Byla AS-442-686-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir Neringos savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Restar“, akcinei bendrovei „Klaipėdos autotransportas“, uždarajai akcinei bendrovei „Transfood“, G. J., W. J. de K., E. V., J. V., G. P., A. P., S. P., dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr.127 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastruktūros sutarčiai“; 2) pripažinti negaliojančia 2002 m. liepos 19 d. sutartį Nr.07 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su S. P.; 3) panaikinti S. P. 2002 m. spalio 22 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą bei 2002 m. gruodžio 3 d. statybos leidimą Nr.54 ūkinio rekreacinio pastato statybai; W. J. de K. (įgaliotam asmeniui S. P.) 2002 m. gruodžio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr.53 pirties pastato rekonstrukcijai į poilsinę; Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr.194 „Dėl S. P., W.J. de K. naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 9 d. nutartimi, tenkindamas atitinkamą pareiškėjo prašymą, šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, uždraudė Neringos savivaldybei imtis bet kokių veiksmų Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr.127 patvirtinto detaliojo plano bei 2002 m. liepos 19 d. sutarties Nr.07 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi perdavė šią bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

7II.

8Nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi šio prašymo netenkino.

10Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog, panaikinus reikalavimų užtikrinimo priemonę, teismo sprendimas galės būti įvykdytas. Teismas taip pat pakartojo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytus argumentus dėl būtinybės šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, akcentuodamas, jog, netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės, būtų sudarytos sąlygos pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento ir kitų teisės norminių aktų nuostatas bei padaryti žalą gamtai ir viešiesiems interesams, taip pat pasunkėtų buvusios padėties atkūrimas.

11III.

12Atskiruoju skundu trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.

13Apeliantas nurodo, kad ginčo statybos objektas yra visiškai baigtas statyti. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės valstybinė komisija negali priimti pastatyto objekto ir pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Tokiais apribojimais yra nepagrįstai varžomos asmenų teisės. Nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog, nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas reikštų reikalavimus dėl sklypo grąžinimo į ankstesnę padėtį, nėra duomenų, jog, realizuojant ginčijamus sprendimus, gali būti padaryta žala gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui. Todėl reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje yra neadekvatus siekiamam tikslui ir pažeidžia proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, trečiųjų asmenų interesus bei neatitinka teismų praktikos. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo visapusiškai įvertinti prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo visų bylos aplinkybių bei kitų asmenų interesų kontekste.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas su atskiruoju skundu nesutinka.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Apelianto prašomos panaikinti reikalavimų užtikrinimo priemonės (laikinosios apsaugos priemonės) taikymo klausimas šioje byloje jau buvo išnagrinėtas priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį. Apeliantas, prašydamas panaikinti pritaikytą reikalavimų užtikrinimo priemonę (laikinąją apsaugos priemonę), nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs skųsdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį ir į kuriuos buvo atsakyta Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Tokia apelianto pozicija bei jo šiuo atveju paduotame atskirajame skunde išdėstyti teiginiai patvirtina, jog apeliantas iš esmės siekia dar kartą išspręsti tą patį klausimą, kuris teismų šioje byloje jau buvo išspręstas, bei revizuoti įsiteisėjusias minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis. Tačiau įsiteisėjusios teismų nutartys yra privalomos, turi būti vykdomos ir negali būti revizuojamos.

19Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio prasme, teismo pritaikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė vėlesnėse proceso stadijose galėtų būti panaikinta, jeigu pasikeistų faktinė situacija, būtų nurodyta naujų aplinkybių ar argumentų, kurie patvirtintų, jog taikyti atitinkamą reikalavimų užtikrinimo priemonę nebėra tikslinga. Nagrinėjamu atveju apeliantas naujų konkrečių motyvų, patvirtinančių, jog nebėra tikslinga taikyti šioje byloje pritaikytą reikalavimų užtikrinimo priemonę, nenurodo, todėl panaikinti šioje byloje pritaikytą reikalavimų užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.

20Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta. Tekinti atskirąjį skundą ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

21Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Atskirąjį skundą atmesti.

23Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai