Byla 2S-1153-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. K. ir R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjai G. K. ir R. C. 2009-02-25 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apsaugant ieškovų nuosavybę – žemės sklypą, esantį ( - ), pagal 2000-09-07 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V, priklausantį namų valdos savininkams (b.l. 8-13).

4Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-05-11 priėmė pareiškėjų G. K. ir R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03 pagal ieškovų M. C. ir G. K. ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo sudaryti su M. C. 1278 m² asmeninio naudojimo žemės sklypo ir 79 m² bendro naudojimo žemės sklypo dalies, o su G. K. – 1729 m² asmeninio naudojimo žemės sklypo ir 80 m² bendro naudojimo žemės sklypo dalies, esančių 3166 m² bendro ploto sklype ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį; taip pat pagal trečiųjų asmenų M. R. ir A. U. savarankiškus reikalavimus dėl Vilniaus miesto valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V dalies panaikinimo, įrašų namų valdos techninės apskaitos byloje panaikinimo, Valstybės įmonės registrų centro sprendimo panaikinimo (b.l. 73).

5Tos pačios dienos, 2009-05-11 nutartimi Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas atmetė pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog pareiškėjų prašymas areštuoti žemės sklypą, priklausantį namų valdos savininkams, esantį ( - ), pagal 2000-09-07 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1702V, netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai gali elgtis nesąžiningai, ketina perleisti žemės sklypą, neįrodė, kad yra reali grėsmė jų turtiniams interesams, be to, nepateikė įrodymų apie šiuo metu įregistruotas daiktines teises į prašomą areštuoti turtą (b.l.72).

6Pareiškėjai R. C. ir G. K. atskiruoju skundu (b.l.78-84) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apsaugoti jų konstitucines teises ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iki bylos išnagrinėjimo teisme keisti namų valdos, esančios ( - ), ribas, nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1702V „Dėl privačių namų valdų (( - ). Tvirtina, jog tik atnaujinus procesą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali kokybiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pasak apeliantų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia civilinėje ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai. Tačiau teismas neatsižvelgė į pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą ir neužtikrino tinkamo jų teisių ir teisėtų interesų gynimo teismine tvarka. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento pareigūnai ėmėsi neteisėtų veiksmų, nusavinant pareiškėjų nuosavybę, vadovaujantis neteisėtais Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2007-10-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 ir Vilniaus apygardos teismo 2008-05-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-69/08. 2008-08-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. A51-17621-(14.6-MPD-0), kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į teismo sprendimu 1670 m2 sumažintą namų valdos teritoriją, esančią ( - ), Vilniuje, ji nesikerta su jau suformuotu sklypu Nr. 7. Ši aplinkybė parodo, kad atsakovas nori suspėti pasinaudoti neteisėtais teismo sprendimais. Pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2S29-69/08 (t.6, b.l. 166-169) yra dokumentai, kurie patvirtina, kad Vilniaus miesto administracijos direktorius 2006-03-16 sprendimu Nr. 30-488 patvirtino visiems ( - ) rėžinio kaimo pretendentams sklypo planą Nr. 7, kuris apima namų valdos teritorijas. Tvirtina, jog šie veiksmai yra neteisėti, nes tuo metu dar nebuvo priimtos minėtos neteisėtos nutartys.

7Atsakovas Valstybinės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 93-94) prašo pareiškėjų R. C. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-11 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, paliekant pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pažymi, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjai skunde dėsto argumentus, pagrindžiančius jų poziciją dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo, nagrinėjimo dalyko ir esmės, tačiau nepateikia argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų prašyme prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė neaiški, neatitinkanti CPK 145 str. numatytų galimų taikyti apsaugos priemonių, o atskirajame skunde pateikiama formuluotė ir prašoma taikyti apsaugos priemonė jau pakeista, ja prašoma teismo taikyti draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų, nors apeliaciniame procese keisti reikalavimus draudžiama (CPK 306 str., 312 str., 338 str.). Pažymi, jog pareiškėjas privalėjo teismui pateikti duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, kurio atžvilgiu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir turimas teises į jį, tačiau to nepadarė ir negalėjo padaryti, nes pareiškėjo nurodomas žemės sklypas nėra norminių aktų nustatyta tvarka pabaigtas suformuoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, į jį nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, plečiamai išaiškinęs jų prašymo esmę ir traktuodamas jį kartu ir kaip prašymą dėl konkretaus nekilnojamojo daikto - žemės sklypo arešto, tačiau pati teismo išvada, jog šioje situacijoje ir procesinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas nėra būtinas, teisinga bei pagrįsta. Panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį vien formaliais pagrindais draudžia procesinės teisės normos (CPK 328 str.).

11Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, pareiškėjas, taip pat turi teisę kartu pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi CPK 144 str. 3 d. nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, inter alia reiškia teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu. Proceso atnaujinimas yra teismo proceso byloje pratęsimas, tačiau jis galimas tik teismui priėmus tokį prašymą. Dėl to teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 str. 2 d.), per CPK 148 str. 1 d. nustatytą trijų dienų terminą turi išspręsti kartu su šiuo prašymu pareiškėjo teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai 5.1 p.). Iš bylos medžiagos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų G. K., kurią procese atstovauja V. K., ir R. C. prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje priėmė rezoliucija 2009-05-11 ir tos pačios dienos nutartimi išsprendė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 72,73). Esant tokiai situacijai, apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 148 str. 1 d. reikalavimų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti ne vėliau kaip per tris dienas, atmetamas kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.

12Kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, tačiau nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, užtikrinančios būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nelaukiant kol jis įsiteisės, tokiu būdu iš anksto užkertant kelią galimiems nesąžiningiems ginčo šalies ketinimams turtą paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, turint tikslą išvengti galimos prievolės įvykdymo, ir galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismas, spręsdamas, ar tokias priemones taikyti, visiškai nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimų ir su tuo susijusių argumentų. Todėl apeliantų skundo motyvai, pagrindžiami aplinkybėmis ir teisės normomis, kurios galėtų įtakoti nebent prašymo atnaujinti procesą išnagrinėjimo rezultatą, t.y. jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti lakinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į jų reikalavimų pagrįstumą ir teismų priimtų procesinių sprendimų galimą prieštaravimą LR Konstitucijai ir kitiems teisės aktams, neužtikrino tinkamos jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos, taip pat atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

13Apeliantai pirmosios instancijos teismui adresuotus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones formulavo kaip prašymą apsaugoti žemės sklypą, esantį ( - ), pagal 2000-09-07 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr.1702V, priklausantį namų valdos savininkams (b.l.17), jo nedetalizuodami (kokiu būdu ir kaip apsaugoti), nemotyvuodami ir visiškai neargumentuodami taikymo būtinumo, neįvardindami, kokios teisinės pasekmės kiltų, teismui netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemones, ir kaip tai įtakotų apeliantams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nenurodė visiškai jokių aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumą, kaip ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas manyti apie būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmę. Pažymėtina, kad tokios realios ar bent galimos sprendimo neįvykdymo grėsmės atsiradimo įrodinėjimo našta tenka tokiomis aplinkybėmis besiremiančiai šaliai (CPK 178 str.).

14Kita vertus, atskirajame skunde apeliantų išdėstytas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinys patvirtina, kad žemesnės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog pareiškėjai prašo areštuoti minėtą žemės sklypą, nepagrįstai išplėtė jų prašymo turinį, kadangi tokio prašymo pareiškėjai pirmosios instancijos teismui nereiškė. Kaip matyti, atskirajame skunde pareiškėjai prašo apsaugoti jų konstitucines teises, uždraudžiant Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iki bylos išnagrinėjimo keisti namų valdos, esančios ( - ), ribas, nustatytas 2000-09-07 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1702V „Dėl privačių namų valdų ( - )“. Kaip įrodymu, pareiškėjai remiasi kartu su atskiruoju skundu pateiktu 2007-06-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-10020, kuriame kalbama apie Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimu panaikintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-09-07 sprendimo Nr. 1702V „Dėl privačių namų valdų ( - ) ir ( - ) ribų nustatymo“ dalį dėl 1496 m² žemės sklypo, miesto plano ištraukoje pažymėto skaičiais 5-6-7-8, priskyrimo prie privačios namų valdos ( - ) žemės sklypo, šį namų valdos žemės sklypą sumažinant atitinkamai iki 1670 m², miesto plano ištraukoje pažymint skaičiais 1-2-3-4 (b.l.89). Nurodyta aplinkybė suponuoja išvadą, kad pareiškėjai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, de facto apeliacinės instancijos teismo prašo sustabdyti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo įgyvendinimą (vykdymą). Tą patvirtina ir atskirojo skundo motyvas, jog priešinga ginčo šalis siekia pasinaudoti neteisėtais teismo sprendimais, formuodama naujus sklypus.

15CPK 372 str. 1 d. nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas pats savaime nesustabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, teismas sprendimo (nutarties) vykdymą gali sustabdyti tik išimtinais atvejais, t.y. jeigu kyla reali pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė ir nekeliama grėsmė kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Tokią galimybę aptaria ir proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos (CPK 372 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sustabdyti sprendimo, dėl kurio paduotas prašymas atnaujinti procesą, vykdymą yra šį prašymą nagrinėjančio teismo, šiuo atveju būtent pirmosios instancijos teismo, pabrėžtina, teisė, o ne pareiga, o pati nutartis, priimta sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimu įstatymų leidėjo valia nėra skundžiama. Tokio prašymo dėl apeliantų kvestionuojamo per proceso atnaujinimo institutą teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, atitinkamai jį motyvuojant ir pridedant įrodymus, patvirtinančius būtinumą sustabdyti sprendimo (nutarties) vykdymą (CPK 178 str.), apeliantai jų prašymą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui nėra pateikę, kiek tai galima spręsti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos su atskiruoju skundu bylos dalies.

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjams jų pareiškimus dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančiam teismui nepadavus atitinkamo prašymo sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą, apeliacinės instancijos teismas šio pareiškėjų prašymo iš esmės spręsti negali, tą lemia nustatytas teisinis reglamentavimas (CPK 372 str. 2 d.). Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinės instancijos proceso paskirties ir apeliacinės instancijos teismo, atliekančio pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų kontrolę, funkcijos.

17Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, kolegija nepasisako, nes tai nėra susiję su sprendžiamais procesiniais klausiamais.

18Kolegija CPK 329 str. 1 d. ir 330 str. įtvirtintų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų nenustatė, taigi skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

19Iš apeliantų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 24,65 Lt (b.l. 74) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

20Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

22Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Priteisti iš R. C. ir G. K. po 12 (dvylika) litų 33 centus pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. pareiškėjai G. K. ir R. C. 2009-02-25 pateikė teismui prašymą atnaujinti... 4. Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-05-11 priėmė pareiškėjų G. K.... 5. Tos pačios dienos, 2009-05-11 nutartimi Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas... 6. Pareiškėjai R. C. ir G. K. atskiruoju skundu (b.l.78-84) prašo panaikinti... 7. Atsakovas Valstybinės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepimu... 8. Atskirasis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi... 11. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu... 12. Kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės... 13. Apeliantai pirmosios instancijos teismui adresuotus prašymus taikyti... 14. Kita vertus, atskirajame skunde apeliantų išdėstytas prašymo taikyti... 15. CPK 372 str. 1 d. nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas pats... 16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš... 18. Kolegija CPK 329 str. 1 d. ir 330 str. įtvirtintų pirmosios instancijos... 19. Iš apeliantų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos procesinių... 20. Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija... 22. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį palikti... 23. Priteisti iš R. C. ir G. K. po 12 (dvylika) litų 33 centus pašto išlaidų...