Byla 2S-1674-803/2017
Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo atsakovams A. D. (A. D.), R. E. ir A. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hebas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hebas“ ieškinio dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo atsakovams A. D. (A. D.), R. E. ir A. S..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, įtvirtinančių galimybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, arba atidėti žyminį mokestį, taikymo ir aiškinimo.

52. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Hebas“ teikė ieškinį, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimus.

63. Ieškovė pateiktame ieškinyje taip pat prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo. Nurodė, jog turi sumokėti 83 Eur žyminio mokesčio, tačiau šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kadangi neatsiskaito laiku debitoriai, turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko apribojama galimybė vykdyti finansinius įsipareigojimus, tarp jų ir sumokėti žyminį mokestį. Mano, kad tuo atveju, jeigu nėra galimybės ieškovės atleisti nuo žyminio mokesčio, tokiu atveju teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, turėtų iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Pažymi, kad tokiu atveju ieškovei dėl sunkios finansinės padėties nebūtų ribojama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (b. l. 1-3).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

84. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi apeliantei (ieškovei) UAB „Hebas“ nustatė procesinį terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

95. Teismas nustatė, jog ieškinyje nenurodyti atsakovų asmens kodai, kurie ieškovui, kaip buvusiam darbdaviui negali būti nežinomi, todėl pažymėjo, jog toks trūkumas yra esminis ir jis turi būti ištaisytas.

106. Pažymėjo, jog ieškovei byloje pagal ieškinio reikalavimus tenkančio mokėti žyminio mokesčio suma sudaro 125 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog proceso įstatymas nenumato visiško asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio, ieškovės prašymas nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas.

117. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo ir tenkinti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, kadangi 125 Eur suma juridiniam asmeniui nelaikytina didele. Sprendė, jog ieškovės pateikti duomenys (išrašas iš skolų prevencijos partnerystės programos Baltfakta) nelaikytini pagrindu ieškovės turtinei padėčiai nustatyti, o kitų duomenų ieškovė nepateikė, todėl neįrodė sunkios turtinės padėties. Pažymėjo, jog ieškovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat negali būti vertinamos kaip įrodymas ieškovės turtinei padėčiai nustatyti; ieškovė galimai netinkamai vykdė savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, kas yra jos pačios veiklos rizika (b. l. 34-35).

12III. Atskirojo skundo argumentai

138. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Hebas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą iš esmės. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

148.1. prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikė itin prastą finansinę būklę įrodančius rašytinius įrodymus, t. y. išrašą iš skolų prevencijos partnerystės programos Baltfakta, iš kurios matyti 13 844,90 Eur sumos areštas, ieškovės didėjančias skolas Sodrai, 2016-12-31 balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitą, pažymi, jog turi užvestų darbo bylų, todėl mano, kad pagrindė aplinkybę, jog neturi finansinių galimybių sumokėti 125 Eur žyminio mokesčio sumą, o teismas neteisingai įvertino ieškovės įrodymus;

158.2. tuo atveju, jeigu teismas manė, jog trūksta duomenų apie ieškovės finansinę padėtį, teismas turėjo taikyti ieškinio senaties institutą ir nustatyti terminą ieškovės finansinę būklę patvirtinantiems įrodymams pateikti;

168.3. ieškovė nesitikinėjo tokios darbo bylų baigties Darbo ginčų komisijoje, todėl nesukaupė piniginių lėšų žyminiam mokesčiui;

178.4. ieškovės galimybė sumokėti žyminį mokestį objektyviai suvaržyta dėl skubiai vykdomų skundžiamų Darbo ginčų komisijos sprendimų, kitų ieškovės turimų kreditorinių įsipareigojimų, turimų mokėti mokesčių tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Sodrai, turimų skirti lėšų darbuotojų darbo užmokesčiams ir medžiagoms, debitorių vėlavimo atsiskaityti;

188.5. skundžiama nutartimi pažeista apeliantės teisė į teisminę gynybą užkertama galimybė toliau bylinėtis bei apginti savo pažeistas teises (b. l. 36-37). Teismas

konstatuoja:

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

209. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bei neatidėtas žyminis mokestis yra pagrįsta ir teisėta.

2110. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).

2211. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalį, kartu su ieškiniu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos, viena kurių – įrodyti sunkią finansinę padėtį (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

2312. Iš apeliantės prašymo matyti, jog ieškovė kelia alternatyvius reikalavimus, t. y. atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patikimai patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011; 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015). Būtent šiuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos

2413. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės pateiktus duomenis ir jos prašyme bei atskirajame skunde nurodytus argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ieškovės atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

2514. Nors apeliantė įrodinėja, kad jos ieškovės skolos Sodrai didėja, areštas taikytas 13 844,90 Eur sumai, o pagal pateikiamo balanso duomenis ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti ieškovės prašymo kitaip, nei jį vertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog ieškovė iš tikrųjų turi tam tikrų finansinių sunkumų ar kitų finansinių įsipareigojimų ir, tikėtina, vykdydama veiklą, gaunamas pajamas suinteresuota jas panaudoti kitoms įmonės reikmėms / tikslams, o ne žyminiam mokesčiui sumokėti, savaime nereiškia, jog ji turėtų būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio ar atidėtas žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas. Pažymėtina, jog darbo bylų nagrinėjimas bei apeliantės nurodyta aplinkybė, jog nesitikėjo tokios baigties, taip pat nesudaro pagrindo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti, kadangi mokėtina žyminio mokesčio už ieškinį suma nėra tokia didelė, jog apeliantė vykdydama ir kitus įsipareigojimus jos nesumokėtų. Kita vertus, nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, todėl esant nedidelei mokėtinai žyminio mokesčio sumai apeliantė galėjo net ir vykdydama kitas prievoles jį sumokėti, juolab, kad, byloje nepateikta rašytinių įrodymų apie tai, jog per minėtą laikotarpį apeliantės debitoriai neatsiskaitė ar apeliantė apskritai negavo jokių pajamų (CPK 178 straipsnis).

2615. Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliantė, siekdama pasinaudoti CPK 84 straipsnyje įtvirtintu institutu, turi pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad jos patiriami finansiniai sunkumai yra tokio lygio, jog ieškovė objektyviai šiuo metu apskritai negali sumokėti žyminio mokesčio sumos, bet galės ją sumokėti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne tai, kad turimas (gaunamas) pajamas ji siekia panaudoti kitiems įmonės tikslams, be kita ko atsiskaityti su kreditoriais. Taigi prašančiam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už teikiamą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys būtų atmestas (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

2716. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ji grindė būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ar jį atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai jų nevertina, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai. Papildomai apeliantė pateikė 2016-12-31 balansą ir pelno (nuotolio) ataskaitą, iš kurių turinio matyti, jog balanse įrašyto turto vertė (24021 Eur) nepaneigia galimybės sumokėti žyminį mokestį nebuvimo (CPK 178 straipsnis).

2817. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiama nutartimi buvo užkirsta apeliantės teisė į teisminę gynybą. Minėta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią jai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad apeliantei teikiant prašymą dėl vieno iš alternatyvių institutų taikymo tenka pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba – įrodymus, kurie patvirtintų jos galimybes sumokėti tokį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo.

2918. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad įstatymo leidėjas neįpareigoja teismo, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, reikalauti iš prašančiojo papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti. Kadangi apeliantė nagrinėjamu atveju nei su prašymu atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nei su atskiruoju skundu nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų visapusiškai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį, bei objektyvių duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis gali pagerėti ir kad apeliantę užklupę tariami finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo netenkino.

3019. Kadangi apeliantė nesutiko tik su dalimi pirmosios instancijos teismo nutarties, t. y. kuria buvo netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio bei prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš atskirojo skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis), vertino tik tą pirmosios instancijos teismo dalį, kuria buvo išspręstas ieškovės prašymas; dėl kitos nutarties dalies išsamiau nepasisako.

3120. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

3221. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą, pagrįstai įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė pagrįstą nutartį, dėl apeliantės atskirojo skundo netenkina, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir nustatydamas terminą pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

33Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

34netenkinti apeliantės atskirojo skundo.

35Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria netenkintas apeliantės prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar jį atidėti nepakeistą.

36Nustatyti apeliantei (ieškovei) uždarajai akcinei bendrovei „Hebas“ 20 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

37Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, įtvirtinančių... 5. 2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Hebas“ teikė... 6. 3. Ieškovė pateiktame ieškinyje taip pat prašė ją atleisti nuo žyminio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi... 9. 5. Teismas nustatė, jog ieškinyje nenurodyti atsakovų asmens kodai, kurie... 10. 6. Pažymėjo, jog ieškovei byloje pagal ieškinio reikalavimus tenkančio... 11. 7. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo ir tenkinti ieškovės prašymą dėl... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. 8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Hebas“ prašo panaikinti... 14. 8.1. prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei atidėti... 15. 8.2. tuo atveju, jeigu teismas manė, jog trūksta duomenų apie ieškovės... 16. 8.3. ieškovė nesitikinėjo tokios darbo bylų baigties Darbo ginčų... 17. 8.4. ieškovės galimybė sumokėti žyminį mokestį objektyviai suvaržyta... 18. 8.5. skundžiama nutartimi pažeista apeliantės teisė į teisminę gynybą... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. 9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos... 21. 10. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13... 22. 11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135... 23. 12. Iš apeliantės prašymo matyti, jog ieškovė kelia alternatyvius... 24. 13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės pateiktus... 25. 14. Nors apeliantė įrodinėja, kad jos ieškovės skolos Sodrai didėja,... 26. 15. Be to, pažymėtina ir tai, jog apeliantė, siekdama pasinaudoti CPK 84... 27. 16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės... 28. 17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus,... 29. 18. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad įstatymo leidėjas neįpareigoja... 30. 19. Kadangi apeliantė nesutiko tik su dalimi pirmosios instancijos teismo... 31. 20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl kitų... 32. 21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 33. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 34. netenkinti apeliantės atskirojo skundo.... 35. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties... 36. Nustatyti apeliantei (ieškovei) uždarajai akcinei bendrovei „Hebas“ 20... 37. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....