką, sanitarinę -higieninę būklę. Šiuo atveju pareiškėjas suteikė galimybę pieno produktų gamintojams prekiauti ūkiuose pagamintais produktais. Dėl šių motyvų niekaip negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad tarp UAB „Šnipiškių ūkis"eksplotuojamos Kalvarijų turgavietėje pateiktų į rinką nesaugių maisto produktų ir sirgusių 53 asmenų yra priežastinis ryšys. Tokio priežastinio ryšio nėra ir negali būti dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52atsakovo nutarime, kuriuo pareiškėjui paskirta 12 tūkstančių litų bauda, konstatuota, kad pareiškėjas, administruodamas Kalvarijų turgavietę, neužtikrino tinkamo higienos reikalavimų laikymosi ir kontrolės bei pateikė į rinką maisto produktus, kurie neatitiko Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 2 punkto, bei Lietuvos higienos normų reikalavimų. Tačiau konstatavęs Maisto įstatymo pažeidimus, baudą pareiškėjui paskyrė už Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

53Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą.

54Maisto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę.

55Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nustačius Maisto įstatymo pažeidimus bauda pareiškėjui be teisinio pagrindo paskirta už Produktų saugos įstatymo pažeidimą.

56Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Produktų saugos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad už Maisto įstatymo pažeidimus gamintojams, pardavėjams ir paslaugų teikėjams taikoma Produktų saugos įstatyme nustatyta atsakomybė.

57Nutarime skirti pareiškėjui baudą nurodyta, kad bauda skiriama vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir 24 straipsnio 3 dalimi. Pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, bauda gali būti paskirta pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai. Kaip jau minėta, už Maisto įstatymo pažeidimus atsakomybė tenka gamintojams, pardavėjams ir paslaugų teikėjams.

58Pareiškėjo įstatų 11 punkte nustatyta, kad pareiškėjas organizuoja prekybą Kalvarijų turgavietėje ir šią turgavietę eksploatuoja. Todėl atsakomybė už Maisto įstatymo pažeidimus, nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui gali atsirasti kaip paslaugos teikėjui. Paslaugos teikėju maisto įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme yra fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas maisto teikimo į rinką srityje.

59Bauda pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį gali būti paskirta, jeigu tarp padaryto pažeidimo ir įstatyme nurodytų pasekmių yra priežastinis ryšys, t. y. pareiškėjas turėjo pateikti į rinką pavojingus maisto produktus ir šie produktai turėjo padaryti žalą vartotojo sveikatai.

60Atsakovo nutarime nurodyta, kad nuo 2005 m. spalio 10 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d. buvo užregistruoti 53 asmenys, iki susirgimo valgę nefasuotų pieno produktų, įsigytų Kalvarijų turgavietėje. Daugumai susirgusiųjų buvo diagnozuota šigeliozė. Susirgimas buvo nustatytas ir vieno iš ūkininkų, pardavinėjusių pieno produktus Kalvarijų turgavietėje, dukteriai, kuri pardavinėjo pieno produktus Kalvarijų turgavietėje. Nutarime nurodoma, kad ūkininko duktė galėjo užsikrėsti suvalgiusi savame ūkyje pagamintų produktų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro teigimu, susirgimų protrūkio priežastimi buvo Alytaus rajone, Butrimonių gyvenvietėje, esančių V. D. ir A. B. pieno ūkių bendrose gamybos patalpose pagaminta produkcija, gamybos proceso metu užteršta ligos sukėlėju, pažeidus gamybos technologiją ir higienos režimą. Todėl, nors ir buvo nustatyti kai kurie pareiškėjo padaryti higienos normų pažeidimai, negalima prieiti prie neginčytinos išvados, kad dėl pareiškėjo padarytų higienos normų pažeidimo maisto produktai buvo užkrėsti pavojingomis bakterijomis. Būtina nustatyti, dėl kieno kaltės maisto produktai buvo užteršti ir pateikti į rinką: dėl gamintojo, pardavėjo ar paslaugų teikėjo. Priklausomai nuo to, spręstina, kas atsakingas už pavojingų produktų, padariusių žalos vartotojų sveikatai, pateikimą į rinką: gamintojas, pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Dėl visų paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai panaikino atsakovo nutarimą ir grąžino bylą atsakovui nagrinėti iš naujo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Pareiškėjas UAB „Šnipiškių ūkis“ (toliau – pareiškėjas) su skundu... 4. Skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad vadovaujantis Produktų... 5. Pažymi, jog pagal UAB „Šnipiškių ūkis“ įstatų 11 p., pareiškėjas... 6. Pagal RVASVT sistemą neįmanoma nustatyti, ar produktas užkrėstas, kadangi... 7. Vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus... 8. Nors 2005-10-20 akte nurodoma, jog tikrinant pieno produktų prekybos zoną... 9. Pareiškėjo teigimu, pagal jo 2004-01-12 sudarytą sutartį su UAB... 10. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Nesutikimą motyvavo... 11. Patikrinus Kalvarijų turgavietę, 2005-10-20 buvo surašytas aktas Nr.3960,... 12. Bendrovė, eksploatuodama Kalvarijų turgavietę, pažeidė teisės aktų,... 13. Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus tarnyba atsiliepime teismui su skundu... 14. Paaiškino, kad maisto tvarkovas, kaip apibrėžta tuo metu galiojusios... 15. Nurodė, kad Taryba pagal 2005-10-20 Vilniaus visuomenės sveikatos centro... 16. Pareiškėjas, remiantis RVASVT sistemos principais, nenustatė savikontrolės... 17. Nurodo, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo prekybos patalpų ir įrangos... 18. Tretysis suinteresuotasis asmuo Alytaus apskrities valstybinė maisto ir... 19. Alytaus tarnybos laboratorijoje 2005-11-14 pakartotinai atlikus inspekcinius... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 12 d. sprendimu... 22. Teismas nustatė, kad Tarybos 2006-03-10 nutarimu Nr.l68-B/168-PS "Dėl... 23. Nustatyta, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į Vilniaus... 24. Pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad... 25. Ištyrusi bylos medžiagą ir skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes,... 26. Nors Tarybos 2006-03-10 nutarime Nr.168-B/168-PS nurodoma, kad pareiškėjas... 27. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kolegija konstatuoja, kad Taryba... 28. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Taryba, skundžiamu nutarimu... 29. Pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino... 30. III.... 31. Atsakovas Vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos... 32. Nurodo, kad UAB „Šnipiškių ūkis“, tiekdamas į rinką nesaugius maisto... 33. Paaiškino, kad Tarybos darbo reglamento 46 punkte numatyta, kad bylų... 34. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantas daro išvadą, kad Vilniaus... 35. Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2005-12-01... 36. Nors tiesiogiai nesaugiais pieno produktais prekiavo 2005-12-01 protokole Nr. 3... 37. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2005-11-28 raštu Nr. (15)-2-2170... 38. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos... 39. Nurodo, kad Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje (tyrimų protokolas... 40. UAB „Šnipiškių ūkis", administruodama Kalvarijų turgavietę ir... 41. Atsakovas pažymi, kad tarp UAB „Šnipiškių ūkis" eksploatuojamos... 42. Apelianto teigimu, UAB „Šnipiškių ūkis" eksploatuojamoje Kalvarijų... 43. Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į... 44. Mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Nacionalinės... 45. Atsiliepime nurodo, kad Tarybos 2006 03 10 nutarime konstatuota, jog UAB... 46. Mano, kad faktinės bylos aplinkybės ir apeliacinio skundo motyvai paneigia... 47. Pareiškėjas UAB „Šnipiškių ūkis“ su atsakovo Nacionalinės vartotojų... 48. Atsiliepime pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas paaiškino, kad... 49. Tokiu būdu, pareiškėjo manymu, atsakovas pareiškėjo veiksmus vertino... 50. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovas teigia,... 51. Pareiškėjas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad... 52. atsakovo nutarime, kuriuo pareiškėjui paskirta 12 tūkstančių litų bauda,... 53. Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas... 54. Maisto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato... 55. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie pagrįstos... 56. Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamintojai, pardavėjai... 57. Nutarime skirti pareiškėjui baudą nurodyta, kad bauda skiriama vadovaujantis... 58. Pareiškėjo įstatų 11 punkte nustatyta, kad pareiškėjas organizuoja... 59. Bauda pagal Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalį gali būti... 60. Atsakovo nutarime nurodyta, kad nuo 2005 m. spalio 10 d. iki 2005 m. lapkričio... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....