Byla e2A-854-460/2017
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybė ir D. M

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. M. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. M. ir G. B. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybė ir D. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ Šilutės rajono apylinkės teismui pateikti ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir G. B., priėmusių mirusiosios O. E. B. palikimą, 1356,29 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-06-12 į elektros oro liniją įvirto medis, augęs žemės sklype, esančiame Rusnėje, Šilutės r., kadastrinis Nr. ( - ). Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo sugedo D. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), buvę elektros prietaisai. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Dėl viršįtampio buvo pažeisti: nešiojamasis kompiuteris Asus, monitorius Asus, šaldytuvas „Samsung“, INTEK priedėlis HDPV-T12CX, grotuvas Philips DVP3358K/51, šviestuvas GEV LHB su judesio davikliu, vandens pompa lauko akvariumui, pakeliamų vartų automatika, šilumos siurblys NIBE. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 4683 Lt (1356,29 Eur) draudimo išmoką. Nurodo, kad įvykio metu žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausė dabar jau mirusiai O. E. B.. Mirusiosios palikimą priėmė atsakovai, todėl jie privalo solidariai atlyginti atsiradusią žalą. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, todėl priteistina. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

52. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas G. B. paaiškino, kad nuvirtęs medis - gluosnis, kurį nuolat genėdavo elektros tinklų darbuotojai, augo ne mamos O. E. B. sklype, o šalia jo - Lakštingalų gatvėje, 20 – 30 m. atstumu nuo jų sklypo. Jis ne visas nuvirto, o dėl stipraus vėjo nulūžo jo šaka. Nugriuvęs jis nesiekė jo mamos sklypo ribos.

63. Atsakovė A. M. paaiškino, kad nėra įteisinti paveldėjimo dokumentai. Mirus mamai O. E. B., kuri buvo surašiusi testamentą, su broliu kreipėsi dėl paveldėjimo. Paveldėjimo teisės liudijimai dar nėra išduoti. Be to, jokie medžiai sklype niekada neaugo. AB „Lietuvos draudimas“ mamai nerašė jokių pretenzijų. Elektros tinklai taip pat niekada nesikreipė ir neperspėjo, nereiškė jokių pretenzijų. Apie medį atsakovai sužinojo tik gavę dokumentus iš teismo. Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB ESO) yra paprašę pateikti informaciją dėl tų įvykių, tačiau jos dar negavo.

74. Trečiasis asmuo D. M. paaiškino dėl ieškinio paliekantis spręsti teismui. Nėra nustatyta tikra to medžio buvimo vieta. Mano, kad ieškinys neturėtų būti reiškiamas atsakovams. AB ESO turėtų prižiūrėti savo linijas, genėti medžius. Pas jį yra trifazis elektros įvadas. Įvykus elektros jungimui, jo name sugedo visa eilė elektros prietaisų. Skambino AB ESO, bet su juo niekas normaliai nekalbėjo, nes tuo metu pas juos vyko pertvarkymai. Tuomet kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, gavo išmoką. Po įvykio Rusnės seniūnė bandė ieškoti to nugriuvusio medžio, bet nerado. Iš nuogirdų žino, kad buvo AB ESO darbuotojų kaltė, nes jie sumaišė fazes. Kai sutriko elektros tiekimas į jo sodybą, negavo atsakymo iš AB ESO dėl ko įvyko gedimas. Dviejų valandų laikotarpiu po elektros sutrikimo, gedimas buvo pašalintas, bet prietaisai jau buvo sugedę. Po įvykio praėjus savaitei atvažiavo AB ESO darbuotojai, patikrino jo elektros skaitiklius. Apie kažkokį nuvirtusį medį išgirdo tik iš Rusnės seniūnės, kai ji pasakė, kad gavo pretenziją iš draudimo dėl neprižiūrėto medžio.

85. Trečiojo asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė Ž. T. paaiškino dėl ieškinio paliekanti spręsti teismui. 2014-08-22 savivaldybei buvo pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ raštas, kuriuo prašoma atlyginti žalą. Specialistai nuvyko prie to medžio ir GPS prietaisu nuėmė koordinates, pagal kurias sklypas, kuriame stovėjo medis, priklausė O. E. B.. Joks oficialus dokumentas nebuvo surašytas, buvo tik įvertinta situacija. Jai nėra žinoma ar buvo įvykio vietoje kokios nors medžio liekanos. Į Šilutės rajono savivaldybę nebuvo kreiptasi dėl nuvirtusio medžio pašalinimo, kas turėjo būti padaryta pagal teisės aktų reikalavimus.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

106. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu Ieškinį patenkinti visiškai. Nusprendė priteisti iš A. M., ir G. B. solidariai 1356,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1356,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,po 95,88 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.-Priteisė bylinėjomosi išlaidas į valstybės biudžetą: 7,20 Eur iš atsakovės A. M. ir 3,60 Eur iš atsakovo G. B..

116.1. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė savo ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

126.2. Atsakovų argumentai, grindžiami pačių ant fotonuotraukų darytomis šratinuku žemės sklypo ribų žymomis, laikė neįrodytais. Atsakovai nepateikė įrodytinų argumentų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus ir liudytojų R. R., K. K. P. parodymus.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

147. Apeliantas atsakovas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

157.1. Nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie galėjo būti žalos atsiradimo priežastimi.

167.2. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė nepagrįstą sprendimą.

178. Apeliantė atsakovė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

188.1. Nurodo, jog atlikus geodezinius matavimus nustatyta, kad medis augo ne jų paveldėtame sklype.

199. Ieškovė su apelianto skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

209.1. Ieškovė teigia, kad Šilutės rajono savivaldybės 2014-09-30 raštas Nr. R3-(4.1.19) įrodo, kad žemės sklypas, kuriame augęs medis pažeidė elektros oro liniją L-200, priklauso O. E. B..

219.2. Ieškovės nuomone, Šilutės rajono savivaldybės 2014-09-30 raštas turi didesnę įrodomąją galią ir juo būtina vadovautis.

2210. Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apelianto skundą, prašo jo netenkinti.

2310.1. Nurodo, jog ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovai nepateikė tai paneigiančių argumentų.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2611. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

27Faktinės bylos aplinkybės

2812. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-06-12 apie 19 val. 22 min. AB LESTO gautas pranešimas, kad 0,4 kV elektros linijoje L-200 iš transformatorinės Rn-402 įvyko gedimas. Dėl šio gedimo, t. y. elektros energijos tiekimo sutrikimo, viršįtampio sugedo trečiajam asmeniui D. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), buvę elektros prietaisai: nešiojamasis kompiuteris Asus, monitorius Asus, šaldytuvas „Samsung“, INTEK priedėlis HDPV-T12CX, grotuvas Philips DVP3358K/51, šviestuvas GEV LHB su judesio davikliu, vandens pompa lauko akvariumui, pakeliamų vartų automatika, šilumos siurblys NIBE. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir 2014-07-04 – 2014-08-01 išmokėjo iš viso 4683 Lt (1356,29 Eur) draudimo išmoką minėtam trečiajam asmeniui, su kuriuo buvo sudariusi 2013-11-26 – 2014-11-25 galiojusią Būsto draudimo sutartį. AB LESTO 2014-07-17 rašte Nr. 43030-1011 nurodyta, kad bendrovės darbuotojai, nuvykę į įvykio vietą nustatė, jog elektros energijos tiekimas sutrikęs dėl į 0,4 kV elektros oro liniją L-200 įvirtusio medžio, už kurio priežiūrą atsakinga Šilutės rajono savivaldybė. Bendrovės darbuotojai pašalino medį ir atliko remonto darbus, atstatė elektros tiekimą. Šilutės rajono savivaldybė 2014-09-30 raštu Nr. R3-(4.1.19)-6894, į kurią kreipėsi AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, atsakė, kad administracija atliko tyrimą ir nustatė, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), kuriame augęs medis pažeidė elektros oro liniją L-200 priklauso O. E. B.. Už privačių namų valdose augančių medžių priežiūrą Šilutės rajono savivaldybė neatsako. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. E. B. ( - ) mirė, todėl byloje atsakovais nurodyti jos palikimą priėmę A. M. ir G. B..

29Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

3013. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

31Dėl apeliacinio skundo argumentų

3214. Byloje kilo ginčas dėl į 0,4 kV elektros oro liniją L-200 įvirtusio medžio dislokacijos vietos ir jo savininkų atsakomybės už padarytą žalą.

3315. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016, 29 punktas).

3416.Atsižvelgiant į šias nuostatas sutiktina su apeliacinių skundų argumentu, kad šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nurodytas 15 punkte. Dėl šių įrodinėjimo taisyklių pažeidimo galėjo būti neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė dėl į 0,4 kV elektros oro liniją L-200 įvirtusio medžio dislokacijos vietos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius medžio buvimo vietos, teismas neužtikrins pagrindinės savo funkcijos – teisingumo vykdymo.

3517. Nagrinėjamu atveju ne tik ieškovai, tačiau ir atsakovai pirmosios instancijos teismui teikė argumentus ir įrodymus, Teismas konstatavo ieškovės aplinkybes įrodytomis, o atsakovų pateiktą vaizdinę medžiagą (fotonuotraukas), elektros linijų eksplikacijas, kitą medžiagą dėl žemės sklypo ribų laikė neįrodytais. Teismas šių duomenų ir argumentų nenagrinėjo, pateikti įrodymai priimti į bylą, tačiau teismas, pažeisdamas nutarties 15 punkte nurodytas įrodinėjimo taisykles, dėl jų nepasisakė ir nesvarstė.

3618. Kolegija itin akcentuoja su apeliantės apeliacinius skundu pateiktą naują įrodymą – UAB „Klaipėdos eurometras“ paruoštą žemės sklypo Nr. ( - ) išsidėstymo planą. Jame nurodyta, jog medžio kelmo atsakovų sklype nėra. Kolegijos nuomone, dėl šio pateikto įrodymo būtina papildoma analizė, šalių pozicija šiuo klausimu ir jo reikšmė nustatant faktą dėl virtusio medžio vietos.

3719. Svarbu ir tai, kad UAB „Klaipėdos eurometras“ geodezininkas K. G., turintis specialių žinių, paaiškino, kad nustatyti kelmo koordinates, kaip tai darė liudytojas K. K. P. GPS prietaiso TRIMPL pagalba, negalima. Kitas aspektas tas, kad nenustatyta, kokį tyrimą atliko ir kokiu būdu pasitvirtino Šilutės rajono savivaldybės 2014-09-30 rašte nurodytos aplinkybės – tai, kad medis augo sklype, kurio savininkė O. E. B.

3820. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir nenustatė visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių. Bylos duomenys dėl medžio (kelmo) vietos aiškiai yra prieštaraujantys vieni kitiems.

3921. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iš naujo aiškintis aptartas aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.), nes tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Nutarė

43Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti. ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ Šilutės rajono apylinkės teismui... 5. 2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas 6. 3. Atsakovė A. M. paaiškino, kad nėra įteisinti... 7. 4. Trečiasis asmuo D. M. paaiškino dėl ieškinio... 8. 5. Trečiojo asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 6. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 11. 6.1. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė savo ieškinyje nurodytas aplinkybes,... 12. 6.2. Atsakovų argumentai, grindžiami pačių ant fotonuotraukų darytomis... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. 7. Apeliantas atsakovas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo... 15. 7.1. Nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie... 16. 7.2. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei... 17. 8. Apeliantė atsakovė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo... 18. 8.1. Nurodo, jog atlikus geodezinius matavimus nustatyta, kad medis augo ne jų... 19. 9. Ieškovė su apelianto skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.... 20. 9.1. Ieškovė teigia, kad Šilutės rajono savivaldybės 2014-09-30 raštas... 21. 9.2. Ieškovės nuomone, Šilutės rajono savivaldybės 2014-09-30 raštas turi... 22. 10. Trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė... 23. 10.1. Nurodo, jog ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovai... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir... 27. Faktinės bylos aplinkybės... 28. 12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-06-12 apie 19 val. 22 min.... 29. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 30. 13. Pagal bendrąją CPK... 31. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 32. 14. Byloje kilo ginčas dėl į 0,4 kV elektros oro liniją L-200 įvirtusio... 33. 15. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra... 34. 16.Atsižvelgiant į šias nuostatas sutiktina su apeliacinių skundų... 35. 17. Nagrinėjamu atveju ne tik ieškovai, tačiau ir atsakovai pirmosios... 36. 18. Kolegija itin akcentuoja su apeliantės apeliacinius skundu pateiktą... 37. 19. Svarbu ir tai, kad UAB „Klaipėdos eurometras“ geodezininkas 38. 20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. 21. Kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iš naujo aiškintis... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą...