Byla I-2117-142/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. Z., D. F., D. B., A. P. ir J. B. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija, ir

Nustatė

2pareiškėjai G. Z., D. F., D. B., A. P. ir J. B. padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės G. Z. 13147 litus 30 centų, D. F. 12443 litus, 85 centus, J. B. 9036 litus 44 centus, A. P. 18287 litus 41 centą, iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos G. Z. 21528 litus 20 centų, D. F. 10937 litus 50 centų, D. B. 10572 litus 85 centus atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu mokėti. Paaiškino, kad iki Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto 35 str. pakeitimo įstatymo įsigaliojimo jų pareiginės algos dydis buvo skaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2003 m. Vyriausybė nuolat didino MMA tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o pareigūnų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas taikant 430 Lt MMA dydį. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių principą, proporcingumo principą, visų asmenų lygybės principą, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., 48 str. nuostatoms. Pareiškėjai savo reikalavimą pagrindžia pateiktais skaičiavimais.

3Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

4Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuodama pareiškėjams priklausantį mokėti darbo užmokestį galiojančių teisės aktų nepažeidė.

5Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjams darbo užmokestį griežtai laikėsi teisės aktų nuostatų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai patirtą žalą kildina iš neteisėtų Vyriausybės veiksmų, ir mano, kad tinkamu atsakovu šioje byloje laikytina LR Vyriausybė.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą pasisako tik, kad teismo sprendimas ministerijos teisių ir pareigų neįtakos, todėl ji neturėtų būti įtraukta byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

7Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

8Skundas atmestinas.

9Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

10Pareiškėjai prašo priteisti ne patirtą žalą, o neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Kadangi darbo užmokestį moka darbdavys, pareiškėjų reikalavimai pareikšti tinkamiems atsakovams.

11Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 23 str., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 str., kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjams buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų pareiškėjų prašomą darbo užmokesčio skirtumą.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

15pareiškėjų G. Z., D. F., D. B., A. P. ir J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai