Byla 2A-5-345/2012
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Seesam“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. D..

2Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 2103,13 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-09-07 Vilniuje, Fabijoniškių g. 2A, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovo draudėjui priklausanti transporto priemonė Audi A8. Ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis, bei sudaryta automobilio remonto darbų sąmata, išmokėjo 3072 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykio protokole nurodyta, kad dėl eismo įvykio kaltas yra automobilio Opel Omega vairuotojas. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.1015 str., numatančio, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, prašo šią žalą priteisti iš atsakovo.

5Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog susipažinęs su ieškovo 2007-11-16 pretenzija dėl 3702 Lt išmokėjimo, išmokėjo 968,87 Lt , reikalavimą likusioje dalyje dėl 2103,13 Lt laiko nepagrįstu. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad transporto priemonės Audi A8, galinio bamperio keitimas buvo būtinas. Pažymėjo, kad ieškovo sudarytame transporto priemonės apžiūros akte grafoje „sugadinimo pobūdis“ nurodoma, kad bamperis įskilęs. Iš pateiktų fotonuotraukų, negalima nustatyti šios detalės sugadinimo dydžio, nes jis iš viso nematomas. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. nustatyta, jeigu sugadinta detalė gali būti remontuojama, ir neprivalo būti keičiama, ir jei nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą-keitimą naujomis dalimis, atsakingas draudikas atlygina tik būtinas remonto išlaidas. Todėl, atsakovo nuomone, galinio bamperio keitimas nėra pagrįstas ir jo keitimo išlaidų atsakovas neprivalo atlyginti. UADB „Seesam Lietuva“ manymu, ieškovas be pagrindo išmokėjo tokią didelę draudimo išmoką trečiajam asmeniui, nes galinio bamperio keitimas techniniu požiūriu nėra tikslingas, jį buvo galima remontuoti, todėl atsakovas, įvertinęs savo specialistų išvadą, nurodė, kad sutinka ir išmokėjo ieškovui 968,87 Lt draudimo išmoką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UADB „Seesem Lietuva“ ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo naudai 1960,93 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad CK 6.251 str. nustato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pažymėjo, jog žalą patyręs asmuo turi teisę pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą. Trečiasis asmuo, apdraudęs savo automobilį transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartimi tikėjosi į nuostolių atlyginimą, atstatant apgadintą automobilį į buvusią iki eismo įvykio padėtį, todėl atsakovo pasiūlymas remontuoti sugadintą automobilio detalę, nekeičiant jos nauja, neatitinka CK 6.251 str. prasme visiško nuostolių atlyginimo sampratos. Todėl atsakovo argumentai, kad automobilio detalė galėjo būti suremontuota, nekeičiant nauja, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas taip pat konstatavo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 15 punktu, atsakovas pagrįstai prašo mažinti ieškinio reikalavimą, taikant naujai detalei 10 procentų nusidėvėjimą, pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Ieškovo pateiktoje automobilio remonto darbų sąmatoje nurodytos pakeistos automobilio dalys – galinis bamperis, galinio bamperio apatinė apdaila, parktroniko daviklis už 2422 Lt, iš šios sumos minusuotinas 10 procentų nusidėvėjimas, kas sudaro 242,2 Lt, įvertinus šią aplinkybę, ieškovas turėjo trečiajam asmeniui išmokėti 2929,8 Lt be PVM. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas ieškovui iš reikalaujamos sumos yra sumokėjęs 968,87 Lt, iš atsakovo ieškovui priteisė 1960,93 Lt žalai atlyginti ( 2929,8 Lt – 968,87 Lt ), ( CK 6.1015 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovas vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad dėl 2007-09-07 eismo įvykio metu transporto priemonės Audi A8, v/n ( - ) galiniam bamperiui padarytų sugadinimų, galinio bamperio keitimas nebuvo būtinas. Sugadinta detalė galėjo būti remontuojama ir po remonto ji atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Galinis bamperis nebuvo sulaužytas, jis buvo įskilęs. Eismo įvykio pasėkoje buvo pažeisti tik galinio bamperio dažai. Atsakovas pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pasirinko kitą remonto būdą – detalė, kuri galėjo būti suremontuota, buvo numatyta keisti nauja. Atsakovui tokie ieškovo sprendimai nėra imperatyvūs ir jais neprivalo vadovautis, apskaičiuodamas draudimo išmoką pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Žala tokiais atvejais apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas. Minėtą žalą atsakovas apskaičiavo ir pervedė į ieškovo nurodytą sąskaitą. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė LR CPK 93 str. 2 d. Pažymėjo, kad nors ieškovo reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistos ne proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bet visos.

10Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad po eismo įvykio apgadinta transporto priemonė AUDI A8 buvo apžiūrėta, sugadinimai buvo užfiksuoti transporto priemonės apžiūros akte ir fotonuotraukose. Ieškovo darbuotojas fiziškai apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę, todėl galėjo įvertinti jos sugadinimus bei priimti pagrįstą sprendimą, t. y. keisti galinį bamperį. Ieškovas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlygino būtinąsias transporto priemonės remonto išlaidas pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaudamasis rekomenduojamais laiko normatyvais. Žalos dydį ir eismo įvykio faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui. Atsakovas tik išreiškė nuomonę, kad galinis bamperis nebuvo įskilęs bei, kad jo keitimas nebuvo būtinas, tačiau nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, neprašė skirti ekspertizės ir pan. Todėl teismas pagrįstai nevertino šios atsakovo hipotetinės, įrodymais neparemtos versijos.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14Byloje nustatyta, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ 2103,13 Lt žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovo 1 960, 93 Lt žalai atlyginti. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, savo nesutikimą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, pažeidė LR CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl jų, t. y. sprendime nenurodė, kodėl vienais įrodymais vadovavosi, o kitus atmetė. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

16Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas draudiminės išmokos dydį, visus byloje surinktus įrodymus (eismo įvykio protokolą Nr. E817416, pranešimą apie įvykį, transporto priemonės apžiūros aktą, automobilio nuotraukas, UAB „MAUTOTORAS“ remonto darbų sąmatą, atsakovo paaiškinimus ir kt.) ištyrė tinkamai, nepažeisdamas LR CPK 185 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ įrodė reikalaujamos atlyginti žalos dydį, pateikdamas žalos dydį ir eismo įvykio faktą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio galėjo būti nuneigiami atsakovo pateiktais įrodymais (LR CPK 178 str.), tačiau atsakovas teismo ekspertizės skyrimo neprašė, kitų įrodymų nepateikė, o atlygintinos žalos dydį grindė tik prielaidomis.

17Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.

18Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė LR CPK 93 str. 2 d. Nors ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ reikalavimas buvo tenkintas iš dalies, tačiau iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 67 Lt žyminio mokesčio ir 14,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, buvo priteistos ne proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bet visos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai turi būti mažinamos ir bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš atsakovo: 67 Lt žyminis mokestis mažinamas iki 60,30 Lt, o 14,98 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mažinamos iki 13,48 Lt.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjas

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu priteistą iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ žyminį mokestį sumažinti nuo 67 Lt iki 60,30 Lt, o priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumažinti nuo 14,98 Lt iki 13,48 Lt.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ prašo panaikinti... 10. Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas draudiminės... 17. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 18. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 20. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu...