Byla 2-46-729/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalinio panaikinimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,

2sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

3dalyvaujant ieškovei D. K.,

4jos atstovui advokatui Laimonui Straukai,

5atsakovei Z. O.,

6jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

7tretiesiems asmenims O. S., A. K., R. G., J. A., V. V., notarei Genei Pietarienei,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. K. ieškinį atsakovei Z. O., tretiesiems asmenims O. S., A. K., R. G., N. B., P. V., A. A., notarei Genei Pietarienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalinio panaikinimo,

Nustatė

9ieškovė patikslintu ieškiniu prašo 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad D. K., a.k. ( - ) po tėvo tėvas P. V. mirties faktiškai priėmė jam priklausantį palikimą, 2) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro išduotą 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje pagal kurią J. V., a.k. ( - ) priėmė P. V. A. 1/4 dalį palikimo- Klaipėdos r. sav. Maciuičių k., esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: 1Alp, bendras plotas: 94,21 kv. m (devyniasdešimt keturi sveiki ir dvidešimt viena šimtoji kv. m), unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji ) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 3) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 4) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. 5595-6002-6042. Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 5) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 6) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 7) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) -1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), Unikalus Nr.: ( - ). Paskirtis: Kiti statiniai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. 50/121278, 3) pripažinti negaliojančiu Kaipėdos rajono 1 -ojo notaro biuro išduotą 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. NGP-1128)dalyje pagal kurią Z. O., a.k. ( - ) paveldėjo šį palikimą- Klaipėdos r. sav. Maciuičių k., esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: lAlp, bendras plotas: 94,21 kv. m (devyniasdešimt keturi sveiki ir dvidešimt viena šimtoji kv. m), Unikalus Nr. 5595-6002-6017. Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 3) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 4) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 5) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 6) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61 lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. 5595-6002- 6060. Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 7) Pastato - 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) – 1/4 (viena / ketvirtoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Kiti statiniai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. ( - ), 4) priteisti iš atsakovės visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

10Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad jos tėvas P. V., iki mirties gyvenęs ( - ), mirė 1972-07-23, nepalikęs testamento. Ieškovės motina mirė 2007-08-11, tėvai santuoką buvo sudarę 1946-01-10. 1992-12-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 638. 1992-12-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys ( - ), buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, iš kurio duomenų bei 2008-01-17 paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad ½ šio nekilnojamojo turto priklausė P. V.. Mirus tėvui, ieškovė buvo 3 metų amžiaus ir negalėjo pati įgyvendinti savo teisių į tėvo palikimo dalį, o motina J. V. šių jos teisių negynė. Tačiau ieškovė nuo pat palikimo atsiradimo dienos iki šiol nepertraukiamai gyvena šioje sodyboje, ja rūpinasi ir prižiūri; taip pat čia gyvena ir jos sesuo O. S. su šeima. Jos yra padidinusios gyvenamojo namo plotą iki 94,21 kv.m., antrame aukšte pastatydamos papildomas patalpas. Visa tai rodo, kad ieškovė, nors nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, yra priėmusi tėvo palikimą faktinio valdymo būdu, juolab kad ji iki motinos mirties net nežinojo, jog ji 1992-09-17 parašė pareiškimą dėl tėvui priklausančio palikimo priėmimo ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl šių priežasčių ji pretenduoja į ¼ dalį savo tėvo palikimo ir, kad galėtų jį priimti, prašo iš dalies pripažinti negaliojančiais 2008-01-17 paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį visą P. V. palikimą priėmė jo sutuoktinė J. V., ir iš dalies - 2008-03-19 paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį po motinos mirties visą jos turtą pagal testamentą paveldėjo sesuo Z. O..

11Atsakovė Z. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su jo reikalavimais visiškai nesutinka. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla, kurią apeliacine tvarka taip pat išnagrinėjo ir Klaipėdos apygardos teismas, kurioje priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad tarp ieškovės ir jos motinos J. V. buvo susiklostę neterminuotos panaudos teisiniai santykiai, kurie buvo nutraukti teismo sprendimu, leidžiant iškeldinti ieškovę ir jos šeimą iš ginčo turto. Nei nagrinėjant šią bylą 2010-2012 metais, nei kada nors anksčiau ieškovė neįrodinėjo savo kaip paveldėtojos teisių, pati nurodė, kad motinos namuose gyveno jai sutikus ir priėmus, o ne kaip savininkė, todėl šis jos ieškinys neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir turi būti atmestas.

12Tretieji asmenys atsiliepimų nėra pateikę.

13Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad tėvas mirė, kai ji dar buvo mažametė (3 metų amžiaus), todėl net negalėjo ginti savo kaip paveldėtojos teisių. Jai tapus pilnamete, situacija jau buvo nusistovėjusi, visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ką tėvai kartu buvo užgyvenę, valdė jos motina, todėl nei ji, nei kiti broliai bei seserys tėvo palikimo dalių nebenusistatinėjo, manė, kad viską yra priėmusi mama, o mama savo gyvenimo pabaigoje ne kartą yra sakiusi, kad niekam nieko atskirai nepaliks, turtas liks visiems vaikams, ir jie pasidalins jį patys. Ieškovė nurodė visą laiką nuo pat vaikystės gyvenusi kartu su mama, buvo išvykusi tik keliems metams mokytis į Kretingą, o po to ištekėjusi kelis metus gyveno Gargžduose, bet santuokiniam gyvenimui nenusisekus, vėl grįžo pas motiną ir gyveno kartu iki jos mirties bei po jos – iki šiol. Per visą šį laikotarpį ji su kartu gyvenančia seserim O. S. ir remontus darė ( langus keitė, sesuo antrą aukštą prisistatė), ir komunalinius mokesčius mokėjo, ir mamą slaugė bei visu ūkiu rūpinosi kaip savu. Dėl tėvo palikimo priėmimo ji niekur nesikreipė, nes manė, kad jį yra priėmusi jos mama, o dalintis turtą reikės tik po mamos mirties. Todėl, praėjus metams po mamos mirties, ji pradėjo rūpintis dėl palikimo ir tik tada sužinojo, kad motina buvo parašiusi prašymą notarui dėl palikimo priėmimo, po to – ir testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovei, o ši pati pabaigė sutvarkyti palikimo priėmimo dokumentus ir taip užvaldė visą tėvų palikimą.

14Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė jos ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Nurodo, kad ypatingosios teisenos bylose senaties terminas negali būti taikomas, todėl prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui jis ir nėra suėjęs. Taip pat nurodo, kad 2011-11-10 Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 dėl iškeldinimo iš patalpų ieškovė buvo pasirinkusi kitokį savo civilinių teisių gynimo būdą, įrodinėdama ne faktinį tėvo palikimo priėmimą, o tarp jos ir motinos susiklosčiusius panaudos santykius, kurie, ieškovės įsitikinimų, turėjo tęstis ir motinai mirus bei atsakovei perėmus jos turtą; ieškovės atstovo įsitikinimu, tai nėra kliūtis ieškovei šioje byloje prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvo palikimo priėmimo, juolab kad tai palaiko ir visi šioje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti šalių broliai ir seserys. Prašo atsižvelgti į civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 užfiksuotus ieškovės kaimynų ( - ) parodymus, kad ieškovė nuolat gyveno su motina tėvų sodyboje, ją prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, ką toje byloje pripažino ir atsakovė. Nurodė, kad ir ieškovės motina sutuoktinio palikimą buvo priėmusi faktiniu valdymu, į notarą kreipėsi pavėluotai, iki pat jos mirties net nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl negalima daryti išvados, kad ji tinkamai priėmė palikimą, o visą laiką kartu tose pačiose patalpose gyvenusi, jas remontavusi ir prižiūrėjusi, mokesčius mokėjusi ieškovė – ne. Ieškovės motina, priimdama palikimą mirus sutuoktiniui, priėmė jį ir visų nepilnamečių jų vaikų vardu, o ne vien tik savo, nes taip būtų iš esmės pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Atkreipė dėmesį, kad palikimo atsiradimo metu galiojusi 1964 m. priimto Civilinio kodekso redakcija faktiniu palikimo priėmimu pripažino gyvenimą tose patalpose, kurios liko kaip palikimas, o ieškovė šį kriterijų atitinka, nes iš esmės visą savo gyvenimą čia ir gyveno. Akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6., ypatingosios teisenos bylose šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

15Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus į ieškinį, prašė jį atmesti, nurodė, kad jos ir ieškovės motina pati kreipėsi į notarą tik praėjus 20 metų po tėvo mirties, niekas iš vaikų jai jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškė. Paveldėjimo teisės liudijimas J. V. vardu išduotas jau po jos mirties, šio dokumento ir motinos surašyto testamento pagrindu 2008-03-19 atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Abu jie yra teisėti, galiojantys, išduoti nustatyta tvarka. Ieškovė niekada nesielgė ginčo turto atžvilgiu kaip paveldėtoja, niekam tokių savo teisių neįrodinėjo, net nagrinėjant bylą dėl iškeldinimo tokiais argumentais nesirėmė, o tai, kad dėl asocialaus savo gyvenimo būdo glaudėsi pas motiną ir nemokamai naudojosi gyvenamuoju plotu, nepatvirtina, jog ji yra faktiškai priėmusi tėvo palikimą. Prašė ieškinį atmesti, kad nebebūtų kliūčių vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl iškeldinimo. 2013-10-30 pateiktu prašymu atsakovė prašė taikyti šioje byloje ieškinio senatį, kadangi ieškovė jokių juridinių veiksmų dėl tėvo palikimo priėmimo neatliko 41 metus nuo jo mirties, nei tapusi pilnamete ir veiksnia savo teisių gynėja, nei sužinojusi apie motinos atliktus veiksmus šiam palikimui priimti. Priešingai – ji net pati kitoje, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje įrodinėjo, kad tarp jos ir motinos buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, tai nustatė ir bylą išnagrinėję teismai, todėl po tokio fakto nustatymo ieškovė nebegali reikšti reikalavimų dėl palikimo priėmimo, kurių nepareiškė laiku ( 1 t., 31-32 b.l.).

16Atsakovės atstovas palaikė jos poziciją byloje ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ir iš ieškovės atstovo pateikto namų ūkio knygos išrašo matyti, kad ieškovė gyveno pas motiną J. V., nebuvo nurodyta kaip atskira patalpų bendrasavininkė. Ir ieškovė, ir tretieji asmenys patvirtino, kad tėvo palikimą priėmė J. V., o pati ieškovė, 1987 metais tapusi pilnamete, iki šiol nebuvo suinteresuota priimti palikimą ir jį valdyti, nesiėmė tam jokių veiksmų, kol nebuvo priimtas sprendimas dėl jos iškeldinimo iš ginčo turto. Todėl seniai yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė šioje byloje net neprašo atnaujinti, ir jis turi būti taikomas, siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir mirusios šalių motinos valios gerbimą. Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2011-11-10 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 teismas konstatavo tarp ieškovės ir jos motinos buvus panaudos teisinius santykius, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, vadinasi, ir jame nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti, o tai, kad ieškovė remontavo namą ir mokėjo mokesčius, buvo jos kaip panaudos gavėjos pareiga, tai neįrodo, kad ji priėmė tėvo palikimą. Šį palikimą priėmė tik šalių motina J. V., praėjus ilgam laiko tarpui po tėvo mirties, ir nei vienam kitam įpėdiniui nesikreipus dėl palikimo priėmimo. Prašė ieškinį atmesti, atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje buvo nagrinėjami ne vien ypatingosios teisenos reikalavimai, ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

17Trečiasis asmuo O. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus ir parodė, kad atsakovė nesąžiningai užvaldė visą tėvų turtą, padėdama motinai įforminti dokumentus, nes tikroji motinos valia buvo, kad tėvų namuose galėtų likti gyventi tiek ieškovė, tiek O. S. su šeimomis. Jos manymu, motina paliko Z. O. tik žemę, namo kaip tėvo palikimo ir pati nespėjo priimti iki savo mirties, todėl jį turėjo paveldėti visi vaikai.

18Trečiasis asmuo A. K. parodė, kad ji yra V. G. (šalių sesers), mirusios 2003-03-29, duktė. Gyvena tame pačiame kaime, todėl iki mirties bendravo su močiute J. V., ir ši buvo išreiškusi jai savo valią palikti turtą Z. O. su sąlyga, kad šioji nė vieno neišvarys. Jos mama V. G. mirė 2003 m., dėl tėvo palikimo jokių veiksmų nesiėmusi.

19Panašios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo R. G..

20Trečiasis asmuo J. A. parodė, kad ji į tėvų palikimą nepretenduoja, kadangi paveldėto turto nėra daug (sodyba kaime), ji ten seniai nebegyvena, o ten nuolat gyveno ieškovė bei trečiasis asmuo O. S., jos padėjo mamai mokėti mokesčius, remontuoti ir prižiūrėti pastatus, dirbti žemę, todėl joms ši sodyba ir turėtų likti. Po tėvo mirties ir ji niekur nesikreipė, apie jo palikimą, kol gyva buvo mama, net nesusimąstė.

21Trečiasis asmuo V. V. parodė, kad jis irgi didžiąją dalį gyvenimo praleido tėvų namuose, gyvendamas kartu, padėjo anksti našle tapusiai motinai prižiūrėti sodybą, ūkininkauti, o apie tėvo palikimą vaikų (jo brolių ir seserų) tarpe bei su mama iki pat jos mirties nebuvo jokios kalbos, visi sutiko, kad visas turtas liko mamai, o po jos mirties tikėjosi jį pasidalinti.

22Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 1 notarų biuro notarė Genė Pietarienė parodė, kad 1992-09-17 buvo užvesta P. V. paveldėjimo byla. Faktiniu valdymu jo turtą priėmė J. V., nurodžiusi, koks turtas liko. Daugiau įpėdinių į notarą nesikreipė ir dokumentų, patvirtinančių jų teisę paveldėti, nepateikė. Byla nebuvo baigta iki J.vasiljevos mirties 2007-08-11, kadangi nebuvo sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai, pastatai įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti jau po 1992 metų. Po J. V. mirties Z. O. pateikė paveldimo turto – žemės sklypo ir pastatų – nuosavybės dokumentus. Nustačius, kad pastatai buvo pastatyti J. V. santuokos su P. V. metu, ½ daliai šio turto buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas P. V. vardu, tą dalį faktinio valdymo būdu priėmė J. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas jau po jos mirties ir abi dalis kaip J. V. įpėdinė paveldėjo Z. O..

23Iš byloje surinktų dokumentų nustatyta, kad P. V. 1972-07-23 mirė ( - ) (1 t.,57 b.l.), J. V. – 2007-08-13 Klaipėdoje (1 t., 58 b.l.), iki mirties deklaravusi savo gyvenamąją vietą ( - ) ( 1 t., 130 b.l.), jie buvo susituokę 1946-01-10 (1 t., 59 b.l.).Ieškovė D. K. yra jų dukra, gimusi ( - ), nuo 1995-03-17 atvykusi gyventi į ( - ) (1 t.,60-64, 71 b.l.). Žemės sklypas ( - ) 2005-03-07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo J. V. nuosavybe, o 2007-12-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu perėjo Z. O. nuosavybe (1 t., 65-66 b.l.). Jame esantys statiniai 1992-12-24 miesto(rajono) valdybos potvarkio Nr. 638-v pagrindu tapo J. V. nuosavybe, 2007-12-14 nuosavybė į ½ šio turto nuosavybės teisės liudijimu pripažinta ir P. V., o 2007-12-14 ir 2008-03-19 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu ji perėjo Z. O. (1 t., 68-70 b.l.), kuriai 2005-04-07 patvirtintu testamentu visą šį turtą paliko J. V. (1 t., 72 b.l.). Iš 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad V. P. A. turtą paveldėjo jo sutuoktinė V. J., priėmusi palikimą 1992-09-17 paduotu pareiškimu apie palikimo priėmimą (1 t. 73-74 b.l.). 2007-09-11 mirusios J. V. turtą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu 2007-12-14 paveldėjo jos duktė Z. O. (1 t., 75-76 b.l.), o 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu Z. O. įgijo nuosavybę į likusią turto dalį (1/2 pastatų Maciuičių k., Klaipėdos r.) (1 t., 115 b.l.). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad 2005-04-07 sudarytas J. V. testamentas 2005-04-11 buvo įregistruotas Testamentų registre (1 t., 134 b.l.), kuriame 2007-09-07 įregistruotas palikimo priėmimo faktas (1 t., 135 b.l.). Iš ūkio knygos kopijų matyti, kad ūkio galva nurodyta J. V., D. K. su vaikais nurodomi kaip gyvenantys pas J. V. (2 t., 93-119 b.l.).

24Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 surinktų dokumentų aktuali 2010-10-05 pažyma apie tai, kad D. K. kaip Maciuičių k. II vandenvietės naudotoja yra sumokėjusi visas sąskaitas už vandenį ( 1 t., 49 b.l.), o Z. O. yra sumokėjusi žemės mokestį (1 t., 85 b.l.), teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojų ( - ) parodymai apie tai, kad D. K. tėvų sodyboje gyvena nuolat, moka mokesčius, prižiūri statinius ir kt. (2 t., 12-18 b.l.). Atsiliepime į ieškinį (1 t., 127-128 b.l.) D. K. prašė atmesti ieškinį tais pagrindais, kad ji gyvena šiame name nuo gimimo, iki motinos mirties gyveno kartu, po to – toliau liko gyventi, moka mokesčius, prižiūri statinius ir prašo ją palikti ten gyventi (1 t., 23-28 b.l.); vėlesniame atsiliepime ji nurodė, kad tėvai suteikė jos šeimos naudojimui gyvenamąsias ir ūkines patalpas ( - ), ji jas naudoja panaudos pagrindu ir ieškovė neturi teisės ją iškeldinti (1 t., 127-129 b.l.), o vėliau tiek ji, tiek O. S. buvo pareiškusios priešieškinius, kuriais prašė pripažinti jų teisę panaudos pagrindu gyventi ir naudotis ginčo nekilnojamu turtu (142 -143, 159-160 b.l.). Pažymėtina, kad laikotarpiu tarp atsiliepimų pateikimo D. K. kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama pagalbos parengti ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, ir 2010-10-19 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, kuriame nurodė, kad visą laiką manė, jog po tėvo mirties ji yra paveldėjusi tam tikrą jo palikimo dalį, tik negalėjo ja pasinaudoti, nes buvo nepilnametė, o apie motinos kreipimąsi į notarą ir tėvo palikimo priėmimą neįtraukiant jos, D. K., sužinojo tik 2010 m. vasarą, kai sesuo iškėlė bylą dėl jos iškeldinimo ir pateikė paveldėjimą patvirtinančius dokumentus. Ieškinį buvo atsisakyta priimti, nepašalinus trūkumų ( civ. byla Nr. 2-2155-778/2010).

25Nors Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu Z. O. ieškinys buvo atmestas, o atsakovių priešieškiniai patenkinti (2 t., 20-25 b.l.), Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-15 sprendimu ieškinį patenkino, o atsakovių priešieškinius atmetė, kadangi nors tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, nekilnojamąjį turtą paveldėjusiai Z. O. perėjo visos panaudos davėjo teisės, tame tarpe ir teisė nutraukti panaudos sutartį, kuria naudotis jai negali būti draudžiama (2 t., 44-49 b.l.).

26Ieškinys tenkinamas iš dalies.

27Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.). Kadangi P. V. palikimas atsirado jam mirus 1972 metais, jo priėmimui taikomos 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos.

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais ( turto priežiūra, remontavimu, mokesčių mokėjimu ir pan.), kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O. ) v. G. O. , J. K. , bylos Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-381/2011).

29Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. , L. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-392/2001). Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. N. P. , bylos Nr. 3K-3-241/2007).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė (3 metų amžiaus), kuri palikimo atsiradimo metu gyveno kartu su motina ir liko kartu gyventi tėvų namuose, tame tarpe ir tėvo palikimą sudarančioje jo dalyje. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, todėl teisiškai reikšmingos yra įstatymų nuostatos, reglamentuojančios sandorių sudarymą, o šiuo konkrečiu atveju – sandorių sudarymą nepilnamečių vardu. Pagal 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Iš esmės tokia pat nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 2.7 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Nustačius, kad šalių motina po sutuoktinio P. V. mirties priėmė atsiradusį palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, pripažintinas ir tas faktas, kad ji priėmė palikimą ir nepilnametės ieškovės vardu, nes, kaip buvo nustatyta byloje, J. V. po sutuoktinio mirties pagal įstatymą buvo vienintelė savo nepilnamečių vaikų, tame tarpe ir dukters D. V. (K.) globėja. Prie tokios išvados prieinama sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytas teisės normas (1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalis, 2000 m. 2.7 straipsnio 1 dalis), tėvų teises, pareigas ir atsakomybę vaikų atžvilgiu reglamentuojančias teisės normas (1964 m. CK 489 straipsnis; 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., III skyriaus „Šeima“ IX skirsnis „Tėvų teisės ir pareigos vaikų auklėjimo srityje“, X skirsnis „Alimentinės tėvų pareigos“; 2000 m. CK 2.7 straipsnio 4 dalis, 2.14 straipsnis, trečiosios knygos IV dalies „Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės“ XI skyriaus „Tėvų teisės ir pareigos vaikams“ I skirsnis, III skirsnis, XII skyrius „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“) bei vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė kartu su motina po tėvo mirties gyveno jai ir tėvui (palikėjui) priklausiusiame name.

31Nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovės, atsakovės, jų tėvų, brolių ir seserų anketiniuose duomenyse yra nesutapimų, tėvo asmens kodas nei tiksli gimimo data nėra žinomi, tačiau kompleksiškai išanalizavus surinktus dokumentus ( 2 t., 12,14, 22, 51-58 b.l.) bei pačių šalių pripažinimą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra tų pačių tėvų dukterys, o jų broliais ir seserimis yra abiejų vienodai nurodyti ir trečiaisiais asmenimis į šią bylą įtraukti asmenys, šie šalių pripažinti faktai laikomi įrodytais ir atskirai nebeaptariami.

32Byloje surinktais įrodymais, kuriuos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino, remdamasis įstatymais ir savo vidiniu įsitikinimu, buvo įrodyta, kad ieškovė nuo tėvo mirties iki šiol gyvena tėvo palikimą sudarančioje namo dalyje - naudojosi gyvenamojo namo dalimi, jį tvarkė, remontavo, disponavo namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius. Tiek Lietuvos Respublikos 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK tai laikoma aktyviais veiksmais, rodančiais, kad įpėdinis priėmė palikimą, jį faktiškai valdydamas. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovė, kuri prieš tai kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti ieškovę iš ginčo pastatų, jas įrodo ir šioje bei prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 surinkti įrodymai ( liudytojų parodymai, pažymos, ūkinių knygų išrašai, asmens dokumentuose esantys spaudai ir pan.). Atsižvelgiant į aptariamų teisinių santykių sudėtingumą ir ieškovės teisinį neišprusimą bei akivaizdų pagrindinį tikslą – išsaugoti teisę likti gyventi tėvų sodyboje, pagal analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.193 str., teismas vertina šias aplinkybes kaip pagrindą nustatyti ieškovės prašomą juridinį faktą, kad ji faktiškai valdydama priėmė tėvo palikimo dalį, nepaisant to, kad kai kur yra ir neakcentavusi būtent tokio pagrindo ( sutikusi, kad namų ūkio knygoje būtų įrašyta kaip gyvenanti pas J. V., grindusi savo atsikirtimus byloje dėl iškeldinimo tarp jos ir motinos sudaryta panaudos sutartimi, net šioje byloje nurodžiusi, kad manė visą palikimą atitekus mamai). Lietuvos Respublikos CK ( tiek 1964 m., tiek 2000 m.) įtvirtintas palikimo priėmimas, pradėjus faktiškai jį valdyti ir yra toks specifinis juridinis veiksmas, kurį atliekantys asmenys dažnai nebūna nei įsigilinę į teisinį jo reglamentavimą, nei įsisąmoninę, kokius reikalavimus ar atsikirtimus turėtų reikšti, iškilus ginčui; neveltui 2000 m. CK įtvirtino būtinybę tokį faktą nustatyti teismui, remiantis ne vien pažodiniu pareiškėjų sugebėtų išreikšti pagrindų vertinimu, bet ir tikraisiais jų ketinimais, veiksmais ir elgesiu, patvirtinančiais arba ne konkretaus juridinio fakto buvimą.

33Pažymėtina, kad ieškovė tiek atsiliepime į ieškinį dėl iškeldinimo, tiek savo 2010-10-19 pareiškime, tiek šiame ieškinyje yra nurodžiusi, kad tėvų name gyveno ir juo naudojosi bei rūpinosi, galvodama, kad jai kaip pirmos eilės įstatyminei įpėdinei yra atitekusi tėvo palikimo dalis, tačiau teismui nepriėmus nagrinėti jos pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, ji griebėsi kitų teisinių priemonių (įrodinėjo tarp jos ir mamos buvusius panaudos santykius), kad tik nebūtų iškeldinta, nes jokio kito gyvenamojo ploto neturi. Minėti panaudos santykiai buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl iškeldinimo, tačiau pažymėtina, kad toje byloje ginčo dalykas buvo ne teisinių santykių, leidusių ieškovei ilgus metus gyventi pas motiną, pobūdis, o tai, ar tarp jų susiklostę pačios ieškovės deklaruoti panaudos santykiai privalo tęstis, pasikeitus vienai iš sutarties šalių – mirus motinai ir jos testamentu visą turtą paveldėjus atsakovei. Tai rodo, kad teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje dėl iškeldinimo, neturi prejudicinės galios šiai bylai, nes jame nėra pasisakyta apie čia svarstomo juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą ar nebuvimą bei paveldėjimo teisės liudijimų pagrįstumą.

34Byloje nustatyta, kad šalių motinai 1993 m. kreipusis į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, 2008 m. (jau po mirties) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Juo įforminama nuosavybės teisė į paveldėtą turtą (1964 m. CK 598 straipsnis, 599 straipsnis; 2000 m. CK 5.66 straipsnis, 5.67 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).Įstatyme (1964 m. CK, 2000 m. CK) nenustatyta termino, per kurį galima kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau tam, kad teises į paveldėtą turtą įpėdinis galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą (paveldėjimo teisės liudijimą), kuris patvirtintų jo teisių į palikimą įgijimą (1964 m. CK 598 straipsnis, 2000 m. CK 5.66 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, CK 5.50 straipsnio 3 dalį, 5.66 straipsnio 1 dalį, kurios atitinka 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį, 598 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas, įpėdinis, priėmęs palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju yra galimas tik tada, kai teismas nustato palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-434/2013). Ir ieškovė, ir jos motina palikimo atsiradimo metu buvo pirmosios eilės įpėdiniai, t. y. lygiaverčiai paveldėtojai 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Byloje esantiems įrodymams patvirtinant, jog ieškovės motina tiek savo, tiek ieškovės (tuo metu nepilnametės) vardu priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, o ieškovė, tapusi pilnamete, toliau konkliudentiniais veiksmais tęsė šį valdymą, gyvendama ir atitinkamai rūpindamasi tėvų sodyba, kurioje iki šiol jokios paveldėjimo dalys nebuvo nustatytos, nustatytinas ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji yra priėmusi savo tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kartu konstatuotina, kad paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į palikėjo P. V. turtą tik vienam įpėdiniui (ieškovės motinai), t. y. įforminus jos nuosavybės teisę ne tik į jai priklausančią paveldėto turto dalį, bet ir į ieškovės paveldėto turto dalį, pažeidžia pirmiau nurodytą teisės normą.

35Kaip jau minėta, įstatyme nenustatyta termino, per kurį ieškovė ar jos motina, konstatavus jų, kaip lygiaverčių įpėdinių pagal įstatymą palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, faktą, gali, bet neprivalo prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į jiems pagal įstatymą priklausančias ir priimtas palikimą sudarančio turto dalis. Todėl neturi reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovė, 1987 metais tapusi pilnamete, iki šiol nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tam, kad šia teise ieškovė galėtų nekliudomai pasinaudoti, būtina pripažinti negaliojančia jos motinai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta J. V. nuosavybės teisė į ieškovei priklausančią paveldėto turto dalį, o taip pat – atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta Z. O. nuosavybės teisė į visą abiejų tėvų palikimą, apimantį ir ieškovei priklausančią paveldėto turto dalį. Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas negali būti visiškai tenkinamas, kadangi faktiniu valdymu po tėvo mirties atsiradusį palikimą jos motina priėmė ne tik savo ir ieškovės (jauniausios dukters) vardu, bet ir visų kitų nepilnamečių jos ir P. V. vaikų atžvilgiu. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad tėvo mirties metu nepilnamečiai buvo ne tik ieškovė, bet ir jos broliai A. V. bei V. V. ir seserys O. V. (dab. – S.), ir M. V., todėl teismas konstatuoja, kad vadovaujantis 1964 m. CK 532 str., visi jie laikomi faktiškai priėmę valdyti po 1/6 tėvo palikimo ir įgijo teisę reikalauti nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Būtent tokią dalį faktiniu valdymu pripažįstama priėmusi ir ieškovė. Kadangi šioje byloje reikalavimą yra pareiškusi tik ieškovė, paveldėjimo teisės liudijimai pripažįstami negaliojančiais tik ieškovės paveldėto turto dalyje.

36Dėl ieškinio senaties, kurią prašė taikyti atsakovė, pasakytina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. , A. P. v. P. G. , bylos Nr. 3K-3-560/2009). Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Toks ieškovės reikalavimas laikytinas pareiškimu apie nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimą nurodytu (pradėjus turtą faktiškai valdyti) būdu. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, šalių ginčui taikomas bendrasis, t. y. dešimties metų, ieškinio senaties terminas (2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apie savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo ir galėjo sužinoti 2010 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo atsakovės ieškinio dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų nuorašą, todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams pareikšti nepraleistas. Netgi laikant ieškovę asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir todėl ginčijančiu jo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, ieškinio senaties suėjimo pagrindu jos ieškinys negalėtų būti atmestas, kadangi tų pačių 2010 metų spalio 19 d. ji kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, tačiau dėl ją atstovavusio advokato neprofesionalumo nesugebėjo deramai patikslinti ieškinio, todėl vėliau tikėjosi jai palankaus sprendimo civilinėje byloje dėl iškeldinimo ir, 2012-02-15 įsiteisėjus sprendimui šioje byloje, 2012-10-12 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, pradėdama šios bylos procesą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė, nuo pat sužinojimo apie galimą savo teisių pažeidimą, aktyviai jas gina visais jai prieinamais būdais ir nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

37Iš ieškovės ir atsakovės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų dalims priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Nutarė

39ieškinį patenkinti iš dalies.

40nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad D. K., a.k. ( - ) po tėvo tėvas P. V. mirties faktiškai priėmė jam priklausantį palikimą.

41Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

42pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro išduotą 2008-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dalyje, pagal kurią J. V., a.k. ( - ) priėmė P. V. A. 1/12 dalį palikimo- ( - )., esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: 1Alp, bendras plotas: 94,21 kv. m, unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji ) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 3) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 4) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 5) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 6) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 7) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) -1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), Unikalus Nr.: ( - ). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. ( - ).

43Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 -ojo notaro biuro išduotą 2008-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. NGP-1128)dalyje, pagal kurią Z. O., a.k. ( - ) paveldėjo šį J. V. palikimą- ( - ), esantys nekilnojamieji daiktai- 1) Pastato- 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis gyvenamojo namo, pažymėjimas plane: lAlp, bendras plotas: 94,21 kv. m, unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai). 2) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis tvarto, pažymėjimas plane: 2Ilm, užstatytas plotas: 59,00 kv. m.. Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 3) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 3Ilm, užstatytas plotas: 18,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 4) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis šiltnamio, pažymėjimas plane: 411 g, užstatytas plotas: 22,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 5) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo rūsio, pažymėjimas plane: 51lp, užstatytas plotas: 21,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 6) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis viralinės, pažymėjimas plane: 61 lž, užstatytas plotas: 12,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 7) Pastato - 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis daržinės, pažymėjimas plane: 711 ž, užstatytas plotas: 24,00 kv. m., Unikalus Nr. ( - ). Paskirtis: Pagalbinio ūkio. 8) Priklausinio: Kitų statinių (inžinerinių) – 1/12 (viena / dvyliktoji) dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), Unikalus Nr. ( - ). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. ( - ).

44Priteisti iš ieškovės D. K., a.k. ( - ), 20, 00 Lt ( dvidešimt litų 00 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

45Priteisti iš atsakovės Z. O. 64,74 Lt ( šešiasdešimt keturis Lt 74 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

46Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr.( - ), įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

47Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi ir 2012-12-13 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

48Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,... 2. sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovei D. K.,... 4. jos atstovui advokatui Laimonui Straukai,... 5. atsakovei Z. O.,... 6. jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,... 7. tretiesiems asmenims O. S., A. K., R. G., J. A., V. V., notarei Genei... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 9. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo 1) nustatyti juridinę reikšmę... 10. Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad jos tėvas P. V., iki mirties... 11. Atsakovė Z. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su jo... 12. Tretieji asmenys atsiliepimų nėra pateikę.... 13. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus, prašė... 14. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė jos ieškinio reikalavimus... 15. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus į ieškinį,... 16. Atsakovės atstovas palaikė jos poziciją byloje ir prašė ieškinį atmesti.... 17. Trečiasis asmuo O. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės reikalavimus... 18. Trečiasis asmuo A. K. parodė, kad ji yra V. G. (šalių sesers), mirusios... 19. Panašios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo R. G..... 20. Trečiasis asmuo J. A. parodė, kad ji į tėvų palikimą nepretenduoja,... 21. Trečiasis asmuo V. V. parodė, kad jis irgi didžiąją dalį gyvenimo... 22. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 1 notarų biuro notarė Genė Pietarienė... 23. Iš byloje surinktų dokumentų nustatyta, kad P. V. 1972-07-23 mirė ( - ) (1... 24. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-867/2011 surinktų dokumentų... 25. Nors Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimu Z. O. ieškinys... 26. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 27. Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio... 29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė palikimo atsiradimo metu buvo... 31. Nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovės, atsakovės, jų... 32. Byloje surinktais įrodymais, kuriuos teismas visapusiškai ir objektyviai... 33. Pažymėtina, kad ieškovė tiek atsiliepime į ieškinį dėl iškeldinimo,... 34. Byloje nustatyta, kad šalių motinai 1993 m. kreipusis į notaro biurą dėl... 35. Kaip jau minėta, įstatyme nenustatyta termino, per kurį ieškovė ar jos... 36. Dėl ieškinio senaties, kurią prašė taikyti atsakovė, pasakytina, kad... 37. Iš ieškovės ir atsakovės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio... 39. ieškinį patenkinti iš dalies.... 40. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad D. K., a.k. ( - ) po tėvo... 41. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti... 42. pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro išduotą... 43. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 1 -ojo notaro biuro išduotą... 44. Priteisti iš ieškovės D. K., a.k. ( - ), 20, 00 Lt ( dvidešimt litų 00... 45. Priteisti iš atsakovės Z. O. 64,74 Lt ( šešiasdešimt keturis Lt 74 cnt)... 46. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės... 47. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 48. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...