Byla e2-646-407/2017
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Jonsta“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kauno apygardos teismo 2013-01-22 nutartimi iškelta atsakovės UAB ,,Jonsta“ bankroto byla. 2013-05-01 tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo tiekiama elektros energija objektams, nurodytiems sutarties priede Nr. 1. Sutarties 4 punktu ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją, galią ir reaktyviąją energiją, kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už patiektą elektros energiją, galią ir reaktyviąją energiją. Laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2016-08-10 susidarė 2 210,56 Eur įsiskolinimas.
  2. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimas už elektros energijos persiuntimo paslaugą bei galios dedamąją susidarė po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui nemokant einamųjų mokesčių už bankrutuojančios įmonės turtui tiekiamą elektros energiją, galią, todėl skola yra laikytina administravimo išlaidomis. Ieškovė prašė skolą už elektros energiją, patiektą po bankroto bylos iškėlimo, pripažinti administravimo išlaidomis, iš atsakovės BUAB „Jonsta“ ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteisti 2 210,56 Eur už elektros energijos persiuntimo paslaugą ir galios dedamąją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi priteisė iš atsakovės 1 799,30 Eur skolą už elektros energiją ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Priteistas sumas teismas pripažino bankroto administravimo išlaidomis.
  2. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja įmonės pareigos mokėti einamuosius mokesčius. Bankrutuojančios įmonės išlaidos, susijusios su mokesčių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, mokėjimu yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme, nes kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-445/2013). Atsižvelgęs į tai, kad sutartis sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo, teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teisminę praktiką, sprendė, jog skola už patiektą elektros energiją pripažintina administravimo išlaidomis.
  3. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų suvestinės teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2016-08-10 įsiskolinimas už elektrą sudaro 1 799,30 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti 411,26 Eur delspinigių dydžio.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė BUAB ,,Jonsta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – įtraukti AB „Energijos skirstymo operatorius“ į BUAB ,,Jonsta“ kreditorių sąrašą su 1 518,07 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

106.1. Priešingai nei sprendė teismas, prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Teismas rėmėsi suformuota praktika nutartyse, kuriose išlaidos buvo susijusios su bankroto bylos administravimu, o ne su įmonės komercine veikla. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovės reikalaujamos nesumokėtos įmokos už elektros energiją, atsirado iš BUAB „Jonsta“ ūkinės komercinės veiklos, t. y. patalpų nuomos laikotarpiu nuomininkų sunaudotos elektros energijos. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad jos prašoma suma už elektros energiją yra susijusi su BUAB „Jonsta“ bankroto bylos administravimu ir yra priskirtina prie bankroto bylos administravimo išlaidų.

116.2. Ieškovė negali reikalauti iš atsakovės mokėjimų už laikotarpį nuo 2014-10-31 iki 2016-07-29 priskaitytų už galios dedamąją, nes tuo metu elektros energijos tiekimas atsakovei buvo nutrauktas. Todėl atsakoves skola ieškovei yra 1518,07 Eur.

127. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

137.1. Teismas atsakovės skolą susidariusią po bankroto bylos iškėlimo pagrįstai pripažino administravimo išlaidomis. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su bankroto administratoriumi, pagal bankroto administratoriaus pateiktą prašymą. Tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti, o bankrutuojančiai įmonei negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus.

147.2. Sutarties 1 priede ,,objektų sąrašas“ yra nurodyta, kad objektams yra rezervuota 50,5 kW leistinoji naudoti galia. Sutartis pagal pateiktą bankroto administratoriaus prašymą buvo nutraukta tik 2016-08-29. Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros energijos konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Tik tokiu atveju, jei atsakovė būtų išreiškusi valią demontuoti iki objekto nutiestus ieškovės tinklus, nebeliktų pagrindo jų eksploatuoti ir reikalauti iš atsakovės atitinkamų mokesčių. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2014-10-31 iki 2016-07-29 elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas, nepašalina atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą galimybę naudotis 50,5 kW galios elektros energija. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, buvo rezervavusi atsakovei sutartyje numatyto dydžio galios energiją ir buvo pasirengusi bet kuriuo metu atkurti atsakovei elektros energijos tiekimą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą už patiektą elektros energiją atsakovei (bankrutuojančiai įmonei) priklausančiam nekilnojamajam turtui po bankroto bylos iškėlimo. Byloje kilęs ginčas, ar šis įsiskolinimas turėtų būti sumokėtas iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šį įsiskolinimą priskyrė prie administravimo išlaidų; atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka. Atsakovės nuomone, teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad elektra buvo naudojama vykdant įmonės ūkinę komercinę veiklą, todėl tokias išlaidas apmokėti iš administravimo išlaidų draudžia ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis.
  2. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad ginčo išlaidos neturi būti apmokamos iš administravimo išlaidų. Išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje apibendrinta, kad administravimo išlaidos turi turėti būtinumo požymį – tai yra tokios išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas. Bankroto bylos iškėlimas nesuteikia pagrindo bankrutuojančiai įmonei jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų turto objektų išlaikymo, saugojimo ir pan. paslaugas gauti nemokamai. Bankrutuojanti įmonė privalo atsiskaityti už suteiktas jos turto priežiūros paslaugas, t. y. turėdama šį turtą, ji neturi galimybės išvengti šių išlaidų, kurios pripažįstamos būtinomis bankroto administravimo išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti už atsakovei (bankrutuojančiai įmonei) priklausančiam nekilnojamajam turtui po bankroto bylos iškėlimo patiektą elektros energiją. Tokios išlaidos yra būtinos nekilnojamojo turto vertei išlaikyti, o nekilnojamojo turto išlaikymas (saugojimas) nėra bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla. Atsakovė nurodė, kad patalpos ir teritorija, esančios Jonalaukio g. 10, Jonavoje, buvo nuomojamos, kas, pasak atsakovės, patvirtina, kad atsakovė vykdė ūkinę komercinę veiklą. Tačiau ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą ne tik už šiame objekte (esančiame adresu Jonalaukio g. 10, Jonavoje), bet ir kitur atsakovės naudotą elektros energiją. Atsakovė neginčija pateiktos elektros energijos kiekio ir kainos, bei nepateikė įrodymų, kam ji buvo naudojama. Be to, kaip nurodo ieškovė, sudarant sutartį, ji nebuvo informuota apie atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą; įrodymų apie tai, kad atsakovei priklausančios ginčo patalpos buvo nuomojamos, byloje taip pat nėra pateikta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokios išlaidos vertintinos kaip būtinos bankroto procedūroms atlikti (turto vertei išlaikyti) ir apmokamos iš administravimo išlaidų.
  4. Kita vertus, net jei būtų pateikti įrodymai apie tai, kad minėtos patalpos buvo nuomojamos, tai nesudarytų pagrindo nepriteisti šio įsiskolinimo ieškovei iš administravimo išlaidų. Vykdydama ūkinę komercinę veiklą bankrutuojanti įmonė veikia kaip ūkio subjektas rinkos konkurencijos sąlygomis. Tai yra, jai visos paslaugos, įskaitant ir elektros energiją, tiekiamos kaip ir kitiems rinkos dalyviams. Atitinkamai, tai reiškia, kad bankrutuojanti įmonė turi atsiskaityti kaip ir kiti rinkos dalyviai. Jeigu būtų nustatyta, kad už gautas paslaugas tokia įmonė atsiskaito tiekėjams įrašydama juos į kreditorių eilę (ĮBĮ 35 str.), tokiai įmonei būtų sudaryti konkurenciniai pranašumai. Jau pradėdama gauti paslaugas, bankrutuojanti įmonė žinotų, jog turės pareigą atsiskaityti tik sėkmingai susiklosčius verslui. Įmonės kreditoriai, leisdami vykdyti ūkinę veiklą, turi prisiimti verslo riziką. Be to, atsakovės teigimu, ji patalpas pardavė ir iš tų pajamų privalėjo atsiskaityti su ieškove. Tuo atveju, jei patalpos buvo nuomojamos, atsakovė atsiskaityti su ieškove turėjo ir iš šių pajamų.
  5. Atsakovė taip pat ginčija ir priteisto įsiskolinimo dydį. Atsakovė nurodo, kad elektros energijos tiekimas nutrauktas nuo 2014 m. rugsėjo mėn., todėl, pasak atsakovės, nuo šios datos įmonė neturi mokėti galios dedamosios mokesčio. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Už elektros energiją pagal sutartį mokama pagal dvi dedamąsias: už faktiškai sunaudotą energiją ir už galimybę pasinaudoti elektros energija (taip vadinamas galios mokestis). Byloje nėra ginčo, kad elektros energijos sutartis nutraukta 2016-08-29. Todėl tai, kad atsakovė tam tikru laikotarpiu nesinaudojo elektros energija, neatėmė iš atsakovės teisės bet kada sutarties galiojimo laikotarpiu atnaujinti elektros energijos naudojimą.
  6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai