Byla 2A-310-623/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant apelianto atstovui adv. Michailui Sadovničiui, pareiškėjos L. O. teisių perėmėjai O. O. ir jos atstovui adv. Viktorui Muravskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pradinės pareiškėjos L. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, A. J. , Vilniaus rajono 4 notarų biurui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4pradinė pareiškėja L. O. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po V. J. , mirusio 1994-02-17, mirties faktiniais veiksmas priėmė palikimą – 1/3 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), su kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus raj. sav., ( - ) (b.l. 66-67). Pareiškėja nurodė, kad jos brolis V. J. mirė 1994-02-17, jo žmona mirė 1997-12-26, jie bendrų vaikų neturėjo. Nors jų santuoka teisiškai nebuvo nutraukta, nuo 1992 m. jie gyveno atskirai, brolio žmona išsikraustė gyventi kitur, jokių santykių nepalaikė, pareiškėjos brolio laidotuvėse nedalyvavo. Iki mirties pareiškėjos brolis gyveno jam priklausančioje, po tėvo mirties motinos padovanotoje 1/3 namo dalyje, esančioje Vilniaus rajone, ( - ) kaime, kitos namo dalys po 1/3 buvo padovanotos pareiškėjos sūnui ir kito brolio dukrai. Kadangi pareiškėjos brolis V. J. buvo kurčnebylys, pareiškėja rūpinosi juo iki jo mirties. V. J. mirė nelaimingo atsitikimo metu – sprogo jam priklausančio namo dalyje šildymo sistema. Po brolio V. J. mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą, nes yra teisiškai neišprususi, sunkiai serga, tačiau mano, kad ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Ji V. J. , palaidojo savo lėšomis. Nors ir būdama silpnos sveikatos, tačiau po brolio mirties atliko būtiną susprogusio namo remontą, kadangi nuo sprogimo sugriuvo namo siena, buvo pažeistas namo stogas, reikėjo keisti langus. Pareiškėja lankėsi ir prižiūrėjo namą, nuo pavasario iki vėlyvo rudens faktiškai nuolat gyvendavo po brolio mirties likusioje namo dalyje, dirbo žemę, sodino daržą.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI prašė pareiškimą atmesti (b.l. 46-47). Nurodė, kad pareiškėja žinojo apie brolio mirtį, palikimo atsiradimo faktą, bet nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti. Pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti nelaikytinos svarbiomis.

6Suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu nesutiko (b.l. 88) ir nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad po brolio V. J. mirties įstatymo numatytais terminais ir tvarka priėmė palikimą. Pažymėjo, jog pati pareiškėja pareiškime nurodė, kad buvo silpnos sveikatos, be to, žinodama, kad namo dalis priklauso broliui, nuo jo mirties turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu paveldėjimo dokumentų įforminimu.

7Vilniaus rajono 4 notarų biuras su pareikštu pareiškimu sutiko (b.l. 83).

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. O. , a/k ( - ) po V. J. , a/k ( - ), mirusio 1994-02-17, mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l. 138-140). Teismas nurodė, jog pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, kad V. J. pareiškėja palaidojo savo lėšomis, po jo mirties rūpinosi likusiu turtu patvirtino liudytoja O. O. – pareiškėjos sūnaus, mirusio 2008-10-21, – žmona, bei liudytoja I. B. , kito pareiškėjos mirusio brolio dukra, kuri paaiškino, jog, nors pati V. J. laidotuvėse nedalyvavo, žino, kad V. J. palaidojo ir paminklą pastatė jos teta – pareiškėja L. O. . Teismas taip pat rėmėsi Registro centrinio duomenų banko išrašu, pažymėjimu, Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės viršaičio pažymėjimu, draudimo polisu, pagal kuriuos nustatė, kad pareiškėja rūpinosi velioniui priklausančio turto įregistravimu po jo mirties, mokėjo turto draudimą. Teismas pažymėjo, jog byloje jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog būtent ji viena pradėjo faktiškai valdyti likusį turtą, nėra. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nei vienas iš galimų įpėdinių ne tik neprisidėjo prie V. J. laidojimo ar paminklo statymo, namo remonto, dokumentų tvarkymo išlaidų, bet ir nuo 1994 m. jokių pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiai pareiškėjai nereiškė.

9Apeliaciniu skundu (b.l. 144-146) suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti L. O. pareiškimą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialinės teisės normas. V. J. mirė iki 2003-01-01, todėl turėjo būti taikomos 1964 m. CK normos – pareiškėja, o ne teismas priimdamas sprendimą, turėjo keisti savo pareiškimo pagrindą.

10Apeliantas teigia, kad pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais – paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo patvirtinančio tai, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

11A. J. teigia, kad turi būti kritiškai vertintini liudytojų O. O. ir I. B. , kurios yra tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi, parodymai. O. O. yra pareiškėjos sūnaus E. O. , mirusio 2008-10-21, žmona, o I. B. pareiškėjos mirusio brolio duktė.

12Nors liudytojai teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja suremontavo gyvenamąjį namą bei sodino daržą, t.y. aktyviais veiksmais priėmė palikimą, tačiau apeliantas teigia, jog tai prieštarauja pačios pareiškėjos pozicijai, kad pareiškėja dėl ligos, nuolatinio gydymosi, įstatymo nustatytu laiku nepaveldėjo broliui V. J. priklausančio turto.

13Apeliantas teigia, kad atmestinas pareiškėjos teiginys, jog ji rūpinosi velionio V. J. turtinėmis teisėmis, ko pasėkoje buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame stovi namas, kadangi L. O. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į visą žemės sklypą, kuriame stovi tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Tai yra 1/3 dalis grąžinto žemės sklypo turėjo būti įregistruota valstybės vardu. Teismas turėtų spręsti šį klausimą pagal CPK 299 str., nes teismui patenkinus L. O. patikslintą pareiškimą, bus pažeistas valstybės interesas – teisė į dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 150) pradinė pareiškėja L. O. nesutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko pareiškime išdėstytus motyvus.

152010 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartimi nutarta pareiškėją L. O. , a.k. ( - ) mirusią 2009-10-29, pakeisti šios civilinės bylos procese jos teisėjų perėmėjais A. O. , a.k. ( - ) ir K. E. Olechnovič, a.k. ( - ) kuriuos atstovauja pagal įstatymą O. O. , a.k. ( - ).

16Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

19Byloje nustatyta, kad V. J. mirė 1994-02-17 (b.l. 5, 17), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b.l.74). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 8-9) patvirtina, kad V. J. vardu įregistruota 1/3 gyvenamojo namo bei 1/3 kitų statinių (šulinio), esančių ( - ) k., Vilniaus rajone.

20Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti palikimą. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964-07-07 CK 587 str. 2 d. viena iš formų palikimui priimti – faktinis pradėjimas valdyti paveldėtą turtą.

21Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

23Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

24Byloje nustatyta, kad V. J. žuvo savo namuose, sprogus dujų balionui.

25Apklausta liudytoja I. B. parodė, kad po sprogimo buvo likę namo griuvėsiai.

26Iš pačios pareiškėjos L. O. paaiškinimų seka, kad pareiškėjos broliui V. J. nuosavybės teise priklausė 1/3 namo dalis su kiemo statiniais ( - ) kaime, Vilniaus rajone, kurią jis buvo gavęs iš savo motinos K. J. . Pareiškėja paaiškino, kad po sprogimo sugriuvusiai namo daliai suremontuoti ji savo lėšomis pirko naudotas statybines medžiagas.

27Tai, kad palikimą sudarantis turtas buvo remontuojamas pareiškėjos L. O. lėšomis taip pat patvirtino liudytojos O. O. ir I. B. .

28Byloje esantis Polisas Serija Mr.0002 Nr. 292979 patvirtina, kad 1996 m. pareiškėja L. O. palikimą sudarantį turtą jau buvo suremontavusi ir apdraudusi.

29Kolegijos nuomone, byloje apklaustų liudytojų O. O. ir I. B. parodymai apie sugriautos namo dalies atstatymo finansavimą bei rūpinimąsi namo remontu, o taip pat pateiktas draudimo polisas patvirtina aplinkybes, kad pareiškėja L. O. savo aktyviais veiksmais priėmė savo brolio V. J. palikimą - 1/3 namo dalį su kiemo statiniais ( - ) kaime, Vilniaus rajone.

30Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjos prašomo nustatyti turinčio juridinę reikšmę fakto patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino pagrįstai.

31Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas A. J. , kuris yra mirusiojo V. J. mirusios sutuoktinės J. J. sūnus ir kuris nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o taip pat pripažino faktą, kad faktiškai valdyti to paties palikimo nepradėjo, neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms.

32Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš apelianto A. J. 19 Lt 90 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. pradinė pareiškėja L. O. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę... 5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI prašė pareiškimą atmesti (b.l.... 6. Suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu nesutiko (b.l. 88) ir nurodė, kad... 7. Vilniaus rajono 4 notarų biuras su pareikštu pareiškimu sutiko (b.l. 83).... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu... 9. Apeliaciniu skundu (b.l. 144-146) suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti... 10. Apeliantas teigia, kad pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdinis savo valią turėjo... 11. A. J. teigia, kad turi būti kritiškai vertintini liudytojų O. O. ir I. B. ,... 12. Nors liudytojai teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja suremontavo... 13. Apeliantas teigia, kad atmestinas pareiškėjos teiginys, jog ji rūpinosi... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 150) pradinė pareiškėja L. O.... 15. 2010 m. balandžio 2 d. Vilniaus... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 19. Byloje nustatyta, kad V. J. mirė 1994-02-17 (b.l. 5, 17), po jo mirties... 20. Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais,... 21. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas... 23. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį... 24. Byloje nustatyta, kad V. J. žuvo savo namuose, sprogus dujų balionui.... 25. Apklausta liudytoja I. B. parodė, kad po sprogimo buvo likę namo griuvėsiai.... 26. Iš pačios pareiškėjos L. O. paaiškinimų seka, kad pareiškėjos broliui... 27. Tai, kad palikimą sudarantis turtas buvo remontuojamas pareiškėjos L. O.... 28. Byloje esantis Polisas Serija Mr.0002 Nr. 292979 patvirtina, kad 1996 m.... 29. Kolegijos nuomone, byloje apklaustų liudytojų O. O. ir I. B. parodymai apie... 30. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjos... 31. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas A. J. , kuris yra... 32. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš apelianto A. J. 19 Lt 90 ct išlaidų, susijusių su procesinių...