Byla A-438-28-14

Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. J. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 6–8) ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 101–103) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-322 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“, 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-326 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ ir 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-327 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ (toliau – ir įsakymai, skundžiami įsakymai).

5Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais įsakymais buvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti bei aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) (kadastro Nr. ( - )), ( - ) (kadastro Nr. ( - )) ir ( - ) (kadastro Nr. ( - )). Administracinis žemės servitutas buvo nustatytas viešpataujančio daikto savininko, trečiojo suinteresuoto asmens, LITGRID AB naudai, kurio paskirtis – 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statyba ir aptarnavimas. Pareiškėjo žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tikslūs žemės sklypų matavimai iki šiol neatlikti, todėl nėra aiškus servituto nustatymui reikalingas žemės sklypų dalies plotas. Priimdamas skundžiamuosius įsakymus atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, privalėjo spręsti, ar tokiu atveju nereikia paimti žemės sklypų dalies visuomenės poreikiams. Pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimus, pareiškėjui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad LITGRID AB yra užsakovas. Žemės sklypų planai turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau į pareiškėją, kaip į žemės sklypų savininką, niekas dėl to nesikreipė. Skundžiamuose įsakymuose nėra duomenų, kada buvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Nesant prašymo suprojektuoti servitutą teritorinio planavimo dokumentu, ginčo aktais negalėjo būti nustatyti ir servitutai. Skundžiami įsakymai pažeidžia pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisę ir garantijas, jog nuosavybė gali būti apribota tik išimtinais atvejais, kai to neišvengiamai reikia kito savininko poreikiams tenkinti ir kai kito savininko poreikių tenkinimo nėra galimybės išspręsti jokiu kitu būdu, kaip tik administracinio servituto nustatymu. Šiuo atveju servituto nustatymo sąlygos buvo įvykdytos netinkamai, t. y. užsakovas netinkamai suprojektavo servitutus tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, o atsakovas tenkino paraišką, neišsiaiškinęs visų sąlygų (kad tokioms infrastruktūroms įrengti reikia pastatyti atitinkamus elektros perdavimo oro linijos statinius – atramas). Atsakovas, remdamasis Žemės įstatymo 23 straipsniu bei Taisyklių normomis, neturėjo teisės įsakymais nustatyti servitutų tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, nes žemės sklypas buvo suvaržytas servitutu infrastruktūros objektų statybai, o ne komunikacijų tiesimui. Dėl šios priežasties turėjo būti nustatytas statinio servitutas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.122 straipsnis) arba sudarytas užstatymo teisės sandoris (CK 4.160 straipsnis), arba žemė paimta visuomenės reikmėms. Žemės įstatymo 23 straipsnis numato, kad žemės servitutai yra nustatomi CK numatytais pagrindais (įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimu), o administraciniai servitutai nustatomi tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (tokių atvejų sąrašas yra išsamus). Statinio servitutai nėra nustatomi administraciniu aktu, o yra nustatomi įstatymu, sandoriu arba teismo sprendimu, išsprendžiant atlyginimo už naudojimąsi servitutu klausimą. Dėl planuojamos 400 kV elektros perdavimo linijos statybos ir aptarnavimo pareiškėjas visiškai netenka galimybės naudotis nuo 225 iki 400 kv. m žemės sklypų plotu. Toks žemės savininko teisių ribojimas yra esminis ir negali būti sprendžiamas žemės servituto nustatymu. Be to, patvirtinus šiuos žemės sklypų servitutus, pareiškėjo žemės sklypų vertė sumažės, žemės mokestį turės mokėti pareiškėjas, nors realiai negalės naudotis savo žeme.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimais į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 44–49, 133–135) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad, vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatyme, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams. Kai siūloma nustatyti servitutą privačios žemės sklypams centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminės ir antžeminės komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas. Žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką detaliau reglamentuoja Taisyklės, kuriose nustatyta, kad kartu su prašymu nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklype, kuriam nustatomas servitutas, numatoma tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus. Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas, viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendime nurodomos nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai) (Taisyklių 9.6, 13, 16, 16.6 punktai). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti regiono lygmens 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą. AB „Lietuvos energija“ (nuo 2011 m. kovo 14 d. – LITGRID AB) pavesta atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis teritorijų planavimo dokumentas dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos (toliau – ir specialusis planas). Viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl servituto įrašymo administraciniu aktu buvo išreikšta dar iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl atsakovas neturėjo pagrindo bei galimybių įgyvendinti pareiškėjo reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Specialiajame plane yra pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas. Per pareiškėjo žemės sklypą numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktai). Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepimais į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (t. I, b. l. 84–91, 125–129) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Nurodė, kad Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse yra numatyta atsakovui pareiga administraciniu aktu nustatyti servitutą pagal specialųjį planą. LITGRID AB atsakovui 2011 m. vasario 18 d. ir 2011 m. balandžio 18 d. pateikė prašymus dėl žemės servitutų nustatymo tikslingumo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas 2011 m. balandžio 27 d. raštu pateikė savo atsakymą, kuriuo patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje atsakovui nenumatyta pareiga pateikti žemės sklypų savininkams dokumentus, patvirtinančius viešpataujančiojo daikto savininko valios išreiškimą dėl servituto nustatymo reikalingumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neprivalėjo pateikti pareiškėjui prašymų nustatyti servitutus kopijų. Tiek Žemės įstatyme, tiek Taisyklėse nenumatyta nei atsakovo, nei viešpataujančio daikto savininko pareiga suderinti žemės sklypo planą, kuriame nustatytas servitutas, su žemės sklypo savininku. Teisės aktai nenumato prievolės prieš nustatant servitutą atlikti suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-367/2012 pasisakė, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kuriuose nustatyti servitutai, yra žemės ūkio paskirties. Įsakymai nepanaikina pareiškėjo galimybės naudotis žemės sklypais pagal paskirtį. Pagal teisės aktų reikalavimus elektros perdavimo oro linija bus tiesiama mažiausiai 9–10 m (ties atramomis – 12–15 m) aukštyje virš žemės. Taigi galimybė naudotis žemės sklypu faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią užims atramos. Pareiškėjas tiksliai nenurodė, kokius Taisyklių 12, 13, 14 ir 15 punktų reikalavimus atsakovas pažeidė. Taip pat pareiškėjas neteisingai aiškina Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 VIII dalies „Infrastruktūros tinklai“ 10.6 punktą nurodydamas, kad statiniais laikomi elektros tinklai. Šio reglamento IV dalis kaip statinių rūšis išskiria pastatus ir inžinerinius statinius. Pastarieji savo ruožtu skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir kitus statinius. Reglamento VIII skyriaus „Inžineriniai tinklai“ 10.6 punkte numatytas vienas inžinerinių tinklų pogrupis – elektros tinklai. Reglamento 10.6.1‑10.6.7 punktuose elektros tinklai skirstomi atsižvelgiant į įtampą (elektros tinklai iki 400 kV įtampos – 10.6.1 punktas). Atramos yra tik vienas iš elektros tinklų elementų. Servitutas nustatomas pagal tarnaujantį, o ne viešpataujantį daiktą. Šiuo atveju tarnaujantis daiktas yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, todėl elektros linijos tiesimui nustatomas žemės servitutas. CK 4.122 straipsnyje numatytas statinio servitutas gali būti taikomas pastatams, o inžineriniai tinklai priskiriami inžinerinių statinių grupei. Žemės naudojimas servitutų pagrindu suprojektuojamas specialiajame plane ir įtvirtinamas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymais, tuo tarpu techninis projektas rengiamas pagal specialiojo plano sprendinius, atsižvelgiant į servitutais įtvirtintą žemės naudojimo daiktinę teisę.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu (t. I, b. l. 188‑194) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių komunikacijų) tiesimui. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente.

13Nurodė, kad šiuo atveju žemės servituto nustatymą administraciniu aktu nulėmė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 patvirtintas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialusis planas. Šiame plane buvo pažymėta 400 kV elektros perdavimo oro linijos vieta, elektros linijos tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją, kuo mažiau ribojant tarnaujančio žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu. Specialaus plano 7.7 punkte numatyta, kad planuojamos 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimas kitų asmenų žemėje galimas tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutus. Taigi skundžiami įsakymai buvo priimti vadovaujantis specialiuoju planu, o pareiškėjas galiojančio specialaus plano sprendinių teisėtumo neginčijo.

14Pažymėjo, kad elektros perdavimo oro linija yra inžinieriniai tinklai su jų įrenginiais ir atskiromis elektros perdavimo oro linijomis dalimis. Pareiškėjo nurodyta atrama negali būti laikoma atskiru statiniu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme (Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 puntas), todėl pareiškėjo argumentai, kad 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimui (inžinieriniam statiniui) turėjo būti nustatytas statinio, o ne žemės servitutas administraciniu aktu, yra nepagrįsti.

15Nustatė, kad viešpataujančio daikto 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ savininkas LITGRID AB pateikė atsakovui 2011 m. balandžio 18 d. prašymą Nr. SD-1390 „Dėl žemės servitutų nustatymo tikslingumo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą“ iki specialaus plano patvirtinimo. Atsakovas, išnagrinėjęs šį LITGRID AB prašymą, 2011 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4SD-(14.4.7)-2180 patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu. Taigi pareiškėjo argumentai, kad žemės servituto nustatymui nebuvo išreikšta viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl servitutų reikalingumo, yra nepagrįsti. Tuo tarpu teisės aktai nereikalauja suderinti žemės sklypo planų, kurie yra skundžiamų įsakymų dalis, su tarnaujančio daikto savininku.

16Pažymėjo, kad pareiškėjo žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Skundžiami įsakymai nepakeitė pareiškėjo žemės sklypų paskirties ir neatėmė galimybės naudoti žemę pagal nustatytą paskirtį. Pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisių suvaržymas žemės servitutu kompensuojamas vienkartine kompensacija, nurodyta skundžiamuose įsakymuose, kurios dydžio nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas neginčijo.

17III.

18Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1–6), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo priimtame sprendime neatskleidė bylos esmės, t. y. neatsakė į klausimą, ar galėjo pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypus būti apribota servitutu naujiems elektros perdavimo tinklams tiesti bei jiems reikalingiems įrengimams statyti, kai žemės savininkui yra apribojama teisė naudotis žemės sklypais, o tam tikra dalis žemės yra užstatoma statiniu (atrama), sujungiamu su žeme, ir kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymu yra nustatyta speciali garantija žemės savininkams – žemės sklypo su visu jame esančiu turtu išpirkimas tuo atveju, jeigu žemės sklypo savininko teisė iš esmės yra apribojama naujų elektros tinklų tiesimu.

20Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo servitutas nesukelia žemės savininkui esminių apribojimų. Vien ta aplinkybė, kad didelei daliai jo žemės sklypų nustatytas servitutas, jau sudaro esminį apribojimą. Pagal Elektros energijos įstatymo 75 straipsnio 8 dalį Vyriausybės sudaryta komisija privalo nustatyti, ar servitutas neapribos esminių žemės savininko teisių. Ši komisija iki šiol nėra sudaryta, nors ir buvo reikalauta. Taigi niekas net nesvarstė servitutų poveikio pareiškėjo, kaip žemės sklypų savininko, teisėms.

21Teigia, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalis servitutų nustatymas nėra nei specialiojo teritorijų planavimo objektas, nei uždavinys. Įstatymų leidėjas tikslingai Elektros energijos įstatymo 75 straipsnyje numatė ne tik servitutus, bet ir žemės sklypo išpirkimą. Vadinasi, rengiant specialųjį planą turėjo būti įvertinta, ar servitutas yra vienintelė pagrįsta ir adekvati priemonė siekiamam tikslui pasiekti. Servitutų nustatymas administracine tvarka yra ne energetikos ministro kompetencija, o speciali Nacionalinės žemės tarnybos funkcija, kuri turi būti įgyvendinta tinkamai. Pareiškėjui specialusis planas nėra privalomas, tačiau jo teises ir teisėtus interesus veikia šio plano įgyvendinimo teisinės pasekmės, nes planavimo subjektas pasirinko netinkamą sprendinį – servitutą. Jeigu elektros perdavimo linija yra reikalinga visuomenės ir valstybės interesams įgyvendinti, tai nereiškia, kad žemės savininko interesų galima apskritai nepaisyti arba „paisyti“ tik išmokant kompensaciją. Specialusis planas nėra pagrindas administraciniam servitutui nustatyti, o tik prielaida, be kurios administracinio servituto nustatymo procedūra negali būti net pradėta.

22Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo argumentų dėl servituto dydžio, apsaugos zonos poreikio, elektros perdavimo linijos oru taršos aplinkai, pavojingumo sveikatai, nes minėti parametrai yra nustatyti specialiame plane, kurio pareiškėjas neginčijo. Pareiškėjo nuomone, vien tik specialaus plano buvimas neatima iš jo teisės ginčyti šio plano pasekmių. Be to, specialiajame plane nustatyti servituto parametrai, techniniai ir emisijos į aplinką duomenys yra tik pradinė informacija, su kuria yra susijęs klausimas, ar žemės savininko teisės servitutu bus apribotos iš esmės ar ne.

23Teigia, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, elektros perdavimo linijos atrama gali būti laikoma atskiru statiniu. Speciali teismingumo kolegija 2006 m. spalio 23 d. nutartyje byloje Nr. T-XX-80-06 elektros linijos atramą laikė statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies normos prasme.

24Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog servitutas yra tinkamas savininko teisių suvaržymas, nes dėl servitutų nepasikeitė žemės paskirtis ir savininkui neatimta teisė naudotis žemės sklypais, yra nesuderinamos su teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, nes iš savininko servituto reikmėms paimama pusė ar trečdalis jo turimų žemės sklypų ploto.

25Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 28–32) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26Nurodo, kad pagal teisės aktų nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos ar jos įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat dėl servitutų ar specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo turi teisę priimti vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentais. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo ir neturi pagrindo bei galimybių įgyvendinti pareiškėjo reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Pareiškėjas savo reikalavimus dėl servitutų nustatymo ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams turėjo teisę pareikšti specialiojo plano viešojo svarstymo metu. Specialiajame plane yra pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas, kuris akivaizdžiai matyti ir žemės sklypo plane, įteiktame pareiškėjui. Specialusis planas yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, todėl jo pagrindu priimti Žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimai yra teisėti. Per pareiškėjo žemės sklypą numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai yra reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktai). Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 18–24) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama skundžiamus įsakymus, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovautis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalimi, nes ši nuostata gali būti taikoma tik po to, kai servitutas yra nustatytas. Šiuo atveju servitutai pareiškėjo žemės sklypams buvo nustatyti skundžiamais įsakymais, todėl iki jų priėmimo pareiškėjo minima teisės norma negalėjo būti vadovaujamasi.

29Nurodo, kad teisė ir pareiga konstatuoti, ar nustatyti servitutai iš esmės apriboja naudojimąsi žemės sklypais, yra priskirta ne Nacionalinės žemės tarnybos, o komisijos, sudarytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kompetencijai. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nei pats nagrinėti, kokiu mastu servitutas apribos naudojimąsi žemės sklypais, nei inicijuoti atitinkamos komisijos sudarymą.

30Teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Būtent specialusis planas nustato elektros linijos tiesimo sąlygas bei suteikia LITGRID AB teisę nustatytame infrastruktūros koridoriuje tiesti elektros liniją ir prašyti nustatyti administracinį servitutą, t. y. servitutų nustatymas yra viena iš būtinų sąlygų vykdyti specialiajame plane numatytą planuojamą veiklą. Nagrinėjamoje byloje abi Žemės įstatymo 23 straipsnyje numatytos sąlygos buvo įvykdytos, t. y. buvo patvirtintas specialusis planas ir išreikšta LITGRID AB, kaip viešpataujančiu tampančio daikto savininko, valia dėl servituto reikalingumo, todėl Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo priimti skundžiamus įsakymus, nustatančius servitutus žemės sklypams pagal specialiojo plano sprendinius.

31Pažymi, kad pareiškėjas turėjo daug galimybių susipažinti su rengiamo specialiojo plano sprendiniais ir specialiojo plano rengimo metu teikti motyvuotus pasiūlymus dėl jų koregavimo. Tuo atveju, jei pareiškėjo netenkino specialiajame plane suprojektuotos servitutų vietos, užimamas plotas ir pan., jis turėjo teisę skųsti specialųjį planą, tačiau pareiškėjas jo neginčijo, kaip ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1810, kuriuo buvo pritarta elektros linijos statybai pagal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

32Nurodo, kad pareiškėjo žemės sklypų naudojimo apribojimai dėl nustatytų servitutų nėra esminiai ir iš esmės netrukdys pareiškėjui žemės sklypais naudotis pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Be to, už servitutų sukeliamus apribojimus pareiškėjui yra sumokėta teisinga kompensacija teisės aktų nustatyta tvarka.

33Pažymi, kad servitutas yra nustatomas pagal tarnaujančio daikto, o ne viešpataujančio daikto rūšį. Elektros linija (viešpataujantis daiktas) bus tiesiama per žemės sklypą (tarnaujantį daiktą), todėl elektros linijai tiesti yra nustatomas žemės servitutas. Be to, imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios inžinerinių tinklų tiesimą ir jų aptarnavimą, t. y. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalis, konkrečiai numato, kad jeigu nepasiekiamas susitarimas su žemės savininku (negaunamas jo sutikimas), tai centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požeminių ir antžeminių) komunikacijų, konkrečiai – elektros energetikos objektų ir įrenginių tiesimui ir aptarnavimui – turi būti nustatomi žemės servitutai administraciniu aktu. Užstatymo teisė gali būti nustatoma tik sutartimi ar testamentu, o ne administraciniu aktu (CK 4.163 straipsnis). Konstatavus aplinkybę, kad elektros linijai tiesti ir jai aptarnauti turėjo būti nustatomas žemės, o ne kitos rūšies servitutas, aplinkybė, ar elektros linijos atrama yra nekilnojamasis daiktas Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, neturi jokios reikšmės.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Pareiškėjas ginčija tris Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 1 d. įsakymus (Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-322; Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-326; Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-327) „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“, kuriais, kaip administraciniais aktais, buvo nustatytas pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams (kadastro Nr. ( - )), esantiems ( - ), žemės servitutas (viešpataujančio daikto savininkui – AB „Litgrid“, servituto paskirtis – 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui), suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir jas aptarnauti. Taip pat nustatytos, atitinkamai už kiekvieną žemės sklypą, vienkartinės kompensacijos (4966,29 Lt; 1910,77 Lt; 4865,56 Lt), įpareigojant AB „Litgrid“ jas išmokėti pareiškėjui.

37Pareiškėjas nesutikimą su minėtais įsakymais iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamas servitutas negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, nes 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimas bus susijęs su atramų, kaip statinių statyba, todėl turėjo būti sprendžiamas ne žemės servituto, o statinių servituto nustatymo klausimas arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pan., klausimas.

38Šio ginčo pobūdis apsprendžia ir šios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas, kurias sudaro nustatymas aplinkybių – ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai administraciniu aktu nustatė byloje nagrinėjimą servitutą.

39Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

40Servituto nustatytumo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad <...>“Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu“, o to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi <...> išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti“.

41Iš šių teisės normų matyti, kad šio teisinio santykio subjektas, kuriam suteikta teisė priimti tokio pobūdžio sprendimus, yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; objektas - žemės naudojimo sąlygų nustatymas konkrečiam žemės sklypui; dalykas - servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

42Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad teisė administraciniu aktu nustatyti minėtą servitutą gali būti įgyvendinta, esant šioms sąlygoms: 1. šios rūšies servitutas (suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti) turi būti numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka; 2. jį (servitutą) galima nustatyti išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams.

43Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1-211 patvirtino 400 kV elektros perdavimo oro linijos "Alytaus transformatorių pastotė-Lenkijos Respublikos siena" statybos specialųjį planą.

44Iš šio plano sprendinių matyti, kad ginčo žemės sklypų atitinkamos dalys (viso 1,6116 ha iš 3,28 ha) patenka ( į 400 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną, kurioje numatyta galimybė, notariškai pasirašomų sutarčių arba administracinių aktų pagrindu, nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti.

45Lyginant servituto rūšį bei jo turinį numatytą Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, su servituto rūšimi ir turiniu numatytu minėtame specialiajame plane, matyti, kad specialiajame plane numatytas servitutas šiais aspektais patenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto servituto apimtį, t.y., atitinka atsakovui leisto administraciniu aktu nustatyti servituto rūšį ir turinį.

46Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr.I-1120 redakcija) specialusis planas (projektas) yra vienas iš teritorijų planavimo dokumentų rūšių.

47Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklypai nuosavybės teise nuo 2004 m. bei nuo 2007 m. priklauso pareiškėjui, kas Žemės įstatymo 4 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo prasme, atitinka privačios žemės sąvoką.

48Apibendrinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad prieš atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, buvo įvykdytos bei egzistavo sąlygos, numatytos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, leidžiančios jam priimti sprendimą dėl servituto nustatymo.

49Iš ginčijamo atsakovo įsakymo taip pat matyti, kad jį priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas, t.y., tas viešojo administravimo subjektas, kuriam pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį yra suteikti įgalinimai priimti tokio pobūdžio sprendimus.

50Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo funkcijas ir kompetenciją šių teisinių santykių srityje, dėl ko pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ginčijamą įsakymą, nėra pagrindo.

51Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad žemė turėtų būti paimta visuomenės poreikiams ir pan., nes ateityje tiesiant 400 kV elektros energijos perdavimo oro liniją per jo žemės sklypus, šie tiesimo darbai bus susiję su atitinkamų statinių statyba, kas neatitiks žemės sklypams nustatyto šio servituto sąlygų, tai šie argumentai, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, kaip išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų, nes yra siejami su įvykiais kurie gali įvykti arba neįvykti ateityje, t. y., priklauso nuo to ar ginčo žemės sklypuose bus vykdomi atitinkami statybos darbai, ar ne. Byloje duomenų, kad pareiškėjo žemės sklypuose yra numatoma statyti atitinkamus statinius, nėra.

52Kaip ir nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo, AB „Litgrid“, ši aplinkybė dėl elektros perdavimo oro linijos atramų statybos būtinumo pareiškėjo žemės sklypuose, paaiškės tik parengus atitinkamą statybos techninį projektą (t. 1 b. l. 89). Todėl, kol nėra tokių duomenų, nėra galimybės spręsti ar pareiškėjo žemės sklypuose bus statomos minėtos atramos ar ne, o jei bus statomos, tai ar jos atitiks statinio sąvoką ir pan.. Visa tai įrodymų vertinimo prasme lemia, kad pareiškėjo teiginiai dėl būsimų statybų jo žemės sklypuose yra tik prielaidų pobūdžio.

53Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad konkretaus žemės sklypo naudojimo sąlygos (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis bei nustatyto servituto turinys) apsprendžia ir statytojo teises statybų srityje (Žemės įstatymo 21 str.; Statybos įstatymo 3 str.; 20 str. 3 d.), todėl jei AB „Litgrid“ ateityje sieks šiuose žemės sklypuose įgyvendinti savo kaip statytojo teises, jam bus privalomos šių žemės sklypų naudojimo sąlygos, o pareiškėjas kaip žemės sklypų savininkas galės savo teises atitinkamai ginti.

54Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė byloje kilusį ginčą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. J. D. apeliacinį skundą atmesti.

57Nutartis neskundžiama.