Byla A-442-1055-13
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir LGGRTC) generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymą „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ Nr. 1V-117.

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 metais kartu su seserimi L. D. atsakovui pateikė visus reikiamus dokumentus, kad gautų tremtinio statusą. Pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 12 d. įteikta Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvada, kurioje nustatyta, kad suteikti pareiškėjui tremtinio statusą pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra teisinio pagrindo, nes motinos įtraukimo į tremiamųjų sąrašus metu pareiškėjas dar nebuvo gimęs. Atsakovo 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 38R-n-1401 pareiškėjui buvo pranešta, kad generalinė direktorė 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-143 nepripažino pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso. Pareiškėjas skundė teismui nurodytą įsakymą, teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino (administracinė byla Nr. I-1298-331/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, tačiau skundžiamas įsakymas liko panaikintas, o pareiškėjo 2011 m. kovo 22 d. prašymas buvo perduotas nagrinėti iš naujo. Pareiškėjui 2012 m. balandžio 25 d. buvo atsiųsta Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvada, su kuria pareiškėjas nesutinka. Nesutiko su Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos prielaidomis dėl to, kad pareiškėjas gimė 1952 m. ( - ), praėjus daugiau nei 3,5 metų nuo jo mamos įrašymo į tremiamųjų sąrašus, todėl jo buvimas kartu su besislapstančia motina neįrodo sąlygų, būtinų tremtinio teisiniam statusui gauti. Manė, kad komisija nesusipažino su administracinio teismo išnagrinėta byla. Teigė, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvadą skundė atsakovo generalinei direktorei. Rėmėsi Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nurodė, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija nevertino aplinkybių, kad jo motina nuo 17 metų amžiaus (t. y. nuo 1947 m.) buvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus, kad ji nuo 1949 m. balandžio mėnesio slapstėsi nuo ištrėmimo, kad pareiškėjas gimė jo motinai dar besislapstant nuo tremties, į tai, kad pareiškėjo motinai pripažintas tremtinio statusas. Pažymėjo, jog nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas gimė tremtinio šeimoje. Lietuvos ypatingojo archyvo 2007 m. vasario 22 d. aiškinamajame rašte Nr. P2-1573 nurodyta, kad 1941, 1945-1948 metais sudarytuose sąrašuose vaikai praktiškai nebuvo minimi. Po 1949 metų sudarytuose sąrašuose vaikai jau minimi, vienų apskričių sudarytuose sąrašuose nuo 1 metų, kitų - nuo trijų. Todėl pareiškėjas, gimęs 1952 m., negalėjo būti įrašytas į numatytų ištremti sąrašus. Pabrėžė, kad pareiškėjo seseriai L. D. yra pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ir pačiam pareiškėjui, kai jis buvo mažas vaikas, reikėjo taip pat kaip ir jo motinai slapstytis nuo tremties, nes Lietuvos gyventojai buvo tremiami iki 1953 m. Pareiškėjo tėvas taip pat buvo numatytas ištremti, jis buvo įrašytas į sąrašus, tačiau jis pats atsisako siekti tremtinio statuso, nes jam pernelyg sunku vėl atsiminti aplinkybes, susijusias su slapstymusi nuo tremties. Tvirtino, kad taikytinos įstatymo nuostatos, kurios buvo nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendime byloje Nr. I-1298-331/2012, todėl nereikia įrodinėti aplinkybių, kad pareiškėjo abu tėvai buvo persekiojami, pakanka, kad jam pačiam reikėjo slapstytis nuo tremties.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas rėmėsi Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 244, 7 punktu, nustatančiu, kokius dokumentus asmuo privalo pateikti LGGRTC. Pareiškėjas Komisijai pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimą, kad jo motina 1949 m. įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Lietuvos, nuo 1949 m. iki 1956 m. slapstėsi nuo ištrėmimo iš Lietuvos ir negalėjo legaliai gyventi ( - ), Panevėžio rajone. Pareiškėjas gimė 1952 m. ( - ), t. y. praėjus trims su puse metų po motinos įrašymo į tremiamų sąrašus ir slapstymosi pradžios. Duomenų apie savo tėvą pareiškėjas nepateikė, apie jo ištrėmimą, įkalinimą ar įrašymą į tremiamųjų sąrašus duomenų nėra ir LGGRTC duomenų bazėse.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad LGGRTC generalinis direktorius 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-143 R. K. nepripažino nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso, atsižvelgęs į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2011 m. birželio 22 d. išvadą, kad nėra duomenų apie pareiškėjo įrašymą į tremiamųjų sąrašus, todėl pareiškėjui negali būti pripažintas tremtinio teisinis statusas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes motinos įtraukimo į tremiamųjų sąrašus metu pareiškėjas dar nebuvo gimęs. Šis įsakymas Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo panaikintas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas šį įsakymą panaikintą ir grąžindamas pareiškėjo prašymą LGGRTC nagrinėti iš naujo, be kita ko nurodė, jog pagal bylos duomenis pareiškėjas nėra asmuo, kuris buvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgęs, pasislėpęs ar kitaip išvengęs trėmimo, toliau negalėjęs legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl pareiškėjui galėtų būti suteiktas nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas pagal kitą Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą, t. y. kaip nepilnamečiam vaikui, išvengusiam tremties. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad tremtinio statusas suteikiamas įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiams vaikams, bei nurodyta, kad įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, tačiau Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2012 m. balandžio 25 d. pateikė išvadą, kad pareiškėjui negali būti pritaikyta minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata. Teismas pažymėjo, kad šioje išvadoje yra pateikiami faktai, kurie yra akivaizdžiai neteisingi, kaip pavyzdžiui tai, kad pareiškėjui, skirtingai negu jo motinai, įrašytai į tremiamų asmenų sąrašą, nereikėjo patirti trėmimo meto: trėmimo metu pabėgti, pasislėpti, išvengti trėmimo. Faktiškai buvo kitaip, nes pareiškėjas slapstėsi kartu su motina. Tačiau minėtame įstatyme sureguliuota, kada tokiems vaikams, kurie nebuvo įrašyti į tremiamų asmenų sąrašą, nors ir slapstėsi, gali būti suteiktas nukentėjusio asmens statusas (kaip išimtinės aplinkybės), t. y. jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjo motina buvo įrašyta į tremiamų asmenų sąrašą, jai pripažintas tremtinio statusas, nėra. Tačiau, kaip minėta, tam, kad pareiškėjui būtų pripažintas nukentėjusiojo asmens teisinis statusas, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija privalėjo ištirti pareiškėjo tėvo padėtį trėmimų laikotarpiu, dėl to šias aplinkybes komisija ir privalėjo įrašyti į išvadą, kuri 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 38R-n-626 (b. l. 95) buvo pateikta pareiškėjui. Pareiškėjas skunde teismui patvirtino, jog jo tėvas nebuvo įrašyta į tremiamų asmenų sąrašus. Komisija taip pat nenustatė tos aplinkybės, kad pareiškėjo tėvas nukentėjo nuo represijų (buvo įkalintas, ar ištremtas, ar įrašytas į tremiamų asmenų sąrašus, ar slapstėsi nuo trėmimo). Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad yra priešingai. Atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta, jog abu pareiškėjo tėvai buvo įkalinti, ištremti ar įrašyti į tremiamų asmenų sąrašus, teismas sprendė, kad pareiškėjui negali būti taikomas Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Atitinkamai atsakovas 2012 m. liepos 2 d. priėmė pagrįstą įsakymą „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ Nr. 1V-117, kuriuo pareiškėjui nepripažintas prašomas teisinis statusas. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, jog procedūrinių reikalavimų šiuo atveju buvo laikomasi, nes atsakovo direktoriaus įsakymas priimtas tik po to, kai buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvados. Pareiškėjas skundžiamą įsakymą gavo ir skundą teismui pateikė nepraleidęs termino. Įsakymo priėmimo motyvai pareiškėjui buvo žinomi gavus komisijos išvadą ir atsakovo atsakymą, kad jo skundas netenkinamas. Dėl nukentėjusiojo asmens statuso suteikimo pareiškėjo seseriai L. D. teismas nurodė, kad negali nustatyti, kuo grindžiamas L. D. atžvilgiu priimtas atsakovo įsakymas, be to, teismas negali vertinti, ar abiejų asmenų situacijos buvo visai vienodos, o privalo vertinti tik tai, ar šioje byloje yra priimtas teisėtas ir pagrįstas įsakymas.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti LGGRTC generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymą „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ Nr. 1V-117.

13Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai akcentuodamas, kad pareiškėjas ir jo sesuo buvo slapstomi mamos ir buvimo kartu su besislapstančia motina sąlygos pakanka tremtinio teisiniam statusui pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą įgyti. Skundžiamame sprendime teismo teiginys, kad nėra galimybės nustatyti, kokie skirtumai buvo surasti, kad vienam asmeniui (seseriai) statusas suteiktas, o kitam (pareiškėjui) nesuteiktas, nepagrįstas. Mano, kad L. D. (sesers) administracinėje byloje yra duomenys apie tai, kodėl jai buvo suteiktas nukentėjusio asmens statusas. 2012 m. birželio 25 d. pareiškėjas gavo 2012 m. birželio 21 d. atsakovo raštą Nr.38R-n-847 „Dėl tremtinio teisinio statuso“, kurio paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad dar kartą svarstyti pareiškėjo prašymą Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijoje nėra pagrindo, nes dėl skunde išdėstytų argumentų negali iš esmės pasikeisti komisijos išvada, kuri pateikta įvertinant visas prieinamas nustatyti aplinkybes. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo vertinti tokį atsainų atsakovo požiūrį į pareiškėjo skundą, iš kurio matyti, jog komisija pareiškėjo skundo pakartotinai net nesvarstė.

14Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 1V-117, kuriuo pareiškėjui buvo nutarta nepripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso, teisėtumas ir pagrįstumas.

19Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas apibrėžia ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir bylai aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepatenka į asmenų sąrašą, nurodytą Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgus į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2012 m. balandžio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 2PD-213 išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų, kadangi nėra duomenų apie pareiškėjo tėvo S. K. įkalinimą.

21Pareiškėjas nurodė, kad gimė 1952 m. ( - ) ( - ), Šilutės r., bei kad jo motina 1949 m. buvo įtraukta į sąrašus asmenų, numatytų ištemti iš Lietuvos SSR, Panevėžio r., ( - ). Byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas nebuvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Todėl pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikomas Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.

22Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo motina S. K. buvo įrašyta į tremiamų sąrašus, nuo 1949 m. balandžio mėnesio iki 1956 m. slapstėsi nuo ištrėmimo iš Lietuvos ir negalėjo legaliai gyventi ( - ), Panevėžio r. (b. l. 62-64). Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjo tėvas būtų buvęs įrašytas į tremiamųjų sąrašus, ištremtas ar įkalintas. Kadangi Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta išimtis nepilnamečiams asmenims, neįrašytiems į tremiamųjų sąrašus, tremtiniui prilyginimo asmens statuso pripažinimą tiesiogiai susieja su abiejų tėvų įkalinimu ar ištrėmimu, arba vieno įkalinimu, o kito ištrėmimu ar įrašymu į tremiamųjų sąrašus, pareiškėjas neatitinka paminėto įstatymo reikalavimų, kurio pagrindu jam būtų galima pripažinti tremtiniui prilyginto asmens teisinį statusą. Atitinkamai atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtiniui prilyginto asmens statuso. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo motina buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus ir slapstėsi nuo ištrėmimo, taip pat kad pareiškėjo šeima turėjo palikti gyvenamąją vietą ir slapstytis kartu su motina, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, nėra pakankama priskirti tremtiniui prilyginimo asmens statusą.

23Pareiškėjas akcentuoja, kad jo seseriai L. D., kuri taip pat slapstėsi kartu su motina, buvo suteiktas tremtiniui prilyginto asmens statusas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 1V-183, kuriuo pareiškėjo seseriai pripažintas tremtinio teisinis statutas, nagrinėjamoje administracinėje byloje prejudicinės galios neturi. Prejudicinę galią administracinėje byloje turi tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, esant tam tikroms sąlygoms, ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d., 4 d.). Todėl minėtas įsakymas gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas visų kitų įrodymų visumoje. Pažymėtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011 m. lapkričio 3 d. įsakymas priimtas ne pareiškėjo, o jo sesers atžvilgiu. Nagrinėjamoje administracinėje byloje šis įsakymas nėra ginčijamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino jo teisėtumo ir pagrįstumo.

24Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

27Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 metais kartu su seserimi L. D. atsakovui... 6. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Atsakovas rėmėsi Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų,... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad LGGRTC generalinis direktorius 2011 m. rugpjūčio 29 d.... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai... 14. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos... 19. Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 21. Pareiškėjas nurodė, kad gimė 1952 m. ( - ) ( - ), Šilutės r., bei kad jo... 22. Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 15 d.... 23. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo seseriai L. D., kuri taip pat slapstėsi kartu... 24. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 26. pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.... 27. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą... 28. Nutartis neskundžiama....