Byla I-4979-331/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Vytautui Breimeliui, atsakovų atstovams Rimgaudui Kvikliui ir Andželikai Titovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėja skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą ir prašo:

  1. pripažinti pareiškėjos J. M. teisę į būsimą žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą;
  2. priteisti pareiškėjai J. M. solidariai iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės 447 148, 60 Lt turtinės žalos atlyginimo;
  3. priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Paaiškino, kad 2003-04-17 įsigijo 1,6 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pareiškėja žinojo, kad žemės sklype ankščiau buvo sodyba, nes sklype buvo atrasta išlikusių sodybos pamatų liekanų. Zarasų rajono savivaldybė sudarė komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2003-05-12 vietos apžiūrėjimo aktu nustatė, kad pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame sklype yra išlikę buvusių pastatų pamatai ir tarpusavyje vietomis surištų dalinai aptašytų pamatų bei rūsio liekanos. Minėto Komisijos 2003-05-12 vietos apžiūrėjimo akto pagrindu Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė A. Ž. 2003-05-22 išdavė pareiškėjai Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 34 dėl sodybos buvusioje sodybvietėje atstatymo. Zarasų rajono nuolatinės statybos komisijos 2003-05-30 posėdžio protokolu Nr. 39 nutarta ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) statymo projektą derinti be pastabų. Pareiškėja atstatė buvusią sodybą - pareiškėjai priklausančiame sklype pagal parengtą ir patvirtintą projektą buvo pastatytas ūkio pastatas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kanalizacijos šulnys ir lieptas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005-01-27 ir Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudarytos komisijos 2009-03-30 aktais šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti.

5Pareiškėja atstatinėjo senąją sodybą, laikydamasi galiojančių įstatymų, turėdama visus statyboms reikalingus dokumentus, kuriuos pareiškėjai išdavė pagal savo kompetenciją atsakingi pareigūnai. Po to, kai statybos buvo baigtos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį pareiškėjai, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtų administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo. Zarasų rajono apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas pripažino dokumentus, kurių pagrindu pareiškėja statėsi statinius negaliojančiais, įpareigojo J. M. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius.2014-09-16 pareiškėja gavo 2014-09-04 antstolio S. O. G. patvarkymą dėl neteisėtai pastatytų statinių griovimo Nr. R2-797, kuriame nurodyta, kad ūkinio pastato su pirtimi ir poilsio kambariais kiemo rūsio, malkinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) griovimo ir statybvietės sutvarkymo kaina yra 182 148,60 Lt.

6Pareiškėja vertina, kad jai priklausantys statiniai turės būti nugriauti dėl valstybės institucijų, Zarasų rajono savivaldybės kaltės, nes Zarasų rajono savivaldybė sudarytos Komisijos, Utenos apskrities viršininko pavaduotojo priimti ir teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudantys prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. Dėl neteisėtų atsakovų priimtų administracinių aktų pareiškėja patirs turtinę žalą, kuri pasireikš tiek nuosavybės teise priklausančio turto praradimu, tiek tiesioginėmis išlaidomis (vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus pripažintų neteisėtais administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius). Nugriovus statinius pareiškėjai bus padaryta 447 148, 60 Lt turtinė žala (statinių rinkos vertė 265 000 Lt + griovimo ir statybvietės sutvarkymo 182 148,60 Lt).

7Pareiškėja prašo teismo priteisti žalos atlyginimą avansu dar ir dėl individualių socialiai reikšmingų aplinkybių, nes negalės apmokėti už statinių nugriovimą bei sumokėti už statybvietės sutvarkymą dėl sudėtingos savo finansinės situacijos. Pareiškėja yra pensininkė ir gaunamų lėšų vos užtenka savo pačios išlaidoms. Pareiškėja visiškai neturi finansinių galimybių apmokėti pastatų griovimo, statybvietės tvarkymo išlaidas.

8Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

9Atsakovas Zarasų rajono savivaldybė su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 125-128). Paaiškino, kad pareiškėja, žinodama, kad tame žemės sklype yra buvusi sodyba, dėl nesuprantamų priežasčių pasistatė ne gyvenamąjį namą, bet ūkio pastatą (taip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, nors iš foto nuotraukų akivaizdu, kad tai ne ūkio pastatas). Ši faktinė aplinkybė parodo pareiškėjos galimai nesąžiningą elgesį statybų metu, kadangi pareiškėja įsigydama miškų ūkio paskirties žemės sklypą, žinojo, kokį sklypą perka, žinojo, kokie apribojimai yra taikomi tokios paskirties žemės sklypui. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog pirkėja įsipareigoja laikytis žemės naudojimo apribojimų, tarp jų - kraštovaizdžio draustiniai 1,6 ha, vandens telkinių apsaugos zonos 1,6 ha, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos 0,52 ha, privačių miškų tvarkymas ir naudojimas 1,6 ha. 2003-04-17 žemės sklypo perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad „žemės sklypas perduodamas kartu su medžiais ir krūmais“.

10Pažymėjo, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos numato žemės savininkams pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Mano, kad pareiškėja J. M. turėjo ir privalėjo žinoti, kad Žemės ir Miškų įstatymo nuostatos draudžia statyti statinius miškų ūkio paskirties žemėje, be to, pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.6 straipsnio nuostatas, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose nustatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.J. M. jau žemės sklypo pirkimo - pardavimo metu žinojo, kokios paskirties žemės sklypą perka ir, kokie apribojimai jam yra taikomi, todėl ji negali būti pripažinta sąžininga statytoja ir turi prisiimti iš neteisėtų statybų atsiradusią riziką.

11Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

12Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 131-138). Paaiškino, kad J. M. nenurodo pagrįstų faktų ir nepateikia pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų - neteisėtų Utenos apskrities viršininko pavaduotojo sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos veiksmų - egzistavimą, o tik formaliai sieja Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus su galimai kilsiančios turtinės žalos atsiradimu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad Utenos apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu sudaryta komisija, nors ir įvykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau tam tikru mastu veikė aplaidžiai, paviršutiniškai, byloje nebūtų nustatytas ir kitos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio tarp pareiškėjos skunde nurodomų, jos nuomone, neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos - egzistavimas.

13Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai nėra dokumentai, suteikiantys teisę statyti statinius. Šie administraciniai aktai jokiu būdu nesuteikė teisės statyti pareiškėjos nurodomus statinius, vadinasi, nesukūrė prielaidų statyboms vykdyti, todėl negali būti laikomi pagrindu kilti teisinėms pasekmėms - statiniams atsirasti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.Statiniai galėjo būti statomi turint statybos leidimą (nesudėtingų statinių statybos atveju - normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą dokumentą, kai statybos leidimas neprivalomas). Taigi statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai galėjo būti išduodami tik užbaigus statinio statybą. Pareiškėjos skunde nurodyti veiksmai (Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų išdavimas) nedarė įtakos pareiškėjos teisei vykdyti statybą, todėl iš šių teismo panaikintų administracinių aktų negali būti kildinama pareiškėjos nurodyta žala. Iš bylos faktinių aplinkybių visumos akivaizdu, kad pareiškėjos pastatyti statiniai būtų pripažinti neteisėtais, turėtų būti griaunami ir be Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų priėmimo.

14Mano, jog UAB „Kaunas Real Estate“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje įvertinti statinių rinkos vertė (265000 Lt) yra nepagrįsta, nes pagal pareiškėjos pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą šių nesudėtingų statinių reali statybos vertė ženkliai skiriasi.

15Pažymėjo, jog pareiškėja nurodo galimą žalą (182148,6 Lt), kuri atsirastų tik tada, jei būtų visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir griovimo darbų kainą. Šiuo metu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje yra sustabdyti, iki bus priimtas sprendimas pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, taigi egzistuoja tikimybė, kad atnaujinus vykdymo veiksmus situacija gali būti pasikeitusi. Esant šioms aplinkybėms, mano, jog teismas negalėtų įvertinti būsimos žalos pagal J. M. prašymą taikant CK 6.249 str. 3 d., nes galimos žalos atsiradimo tikimybė yra numanoma ir nėra galimybės pripažinti jos realaus dydžio, nes gali keistis pareiškėjos nurodomos žalos apimtis ar kt. bylos aplinkybės.

16Be to, pareiškėja, įsigydama šį žemės sklypą ir tvarkydama su juo susijusius dokumentus, taip pat imdamasi su statyba susijusių dokumentų tvarkymo, turėjo žinoti, kokie apribojimai taikomi žemės sklypui, bei laikytis imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių statybą miško žemėje. J. M. privalėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti ketinamų vykdyti statybų teisėtumu. Pareiškėjos minėtų statinių statybai buvo privaloma gauti statybos leidimą nes priešingu atveju tokia statyba laikoma savavališka pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. Atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu pagal Generalinės prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinius buvo nustatyta, kad nėra statybos leidimo, nes jis nerastas. Vadinasi, statyba buvo vykdoma savavališkai, todėl statytoja, pradėjus statyti minėtus statinius, negalėjo pagrįstai tikėtis juos teisėtai pastatyti, todėl yra atsakinga už neteisėtą statybą ir turi prisiimti kaltę dėl kilusių pasekmių.

17S k u n d a s a t m e s t i n a s.

18Šioje byloje ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

19Nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2A-221-467/2011 sprendimu (LITEKO, b. l. 88-96), išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ieškinį atsakovams J. M., Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, nusprendė: 1) pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2005-01-27 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 1; 2) pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2009-03-30 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 11; 3) įpareigoti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti neteisėtai pastatytus statinius: ūkio pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinį malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kanalizacijos šulinį, lieptą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę.

20Teismas sprendime nustatė, kad pareiškėja įgijo 1,6 ha sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis miškų ūkio paskirties žemė, statybą leidžiantys dokumentai nerasti, archyvinių duomenų apie buvusią sodybą nėra ir konstatavo: „statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumatė išimčių dėl statinių ar sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl tvirtintina, jog negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miškų ūkio paskirties žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą nebuvo. Sprendimai, priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo bei poįstatyminių aktų normas, turi būti pripažinti negaliojančiais (2000m. CK 1.80 str.) bei turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį dalyje ir pripažinti negaliojančiais Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2005-01-27 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 1 ir komisijos 2009-03-30 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 11, įpareigojant statytoją pastatus nugriauti“.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinęs apeliacinius skundus, 2011-09-28 nutartimi sprendimą pakeitė iš dalies: panaikino sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, reikalavimą pripažinti negaliojančiu komisijos 2003-05-12 aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų J. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), buvimas ir šioje dalyje ieškovo ieškinį patenkinti - pripažinti negaliojančiu komisijos, susidedančios iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės, 2003-05-12 aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų J. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), buvimas. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą“.

22Teismas konstatavo, kad: „statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų ir Žemės įstatymai nenumatė išimčių dėl statinių ar sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miškų ūkio paskirties žemėje, t.y. teisinio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nebuvo. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismas sprendimus, priimtus pažeidžiant imperatyvias įstatymo bei poįstatyminių aktų normas, pripažino negaliojančiais (CK 1.80 str.) bei panaikino jų pagrindu atsiradusias teisines pasekmes. Be to byloje konstatavus, jog atsakovės sklype 2003-05-12 akte nepagrįstai nustatytos pastatų liekanos, atsakovės konkretus atvejis į apeliantės nurodyto reglamento 3 punkto reguliavimo sritį nepatenka. Statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantis Miškų įstatymas miškų savininkams teisės statyti statinius tokioje žemėje nenumatė“ (LITEKO, b. l. 97-106).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-16, 2012-01-05 nutartimis pareiškėjos kasacinį skundą atsisakė priimti (LITEKO, b. l. 108-110).

24Šie sprendimai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl teismas jais vadovausis, priimdamas sprendimą.

25Pareiškėja teigia, kad jai priklausantys statiniai turės būti nugriauti dėl valstybės institucijų, Zarasų rajono savivaldybės kaltės, nes Zarasų rajono savivaldybė sudarytos Komisijos, Utenos apskrities viršininko pavaduotojo priimti ir teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarantys prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. Dėl neteisėtų atsakovų priimtų administracinių aktų pareiškėja patirs turtinę žalą, kuri pasireikš tiek nuosavybės teise priklausančio turto praradimu, tiek tiesioginėmis išlaidomis (vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus pripažintų neteisėtais administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius). Nugriovus statinius pareiškėjai bus padaryta 447 148, 60 Lt turtinė žala, (statinių rinkos vertė 265 000 Lt + griovimo ir statybvietės sutvarkymo 182 148,60 Lt). Pareiškėja prašo teismo priteisti žalos atlyginimą avansu dar ir dėl individualių socialiai reikšmingų aplinkybių, nes negalės apmokėti už statinių nugriovimą bei sumokėti už statybvietės sutvarkymą dėl sudėtingos savo finansinės situacijos. Pareiškėja yra pensininkė ir gaunamų lėšų vos užtenka savo pačios išlaidoms. Pareiškėja visiškai neturi finansinių galimybių apmokėti pastatų griovimo, statybvietės tvarkymo išlaidas.

26Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatas, valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Viešoji (valstybės) civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsnyje: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (LVAT administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima.

27Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarimu nustatė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

28Iš pareiškėjos skundo teiginių aiškiai matyti, jog pareiškėja siekia žalos atlyginimo avansu, apskritai nepatyrusi jokios žalos, nors žalos dydis ir apimtis gali keistis priklausomai nuo teismo sprendimo įvykdymo. Vykdymo procese gali būt atlikti veiksmai, kurie gali keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, vykdymo procese gali būti sudaroma taikos sutartis, gali būti atsisakoma nuo išieškojimo ir nuo to gali keistis pareiškėjos nurodomos žalos apimtis. Pareiškėja prie skundo pridėjo UAB „Kaunas Real Estate“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog statinių rinkos vertė - 265 000 Lt, tuo tarpu pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą šių nesudėtingų statinių reali statybos vertė yra mažesnė. Pareiškėja teismo posėdyje pateikė antstolio patikslintą reikalavimą „Dėl griaunamų statinių atlaisvinimų“, šiuo reikalavimu antstolis prašė atlaisvinti iki 2015-05-11 griaunamus statinius (b. l. 179-180). Taip pat pareiškėja teisme pateikė bendrovės „Artasta“ lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad ūkinio pastato ir kitų statinių nugriovimo kaina yra 129 887,03 Lt (b. l. 186-187). Tuo tarpu skunde teismui ji teigia, kad griovimo ir statybvietės sutvarkymo kaina yra 182 148,60 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų statinių statybai buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (statybos leidimą), priešingu atveju tokia statyba laikoma savavališka pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį.

29Bendrosios kompetencijos teismai nustatė, kad pareiškėja, įsigydama šį žemės sklypą ir tvarkydama su juo susijusius dokumentus, taip pat imdamasi su statyba susijusių dokumentų tvarkymo, turėjo žinoti, kokie apribojimai taikomi žemės sklypui, bei laikytis imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių statybą miško žemėje, ji privalėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti ketinamų vykdyti statybų teisėtumu, taip pat teismai konstatavo, jog nebuvo statybą leidžiančių dokumentų, jie nebuvo rasti, jų nepateikė pareiškėja. Vadinasi, statyba buvo vykdoma savavališkai, pareiškėja, pradėjus statyti minėtus statinius negalėjo tikėtis juos teisėtai pastatyti, ji yra atsakinga už neteisėtą statybą ir turi prisiimti kaltę dėl kilusių pasekmių.

30Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-04-13 sprendime konstatavo, kad pareiškėja įsigijo 1,6 ha sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis miškų ūkio paskirties žemė, statybą leidžiantys dokumentai nerasti, archyvinių duomenų apie buvusią sodybą nėra, todėl vykdyti statybą miškų paskirties žemėje neturėjo teisės, panaikino Utenos apskrities viršininko pavaduotojo 2002-07-01 įsakymu Nr. 10-09-54 sudarytos statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijos 2005-01-27 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 1 ir komisijos 2009-03-30 statinio pripažinimo naudoti aktą Nr. 11, įpareigojant statytoją pastatus nugriauti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-09-28 nutartimi Zarasų rajono sprendimą pakeitė iš dalies, panaikino sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, reikalavimą pripažinti negaliojančiu komisijos 2003-05-12 aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų J. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), buvimas ir šioje dalyje ieškovo ieškinį patenkino - pripažino negaliojančiu komisijos, susidedančios iš Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės, 2003-05-12 aktą, kuriuo nustatytas statinio liekanų J. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), buvimas. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja įpareigota nugriauti buvusią sodybą - ūkio pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kanalizacijos šulnį ir lieptą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)).

31Pareiškėjos teiginiai, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai suteikė teisę statyti statinius, yra nepagrįsti, nes šie administraciniai aktai jokiu būdu nesuteikia teisės statyti nurodomus statinius, negali sukurti prielaidų statyboms vykdyti, jie galėjo būti išduodami tik užbaigus statinio statybą, todėl šie aktai negali būti laikomi pagrindu kilti teisinėms pasekmėms - statiniams atsirasti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Todėl iš bylos faktinių aplinkybių visumos, ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų, akivaizdu, kad pareiškėjos pastatyti statiniai būtų pripažinti neteisėtais, turėtų būti griaunami ir be Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų priėmimo. Pareiškėja teigia, kad Zarasų rajono nuolatinės statybos komisija 2003-05-30 posėdžio protokolu Nr. 39 nutarė derinti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) statymo projektą be pastabų, todėl ji turėjo teisę atstatyti minėtą sodybą. Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes pritarimas dar nereiškia statybą leidžiančio dokumento išdavimą.

32Pareiškėjos nurodyti Zarasų rajono savivaldybės tarnautojų neteisėti veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste nėra nustatyti, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Zarasų rajono savivaldybė pareiškėjai statybą leidžiančio dokumento nėra išdavusi, tai teismo posėdyje patvirtino savivaldybės atstovė, statybos leidimo nepateikė ir pareiškėja. Taigi nesant būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai tariamai padarytos žalos.

33Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

34Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

Nutarė

35pareiškėjos J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėja skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą ir prašo:
    4. Paaiškino, kad 2003-04-17 įsigijo 1,6 ha ploto miškų ūkio paskirties... 5. Pareiškėja atstatinėjo senąją sodybą, laikydamasi galiojančių... 6. Pareiškėja vertina, kad jai priklausantys statiniai turės būti nugriauti... 7. Pareiškėja prašo teismo priteisti žalos atlyginimą avansu dar ir dėl... 8. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus... 9. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybė su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip... 10. Pažymėjo, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos numato žemės... 11. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus... 12. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 13. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai nėra dokumentai, suteikiantys... 14. Mano, jog UAB „Kaunas Real Estate“ nekilnojamojo turto įvertinimo... 15. Pažymėjo, jog pareiškėja nurodo galimą žalą (182148,6 Lt), kuri... 16. Be to, pareiškėja, įsigydama šį žemės sklypą ir tvarkydama su juo... 17. S k u n d a s a t m e s t i n a s.... 18. Šioje byloje ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios... 19. Nustatyta, kad Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.... 20. Teismas sprendime nustatė, kad pareiškėja įgijo 1,6 ha sklypą, Nr.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinęs apeliacinius skundus,... 22. Teismas konstatavo, kad: „statybos miškų ūkio paskirties žemėje... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-16, 2012-01-05 nutartimis... 24. Šie sprendimai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl teismas jais... 25. Pareiškėja teigia, kad jai priklausantys statiniai turės būti nugriauti... 26. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4... 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarimu nustatė, kad... 28. Iš pareiškėjos skundo teiginių aiškiai matyti, jog pareiškėja siekia... 29. Bendrosios kompetencijos teismai nustatė, kad pareiškėja, įsigydama šį... 30. Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-04-13 sprendime konstatavo, kad... 31. Pareiškėjos teiginiai, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai... 32. Pareiškėjos nurodyti Zarasų rajono savivaldybės tarnautojų neteisėti... 33. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso... 34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 35. pareiškėjos J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 36. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...