Byla 2A-521-657/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-236-528/2012 pagal ieškovės BUAB „Nordic investicija“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūrai, trečiajam asmeniui UAB „Lengvieji automobiliai“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 53426,94 Lt nuostolių, 1602,40 Lt žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 130-135). Nurodė, kad ieškovė 2004-11-03 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 205/17-1/23 trečiajam asmeniui UAB „Lengvieji automobiliai“ nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 išnuomojo nuosavybės teise jai priklausančias patalpas, esančias ( - ). 2005-12-21 minėtos nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2006-12-31. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius (toliau Kauno miesto VPK KP NTT APGTS) 2006-10-19 pradėjo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-1-01264-06 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje – dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo bei realizavimo ir pareiškė įtarimus trečiojo asmens UAB „Lengvieji automobiliai“ direktoriams E. P. bei S. L.. 2006-11-10 ieškovė vienašališkai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nes trečiasis asmuo UAB „Lengvieji automobiliai“ netinkamai vykdė sutartyje numatytas prievoles. Nutraukus minėtą sutartį, ieškovė iki 2008-01-18 negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės – valdyti, naudotis bei disponuoti savo nuosavybe, nes atsakovo darbuotojai užantspaudavo UAB „Lengvieji automobiliai“ nuomotas, ieškovei nuosavybės teise priklausančias, patalpas, pakeitė signalizacijų kodus, nes tose patalpose buvo laikomos kratos metu paimtos UAB „Lengvieji automobiliai“ priklausančios automobilių detalės. Ieškovė 2006-11-30 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama per protingą laiką pasiimti patalpose esančius ir tyrimui reikalingus daiktus bei netrukdyti savininkei naudotis patalpomis, nes, negalėdama tų patalpų nuomoti, ieškovė patiria nuostolius. 2007-02-27 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl patiriamų nuostolių ir dar kartą pareikalavo atlaisvinti ieškovei priklausančias patalpas. 2007-03-27 atsakovas informavo ieškovę, jog dėl didelio UAB „Lengvieji automobiliai“ priklausančių detalių kiekio negali atlaisvinti ieškovei priklausančių patalpų. Ieškovė pasiūlė atsakovui sudaryti patalpų nuomos sutartį bei atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovas ieškovei nurodė, jog ikiteisminis tyrimas perduotas Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau VFR) Centrinio Braunšveigo policijos komisariato pareigūnams. Ieškovei priklausančios patalpos ( - ), buvo atlaisvintos 2008-01-18. Ikiteisminio tyrimo byloje apribodamas ieškovės teisę naudotis, valdyti bei disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovas pažeidė Konstitucijos bei CK normas dėl nuosavybės įgyvendinimo bei jos neliečiamybės. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas trečiojo asmens UAB „Lengvieji automobiliai“ vadovų atžvilgiu, o areštuotos ir užantspauduotos buvo ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, ten laikant trečiajam asmeniui priklausančius daiktus, todėl ieškovė negalėjo nei patekti, nei naudotis ar disponuoti patalpomis 14 mėnesių ir dėl to patyrė nuostolių, nes ieškovės veikla yra susijusi su patalpų nuoma. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas už 14 mėnesių, tai yra 53426,94 Lt su PVM, kurias ieškovė galėjo gauti išnuomojusi jai priklausančias patalpas ( - ).

5Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Kauno miesto VPK 2006-10-19 pradėjo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 20-1-01264-06 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje – dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, o įtarimai buvo pareikšti trečiojo asmens UAB „Lengvieji automobiliai“ direktoriams E. P. ir S. L.. Įtarus, jog nusikalstamu būdu įgytos automobilių dalys laikomos ir vykdoma jų prekyba ieškovės išnuomotose patalpose, pareigūnai atliko kratas, jų teisėtumą patvirtino teisėjas. BPK 93 straipsnis numato, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio arba nuosprendžio ar nutarties nutraukti procesą įsiteisėjimo. Kratos metu paimti daiktai dėl jų kiekio ir gremėzdiškumo buvo palikti saugoti UAB „Lengvieji automobiliai“ nuomojamose patalpose ( - ), kaip nustato BPK 92 straipsnio 4 dalis. 2006-12-11 baudžiamoji byla buvo perduota tolesniam tyrimui Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, 2007-01-12 baudžiamajam persekiojimui persiųsta VFR Braunšveigo centriniam policijos komisariatui, o daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, dėl jų didelio kiekio ir gremėzdiškumo palikti saugoti Lietuvoje. Kauno apygardos prokuratūra 2006-12-20 dar kartą pranešė VFR Braunšveigo policijos komisariatui apie paliktus saugomus daiktus ir informavo apie galimybę sudaryti patalpų, kuriose jie saugomi, nuomos sutartis. Kauno apskrities VPK 2007-04-20 persiuntė VFR centriniam policijos komisariatui ieškovės paklausimą dėl patalpų ( - ), nuomos. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2007-09-05 grąžino Kauno apygardos prokuratūrai baudžiamąją bylą Nr. 20-1-01264-06, nurodydama dėl galimo VFR teisėsaugos institucijų atsakomybės klausimo kėlimo dėl materialinės žalos atlyginimo. Gavus baudžiamąją bylą, Kauno miesto VPK ir toliau patalpose ( - ), atlikinėjo procesinius veiksmus, o turinčių reikšmės baudžiamajai bylai tirti daiktinių įrodymų, kurie tose patalpose buvo saugomi, išvežimas buvo baigtas 2008-01-18 ir daiktai pervežti apsaugai į UAB „Aleksoto prekyba“. Ginčo atveju baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų padarytų pažeidimų nenustatė, o dėl teisėtų veiksmų civilinė atsakomybė negalima, todėl valstybei neatsirado pareiga ieškovei atlyginti kilusią žalą. Taikant civilinę atsakomybę, atlyginami nuostoliai, priežastiniu ryšiu yra susiję su skolininko veiksmais, o ieškovė galėjo toliau nuomoti patalpas ir gauti pelną, jei nebūtų vienašališkai nutraukusi sutarties su UAB „Lengvieji automobiliai“. Ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos, todėl jos reikalavimai nepagrįsti.

6Žala, atsiradusi teisėtais veiksmais, įstatymų nustatytais atvejais gali būti visiškai ar dalinai kompensuojama, tačiau tuo atveju kompensavimas nelaikomas civiline atsakomybe, todėl patikslintas ieškinys atmestinas. Be to, ieškovė nenurodė konkrečių žalą padariusių prokuratūros veiksmų, todėl prokuratūros atsakomybei nėra pagrindo, o ir pati ieškovė pripažino, jog žala jai kilo dėl policijos pareigūnų veiksmų. Atsakovu byloje turėjo būti įtraukta Braunšveigo prokuratūra, nes baudžiamoji byla Nr. 20-1-01264-06 nuo 2006-10-10 iki 2007-01-18 buvo Vokietijos pareigūnų žinioje. Ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Žalos suma – 53426,94 Lt negautų pajamų nepagrįsta įrodymais, ieškovė galėjo gauti pajamas iš UAB „Lengvieji automobiliai“ iki 2006-12-31, todėl žala atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų, be to, nepateikti įrodymai dėl ketinimų ar susitarimų minėtą nuomos sutartį pratęsti, sudaryti ją su kitais asmenimis arba turėti kitokių pajamų iš ginčo objekto. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie yra viena iš būtinųjų valstybės atsakomybės sąlygų, o BPK numato galimybę siekiant procesinių tikslų suvaržyti ne tik procesinį statusą turinčių asmenų teises. Ieškovė buvo informuota apie bylos perdavimą VFR pareigūnams, tačiau į VFR pareigūnus nesikreipė (T.2, b.l. 149-152, T.3, b.l. 46-54).

7Trečiasis asmuo dėl patikslinto ieškinio savo pozicijos neišreiškė. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad sutinka su reikalavimu dėl prašomų iš atsakovo nuostolių priteisimo, nes nuo 2006-10-19 tomis patalpomis naudojosi tik atsakovas (T.1, b.l. 53-55).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovei BUAB „Nordic investicija“ 39886,99 Lt žalos atlyginimo ir 4485,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė (T.3, b.l. 23-34). Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, kuriuos ji teigia patyrusi, negalėdama naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, jas nuomoti, o atsiradusi žala kildinama iš prokuratūros bei policijos pareigūnų, veikiančių kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų, veiksmų. Byloje neneigiama, jog ieškovo patalpose ( - ), nuo 2006-10-19 atliktos kratos ir iki 2008-01-18 buvo laikomi baudžiamajai bylai Nr. 20-1-01264-06 tirti turintys reikšmės daiktiniai įrodymai, o patalpos buvo užantspauduotos. Teismas konstatavo, kad ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl nebuvo pagrindo taikyti kokias nors prievartos priemones ieškovei, ir jai neatsirado pareiga finansuoti išlaidas, susidariusias dėl UAB ,,Lengvieji automobiliai“ vadovams taikomų procesinių prievartos priemonių, ar patirti kitus nepatogumus. Teismas akcentavo, kad ieškovė dar 2006-10-26 informavo ikiteisminio pareigūnus apie savo veiklos pobūdį – patalpų nuomą ir kad patalpos ( - ), kuriose ikiteisminio tyrimo pareigūnai paliko saugoti turinčius reikšmę baudžiamajai bylai tirti daiktinius įrodymus, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teismas sprendė, kad paliekant ikiteisminiam tyrimui reikalingus daiktus saugoti ieškovei priklausančiose patalpose, tarp šalių atsirado civiliniai teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne tik prašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlaisvinti patalpas, bet ir siūlė jiems jas nuomotis, tačiau nei vienas iš ieškovės prašymų iki 2008-01-18 nebuvo patenkintas. Iš atsakovo atstovų paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų E. L. ir G. S. parodymų, kuriais teismo nuomone netikėti nėra pagrindo, bei rašytinių įrodymų teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo sudarę sutartis su kitomis bendrovėmis dėl daiktinių įrodymų saugojimo paslaugų, o ir iš esmės neneigia, kad už patalpų naudojimą daiktinių įrodymų saugojimui savininkui turi būti sumokėta, tačiau tvirtina, jog tai padaryti turėjo VFR pareigūnai, kurių teisinės pagalbos prašymą jie vykdė ir kuriems buvo perdavę baudžiamąją bylą Nr. 20-1-01264-06. Lietuvos Respublikoje ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos valstybės pareigūnai, o užsienio valstybių pareigūnams leidžiama atlikti proceso veiksmus tik Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir dalyvaujant Lietuvos pareigūnams, todėl už Lietuvoje atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus jie ir yra atsakingi. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovų argumentai, jog ieškovė turi kreiptis į VFR Braunšveigo policijos ar prokuratūros pareigūnus arba kad šie turi būti bendraatsakoviais, yra atmestini kaip nepagrįsti, Lietuvos pareigūnai patys apsiėmė saugoti daiktinius įrodymus, VFR pareigūnų įsipareigojimo ar bent pažado apmokėti daiktinių įrodymų saugojimo išlaidas nėra nei viename byloje pateiktame rašytiniame dokumente, o liudytoju apklaustas G. S. patvirtino, kad dėl angarų nuomos Vokietijos atstovais tarėsi, tačiau jis pats jokių įgaliojimų tam neturėjo. Lietuvoje ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, bet ne privačių fizinių ar juridinių asmenų, todėl, esant būtinybei saugoti daiktinius įrodymus, ikiteisminį tyrimą atliekantys bei kontroliuojantys pareigūnai turi pasirūpinti tam reikalingomis patalpomis – susitarti su tų patalpų savininkais dėl tokių patalpų naudojimo būdo pagal panaudą ar nuomos pagrindu, o susitarimo su kitos valstybės pareigūnais atveju – kontroliuoti, kad tokią pareigą prisiėmę asmenys tai atliktų tinkamai ir laiku. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai jokių teisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, bet, vykdydami įstatymais nustatytas jiems pareigas, be jokio teisinio pagrindo apribojo ieškovės kaip savininkės teisę naudotis jai priklausančiomis patalpomis, todėl jų veiksmus teismas pripažino neteisėtais. Teismas sprendė, kad bendrai padariusių žalos nukentėjusiam asmeniui asmenų atsakomybė yra solidari, o ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir juos kontroliuojantiems asmenims nevykdant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, atsakomybė tenka Lietuvos valstybei. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnams užantspaudavus ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ( - ), ši negalėjo jomis naudotis ir, negalėdama jų nuomoti, negavo pajamų – patyrė netiesioginių nuostolių, teismas padarė išvadą, jog priežastinis ryšys tarp neteisėtų ikiteisminį tyrimą atliekančių ir juos kontroliuojančių pareigūnų veiksmų bei žalos yra įrodytas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju priežastinis ryšys yra ne tarp konkrečios institucijos ar jos pareigūno neteisėto veikimo, o valstybės organų sistemos netinkamo veikimo ir žalingo rezultato. Atsakovo atstovų argumentą, kad laikinas nuosavybės teisų apribojimas į patalpas( - ), nebuvo taikytas, todėl ieškovė galėjo savo turtą nuomoti, teismas laikė atmestinu, nes atsakovo kviesti liudytojai patvirtino, jog ginčo patalpos buvo užplombuotos ir be Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnų leidimo ar žinios į jas patekti niekas kitas neturėjo teisės, taigi akivaizdu, jog naudotis patalpomis pati ar leisti jomis naudotis kitiems ieškovė negalėjo. Ieškovė reikalavo atlyginti patirtus nuostolius – negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei, atlikdami įstatymų jiems numatytas prievoles, ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai būtų nedelsiant palaisvinę ieškovės patalpas. Žalos dydį ieškovė grindė patalpų ( - ), nuomos sutartyje, pagal kurią iki patalpų užplombavimo tos patalpos buvo nuomojamos trečiajam asmeniui UAB ,,Lengvieji automobiliai“, numatytu nuomos mokesčiu 3234,08 Lt plius PVM. Kadangi PVM yra į valstybės biudžetą mokamas specialus mokestis, teismo nuomone negalima pripažinti, jog dėl šio mokesčio negavimo ieškovė patyrė žalą, todėl šio mokesčio suma nelaikytina ieškovės patirta žala. Ieškovė nurodė, kad dėl patalpų užantspaudavimo ji negalėjo naudotis jai priklausančiomis patalpomis 14 mėnesių, todėl ieškovės negauto nuomos mokesčio suma sudarytų 45277,12 Lt. Atsakovo atstovai nėra pateikę įrodymų, kad ieškovės nurodyta nuomos kaina yra per didelė ir neatitinka tuo laiku rinkoje buvusių nuomos kainų už tokias patalpas, todėl teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo patalpomis ieškovė negalėjo naudotis nuo 2006-11-10 iki 2008-01-18, taigi, 14 mėnesių negalėjo gauti nuomos mokesčio. Kadangi ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Lengvieji automobiliai“ sudarytą iki 2006-12-31 nuomos sutartį 2006-11-10 nutraukė vienašališkai, nesilaikydama įstatymų numatytų reikalavimų bei tvarkos, teismas pripažino, kad pati ieškovė sudarė prielaidas nuostolių padidėjimui ir dėl laikotarpiu nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31 negauto nuomos mokesčio iš dalies turi prisiimti negatyvių padarinių riziką, todėl sprendė, kad ieškovės prašomą priteisti nuostolių dydį yra pagrindas mažinti 5390,13 Lt. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir jas įvertinęs pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės patikslintas ieškinys pagrįstas ir įrodytas iš dalies. Patikslintą ieškinį tenkinus dalinai, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 4485,75 Lt bylinėjimosi išlaidų bei nurodė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės nepriteistinos, nes ieškovė yra bankrutuojanti įmonė.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Apeliaciniais skundais atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti (T.4, b.l. 71-76, 77-79). Apeliantai nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, kadangi sprendimą grindė įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje. Nesutinka su teismo išvada, kad žala ieškovei padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais. Ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, savo reikalavimą grindė tik tuo, kad žala atsirado dėl policijos pareigūnų, bet ne dėl prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų, tačiau teismas savo iniciatyva, nesant byloje įrodymų bei ieškovui net ir negrindžiant atsiradusios žalos konkrečiais prokuratūros pareigūnų neteisėtais veiksmais, konstatavo solidarią ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūros pareigūnų atsakomybę.

132. Teismas netinkamai aiškino BPK nuostatas, reglamentuojančias kitų procesinių prievartos priemonių taikymą, bei padarė nepagrįstas išvadas, kad teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumą lemia tai, kad jos buvo taikomos asmeniui, t.y. ieškovei, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-01264-06 nebuvo atliekamas, ir tuo pagrindu neteisingai taikė CK 6.246 straipsnio nuostatas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų procesinių veiksmų pažeidimų baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra akcentavo, kad iš sprendimo visiškai neaišku, kas atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su teismo konstatuota žala, be to, mano, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti, o teismas nepagrįstai sprendime konstatavo jų egzistavimą.

143. Teigia, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Policijos departamentas nurodė, kad jis įtrauktas į bylą nepagrįstai, kadangi jis nevykdo nusikalstamų veikų tyrimo ir neatsako už kitų valstybinių institucijų veiksmus, nes teritorinės policijos įstaigos turi juridinio asmens statusą ir valstybei atstovauja pačios. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros nuomone, atsakovais arba bent jau bendraatsakoviais šioje civilinėje byloje turėjo būti patrauktos VFR atsakingos institucijos arba draudimo bendrovės, kurios, buvo įsipareigoję spręsti patalpų nuomos klausimą abipusiu susitarimu. Bet kokie Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmai, kuomet baudžiamoji byla yra kitos valstybės žinioje, ne tik būtų buvę vertinami kaip įgaliojimų viršijimas bet ir negrįžtamai galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.

154. Apeliantės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesutinka su nuostolių dydžio apskaičiavimu. Teismas, tik iš dalies atmesdamas patikslintą ieškinį iš prašomos priteisti sumos išminusuodamas tik PVM bei laikotarpį nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31, netinkamai taikė žalos nustatymą reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos negautų pajamų sampratos, nes iš negautų pajamų neatėmė ieškovo išlaidų, kurias jam būtų reikėję patirti tam, kad gautų grynąjį pelną. Teismas pažeisdamas procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, padarė neteisingas išvadas dėl priteistinos negautų pajamų sumos bei dėl atsakovų pareigos įrodinėti, kad ieškovas tokių pajamų nebūtų gavęs. Teismas išminusavo laikotarpį nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31, tačiau iš Lietuvos valstybės priteisė nuostolius už laikotarpį, kai baudžiamoji byla buvo VFR Braunšveigo prokuratūros, o ne Lietuvos Respublikos pareigūnų žinioje ir kuomet Lietuvos pareigūnai jokių procesinių sprendimų, tame tarpe ir susijusių su daiktinių įrodymų likimu, negalėjo ir neturėjo teisės priimti.

165. Mano, kad iš atsakovės nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

17Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimus į viena kitos apeliacinius skundus, kuriuose nurodė, kad su apeliacinių skundų argumentais sutinka, laiko juos pagrįstais, todėl prašo apeliacinius skundus tenkinti: pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (T.4, b.l. 84-85, 86-87).

18Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė BUAB „Nordic investicija“ prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 89-94). Nurodė, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas ne tik BPK normų aspektu, bet ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų aspektu. Žala ieškovei atsirado dėl prokuratūros bei policijos pareigūnų veiksmų, todėl atsakovės Lietuvos valstybės atstovai šioje byloje yra tinkami, be to, pirmos instancijos teismui jie šio reikalavimo nereiškė. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, dalyvaujant tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokuratūros pareigūnams, todėl teismas tinkamai konstatavo, kad žala padaryta šių abiejų valstybės institucijų pareigūnų bendrai. Pirmos instancijos teisme nei viena iš valstybei atstovaujančių institucijų neginčijo prašomos priteisti sumos dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apskaičiuota nuostolių suma yra nepagrįsta.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

22Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nuostolių, kuriuos ieškovas kildina iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

23Dėl netinkamo atsakovo

24CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Byloje atsakovu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybė, kurią šioje byloje atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 punkte nurodyta, jog valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Nei viena iš atstovaujančių institucijų byloje nėra savarankišku atsakovu, kiekvienai iš jų nėra pareikšta jokių konkrečių reikalavimų, dėl kurių savarankiškai turėtų atsakyti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui.

25Dėl pareigos atlyginti žalą

26Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-183/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

27Byloje neginčijami nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios ( - ) (T.1, b.l. 19). Šios patalpos nuo 2005 m. sausio 1 d. buvo išnuomotos UAB „Lengvieji automobiliai“ už 3234,08 Lt plius PVM mėnesinį nuomos mokestį (T.1, b.l. 10-18). 2006 m. spalio 19 d. ieškovui priklausančiose patalpose, esančiose ( - ) buvo atliktos kratos, po kurių atlikimo patalpos buvo užantspauduotos (baudž. bylos T.1, b.l. 36-66). Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad vogtų automobilių detalių apsauga buvo pavesta Kauno VPK Apsaugos policijos skyriaus stebėjimo ir techninės kontrolės skyriui baudž. bylos T.1, b.l. 45). Iki 2008 m. sausio 18 d. šiose patalpose buvo laikomi daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai Nr.20-1-01264-06 tirti ir ieškovas negalėjo naudotis patalpomis.

28Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui tuo aspektu, kad valstybinės institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga bei bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1d., 6.263 str., 6.272 str. 1d., BPK 1 str., 2 str.), nes atlikdami BPK numatytus procesinius veiksmus, policijos pareigūnai privalo laikytis ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių sutarčių, o policijos veikla yra grindžiama pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo bei kt. principais (Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 2d.).

29Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad nors gremėzdiški daiktai gali būti palikti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje (BPK 92 str. 4d.), tačiau paliekant ikiteisminiam tyrimui reikalingus daiktus saugojimui ieškovui priklausančiose patalpose, tarp šalių atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant būtinybei saugoti daiktinius įrodymus, ikiteisminį tyrimą atliekantys bei kontroliuojantys pareigūnai turi pasirūpinti tam reikalingomis patalpomis – susitarti su tų patalpų savininkais dėl tokių patalpų naudojimo būdo pagal panaudą ar nuomos pagrindu, o susitarimo su kitos valstybės pareigūnais atveju – kontroliuoti, kad tokią pareigą prisiėmę asmenys tai atliktų tinkamai ir laiku (CPK 185 str.).

30CK 6.4 straipsnyje yra nustatyta, kad prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl nebuvo pagrindo taikyti kokias nors prievartos priemones ieškovui, ribojančias jo konstitucinę teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti naudotis ir disponuoti nuosavybės teisės objektu, pačiam spręsti ar perduoti nuosavybės teisės objektą kitam asmeniui ir kokiomis sąlygomis tai padaryti (Konstitucijos 23 str., CK 4.37 str. 1d.). Pažymėtina, jog ieškovas dar iki perduodant bylą Vokietijos pareigūnams, t.y. 2006-11-30 kreipėsi į Kauno miesto VPK KP NTT APGTS prašydamas per protingą terminą pasiimti tyrimui reikalingus tose patalpose esančius daiktus bei pašalinti trukdžius patalpų savininkui naudotis tomis patalpomis (T.1, b.l. 22), tačiau į jo prašymą nebuvo reaguota. Be to, 2007-09-07, t.y. nuo bylos grąžinimo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūrai iki pat 2008-01-18 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi ieškovui priklausančiomis patalpomis tvarkos ir sąlygų, nors buvo sudarytos sutartys su kitomis bendrovėmis (UAB „Aleksoto prekyba“) dėl daiktinių įrodymų saugojimo paslaugų. Nustačius, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai (atliekantys tyrimo veiksmus ir juos kontroliuojantys bei koordinuojantys), vykdydami įstatymais nustatytas jiems pareigas, be jokio teisinio pagrindo apribojo ieškovo kaip savininko teisę naudotis jam priklausančiomis patalpomis, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog pareigūnų veiksmai (neveikimas) pripažintini neteisėtais, kas leidžia teigti, jog yra nustatyta viena iš būtinų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas.

31Dėl žalos dydžio

32CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

33Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto samprata suponuoja, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, valstybės institucijų veiksmai turėtų būti įvertintu jų teisėtumo aspektu. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus turi laikytis ne tik specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau ir kitų reikalavimų, kurių jis turi laikytis, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ir kurių nesilaikymas taip pat sudarytų pagrindą išvadai dėl veiksmų neteisėtumo.

34Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų. Priežastinį ryšį įrodo bylos medžiaga, kurioje nurodyta, jog nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2008 m. sausio 18 d. ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančiomis patalpomis, būtent todėl, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų taikytų apribojimų – patalpų užplombavimo ir daiktinių įrodymų laikymo ieškovui priklausančiose patalpose be teisėto pagrindo, ieškovas negalėjo laisvai, savo nuožiūra disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

35Ieškovas, prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 53426,94 Lt (3816,21 Lt/mėn. x 14 mėn.) patirtų nuostolių. Atsakovo atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nurodydama, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 str.). Pažymėtina, jog ieškovas pateikė nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog patalpos, jų užantspaudavimo metu buvo nuomojamos už 3234,08 Lt mėnesinį nuomos mokestį. Kadangi atsakovės atstovė nesutinka su nurodyta mėnesine nuomos mokesčio suma, tai vadovaudamasi šalių dispozityvumo ir rungtyniškumo principais privalėjo ją paneigti. Atsakovės atstovė nepateikė priešingų, nustatytą žalos dydį paneigiančių duomenų ar pagrindžiančių įrodymų, t.y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Tai, jog ieškovo nurodytas nuomos mokestis būtų nepagrįstas, atsakovė atstovė neįrodė. Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindas priteisti žalos dydį, remiantis nuomos sutartyje numatyta 3234,08 Lt (be PVM) mėnesinės nuomos mokesčio suma yra teisinga ir pagrįsta.

36Teisėjų kolegija pažymi, jog sumažindama priteistinos sumos dydį (5390,13 Lt suma), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2006-11-10 vienašališkai, nesilaikydamas CPK 6.217-6.219 straipsniuose numatytų reikalavimų bei tvarkos, nutraukdamas nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Lengvieji automobiliai“ pats ieškovas sudarė prielaidas nuostolių padidėjimui ir dėl laikotarpiu nuo 2006-11-11 iki 2006-12-31 negauto nuomos mokesčio iš dalies turi prisiimti negatyvių padarinių riziką (CK 6.253 str. 1 d., 5d., CK 6.282 str. 1 d., CPK 185 str.).

37Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad tuo laikotarpiu, kai baudžiamoji byla buvo perduota VFR Braunšveigo prokuratūrai ir buvo jos žinioje (laikotarpiu nuo 2007-01-12 iki 2007-09-07), Lietuvos pareigūnai jokių procesinių sprendimų, tame tarpe ir susijusių su daiktinių įrodymų saugojimu, negalėjo ir neturėjo teisės priimti. Dėl šių priežasčių yra galimybės konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šiuos laikotarpiu neveikė prieš ieškovės interesus ir tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą, sumažinant priteistinos žalos dydį (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Bendra šiuo laikotarpiu ieškovo negauta nuomos mokesčio suma sudaro 25872,64 Lt (3234,08 Lt/mėn. x 8 mėn.). Iš teismo ieškovei priteistos 39886,99 Lt sumos atėmus 25872,64 Lt (sumą už laikotarpį nuo 2007-01-12 iki 2007-09-07, kai baudžiamoji byla buvo perduota VFR Braunšveigo prokuratūrai ir buvo jos žinioje) liktų 14014,35 Lt (39886,99 Lt - 25872,64 Lt). Remiantis šiuo paskaičiavimu ieškovui BUAB „Nordic Investicija“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės priteistina suma nuostolių atlyginimui sudarytų 14014,35 Lt. Ši suma ir priteistina ieškovui iš atsakovės.

38Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

39CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinant iš dalies iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį, kuri sudaro 26,23 procentus (pirminis ieškinys buvo pareikštas 53426,94 Lt sumai, o tenkintinas tik 14014,35 Lt) atitinkamai mažintinos ir iš atsakovės priteistinos ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė yra patyrusi 6009,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1603,00 Lt žyminio mokesčio, 1603,00 Lt už apeliacinį skundą, 1603,00 Lt už kasacinį skundą ir 1200,00 Lt už advokato atstovavimą, T.1, b.l. 27, 76, 109, 165; T.2, b.l. 1), todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1576,16 Lt.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

41Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

42Ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui BUAB „Nordic investicija“ (įmonės kodas 135442762, buveinė Kaune, Savanorių pr.192, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ) AB SEB banke) 14014,35 Lt (keturiolika tūkstančių keturiolika litų 35 ct) nuostolių atlyginimo, bei 1576,16 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

44Likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 53426,94 Lt... 5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Policijos departamentas prie Vidaus... 6. Žala, atsiradusi teisėtais veiksmais, įstatymų nustatytais atvejais gali... 7. Trečiasis asmuo dėl patikslinto ieškinio savo pozicijos neišreiškė.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Apeliaciniais skundais atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios... 12. 1. Teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir... 13. 2. Teismas netinkamai aiškino BPK nuostatas, reglamentuojančias kitų... 14. 3. Teigia, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Policijos... 15. 4. Apeliantės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesutinka... 16. 5. Mano, kad iš atsakovės nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.... 17. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos Lietuvos... 18. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė BUAB „Nordic investicija“... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nuostolių, kuriuos ieškovas... 23. Dėl netinkamo atsakovo... 24. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 25. Dėl pareigos atlyginti žalą... 26. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų... 27. Byloje neginčijami nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso... 28. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria... 29. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, kad nors... 30. CK 6.4 straipsnyje yra nustatyta, kad prievolės šalys privalo elgtis... 31. Dėl žalos dydžio... 32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 33. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, instituto... 34. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio... 35. Ieškovas, prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 53426,94 Lt (3816,21... 36. Teisėjų kolegija pažymi, jog sumažindama priteistinos sumos dydį (5390,13... 37. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės atstovės Lietuvos... 38. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330... 41. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.... 42. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui BUAB „Nordic... 44. Likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą....