Byla A-502-148-12
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant atsakovo atstovėms Marinai Lavrinavičiūtei ir Linai Rainienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Ignei Gražytei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lintel“ atstovei Daivai Kasperavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, akcinei bendrovei TEO LT ir uždarajai akcinei bendrovei „Lintel“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I.
4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Infomedia“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba, Tarnyba) direktoriaus 2010 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 1V-774 „Dėl UAB „Infomedia“ 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškimo Nr. 47“ (toliau – ir Įsakymas), 2) įpareigoti Tarnybą nedelsiant panaikinti komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje dominuojančio subjekto (TEO LT, AB ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę šiuo numeriu teikti tik Baltųjų puslapių informaciją; 3) įpareigoti atsakovą pakeisti Telefono ryšių numeracijos skyrimo ir naudojimo taisykles bei Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą tokiu būdu, kad visi komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai Lietuvoje teiktų komercinio pobūdžio informaciją tiktai per vienodo ilgio numerį (dėl išdėstytų priežasčių būtina keisti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą nustatant, kad direktyvines paslaugas galima būtų teikti keturženkliais informacijos telefono numeriais, prasidedančiais 118X, kur X pagalba būtų atskiriamos konkuruojančios ar skirtingų tipų informacinės tarnybos, užtikrinant sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei atimant iš TEO LT, AB ir jos dukterinių įmonių Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtiną privilegiją teikti tokio pobūdžio informaciją per trumpesnį, nei kiti rinkos dalyviai, numerį).
5Skunde (t. I, b. l. 1-9) paaiškino, kad 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroniniais ryšiais tinklais ir paslaugomis (toliau – ir Universaliųjų paslaugų direktyva), 10 straipsnio 1 dalimi galima būtų remtis tik tuo atveju, jei komercinės informacijos telefonu tiekėjas rinkoje būtų vienas. Tuo atveju, jei yra daugiau rinkos dalyvių, suinteresuotų analogiškų paslaugų dalies teikimu, kurios teikiamos per 118 numerį, tai valstybei narei automatiškai įsijungia pareiga mažinti rinkos iškraipymus, t. y. padaryti tokias pat sąlygas kitiems komercinės informacijos telefonu rinkos dalyviams, kokias turi ir asmuo, teikiantis komercinę informaciją per 118 numerį. Milžiniškus diskriminacinio pobūdžio komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos iškraipymus, kuomet tik vienintelis komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvis UAB „Lintel“ turi išskirtinę privilegiją teikti komercinės informacijos telefonu paslaugą per triženklį numerį, o kiti subjektai privalo teikti komercinę informaciją telefonu tik per ilgesnį nei trijų skaitmenų numerį, gali būti (o vadovaujantis Universaliųjų paslaugų direktyvos 3 str. ir turi būti) ištaisytas dviem būdais: arba suteikiant kitiems komercinės informacijos telefonu tiekimo rinkos dalyviams triženklį numerį komercinės informacijos telefonu paslaugai teikti, paliekant UAB „Lintel“ galimybę teikti komercinę informaciją telefonu per 118 numerį greta baltųjų puslapių informacijos, arba visus komercinės informacijos telefonu rinkos dalyvius įpareigojant šią informaciją teikti per didesnio skaitmenų kiekio numerį pvz., keturženklį, kaip kad reikalauja pareiškėjas, paliekant per 118 numerį išimtinai vien tik universaliųjų paslaugų – informacijos apie abonentus tiekimui, kurią ir toliau teiktų UAB „Lintel“. Pareiškėjas mano, kad dabartinė situacija komercinės informacijos telefonu teikimo rinkoje prieštarauja ES teisės aktams: 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/2l/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva), Universaliųjų paslaugų direktyvai, 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje, CEPT/ECTRA 1997 m. gruodžio 4 d. rekomendacijai dėl informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos), kurių sisteminė ir kompleksinė analizė leidžia pareiškėjui daryti išvadą, kad ES institucijų nustatyta vieninga reguliavimo sistema nustato, kad vieningu visoje ES informacijos telefonu numeriu 118 gali būti teikiama tik informacija, esanti Baltuosiuose puslapiuose (t. y. tik teikiamos informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos). Nenormali ir koreguotina yra situacija, kuomet dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu Lietuvos rinkoje užimančiai įmonei – AB TEO LT (UAB „Lintel“) – žemesnės teisinės galios teisės aktais (t. y. Tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 1V-363 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. Įsakymo Nr. 1V-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio numeracijos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ yra įtvirtintas dominuojančio subjekto – TEO LT AB (UAB „Lintel“) – pranašumas bei jam suteikta išskirtinė privilegija gauti pastovų pelną (o ne sąnaudų kompensavimą, kaip kad tai numato ES direktyvos) be Baltųjų puslapių informacijos teikiant papildomą norimos apimties komercinio pobūdžio informaciją trumpuoju telefono numeriu 118, kai tuo metu visi kiti komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai tokios galimybės neturi. Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja valstybės valdymo institucijas (kurios vykdo pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu) užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tačiau atsakovas tokią įstatymais įtvirtintą pareigą akivaizdžiai vengia atlikti. Konkurencijos įstatymas draudžia valstybės valdymo institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas 2010 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 1V-363 ir jo pagrindu ginčijamą Įsakymą, pažeidė Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, draudžiančią monopolizuoti gamybą ir rinką bei saugančią sąžiningos konkurencijos laisvę, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.76 straipsnį, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau ir – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį. Numerio 118 naudojimo praplėtimas atliktas keičiant Plano 3.2.9 punktą nėra būtinas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, priešingai, suteikia TEO LT, AB išimtinę teisę teikti komercinio pobūdžio informaciją per trumpesnį numerį. Techninės galimybės šiuo metu leidžia įeinančius skambučius, iš bet kokių numerių, peradresuoti tiems patiems operatoriams, tai yra tiek numeris 118, tiek ir pvz. UAB „Lintel“ turimas numeris 1808 gali būti aptarnaujamas tų pačių operatorių, taigi, nei TEO AB, LT, nei UAB „Lintel“ dėl sąžiningos konkurencijos įgyvendinimo (kuomet per 118 numerį būtų teikiama tik Baltųjų puslapių informacija, o per keturženklį numerį visi rinkos dalyviai, įskaitant ir UAB „Lintel“, teiktų komercinę informaciją) nepatirtų jokių papildomų sąnaudų, tuo pačiu visi komercinės informacijos telefonu rinkos dalyviai turėtų identiškas sąlygas teikti komercinę informaciją ir rinkoje nebūtų nė vieno privilegijuoto subjekto. Dėl šios priežasties visiškai nesuprantama, kokių tikslų vedinas atsakovas minėto Plano 3.2.9 punkto pakeitimu siekė įteisinti iškreiptas konkurencines sąlygas. Visi rinkos dalyviai, išskyrus TEO AB, LT, pageidauja, kad komercinė informaciją būtų teikiama visų rinkos dalyvių per vienodo ilgio numerį, t. y. vienodomis sąlygomis. Plano 3.2.9. punktas kardinaliai kertasi ir su paties atsakovo priimtais teisės aktais. Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. IV-1104 (toliau – ir Taisyklės), 23 punkte nustatyta tik išimtis, kad norint naudoti šiuos numerius viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjai turi teisę naudoti trumpuosius numerius be atskiro atsakovo leidimo, tačiau jokiu būdu ne visus trumpuosius numerius savo nuožiūra, o leidimo ir Taisyklių nustatyta tvarka (3 p.). Visiems kitiems subjektams toks leidimas yra būtinas ir numerio naudojimo apimtis yra nurodoma išduotame leidime (16 p.). Gi viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjai, naudodamiesi numeriais, kuriais naudotis jiems nebūtinas leidimas, privalo laikytis taisyklių V skirsnio „Numerių naudojimo sąlygos“ reikalavimų. Šio skirsnio 41-44 punktai yra taikytini tik viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjams ir nustato sąlygas, kuriomis viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjai turi teisę naudoti trumpuosius numerius. Net esant dabartinei Plano 3.2.9 punkto redakcijai, greta visų kitų abejotinų temų, kas gali būti laikytina viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų tiekėjų informacija, UAB „Lintel“ teikia taksi iškvietimo, lėktuvų bilietų rezervacijos paslaugas, kambarių rezervacijos viešbučiuose paslaugas, renginių bilietų rezervacijos paslaugas. Tai jau yra nebe informacijos tiekimas (tvarkaraščių pranešimas ir pan.), o rezervavimo paslaugos vykdymas. Be to, Tarnyba toleruoja situaciją, kada faktinis numerio 118 naudotojas yra ne TEO LT, AB, kuriam taisyklių 23 punktu suteikia naudojimosi teisė, o UAB „Lintel“, kuri be atsakovo nustatyta tvarka išduoto leidimo neturi teisės naudotis 118 numeriu.
6Atsakovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo taryba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7Atsiliepime (t. I, b. l. 89-99) paaiškino, kad iš pareiškėjos skunde išvardytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad Tarnyba pažeidė UAB „Infomedia“ teises ar teisėtus interesus. Elektroninių ryšiu paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroniniu ryšiu paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalu perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja komercinės informacijos teikimo telefonu rinka, kokie produktai (paslaugos) sudaro šią rinką, ar yra, o jei yra, tai kokie dominuojančią padėtį joje užimantys ūkio subjektai bei ar yra konkurencijos problemų šioje rinkoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teiginiai dėl būtinybės užtikrinti komercinės informacijos telefonu teikimo rinkoje sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurencija, yra pagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra ūkio subjektas, besiverčiantis elektroninių ryšių veikla, t. y. nėra elektroninių ryšių rinkos dalyvis, be to, nėra universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, todėl jis nėra asmuo, kurio veiklą reguliuoja ir prižiūri Tarnyba, kaip elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir Elektroninių ryšių įstatymas, ERĮ) nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir įgyvendinanti institucija. Tarnyba jokiu būdu, tuo pačiu ir UAB „Infomedia“ nurodytuoju, negalėtų pažeisti šio asmens teisių (teisėtų interesų). Atsakovas tvirtino, kad minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos nustato būtent Universaliųjų paslaugų direktyva, todėl Tarnyba Įsakyme vadovavosi tik šios direktyvos, kaip reglamentuojančios universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas bei tvarką, nuostatomis, o ne sąmoningai nutylėjo visas kitas Europos Sąjungos elektroninių ryšių sistemą reglamentuojančias direktyvas. Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 straipsnio 1 dalis akivaizdžiai patvirtina, kad Europos Sąjungos teisės aktais nėra draudžiama universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui teikti papildomas paslaugas kartu su universaliosiomis elektroninių ryšių paslaugomis. Universaliųjų paslaugų direktyva įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visiems galutiniams paslaugų gavėjams, įskaitant taksofonų naudotojus, būtų prieinama bent viena išsami informacijos apie abonentus teikimo paslauga (Universaliųjų paslaugų direktyvos 5 str. 1 d. b p.). Taigi Universaliųjų paslaugų direktyva nenustato maksimalaus informacijos apie abonentus teikimo paslaugos teikėjų skaičiaus, tuo labiau neapriboja šių teikėjų skaičiaus iki vieno. Šiuo metu šias universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas teikia, t. y. užtikrina, kad visiems universaliųjų paslaugų gavėjams būtų prieinamas bent vienas išsamus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų sąrašas, jį nustatyta tvarka nuolatos atnaujina, informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybos telefono ryšio numeriu informuoja universaliųjų paslaugų gavėjus, taip pat taksofonų naudotojus, apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų, įrašytų į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, telefono ryšio numerius, tik TEO LT, AB, kaip ūkio subjektas, turintis didelę įtaką prisijungimo prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje rinkoje (Taisyklių 11 p.). Taigi, tiek Universaliųjų paslaugų direktyva, tiek Taisyklės sudaro sąlygas abonentams naudotis bent vienu išsamiu viešųjų telefono ryšio paslaugų sąrašu, tačiau neapriboja galimybių naudoti jų daugiau, jei tokie būtų teikiami. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl jų paskyrimo universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais. Taisyklės nustato teisę konkuruoti dėl galimybės įgyti pareigą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Taisyklėmis ir Planu universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui (TEO LT, AB) suteiktos išskirtinės teisės. Taisyklių 5 punkte, kuris perkelia į nacionalinę teisę Universaliųjų paslaugų direktyvos 10 straipsnio nuostatas, yra nustatyta, kad įpareigoti teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas teikėjai, teikdami papildomas paslaugas, be tų, kurios nurodytos Taisyklių 3 punkte, privalo nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kad universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, nebūtinas toms universaliosioms elektroninių ryšių paslaugoms, kurių šis gavėjas prašo. Nei Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, nei Taisyklės neįpareigoja viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus teikiant išsamią informaciją apie abonentus telefono ryšio numeriu 118 pasitelkti vien tik universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybą. Šie teisės aktai nustato tik bendro pobūdžio įpareigojimą viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, todėl viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę šią informaciją teikti patys arba pasitelkti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ar kitus trečiuosius asmenis. Atsakovo manymu, Įsakymas 1V-363 yra norminis teisės aktas, kurio teisėtumui tikrinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) yra nustatyta speciali tvarka. UAB „Infomedia“ neturi teisės kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, todėl jos argumentai, susiję su Įsakymo Nr. 1V-363 teisėtumu, nenagrinėtini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, svarstydamas norminio administracinio akto teisėtumą, vadovaujantis ABTĮ 115 straipsnio 1 dalimi turi teisę pripažinti aktą prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės nutarimui ir laikyti jį panaikintų, tačiau ABTĮ nesuteikia teisės teismui pripažinus norminį administracinį aktą neteisėtu tuo pačiu įpareigoti ši aktą priėmusią valstybės instituciją jį pakeisti.
8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) atsiliepime (t. I, b. l. 59-60) nurodė, kad šiuo metu atlieka tyrimą dėl Taisyklių, todėl kol nebaigtas tyrimas iš esmės, kuriame vertinami atsakovo veiksmai kaip ir skunde, ji negali pareikšti savo pozicijos. Tik kruopščiai ištyrusi visus reikiamus duomenis ir pabaigusi tyrimą, galės daryti išvadą dėl tiriamo teisės akto atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Pažymėjo, kad Taisyklėse nėra nurodyta, kad telefono numeris 118, be nustatytos sąlygos jį naudoti informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti, taip pat gali būti naudojamas savo nuožiūra, tačiau taip pat nėra aiškiai nustatyta, kad minėtas numeris gali būti naudojamas tik ankščiau minėtai informacijai teikti, yra pagrindo įtarti, kad taikant Taisyklių nuostatas telefono ryšio trumpojo numerio naudojimo tvarkos teikiant komercinę informaciją atveju gali būti teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
9Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lintel“ ir TEO LT, AB atsiliepimuose nesutiko su pareiškėjo skundu (t. I, b. l. 73-86, 110-111).
10II.
11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Infomedia“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 175-185).
12Teismas nurodė, kad Tarnyba tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė. Taisyklės nustato teisę konkuruoti dėl galimybės įgyti pareigą teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Taisyklėmis ir Planu universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui (TEO LT, AB) suteiktos išskirtinės teisės. Europos Sąjungos teisės aktais nėra draudžiama universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui teikti papildomas paslaugas kartu su universaliosiomis elektroninių ryšių paslaugomis. Taisyklės neįpareigoja viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus teikiant išsamią informaciją apie abonentus telefono ryšio numeriu 118 pasitelkti vien tik universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybą. Teisės aktai nustato tik bendro pobūdžio įpareigojimą viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams teikti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, todėl viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę šią informaciją teikti patys arba pasitelkti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ar kitus trečiuosius asmenis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, informacijos teikimo paslaugos telefono ryšio numeriu 118 gali teikti tiek viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai, įskaitant universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją, tiek šių teikėjų pasitelkti kiti tretieji asmenys, įskaitant netelekomunikacijų paslaugų teikėjus ir universaliųjų paslaugų teikėją. Teismas pažymėjo, kad bendrovė nėra universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėja, todėl ji nėra asmuo, kurio veiklą reguliuoja ir prižiūri atsakovas. Taisyklėmis ir Planu yra sudaryta galimybė netelekomunikacinių paslaugų teikėjams (pareiškėjui) naudoti telefono ryšio numerį 118. Asmenų, turinčių teisę naudoti šį numerį, ratas nėra ribojamas, nes nei Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, nei Taisyklės neįpareigoja viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus teikiant išsamią informaciją apie abonentus telefono ryšio numeriu 118 pasitelkti vien tik universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybą. Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gebantys teikti universaliąsias paslaugas be kompensacijos, gali tapti šių paslaugų teikėjais, todėl pareiškėjas taip pat turi visas teisines galimybes tapti elektroninių ryšių paslaugų teikėju ir pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šiomis galimybėmis pareiškėjas būtų pasinaudojęs. Pabrėžė, kad Pagrindų direktyvos, Leidimų direktyvos ir Prieigos direktyvos pagrindinis tikslas yra reguliuoti elektroninių ryšių rinką. Į ERĮ yra perkeltos šių direktyvų nuostatos. Teismo vertinimu, ERĮ, nei jo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys elektroninių ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje, nereglamentuoja komercinės informacijos teikimo telefonu paslaugų teikimo. Inter alia, teismas akcentavo, kad ERĮ 2 priede pateiktas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašas, kuriame nurodytos ir pareiškėjo paminėtos direktyvos: Pagrindų direktyva, Leidimų direktyva, Prieigos direktyva, Universaliųjų paslaugų direktyva, taip pat Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių, 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo neturintis duomenų, kad Europos Komisija yra pateikusi pastabų dėl minėtų direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, o tai suponuoja, kad Lietuvos Respublika yra tinkamai perkėlusi direktyvų nuostatas į savo nacionalinės teisės sistemą ir šios nuostatos šiuo metu yra įgyvendinamos ERĮ, Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad dabar galiojantis reguliavimas negalėtų būti keičiamas, nenukrypstant nuo ES teisės aktų reglamentavimo ar rekomendacijų. Universaliųjų paslaugų direktyvos preambulės 9 punkte nustatyta, kad šios direktyvos nuostatos nekliudo valstybėms narėms paskirti skirtingas įmones tam tikriems tinklų ir universaliųjų paslaugų elementams teikti, ir kad pagal subsidiarumo principą valstybės narės, taikydamos objektyvius kriterijus ir atsižvelgdamos atitinkamais atvejais į įmonių galimybes ir norą prisiimti visus ar dalį įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas, turi nuspręsti, kurios įmonės yra įpareigojamos teikti universaliąsias paslaugas pagal šią direktyvą. Didesnė konkurencija ir pasirinkimas sudaro galimybes kitoms įmonėms, ne tik toms, kurios turi didelę įtaką rinkoje, prisiimti visus ar dalį universaliųjų paslaugų įpareigojimų (Preambulės 14 p.). Universaliųjų paslaugų direktyvos 3 straipsnis numato, kad valstybės narės gali paskirti skirtingas įmones ar įmonių grupes atskiriems skirtingiems universaliųjų paslaugų elementams teikti ir (arba) aprėpti skirtingas nacionalinės teritorijos dalis. Skirdamos įmones universaliosioms paslaugoms teikti visoje teritorijoje ar jos dalyje, valstybės narės taiko veiksmingą, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą, kad a priori gali būti paskirta bet kuri įmonė. Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ginčo atveju pareiškėjas nepateikė nė vieno prejudicinę reikšmę turinčio rašytinio įrodymo, pagrindžiančio Įsakymo neteisėtumą. Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškia/-ė jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimas. Teismo įsitikinimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, neviršijo jam teisės aktais nustatytos kompetencijos, t. y. neveikė ultra vires. Kadangi Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba kaip institucija nėra nustačiusi jokių konkurencijos teisės pažeidimų, susijusių su telefono ryšio numerio 118 naudojimo teisiniu reguliavimu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Planas sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje.
13III.
14Pareiškėjas UAB „Infomedia“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti; ištirti, ar Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtinto Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano 3.2.9. punktas, šio punkto redakcija pagal Tarnybos 2010 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 1V-363, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį, CK 2.76 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, Elektroninių ryšių įstatymo 1 straipsnio 5 dalį, 2 straipsnio 1 ir 4 dalį, 5 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 bei 4 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 699 patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 41 punktą.
15Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 1-7) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Tarnyba neteisėtai leisdama TEO LT, AB per trumpąjį telefono numerį 118 šalia Baltųjų puslapių informacijos teikti ir visą kitą komercinę informaciją, pažeidžia konkurencijos principus bei iškreipia komercinės informacijos teikimo telefonu rinką.
- Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę tik dominuojančiam komercinės informacijos teikimo telefonu Lietuvoje subjektui – TEO LT AB – teikti ne Baltųjų puslapių informacijos paslaugas per patį trumpiausią ir geriausiai įsimenamą numerį 118, šiurkščiai pažeidžia sveikos, skaidrios ir sąžiningos konkurencijos principą.
- Teismo teiginys, kas pareiškėjas turi visas teisines galimybes tapti elektroniniu ryšių paslaugų tiekėju ir pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka, jokiu būdu nereiškia, kad UAB „Lintel“ ir UAB „Infomedia“ turi vienodas galimybes konkuruoti dėl universalių paslaugų tiekimo ar dėl kitos informacijos telefonu tiekimo.
- Nacionalinio numeracijos plano 3.2.9 punkto pakeitimas atliktas ginant TEO AB, LT ir UAB „Lintel“ interesus, siekiant joms suteikti geresnes sąlygas, nei kitiems komercinės informacijos telefonu tiekimo rinkos dalyviams.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 699 patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 41 punktas nustatyto baigtinį universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo būdų sąrašą. Akivaizdu, jog į šį sąrašą nepatenka Tarnybos aktu nuo 2010 m. kovo 28 d. nustatytas ketvirtasis universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo būdas – papildomos informacijos, o ne vien tik Baltųjų puslapių, skelbimas telefono numeriu 118.
16Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17Atsiliepime (t. III, b. l. 13-21) iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus.
18Trečiasis suinteresuotas asmuo Konkurencijos taryba atsiliepime (t. III, b. l. 8-9) pažymi, kad 2011 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-32 dėl tyrimo dėl telefono ryšio trumpojo numerio naudojimo tvarkos teikiant komercinę informaciją atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, pradėto apelianto skundo pagrindu, sustabdymo iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas.
19Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lintel“ prieštarauja UAB „Infomedia“ apeliacinio skundo tenkinimui.
20Atsiliepime (t. III, b. l. 1-7) paaiškina, kad apeliantas nenurodo teisinių argumentų, neteisingai aiškina elektroninius ryšius reguliuojančius teisės aktus ir jų taikymo praktiką. UAB „Lintel“ manymu, nėra jokio pagrindo abejoti norminių administracinių teisės aktų, taikomų šioje byloje, teisėtumu.
21Teisėjų kolegija
konstatuoja:
22IV.
23Apeliacinis skundas atmestinas.
24Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl UAB „Infomedia“ 2008 m. rugsėjo 25 d. pareiškime Nr. 47 (toliau – ir Pareiškimas) Ryšių reguliavimo tarnybai išdėstytų prašymų netenkinimo ir įpareigojimo viešąjį administravimo subjektą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus.
252010 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-530/2010, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo 2008 m. lapkričio 21 d. atsakymo Nr. (36.4) 1B-4396 į Pareiškimą atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pirmasis iš pareiškėjo reikalavimų nustatyti, kad visi komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai Lietuvoje teiktų komercinio pobūdžio informaciją per vienodo ilgio numerį, yra tiesiogiai susijęs su Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano, tvirtinamo Tarnybos direktoriaus įsakymu, keitimu. Tuo tarpu antrasis reikalavimas panaikinti komercinės informacijos telefonu teikimo rinkoje dominuojančio subjekto (TEO LT, AB ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją telefono numeriu 118, kyla iš Elektroninių ryšių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytos Tarnybos kompetencijos.
26Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
27ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.
28Teisėjų kolegija pažymi, jog ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar savo subjektinę teisę, ir pagal tai apibrėžti ginčo nagrinėjimo ribas.
29Iš tikrinamos bylos medžiagos matyti, kad į Ryšių reguliavimo tarnybą, o vėliau ir į teismą UAB „Infomedia“ kreipėsi dėl, jos manymu, komercinės informacijos telefonu teikimo rinkoje egzistuojančių veiksmingos konkurencijos iškraipymų, siekdama, kad atsakovas įgyvendintų konkrečias priemones, kuriomis būtų užkirtas kelias konkurencijos teisės pažeidimams. Neatsiejamai nuo to pareiškėjui kilo pareiga nurodyti, kaip esama situacija rinkoje neigiamai veikia jo individualius interesus, t. y. kuo pasireiškia jo subjektinių teisių pažeidimas, ir kokios jam reikšmingos vertybės bus apgintos patenkinus skunde išdėstytus reikalavimus, tačiau dėl šių aplinkybių UAB „Infomedia“ nepasisakė. Teisėjų kolegija, visumoje patikrinusi bylą, materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą nenustatė. Pareiškėjo skundų teisinė argumentacija ir keliamų reikalavimų pobūdis bei apimtis sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Infomedia“ nagrinėjamu atveju atstovauja ne savo, o viešąjį interesą į sąžiningos konkurencijos laisvę, o šios srities priežiūra jai nėra priskirta.
30Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinį ginčą pareiškėjas inicijavo ne tikslu pašalinti savo subjektinės teisės pažeidimą, o turėdamas siekį abstrakčiai koreguoti tam tikrus visuomeninius teisinius santykius, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
32Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“ apeliacinį skundą atmesti.
33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
34Nutartis neskundžiama.