Byla AS-556-634-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Z. (S. Z.), A. T., A. Š. skundą atsakovams Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

7Pareiškėjai S. Z., A. T., A. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kuri atsirado neteisingai skaičiuojant valstybės tarnautojams mokamus priedus ir priemokas.

8Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjų nuomone, Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neišmokėti jiems visų priklausančių priemokų už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymą. Iš esmės pareiškėjai savo reikalavimą grindė Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, kad: „valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku, ši asmens teisė garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus“. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nutarė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. ir

92007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieštarauja Konstitucijai, tačiau kartu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

10II.

11Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-317-289/2010 sustabdė iki kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtos bylos

12Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 4 p.).

13Teismas konstatavo, jog pareiškėjų kreipimasis į teismą dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo, motyvuojant Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo yra pripažinta, kad įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, prieštaravo Konstitucijai, priėmimu, yra susijęs su teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmių taikymu, būtent su šių pasekmių taikymu atgal. Pareiškėjai, formuluodami skundo dalyką ir pagrindą, prašo taikyti Konstitucinio Teismo nutarimą praeityje susiformavusiems teisiniams santykiams. Todėl, teismo nuomone, šios bylos išsprendimui yra aktualus Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymas. Teismui kyla abejonės, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai; ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų tiksliai nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmių taikymą laike - nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų tiksliai nustatyti ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai. Todėl šioje byloje būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių teisės nuostatų ištyrimo, tačiau Konstituciniame Teisme jau yra priimti nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai ištirti, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, nustatantis teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes, ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimų pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ar pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, pasekmių taikymą laike - ex tunc ar retroaktyviai, t. y. nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai ,,Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“; ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagristi teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo“ neprieštaravo/-auja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai“, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatai „Galioja tik paskelbti įstatymai“. Šiems prašymams suteikti bylos numeriai 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010. Atsižvelgiant į tai, kad į Konstitucinį Teismą jau yra kreiptasi dėl tų pačių norminių aktų nuostatų išaiškinimo, teismo nuomone, netikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą dar kartą su analogišku prašymu. Konstitucinio Teismo išaiškinimas bus privalomas, priimant sprendimą nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl byla sustabdytina iki bus išnagrinėtos Konstitucinio Teismo bylos Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010.

14III.

15Pareiškėjas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti bylą Šiaulių apygardos administraciniam teismui išspręsti iš esmės.

16Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, kad teismas nutartį priėmė formaliai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skunde nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teismų praktiką dėl nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymo reikšmingų taisyklių, o būtent, kurioje yra išaiškinęs Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Todėl esant suformuotai praktikai, rėmimasis vien tuo faktu, kad Konstituciniame Teisme bus nagrinėjamas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio konstitucingumas, yra laikomas formaliu, bet ne objektyviu pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą (tai patvirtina ir LVAT 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-223/2010). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prieštaravimas Konstitucijai net neturėtų būti keliamas ar nėra akivaizdus, nes sprendimai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo nėra įvykdyti ir Konstitucinio Teismo nutarimo taikymas tokiu atveju nepaneigtų paties nutarimo galiojimo laike. Pastebėtina ir tai, jog LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje

17Nr. A662-1735/2010 dėl nagrinėjamo pobūdžio ginčo taip pat suformavo teismų praktiką išspręsdamas ginčą iš esmės. Juo labiau, analogiškose bylose kitų pareiškėjų - pareigūnų atžvilgiu apygardų administraciniuose teismuose yra priimti reikalavimus tenkinantys sprendimai ir kai kuriais atvejais net yra įvykdyti.

18Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 28 d. priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010 ir Nr. 40/2010. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų nuostatos, kurių konstitucingumu Vilniaus apygardos administracinis teismas suabejojo, turėtų būti taikomos ir šioje byloje, yra tikslinga sustabdyti bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymus Nr. 35/2010, Nr. 36/2010,

20Nr. 39/2010 ir Nr. 40/2010.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nepatenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad ABTĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą arba nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Vadovaujantis šia ABTĮ nuostata, kuri išskiria atvejus, kuomet nutartis nėra skundžiama, manytina, kad įstatymas nenumato pareiškėjui teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo

232010 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-317-289/2010. Atkreipia dėmesį, kad pats faktas, jog Konstitucinis Teismas, priimdamas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies straipsnių atitikimo Konstitucijai, yra patvirtinimas, kad jis suabejojo dėl šių nuostatų taikymo. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-1863/2008 pažymėjo, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (atitinkama jo norma). Nurodytas teismo sprendimas skiriasi pagal faktines aplinkybes. Teismo nurodytoje nutartyje buvo sprendžiamas ginčas, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dar iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą jau po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo. Todėl administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010 nagrinėjant ginčą nebuvo iškilęs klausimas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo pareiškėjos pateikto reikalavimo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai pritaikytos materialinės bei procesinės teisės normos, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Atskirasis skundas atmestinas.

27Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

28Bylose dėl piniginių sumų priteisimo, ginčijamu atveju dėl darbo užmokesčio, kurio mokėjimas buvo apribotas antikonstituciniu įstatymu, priteisimo Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmių taikymas laike yra ypatingai aktualus.

29Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu egzistuojanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei teisinis reguliavimas, nustatytas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinantis ex nunc modelį, tinkamai aiškinant bei taikant teisę, leistų išspręsti ir šią administracinę bylą, tačiau Konstituciniame Teisme esant priimtiems prašymams Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010 dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatų atitikties atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms šioje situacijoje kolegija pripažįsta buvus būtina sustabdyti bylą. Juolab, kad analogiškų administracinių bylų teismuose yra pakankamai daug, kuriose kreiptasi nurodytu klausimu dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai. Šiose administracinėse bylose pažymėta, kad teismuose yra daug bylų, kurios yra iškeltos po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, todėl svarstytina, ar gali būti visose bylose vadovaujamasi principu, jog Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmės gali būti laikomos

30ex tunc išimtiniais atvejais, kai yra nustatoma, jog šio principo netaikymas pažeistų teisingumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo

322006 m. sausio 16 d. nutarimas).

33Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimai, priimti minėtose bylose, bus aktualūs nagrinėjant šią administracinę bylą.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

37Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 5. I.... 7. Pareiškėjai S. Z., A. T., A. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos... 8. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis... 9. 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytas teisinis reguliavimas savaime... 10. II.... 11. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi... 12. Nr. 35/2010; 36/2010; 39/2010; 40/2010 (Administracinių bylų teisenos... 13. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų kreipimasis į teismą dėl savo buvusių... 14. III.... 15. Pareiškėjas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 16. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, kad teismas nutartį priėmė... 17. Nr. A662-1735/2010 dėl nagrinėjamo pobūdžio ginčo taip pat... 18. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu... 19. Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 28 d. priėmė... 20. Nr. 39/2010 ir Nr. 40/2010.... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad ABTĮ 98 straipsnio 2 dalyje... 23. 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-317-289/2010.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Atskirasis skundas atmestinas.... 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo... 28. Bylose dėl piniginių sumų priteisimo, ginčijamu atveju dėl darbo... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu egzistuojanti Lietuvos vyriausiojo... 30. ex tunc išimtiniais atvejais, kai yra nustatoma, jog šio principo... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino... 32. 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis... 35. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1... 36. Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.... 37. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį... 38. Nutartis neskundžiama....