Byla A-822-12-14
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. I. prašymą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas J. B. I. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos priteisti 2 197,71 Lt darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

7Prašyme nurodė, jog Kalvarijos savivaldybės administracijoje eina valstybinės kalbos tvarkytojo vyriausiojo specialisto pareigas. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už darbą buvo sumokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas, kurio 3 straipsnis nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažino valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį nuo 2008 metais galiojusio 490 Lt iki 475 Lt, t. y. 15 Lt, o 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį sumažino iki 450 Lt, t. y. 40 Lt, lyginant su 2008 metais galiojusiu dydžiu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išaiškino, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ oficialiai konstatavo, jog Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, todėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. jam buvo neteisėtai sumažintas darbo užmokestis, dėl to susidariusi nepriemoka 2 197,71 Lt turi būti priteista iš atsakovo. Kadangi anksčiau priimti 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytiems teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams, nes yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

8Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo J. B. I. prašymu nesutinka.

9Pažymėjo, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiomis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 24 straipsnio

102 dalies nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo yra nepagrįstas. Tačiau, atsakovo nuomone, yra pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

11II.

12Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo J. B. I. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Įvertinęs VTĮ 24 straipsnio 2 dalyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija Nr. XI-84) įtvirtintą reguliavimą ir Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pateiktus motyvus, teismas akcentavo, kad minėtame Konstitucinio Teismo sprendime, kuriuo remiasi pareiškėjas, nebuvo atliekamas tyrimas dėl to, kad itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susiklostymas Lietuvos Respublikoje turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tik buvo nurodyta, jog apie tokią padėtį turi būti oficialiai konstatuota. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 patvirtino Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurios antroje dalyje „Krizės įveikimo planas“ konstatuojama, jog daugelis makroekonomikos rodiklių ir jų prognozės akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos Respublika atsidūrė ekonomikos krizėje. Šioje programoje jau buvo numatytos taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo priemonės. Įgyvendindama Seimo patvirtintą programą Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuriame dar kartą pažymėjo, jog Lietuvos Respublikoje 2008 metų pabaigoje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis. Taigi, nutarimas buvo priimtas siekiant įgyvendinti krizės įveikimo plano nuostatas, kad išlaidų mažinimas kuo mažiau pakenktų socialinių išmokų sektoriui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog minėtu teisės aktu pirmą kartą oficialiai konstatuota apie prasidėjusią ekonominę krizę. Teismas sprendė, kad oficialiai įstatymų leidėjo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jau buvo Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu. Teismas padarė išvadą, kad Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Taip pat teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas atitinka Konstituciją, nes jam jokių abejonių, kad pareiškėjo nurodytos įstatymų nuostatos prieštarauja Konstitucijai, nekilo.

14III.

15Pareiškėjas J. B. I. apeliaciniame skunde su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

16Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į teismą nurodydamas, kad teisės aktai, kurių pagrindu sumažėjo jo darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijai, o pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo abejonių dėl šių aktų konstitucingumo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ vertinimo ir teigia, kad šis politinis arba formuojamos politinės daugumos deklaracijų ir nuostatų rinkinys būsimai veiklai ir jos gairėms apibūdinti, kurio antroje dalyje „Krizės įveikimo planas“ konstatuojama, jog daugelis makroekonomikos rodiklių ir jų prognozės akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos Respublika atsidūrė ekonomikos krizėje, teiginys, kad šioje programoje jau buvo numatytos efektyvaus taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo priemonės, negali būti pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą. Taip pat, anot pareiškėjo, nesuvokiama yra ir tai, jog pirmos instancijos teismas nurodo, jog tik 2009 m. spalio 14 d. Vyriausybė, įgyvendindama Seimo patvirtintą Vyriausybės programą priėmė nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuriame dar kartą pažymėjo, jog valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas pats sau prieštaraudamas teigia, kad šiuo nutarimu oficialiai įstatymų leidėjo konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas nepagrįstai interpretavo ar panaikino intervalą tarp minėtų dokumentų priėmimo, kuris buvo nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2009 m. spalio 14 d. Nurodo, kad vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalimis galima teigti, kad oficialiai ekonominį sunkmetį įteisino ne Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, suteikęs Vyriausybei įgaliojimus pradėti veiklą, bet pačios Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuris buvo Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo etapas, pradėjęs valstybės padėtį sieti su ekonominiu sunkmečiu. Toliau atkartoja argumentus, išdėstytus prašyme, adresuotame pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu ir tvirtindamas, kad tik 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ oficialiai buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis. Nurodo, kad yra pakankamas pagrindas šioje byloje teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principui.

17Atsakovas Kalvarijų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo J. B. I. apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18Atsakovo manymu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdė ir vykdo galiojančius teisės aktus dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio. Pažymi, kad atsakovas pareiškėjo darbo užmokestį skaičiavo, taikydamas aktualiu laikotarpiu galiojusį (atlyginimo) bazinį dydį, o pareiškėjas savo skunde ir nekaltina atsakovo, kad jo darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ne pagal galiojančius teisės aktus. Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymą atmeta, nes teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais motyvais.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui J. B. I. neišmokėtos 2 197,71 Lt darbo užmokesčio dalies, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kuri susidarė sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, taikant Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) nuostatas.

222008 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsniu nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 475 Lt.

232009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. sumažintas iki 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – iki 450 Lt.

24Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui; taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo įstatymu nustatytas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis. Šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai.

25Taigi minėtame nutarime Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimas nepažeidė Konstitucijos (susiklosčius itin sunkiai ekonominei-finansinei padėčiai valstybėje įstatymų leidėjas galėjo nuspręsti sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį). Šis bazinis dydis buvo mažinamas nuosekliai, t. y. nuo 490 Lt iki 475 Lt, o vėlesne įstatymo redakcija – iki 450 Lt, todėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir vėlesnė jo redakcija atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą.

26Esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, pareiškėjo argumentai, jog nurodytos įstatymų redakcijos buvo priimtos iki oficialiai buvo konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ne trumpalaikė ekonominė padėtis, yra nereikšmingi. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublika atsidūrė ekonomikos krizėje, o iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimų mažinimas, susiklosčius tokiai padėčiai neprieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidėjusią ekonominę krizę.

27Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjant šį administracinį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai padaryta išvada, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Pareiškėjo J. B. I. apeliacinį skundą atmesti.

30Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas J. B. I. kreipėsi į Kauno apygardos... 7. Prašyme nurodė, jog Kalvarijos savivaldybės administracijoje eina... 8. Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su... 9. Pažymėjo, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, laikotarpiu nuo 2009... 10. 2 dalies nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl darbo užmokesčio... 11. II.... 12. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 13. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 14. III.... 15. Pareiškėjas J. B. I. apeliaciniame skunde su Kauno... 16. Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į teismą nurodydamas, kad teisės aktai,... 17. Atsakovas Kalvarijų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo... 18. Atsakovo manymu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui J. 22. 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų,... 23. 2009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų,... 24. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Seimo 2009 m. liepos 17 d. priimto... 25. Taigi minėtame nutarime Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog valstybės... 26. Esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, pareiškėjo argumentai, jog... 27. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjant... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. Pareiškėjo J. B. I. apeliacinį skundą atmesti.... 30. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą... 31. Nutartis neskundžiama....