Byla 1A-10-195/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko) ir Liudos Uckienės, sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorams Dariui Stankevičiui, Vilmai Vidugirienei, nuteistojo D. Ž. gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui, juridinio asmens atstovams advokatams Robertui Samoškai, Rasai Aurelijai Kučinskaitei civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei R. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujančios Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3- D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda.

4- D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Ž. paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausme D. Ž. paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – 2 paros, jos prilygintos 4 MGL dydžio baudai. D. Ž. nustatyta galutinė mokėtina bauda 56 MGL (2108,96 eurų).

6- Juridinis asmuo UAB ( - ) pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda.

7- Juridinis asmuo UAB ( - ) pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 70 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir UAB ( - ) paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta galutine bausme UAB ( - ) paskirta 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

9Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniai ieškiniai šioje byloje palikti nenagrinėti.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės. 1.

12D. Ž. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, o būtent: jis, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d., laikinai eidamas UAB ( - ) direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. būdamas šios bendrovės direktoriumi, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę, buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą, neapskaitė atskirų ūkinių operacijų – dalies laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. gautų pajamų grynaisiais pinigais už bendrovės suteiktas automobilių remonto paslaugas, dėl ko UAB ( - ) buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose bei registruose šios operacijos nebuvo įregistruotos, o už gautas ir neapskaitytas pajamas, kurių dalis bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t.y. D. Ž. ir S. C., pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, taip pat organizavo ir asmeniškai vykdė papildomo, buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tiriamuoju laikotarpiu jis, D.Ž., neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams bei, žinodamas, kad dėl duomenų apie realias pajamas ir išlaidas neapskaitymo bus iškreipti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ir jo naudojimą, nurodė jo nusikalstamų ketinimų nežinojusioms bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) pagal bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus žinomai neteisingus duomenis apie UAB ( - ) gaunamas pajamas, išlaidas ir pelną parengti bendrovės deklaracijas ir ataskaitas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas). E. M. bei E. M., jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei ataskaitas, jis, D. Ž., žinodamas, kad šiose deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB ( - ) gautas realias pajamas, išlaidas ir pelną, kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų, bet neapskaitytų, UAB ( - ) pajamų bei nuo buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, organizavo šių deklaracijų ir ataskaitų pateikimą Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui: už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB ( - ) teikė, jo, D. Ž., bei tuo metu bendrovės buhaltere dirbusios E. M. pasirašytas rašytines (popierines) pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) bei už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 aukščiau minėtas deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB ( - ) teikė elektroniniu būdu (duomenis teikė tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi E. M.); taip pat už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. UAB ( - ) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui teikė jo, D. Ž. pasirašytas rašytines (popierines) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4, bei 2010 m. sausio 16 d. E. M. elektroniniu parašu patvirtintą ataskaitą (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.), o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. UAB ( - ) socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų metinės finansinės ataskaitos buvo automatiškai suformuojamos pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje bendrovės pateikiamus duomenis. Dėl šių D. Ž. veiksmų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., jo vadovaujamos UAB ( - ) buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius ne mažiau kaip 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pajamų ir pateikus neteisingus duomenis pajamas, pelną ir turtą, minėtu laikotarpiu buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1 887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondą, 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų. 1.1.

13D. Ž. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent: jis, būdamas UAB ( - ) direktoriumi (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d. laikinai eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. būdamas bendrovės direktoriumi), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės veiklos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat šiuo laikotarpiu atlikdamas bendrovės kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatą, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas“, privalėdamas pildyti pirminius grynųjų pinigų apskaitos dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 4 straipsnio nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatą -„Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., Vilniuje, neapskaitė atskirų grynųjų pinigų ūkinių operacijų: dalies iš bendrovės klientų grynaisiais pinigais gautų pajamų už suteiktas automobilių remonto paslaugas neapskaitė elektroniniame kasos aparate (toliau – EKA) ar neįnešė į bendrovės kasą, neužpildydamas šioms sumoms kasos pajamų orderių, bei neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams. Už tiriamuoju laikotarpiu gautas ir neapskaitytas pajamas - ne mažiau kaip už 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, apmokėjo paslaugas, o buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bei nusikalstamų D. Ž. ketinimų nežinojusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) nurodė, jog detalės ir medžiagos įsigytos bei paslaugos apmokėtos, už jo bei S. C. asmenines pinigines lėšas, po ko pats pasirašė bei nurodė pasirašyti apie jo nusikalstamus ketinimus nežinančiam S.C. šio laikotarpio avansinėse apyskaitose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių lėšų kilmę, dėl ko šios neapskaitytos piniginės lėšos, iš viso 791094 Lt (229116,66 eurų) bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas D. Ž. 427 952,44 Lt (123 943,59 eurų) sumai ir S. C. 363 141,55 Lt (105173,06 eurų) sumai. Taip pat iš gautų ir neapskaitytų pajamų jis organizavo ir asmeniškai mokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį sau pačiam bei darbuotojams V. A., S. M., D. K., S. C., M. M., V. K., I.R., V. Š., D. S., E. C., R. A., R. K., N. A., H. J., Ž. L., S. V., V. K., S. J., E. K., R. M., V. G., J. A., M. P. šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, bendrai išmokėdamas ne mažiau kaip 181 795 Lt (52 651,47 eurų) sumą grynųjų pinigų, šių operacijų neapskaitė apskaitoje kaip išlaidų iš bendrovės lėšų, dėl šių D. Ž. veiksmų UAB ( - ) buhalterinės apskaitos registruose (EKA žurnale, kasos juostoje, kasos knygoje, didžiojoje knygoje, darbo užmokesčio žiniaraštyje ir kt.) buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, realiai darbuotojams išmokamą darbo užmokestį, todėl buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tokiu būdu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ( - ) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio turto laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.

141.2. UAB ( - ) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, o būtent: D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ( - ), kodas ( - ) reg. ( - ), (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. eidamas direktoriaus pareigas), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB ( - ) vardu, jos naudai ir interesais, būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę, buhalterinės apskaitos organizavimą, bei pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas būdamas atsakingu už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą, neapskaitė atskirų ūkinių operacijų: – D. Ž., veikdamas UAB ( - ) naudai, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. neapskaitė dalies gautų pajamų grynaisiais pinigais už bendrovės suteiktas automobilių remonto paslaugas, dėl ko UAB ( - ) buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose bei registruose šios operacijos nebuvo įregistruotos, o už gautas ir neapskaitytas pajamas, kurios, bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t y. D. Ž. ir S. C., pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, taip pat organizavo ir asmeniškai vykdė papildomo, buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tiriamuoju laikotarpiu D. Ž., neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams bei, žinodamas, kad dėl duomenų apie realias pajamas ir išlaidas neapskaitymo bus iškreipti duomenys apie pajamas, pelną, turtą ir jo naudojimą, nurodė jo nusikalstamų ketinimų nežinojusioms bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) pagal bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus žinomai neteisingus duomenis apie UAB ( - ) gaunamas pajamas, išlaidas ir pelną parengti bendrovės deklaracijas ir ataskaitas (pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas). E. M. bei E. M., jų darbo minėtoje bendrovėje laikotarpiu, parengus finansinės veiklos deklaracijas bei ataskaitas, D. Ž., žinodamas, kad šiose deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB ( - ) gautas realias pajamas, išlaidas ir pelną, kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų bet neapskaitytų UAB ( - ) pajamų bei nuo buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas UAB ( - ) naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, organizavo šių deklaracijų ir ataskaitų pateikimą Valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui: už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB ( - ) teikė D. Ž., bei tuo metu bendrovės buhaltere dirbusios E. M. pasirašytas rašytines (popierines) pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma ( - ) mėnesines ir metines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 ir FR0573) bei už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. aukščiau minėtas deklaracijas Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui UAB ( - ) teikė elektroniniu būdu (duomenis teikė tuo metu bendrovės buhaltere dirbusi E. M.); taip pat už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. UAB ( - ) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui teikė D. Ž. pasirašytas rašytines (popierines) Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas F4, bei 2010 m. sausio 16 d. E. M. elektroniniu parašu patvirtintą ataskaitą (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.), o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. UAB ( - ) socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų metinės finansinės ataskaitos buvo automatiškai suformuojamos pagal LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje bendrovės pateikiamus duomenis. Dėl šių veiksmų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., D. Ž. vadovaujamos UAB ( - ) buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius ne mažiau kaip 972 889 Lt (281 768,13 eurų) pajamų ir pateikus neteisingus duomenis pajamas, pelną ir turtą, minėtu laikotarpiu buvo neapskaičiuota, nedeklaruota ir nesumokėta 187 320 Lt (54 251,62 eurų) PVM, 1887 Lt (546,51 eurų) pelno mokesčio, taip pat nuo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 250 391 Lt (72 518,25 eurų) darbo užmokesčio nedeklaruota ir nesumokėta 52 276 Lt (15 140,17 eurų) GPM, 389 Lt (112,66 eurų) įmokų į Garantinį fondą, 84 815 Lt (24564,12 eurų) VSD įmokų, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. nuo, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto ne mažiau kaip 155 968 Lt (45171,46 eurų) darbo užmokesčio nesumokėta 9 306 Lt (2695,20 eurų) PSD įmokų, taip UAB ( - ), atstovaujama direktoriaus D. Ž., pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną. 1.3.

15UAB ( - ) apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

16D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ( - ), kodas ( - ), reg. ( - ) (nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 28 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. spalio 29 d. eidamas direktoriaus pareigas), turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB ( - ) vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Buhalterinės veiklos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat šiuo laikotarpiu atlikdamas bendrovės kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. nuostatą, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas“, privalėdamas pildyti grynųjų pinigų apskaitos pirminius dokumentus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 4 straipsnio nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 d. nuostatą -„Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. neapskaitė atskirų grynųjų pinigų ūkinių operacijų: D. Ž., veikdamas UAB ( - ) naudai, dalies iš bendrovės klientų grynaisiais pinigais gautų pajamų už suteiktas automobilių remonto paslaugas neapskaitė elektroniniame kasos aparate (toliau – EKA) ar neįnešė į bendrovės kasą, neužpildydamas šioms sumoms kasos pajamų orderių bei neteikė informacijos apie šias pajamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiems darbuotojams. Už tiriamuoju laikotarpiu gautas ir neapskaitytas pajamas - ne mažiau kaip už 972 889 Lt (281 768,13 eurų) D. Ž. pirko UAB ( - ) veiklai vykdyti naudojamas automobilių detales ir kitas medžiagas, apmokėjo paslaugas, o buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bei nusikalstamų D. Ž. ketinimų nežinojusioms E. M. (laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.), E. M. (laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d.) nurodė, jog detalės ir medžiagos įsigytos bei paslaugos apmokėtos už D. Ž. bei S. C. asmenines pinigines lėšas, po ko D. Ž. pats pasirašė šio laikotarpio avansinėse apyskaitose, taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių lėšų kilmę, dėl ko šios neapskaitytos piniginės lėšos, iš viso 791094 Lt (229116,66 eurų) bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos kaip bendrovės įsiskolinimas darbuotojams – t. y. D. Ž. 427 952,44 Lt (123 943,59 eurų) sumai ir S. C. 363 141,55 Lt (105173,06 eurų) sumai. Taip pat iš gautų ir neapskaitytų pajamų D. Ž., atstovaudamas UAB ( - ), organizavo ir asmeniškai mokėjo papildomą buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytą darbo užmokestį sau pačiam bei darbuotojams V. A., S. M., D. K., S. C., M. M., V. K., I.R., V. Š., D. S., E. C., R. A., R. K., N. A., H. J., Ž. L., S. V., V. K., S. J., E. K., R. M., V. G., J. A., M. P. šios darbo užmokesčio dalies nefiksuojant darbo užmokesčio žiniaraščiuose, bendrai išmokėdamas nemažiau kaip 181 795 Lt (52 651,47 eurų) sumą grynųjų pinigų, šių operacijų neapskaitė apskaitoje kaip išlaidų iš bendrovės lėšų, dėl šių D. Ž. veiksmų UAB ( - ) buhalterinės apskaitos registruose (EKA žurnale, kasos juostoje, kasos knygoje, didžiojoje knygoje, darbo užmokesčio žiniaraštyje ir kt.) buvo užfiksuoti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, realiai darbuotojams išmokamą darbo užmokestį, todėl buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, pajamas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tokiu būdu juridinis asmuo UAB ( - ), atstovaujama direktoriaus D. Ž. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ( - ) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio turto laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. 4.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nusprendžiu Valstybinės Mokesčių inspekcijos prie teisingumo ministerijos civilinis ieškinys dėl 73792,85 eurų turtinės žalos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtu, nurodant, kad žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. 5.

18Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2017 m. balandžio 7 d. apeliacine tvarka apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d nuosprendį, prašydama tenkinti pareikštą civilinį ieškinį. 6.

19Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) apeliacinį skundą jį atmetė nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiniam civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisingai jas įvertino ir priėmė motyvuotą sprendimą, pažymėjo, kad apylinkės teismo motyvai yra pilni, aiškūs ir teisingi. 7.

20Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos kasacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos civilinio ieškinio ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21II. Apeliacinio skundo argumentai 8.

22Apeliaciniame skunde Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pakeisti 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir tenkinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą patikslintą civilinį ieškinį 73 792,85 eurų sumai. Skunde apeliantas teigia, kad teismo nuosprendžiu buvo netinkamai išspręstas byloje pateiktas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, o nuosprendis yra nemotyvuotas ir priimtas paviršutiniškai, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjus bylą. 9.

23Skunde apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir mokėtinus mokesčius, tiesioginiai turtiniai padariniai valstybei nekyla. Taip pat apeliantas nesutinka su argumentu, kad nustačius, jog UAB ( - ) nėra bankrutuojanti įmonė, nėra duomenų apie jokias kliūtis išsireikalauti mokesčius mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, kai yra trys sąlygos: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje buvo įrodytos, teismo nuosprendyje visiškai nepagrįstai ir remiantis išimtinai D. Ž. gynybos argumentais Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys liko neišspręstas. 10.

24Apeliaciniame skunde nurodyta, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Padariniai, su kuriais siejamas šio nusikaltimo baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi visiškai nepagrįstas teismo nuosprendžio teiginys, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėta veika tik tada, kai pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos. Su šiuo teiginiu galima būtų sutikti tik tuo aspektu, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas paprastai yra susiję su neteisėtu siekimu mokesčių pavidalu įgyti, pasisavinti turtą, pinigines lėšas ar teisę į jas arba panaikinti pinigines prievoles. Apeliantas mano, kad apgaulingu apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neabejotinai padaroma žala valstybės biudžetui, nes taip nuo valstybės slepiami mokesčiai valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. 11.

25Apelianto teigimu, nors BK 220 straipsnio dispozicija nenumato materialių padarinių – turtinės žalos padarymo, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, o šios veikos subjektyvusis požymis – siekimas išvengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas, svarbu paminėti tai, kad neteisingų duomenų pateikimas lemia prievolės mokėti mokestį nebuvimą arba prievolę sumokėti mažesnį nei priklauso mokestį. Pažymi ir tai, kad būtinas aptariamos nusikalstamos veikos požymis yra tikslas išvengti mokesčių, t.y. asmuo suvokia, kad jis į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių ir to nori. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiais už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai. 12.

26Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota tiek žala, kuri atsirado dėl D. Ž. nusikalstamų veiksmų, tiek priežastinis ryšys tarp D. Ž. veiksmų ir valstybei padarytos žalos, kuri pasireiškė nedeklaruotais ir nesumokėtais mokesčiais. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad dėl D. Ž. atliktų nusikalstamų veikų požymius turinčių neteisėtų veiksmų valstybės biudžetui buvo padaryta žala, t. y. nebuvo sumokėta 54 251 62 eurų PVM, 15 140,17 eurų GPM, 112,66 eurų įmokų į Garantinį fondą, 3 741,89 eurų nekilnojamojo turto mokesčio ir 546,51 eurų pelno mokesčio. Taip pat UAB ( - ) vadovo D. Ž. veiksmai nulėmė minėtų įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Aptariamame kontekste paminėtina ir BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. Šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai ne tik kaltinamųjų kaltę pagrindžiančių, bet ir civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, galėjo ir privalėjo spręsti dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio, kuris tiesiogiai susijęs su UAB ( - ) ir D. Ž. kaltės klausimo išsprendimu. 13.

27Apeliantas pabrėžia, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Remiantis šia nuostata pasibaigus baudžiamajam procesui bei įsiteisėjus skundžiamam teismo nuosprendžiui, mokesčių administratoriaus inicijuoto mokestinio patikrinimo metu galėtų būti apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčiai už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., o ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje apėmė ir ankstesnį laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. sausio 1 d. Taigi, nepagrįstas teismo argumentas, kad UAB ( - ) esant nebankrutuojančiai nėra kliūčių Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išsireikalauti mokesčius įstatymuose nustatyta tvarka. 14.

28Iš teismo nuosprendyje išdėstytų teiginių darytina išvada, kad UAB ( - ) privalomi mokėti mokesčiai turėtų būti išreikalauti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, t.y. išeinant už baudžiamosios bylos ribų, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas ir neteisėtas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bauda už nusikalstamas veikas, antrą kartą baudžiant juridinį asmenį už mokesčių teisės pažeidimus būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.

29III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

30IV. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė bei prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. Ž. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, juridinio asmens UAB ( - ) atstovai prašė civilinį ieškinį sumažinti.

31V. Apeliacinis skundas tenkinamas. 15.

32Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. 16.

33Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažinęs D. Ž. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei UAB ( - ) pripažinęs kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, VAVMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą nurodydamas, kad BK 220 straipsnio dispozicija yra formali ir nenumato materialių padarinių, tai yra turtinės žalos padarymo. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Taip pat nurodė, jog žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad UAB ( - ) mokesčiai negali būti išreikalauti mokestinių įstatymų nustatyta tvarka. 17.

34Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl palikto nenagrinėtu VAVMI civilinio ieškinio yra pakankamai argumentuoti, tačiau laikytina, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė BK įstatymo nuostatas bei nepagrįstai nurodė VAVMI išieškoti iš UAB ( - ) nesumokėtus mokesčius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. VAVMI atstovo skundo argumentai yra pagrįsti, todėl teisėjų kolegija jiems pritaria. 18.

35Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio, išvada kad tarp nuteistųjų D. Ž. ir UAB ( - ) padarytų nusikalstamų veikų ir žalos valstybei nėra priežastinio ryšio motyvuojama tuo, kad nei 220 straipsnio 1 dalies, nei 222 straipsnio 1 dalies dispozicijos nenumato tokių veikos padarinių, tai yra žalos valstybei kilimo būtinumo. Kitaip tariant BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymiai nėra turtinės žalos asmeniui padariniai. Tačiau pažymėtina, kad tai, jog D. Ž. ir UAB ( - ) nuteisti pagal ankščiau paminėtus BK straipsnius ir šių straipsnių dispozicija nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis teismui spręsti ieškinio klausimą, taip pat nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus lemiantis galimybę nagrinėti civilinį ieškinį. 19.

36Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, prievolė mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Mokesčių administravimo nustatyta tvarka ir pagrindais. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo VAVMI reikalavimams patenkinti turėjo būti nustatytos civilinių atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246–6.248 straipsniai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda, todėl jeigu civilinės atsakomybės sąlygų negalima išnagrinėti baudžiamojoje byloje, civilinio ieškinio išsprendimas baudžiamojo proceso tvarka negalimas. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju, nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, padarytos nusikalstamoms veikos įrodytos. 20.

37Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, jog D. Ž., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos kontrolę, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, sąmoningai neapskaitė atskirų ūkinių operacijų – dalies gautų pajamų grynaisiais pinigais, o už gautas ir neapskaitytas pajamas pirko bendrovės veiklai vykdyti naudojamas medžiagas, taip pat organizavo ir vykdė buhalterinės apskaitos registruose neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams taip, kad nebūtų galima nustatyti vadovaujamos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d., tai yra padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Be to, jis padarė ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, tai yra žinodamas, kad bendrovės finansinės veiklos deklaracijose ir ataskaitose už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės gautas realias pajamas, išlaidas ir pelną, kad į deklaracijas ir ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų ir neapskaitytų bendrovės pajamų ir nuo buhalterinėje apskaitoje neapskaityto neoficialaus papildomo darbuotojų darbo užmokesčio, siekdamas išvengti mokesčių, organizavo atitinkamų deklaracijų ir ataskaitų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms. Nuteistasis D. Ž. žinojo, kad pateikiamos bendrovės mokesčių deklaracijos neatitinka bendrovės tikrosios finansinės ir ūkinės būklės. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir kitas bendrovės apgaulingos apskaitos tikslas – sudaryti žinomai neteisingas valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas mokesčių deklaracijas ir taip išvengti mokėti privalomus mokesčius valstybei. Šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. 21.

38Vadovaujantis, nagrinėjamos bylos ankščiau aptartais duomenimis, VAVMI specialistų 2015 m. birželio 18 d. Nr.(4.65)-86-26 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. Nr.(4.65)-86-43 išvadomis (t.13, b.l.100-125, 177; t.14, b.l.1-5) bei bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu 2018 m. spalio 15 d. pareikštu VAVMI patikslintu civiliniu ieškiniu 73 792,85 eurų (iš jų: 54 251,62 eurai PVM; 15 140,17 eurų GPM; 112,66 eurų įmokų į Garantinį fondą; 3 741,89 eurai nekilnojamo turto mokesčio ir 546, 51 eurai pelno mokesčio), konstatuotina, jog turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta ne tik nuteistiesiems pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, bet ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kadangi darant abi nusikalstamas veikas buvo slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas neteko dalies įplaukų. Teismas neturi pagrindo abejoti VAVMI pateiktų duomenų teisingumu, todėl jais pilnai vadovaujasi. Taigi žala buvo padaryta negautų pajamų forma ir tarp nuteistųjų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu juridinio asmens UAB ( - ) atstovai prašė sumažinti VAVMI patikslintame ieškinyje nurodytą sumą iki 46 436,90 eurų, tokiu būdu siūlydami sudaryti taikos sutartį, tačiau nesant civilinio atsakovo sutikimo, šis pasiūlymas negalimi būti šiuo metu nagrinėjamas. 22.

39Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (2012 m. spalio 25 d. redakcija) 68 straipsnio, kuriame reglamentuojama mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, 1 dalyje nurodyta, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Turimais duomenimis, šioje byloje per tirtą laikotarpį UAB ( - ) atžvilgiu nebuvo inicijuota jokių kontrolės veiksmų, kurio metu bendrovei būtų apskaičiuoti mokėti į biudžetą mokesčiai. Šiuo metu remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio reikalavimais mokesčių administratorius neturi galimybės nustatyta tvarka priskaičiuoti baudžiamojoje byloje nustatytų UAB ( - ) ir D. Ž. 2006 – 2013 m. padarytų nusikalstamų veikų ir dėl to neapskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių valstybei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl UAB ( - ) ir jos vadovo D. Ž. nusikalstamų veiksmų yra neįvykdytos mokestinės prievolės, tai yra atsirado žala valstybei, o mokesčių administratorius neturi galimybės bendrovės nesumokėtus mokesčius išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai reikalavimas įvykdyti mokestinę prievolę nėra teisiškai įmanomas taikytinas civilinės atsakomybės institutas, tai yra valstybės reikalavimas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei kyla iš žalos atlyginimo teisinių santykių, jei juridinis asmuo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės finansams padarymo (BK 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai). Tokiu atveju juridinio asmens civilinė atsakomybė taikoma pagal civilinės teisės deliktinę atsakomybę reglamentuojančias taisykles. Deliktinė juridinio asmens atsakomybė kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius nusikalstama veika, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo konkrečiu atveju UAB ( - ) nusikalstama veika, kaltė ir priežastinis ryšys su darytais nusikalstamais veiksmai įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. 23.

40Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Pagal esantį teisinį reglamentavimą galima daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo (šiuo atveju UAB ( - ), o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari (šiuo atveju bendrovės vadovas D. Ž.) ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės juridinis asmuo išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015) arba tampa faktiškai nemokus. Iš byloje esančių bendrovės balansų bei pelno (nuostolių ataskaitų) matyti, kad UAB ( - ) finansinė padėtis nėra bloga, paskutinių metų duomenimis bendrovė dirba pelningai (t. 17, b.l.57-61, 91-92). 24.

41Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai paliko nenagrinėtą Valstybinę mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį. Teismo išvados šiuo atveju yra neteisingos, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas nurodant, kad turtinė žala VAVMI naudai priteistina iš mokesčių mokėtojo – juridinio asmens UAB ( - ), o nesant galimybės priteistą sumą išieškoti iš juridinio asmens – subsidiariai iš D. Ž. 25.

42Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo keistinas, netinkamai pritaikius civilinės atsakomybės nuostatas. 26.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo pakeisti. Priteisti iš UAB ( - ) 73 792,85 eurus (septyniasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus, 85 centus) Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nustačius šios bendrovės nemokumą, priteistą ieškinį išieškoti iš D. Ž., a.k. ( - ) Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė

Artūras Šumskas

46Liuda Uckienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. - D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 6. - Juridinis asmuo UAB ( - ) pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį,... 7. - Juridinis asmuo UAB ( - ) pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį,... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 9. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės. 1.... 12. D. Ž. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, o... 13. D. Ž. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent: jis, būdamas UAB ( - )... 14. 1.2. UAB ( - ) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, o... 15. UAB ( - ) apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:... 16. D. Ž., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB ( - ),... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nusprendžiu Valstybinės... 18. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2017 m. balandžio 7 d.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi išnagrinėjęs... 20. Lietuvos Aukščiausiojo teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinės... 21. II. Apeliacinio skundo argumentai 8.... 22. Apeliaciniame skunde Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 23. Skunde apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad apgaulingai tvarkant... 24. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos... 25. Apelianto teigimu, nors BK 220 straipsnio dispozicija nenumato materialių... 26. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo,... 27. Apeliantas pabrėžia, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių... 28. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų teiginių darytina išvada, kad UAB ( - )... 29. III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 30. IV. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė bei prokurorė prašė... 31. V. Apeliacinis skundas tenkinamas. 15.... 32. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 33. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažinęs D. Ž. kaltu pagal BK 222... 34. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl palikto nenagrinėtu... 35. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio, išvada... 36. Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių... 37. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas... 38. Vadovaujantis, nagrinėjamos bylos ankščiau aptartais duomenimis, VAVMI... 39. Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo... 40. Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės... 41. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės... 42. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 44. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 46. Liuda Uckienė...