Byla e2A-1265-479/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2007-06-13 pateikė ieškovei paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m., kurioje pagal priemonę MPŪV įsipareigojo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos pagal priemonę gautos išmokos. Ieškovė paaiškino, kad pagal pateiktą paraišką atsakovui 2008-07-01 buvo išmokėta 284,71 Eur (983,05 Lt) paramos suma. Ieškinyje nurodoma, kad gavęs išmoką atsakovas įsipareigojo nuo 2008 metų iki 2012 metų kiekvienais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas bei ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla. Ieškovė teigė, kad atsakovas nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos už 2009 metus, taip pat nesilaikė reikalavimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos, todėl privalo grąžinti ieškovei gautas paramos lėšas. Ieškovė 2015-07-27 raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti trūkstamus duomenis, tačiau šių duomenų negavus, ieškovė 2015-09-11 priėmė sprendimą Nr. SP1-1941 (I 1.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ bei 2015-09-23 raštu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė teigė, kad atsakovas susidariusio įsiskolinimo ieškovei nėra grąžinęs. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 284,71 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2015-11-23 iki visiško lėšų grąžinimo dienos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-10 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 284,71 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 284,71 Eur sumos nuo 2015-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 19,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008 metais ir 2010 metais deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, o nuo 2011 metų jis nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių bei iki deklaravimo metų pabaigos neteikė ieškovei dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos už 2009 metus ir tuo pažeidė MPŪV taisyklių 5.5.1 papunkčio reikalavimus, taip pat nesilaikė jam nustatyto reikalavimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos ir tuo pažeidė MPŪV taisyklių 5.5.5 papunktį. Teismas sprendė, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovei 284,71 Eur dydžio paramos lėšas bei sumokėti ieškovei 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 284,71 Eur sumos pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas P. S. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti.
    2. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus, nors byloje nebuvo įrodymų, jog atsakovas nevykdė žemės ūkio veiklos. Atsakovas teigė, kad žemės ūkio veiklą ginčo laikotarpiu jis vykdė.
    3. Teismo posėdžio metu atsakovui buvo trukdoma pasisakyti, todėl dalis atsakovo atsikirtimų pirmosios instancijos teisme liko neišklausyti, tuo pažeidžiant atsakovo teisę į teisminę gynybą.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad gaudamas paramą atsakovas įsipareigojo ne tik ūkininkauti bei vykdyti žemės ūkio veiklą 5 metus, bet ir deklaruoti žemės ūkio naudmenis ir pasėlius. Ieškovė pažymėjo, kad ši tvarka atsakovui buvo žinoma, todėl atsakovui pažeidus nustatytus reikalavimus, teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo paramos lėšas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas atmestinas.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  1. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė teismo taikyti ieškinio senaties. Taigi nesant išreikštos atsakovo valios ieškinio senaties taikymo klausimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl ieškinio senaties termino bei vertinti su tuo susijusias bylos aplinkybes. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-09-11 ieškovė priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo bei išsiuntė šį sprendimą atsakovui, nustatydama 60 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo rašto išsiuntimo dienos, piniginėms lėšoms grąžinti. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų paaiškinimų matyti, kad šis raštas atsakovui išsiųstas 2015-09-23, todėl terminas grąžinti pinigines lėšas pasibaigė 2015-11-22. Atsakovui iki šios datos neįvykdžius ieškovės reikalavimo, ieškovė turėjo ir galėjo suprasti apie jos pažeistas teises, todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2015-11-23. Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui buvo pateiktas 2016-08-12, todėl CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
  1. Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus, nors byloje nebuvo įrodymų, jog atsakovas nevykdė žemės ūkio veiklos. Atsakovas teigė, kad žemės ūkio veiklą ginčo laikotarpiu jis vykdė. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008-07-01 atsakovui buvo išmokėta 284,71 Eur (983,05 Lt) paramos suma. Nustatyta, kad ši parama atsakovui buvo išmokėta pagal 2007-06-13 atsakovo pateiktą paraišką paramai gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m., kurioje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (priemonė MPŪV) atsakovas įsipareigojo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos. Bylos duomenys patvirtina, kad teikdamas paraišką atsakovas pasirašytinai patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis, kuriose buvo nurodyta, kad atsakovas be kita ko įsipareigoja ūkininkauti ne mažiau kaip 5 metus nuo pirmos išmokos pagal minėtą priemonę gavimo dienos, taip pat kiekvienais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovei nebuvo pateikti ūkininkavimo faktą patvirtinantys įrodymai, taip pat nebuvo deklaruoti žemės ūkio naudmenys ir pasėliai už 2009 metus. Be to, ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų apie pažeistą reikalavimą vykdyti žemės ūkio veiklą atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas skunde nurodė, kad ieškovės atstovai nebuvo atvykę į atsakovo ūkį ir neatliko patikrinimo vietoje, tačiau ši aplinkybė nepašalina atsakovo atsakomybės dėl jam nustatytų pareigų nevykdymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijos už 2009 metus, taip pat nesilaikė reikalavimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos gavimo 2008 metais ir tuo pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 5.5.1 ir 5.5.5 papunkčių nuostatas.
  1. Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 33.1 papunktyje nurodyta, kad jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Parama negrąžinama, kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą arba kai paramos gavėjas perduoda visą ar dalį valdos kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas paramai gauti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta minėto teisės akto 33.1 papunktyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant parama nėra grąžinama (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė jam nustatytą reikalavimą kiekvienais metais teikti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas, taip pat nesilaikė reikalavimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos gavimo 2008 metais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovui išmokėtos paramos grąžinimo.
  1. Skunde nurodoma ir tai, kad posėdžio metu atsakovui buvo trukdoma pasisakyti, todėl dalis atsakovo atsikirtimų pirmosios instancijos teisme liko neišklausyti, tuo pažeidžiant atsakovo teisę į teisminę gynybą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Susipažinus su 2017-03-21 Šilutės rajono apylinkės teismo posėdžio garso įrašu nustatyta, kad posėdžio metu atsakovui buvo sudaryta galimybė teikti savo paaiškinimus dėl ieškovės pareikšto ieškinio. Posėdžio garso įrašas patvirtina, kad atsakovas šia savo procesine teise pasinaudojo ir pateikė teismui išsamius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovo skundo nuostata, kad teismo posėdžio metu buvo apribota atsakovo galimybė teikti paaiškinimus, tuo pažeidžiant jo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas turėjo galimybę visas ginčui reikšmingas aplinkybes nurodyti savo apeliaciniame skunde, tačiau atsakovo skunde nebuvo nurodyta, kokios bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išklausytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos.
  1. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
  1. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

8Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai