Byla e2A-1690-480/2019
Dėl sumokėto avanso grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1153-528/2019 pagal ieškovės S. P.-N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frankas“, trečiajam asmeniui A. N. dėl sumokėto avanso grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė S. P.-N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 2 000 Eur negrąžinto avanso; 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinyje, dublike ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Frankas“. Pagal šią preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo su ieškove ateityje sudaryti pagrindinę gyvenamojo namo (kotedžo), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį. Šia preliminariąja sutartimi buvo sutarta būsima gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo kaina – 105 000 Eur, jos pagrindu buvo sumokėtas avansas už ketinamą įsigyti turtą – 2 000 Eur. Apie perkamą gyvenamąjį namą ieškovė sužinojo iš internetiniame portale www.aruodas.lt esančio skelbimo, kuriame buvo nurodoma, jog parduodamas 70 kv. m ploto blokinis sublokuotas namas už 109 000 Eur, t. y. 1 557 Eur už vieną kv. m. Atsakovės darbuotojas pirmojo susitikimo metu neparodė jokių gyvenamojo namo dokumentų, teigdamas, jog jie yra palikti darbe, seife. Minėtas darbuotojas patikino, kad gyvenamojo namo plotas tikrai yra 70 kv. m. Po to buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, tuomet atsakovės užsakymu buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai ir registruotas jo baigtumas. 2018 m. rugpjūčio 2 d. atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jo plotas 61,10 kv. m. Ieškovei sužinojus šią aplinkybę buvo kreiptasi į atsakovę, kad būtų atitinkamai sumažinama parduodamo gyvenamojo namo kaina, tačiau atsakovė kategoriškai atsisakė kainą sumažinti. Vietoj to, į internetinį portalą www.aruodas.lt įdėjo naują to paties nekilnojamojo turto objekto skelbimą, kuriame nurodė tikrąjį sublokuoto namo plotą ir padidintą kainą – 1 784 Eur už vieną kv. m. Kadangi atsakovė nesutiko sumažinti gyvenamojo namo kainos ta apimtimi, kiek sumažėjo jo plotas, ieškovė net neprašė, kad būtų atliekamas gyvenamojo namo vertinimas, o vietoj to, susirado kitą nekilnojamojo turto objektą, kurį ketina įsigyti. Pažymėjo, kad minėtas sandoris bus finansuojamas kredito lėšomis, o bankas įsipareigojo suteikti dar didesnį kreditą negu būtų buvęs reikalingas perkant atsakovės parduodamą gyvenamąjį namą, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, neva ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl to, jog negavo finansavimo iš kredito įstaigos.

93.

10Atsiliepime, triplike atsakovė UAB „Frankas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovė nėra gyvenamojo namo statytoja, o šį nekilnojamąjį turtą 2016 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš statytojo A. V. G.. Atsakovei įsigyjant gyvenamąjį namą buvo įregistruotas 61 procentas jo statybos baigtumo. Po to atsakovė atliko pilną gyvenamojo namo remontą, kurio metu buvo įrengti vidaus laiptai į namo antrąjį aukštą, suformuotos pertvarkos tarp patalpų, iš vidaus apšiltintos ir gipso kartono plokštėmis apdailintos namo išorinės sienos. Taip pat atsakovė gyvenamąjį namą apstatė baldais, buitine technika, paruošė jį pilnai eksploatacijai ir pradėjo eksploatuoti. Atsakovė gyvenamąjį namą naudojo iki pat 2018 m. vasaros, kuomet buvo nuspręsta namą parduoti, todėl 2018 m. birželį buvo patalpinti skelbimai, nurodantys, kad parduodamas pilnai įrengtas, sublokuotas gyvenamasis namas su visa sumontuota buitine technika, baldais, vaizdo ir garso technika, kita įranga, net indais. Iš atsakovės pusės tiek preliminariąją sutartį pasirašė, tiek ir visus gyvenamojo namo pardavimo klausimus remdamasis įgaliojimu atsakovės vardu derino jos paskirtas darbuotojas. Ieškovė visus gyvenamojo namo įsigijimo klausimus derino su savo sutuoktiniu A. N.. Pirmą kartą apžiūrėti parduodamo gyvenamojo namo ieškovė ir atvyko su savo sutuoktiniu A. N., o iš atsakovės pusės parodyti parduodamą objektą atvyko jos darbuotojas. Ieškovė su savo sutuoktiniu atidžiai apžiūrėjo visą gyvenamąjį namą bei atsakovės turimą dokumentaciją, derėjosi dėl jo pardavimo kainos sumažinimo. Gyvenamojo namo apžiūros metu ieškovei buvo pateiktas susipažinimui 2015 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2016 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. MV-6221, kuria atsakovė įsigijo gyvenamąjį namą iš statytojo A. V. G., taip pat atsakovės iš statytojo A. V. G. gauta, 2013 m. gruodžio 10 d. UAB ( - ) parengta kadastrinių matavimų byla. Šiuose ieškovei susipažinti pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo baigtumas 61 procentas, o naudingas plotas 64,69 kv. m. Būtent iš šių dokumentų ieškovė ir suprato, kad gyvenamasis namas teisiškai yra laikomas nebaigtu statyti bei prašė, kad gyvenamojo namo statybos 100 procentų baigtumas ir jo statybos užbaigimo juridinis faktas būtų įregistruoti dar prieš sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tam kad būtų aišku, jog statinys atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus. Būtų keista, kad ieškovė apžiūros metu būtų sužinojusi tik apie 61 procentą gyvenamojo namo statybos baigtumo, kuris užfiksuotas tik atsakovės pateiktuose kadastriniuose matavimuose ir 2015 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, tačiau nesužinotų apie tuo metu buvusį gyvenamojo namo naudingąjį plotą, t. y. 64,69 kv. m., todėl yra daugiau tikėtina, kad ieškovė buvo supažindinta su visais gyvenamojo namo dokumentais ir apie perkamo daikto savybes prieš pasirašydama preliminariąją sutartį žinojo. Ieškovei ir jos sutuoktiniui gyvenamasis namas, jo įrengimas, vieta ir aplinka labai patiko, dėl gyvenamojo namo dokumentacijos jie pastabų neturėjo, o atsakovei nuleidus kainą iki 105 000 Eur, ieškovė nekantraudama teiravosi kada būtų galima sudaryti preliminariąją sutartį ir sumokėti avansą. Šiuo atveju reikėtų įvertinti tai, kad ieškovė viešai deklaruoja, jog dirba UAB ( - ), o jos sutuoktinis A. N. – UAB ( - ) vyriausiuoju tinklalapių kūrėju, todėl darytina išvada, jog jie abu yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, galimai net technologijų srityje. Be to, jie abu dirba technologijų bendrovėse, todėl gyvenamojo namo ploto apskaičiavimas ir/ar galimybė naudotis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų baze jiems neturėtų būti sudėtingi ar neprieinami dalykai. Atsakovės įsitikinimu yra daugiau nei akivaizdu, kad ieškovė prieš pasirašydama preliminariąją sutartį puikiai žinojo gyvenamojo namo faktinę ir teisinę būklę, o jos atsisakymas sudaryti pagrindinę gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtakotas visai kitų aplinkybių. Šalys, atsižvelgdamos į abipusį norą ateityje sudaryti gyvenamojo namo pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. liepos 16 d. sudarė preliminariąją sutartį, kurios objektu ir nurodė gyvenamąjį namą bei jo identifikacinį duomenį – adresą. Šalys sutartimi nesusitarė dėl konkretaus parduodamo gyvenamojo namo ploto ar kokių nors kitų jo rodiklių, o paprasčiausiai sutarė, kad ateityje bus parduodamas toks nekilnojamojo turto objektas, koks faktiškai egzistuoja, ir kokį ieškovė su savo sutuoktiniu ir kitais asmenimis apžiūrėjo ir įvertino. Atsakovė pasamdė specialistus, kurie parengė 2018 m. rugpjūčio 6 d. kadastrinių matavimų bylą, užpildė 2018 m. rugpjūčio 8 d. deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą ir šiuos dokumentus pateikė VĮ Registrų centrui, t. y. pilnai paruošė gyvenamąjį namą pirkimui su banko paskola. Naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose buvo užfiksuotas naujas gyvenamojo namo naudingas plotas, t. y. 61,10 kv. m, o ši aplinkybė paaiškintina tuo, kad atliekant gyvenamojo namo įrengimo darbus buvo įrengti vidaus laiptai į namo antrąjį aukštą, suformuotos pertvarkos tarp patalpų, iš vidaus apšiltintos ir gipso kartono plokštėmis apdailintos namo išorinės sienos. Remiantis kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, kad į bendrąjį naudingą plotą negalima įtraukti, pavyzdžiui, vidaus laiptų, šio gyvenamojo namo plotas pasikeitė 3,59 kv. m, tačiau iš esmės kaip parduodamas daiktas šis gyvenamasis namas visiškai nepasikeitė – nei pakito jo užstatymo plotas, nei bendrasis plotas, nei vieta sklype, nei įrengimo lygis. Gyvenamasis namas išliko toks pats, kokį apžiūrėjo ir nusprendė pirkti ieškovė su savo sutuoktiniu, todėl šis teisinis, bet ne faktinis ploto sumažėjimas negali būti laikomas teisėta priežastimi, dėl kurios ieškovė galėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovės žiniomis, ieškovė iš kredito įstaigos negavo jai reikalingo dydžio paskolos, todėl būtent dėl šios priežasties pradėjo vengti įvykdyti preliminarią sutartį ir ieškoti būdų kaip išvengti netesybų sumokėjimo. Atsakovė pažymėjo, kad pirmasis gyvenamojo namo skelbimas buvo įdėtas 2018 m. birželio 8 d., kai dar nebuvo atlikti nauji gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, kuriuos 2018 m. rugpjūčio 6 d. parengė matininkė A. O. S., todėl buvo vadovaujamasi dar 2013 m. gruodžio 10 d. statytojo A. V. G. užsakymu UAB ( - ) parengta kadastrinių matavimų byla. Šiame skelbime buvo nurodytas apytikslis plotas, kuris gautas paėmus gyvenamojo namo naudingąjį plotą 64,69 kv. m ir bendrąjį (Bruto) gyvenamojo namo plotą, kuris yra 80 kv. m. Šio skelbimo galiojimo terminas baigėsi 2018 m. liepos 8 d., todėl susitarus su ieškove dėl gyvenamojo namo pardavimo, skelbimas nebuvo atnaujintas ar įdėtas naujas. Tik po to, kai ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo įdėtas naujas skelbimas www.aruodas.lt portale, kuriame jau nurodytas aktualus ir naujai gautas 61,10 kv. m gyvenamojo namo naudingas plotas, kurį 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatė matininkė, vykdydama ieškovės pageidavimą įregistruoti gyvenamojo namo statybos 100 procentų baigtumą ir jo statybos užbaigimo juridinį faktą. Atsakovė mano, kad ieškovė neįrodė, jog jos atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį yra teisėtas ir kad jai neturėtų būti taikomos netesybos.

114.

122019 m. vasario 19 d. posėdžio metu, ieškovės atstovo prašymu, įtrauktas trečiasis asmuo A. N. atsiliepime nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu, ir prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepime taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. ieškovė S. P.-N. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo su ieškove ateityje sudaryti pagrindinę gyvenamojo namo (kotedžo) pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariąja sutartimi buvo sutarta būsima gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo kaina – 105 000 Eur, jos pagrindu buvo sumokėtas avansas už ketinamą įsigyti turtą – 2 000 Eur. Ieškovė yra trečiojo asmens sutuoktinė. Pirmąjį kartą apžiūrint gyvenamąjį namą atsakovės darbuotojas neparodė jokių gyvenamojo namo dokumentų teigdamas, jog jie yra palikti darbe, seife. Minėtas darbuotojas patikino, kad gyvenamojo namo plotas tikrai yra 70 kv. m kaip nurodyta skelbime. Trečiasis asmuo ir ieškovė dirba informacinių technologijų srityje, tačiau nei vienas neturi specialiųjų žinių kadastrinių matavimų atlikimo srityje. Atsakovė po pirmosios apžiūros ragino sudaryti preliminariąją sutartį dėl gyvenamojo namo pirkimo teigdama, jog jam reikalinga garantija, kad pirkėjai nepersigalvos prieš imantis visų reikiamų veiksmų tikslu įregistruoti gyvenamojo namo baigtumą. Tuo tarpu ieškovė siekė, kad gyvenamojo namo baigtumas būtų įregistruotas prieš sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį tam, kad būtų aišku, jog statinys atitinka statybos techninių reglamentų reikalavimus. Tik antrą kartą atvykus apžiūrėti gyvenamojo namo paaiškėjo, kad jo plotas yra 61 kv. m. Šio atvykimo metu kartu su ieškove buvo ir turto vertintoja, kuri patvirtino, kad gyvenamojo namo vieno kvadrato kaina yra per didelė, neatitinka rinkos kainos. Kadangi atsakovė nesutiko sumažinti gyvenamojo namo kainos ta apimtimi kiek sumažėjo jo plotas, ieškovė net neprašė, kad būtų atliekamas gyvenamojo namo vertinimas, o vietoj to susirado kitą nekilnojamojo turto objektą, kurį kartu įsigijo su trečiuoju asmeniu, jiems buvo suteiktas didesnis kreditas turto įsigijimui nei buvo reikalingas perkant atsakovės siūlomą turtą.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur negrąžintą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 545 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovės 5,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

166.

17Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 8 d. internetiniame portale www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą 70 kv. m ploto įrengtą blokinį sublokuotą namą, esantį ( - ), su 1,2 aro žemės sklypu už 109 000 Eur (1 557,00 Eur / kv. m). 2018 m. liepos 16 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė parduos, o ieškovė pirks kotedžą, esantį ( - ). Namo ir žemės sklypo dalis parduodami už 105 000 Eur. Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad pirkėja (ieškovė) sumoka pardavėjai (atsakovei) 2 000 Eur per 3 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos. Preliminariojoje sutartyje (2.2 ir 2.5. punktuose) numatyta – jeigu pardavėjas dėl pirkėjo kaltės neįvykdo pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, pirkėjo sumokėti rankpinigiai lieka pardavėjui, o jei pardavėjas nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų grąžinti pirkėjui sumokėtus 2 000 Eur sumą.

187.

19Teismas pažymėjo, kad preliminariojoje šalių sutartyje nenurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas.

208.

21Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymais ieškovė pervedė atsakovei bendroje sumoje 2 000 Eur. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. atsakovei nuosavybės teise priklausė 127/739 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), įgyti 2016 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu. Minėto gyvenamojo namo baigtumas buvo fiksuotas 61 procentas, nurodyti bendras ir naudingas plotai – 64,69 kv. m, o fiksavus 100 procentų baigtumą, namo bendras ir naudingas plotai nurodyti 61,10 kv. m, gyvenamasis plotas – 47,83 kv. m. 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetiniame portale www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą 61,10 kv. m ploto įrengtą blokinį sublokuotą namą, esantį ( - ), su 1,2 aro žemės sklypu už 109 000,00 Eur (1 784,00 Eur / kv. m).

229.

23Teismas sprendė, kad pagal sudarytą preliminariąją sutartį sumokėtas 2 000 Eur avansas atliko dvejopą mokėjimo–atsiskaitymo ir netesybų funkciją.

2410.

25Teismas nurodė, kad preliminarioji sutartis neinformatyvi – joje nėra jokių bent kiek tikslesnių nuorodų apie ketinamą parduoti namą bei žemės sklypą – nenurodyti plotai, nepažymėta, kad parduodamas nebaigtos statybos namas ir kokio baigtumo jis bus parduodamas.

2611.

27Teismas pažymėjo, kad šalių nurodyta ginčo preliminariojoje sutartyje suderėta kainos nuolaida ieškovei buvo 3,66 procento nuo prašomos pardavimo kainos, ploto neatitikimas sudarė 12,71 procento.

2812.

29Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovė galėjo negauti iš banko pageidaujamo dydžio kredito būtent ketinamam pirkti iš atsakovės būstui dėl parduodamo nekilnojamojo turto kainos neatitikimo rinkos kainai, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ji gavo didelį kreditą, pirkdama su trečiuoju asmeniu kitą būstą.

3013.

31Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas prieš ginčo preliminariosios sutarties sudarymą, o ieškovė ir trečiasis asmuo turi aukštuosius išsilavinimus informacinių technologijų srityje, pačios savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo suprato ar turėjo suprasti kadastrinių matavimų duomenis, žinoti, jog dėl sienų apdailos ar kt. sumažėja faktinis plotas, be to, galėjo išsimatuoti patalpas ir susiskaičiuoti plotus. Pažymėjo, kad retas asmuo gali tiksliai nustatyti patalpų plotą jų neišmatavęs, o tinkamai patalpas gali išmatuoti tik specialias žinias turintis asmuo (matininkas ar pan.).

3214.

33Teismas nurodė, kad net jei nekilnojamojo turto dokumentai buvo pateikti ieškovei, juose nebuvo duomenų apie parduodamo nekilnojamojo turto plotą – 61,10 kv. m, o su nekilnojamojo turto prekybos ar statybos verslu nesusidūrę asmenys gali ir nežinoti ar galutinai užbaigus statybą plotas didėja ar mažėja.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3515.

36Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Frankas“ prašo: 1) panaikinti 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; 2) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus rašytinius įrodymus.

37Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3815.1.

39Teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė prieš sudarant preliminariąją sutartį deklaravo, kad gyvenamojo namo naudingas plotas yra 70 kv. m, kadangi nepagrįstai rėmėsi vien ieškovės pateiktu skelbimu iš www.aruodas.lt ir visiškai neatsižvelgė liudytojų – atsakovo darbuotojo, atsakingo už gyvenamojo namo pardavimą, ir jo draugės parodymus.

4015.2.

41Nors teismas sprendė, kad gyvenamojo namo plotas skyrėsi daugiau kaip 10 procentų (12,71 proc.) ir toks neatitikimas gyvenamąjį būstą įsigyjančiam asmeniui yra ženklus bei pasisakė, kad visuotinai žinoma, jog perkant būstą asmenys vertina ar jis vertas prašomos kainos, o didelę reikšmę apsisprendimui pirkti ar ne įprastai turi 1 kv. m rinkos kaina, tačiau tokios teismo išvados yra iš esmės neatitinkančios tikrovės ir padarytos neturint tam jokio realaus pagrindo.

4215.3.

43Ginčo situacija negali būti vertinama kaip tą padarė teismas, t. y. sprendžiant dėl gyvenamojo namo kainos per jo vieno kvadratinio metro kainos prizmę, kaip tą daro nekilnojamojo turto vystytojai vykdydami pardavimus dar „iš planų“, su „daline apdaila“, kai net nėra pastatytas objektas ir kai parduodamos „plikos“ objekto sienos. Šiuo atveju gyvenamasis namas nebuvo parduodamas investiciniais tikslais, jis buvo parduodamas su pilna užbaigta apdaila, visa reikalinga technika, įranga ir baldais, todėl jo vieno kvadratinio metro kaina nėra reikšminga ir neatspindės to, ką iš esmės ieškovė įsipareigojo įsigyti. Nors teismas rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė įsigijo kitą objektą, tačiau tas kitas objektas buvo visiškai kitoks, t. y. tik su „daline apdaila“, ir jo galutinė kaina priklausys nuo to, kokios kokybės ir kainos apdailos medžiagos bus panaudotos, kokie įrengimai sudėti, kokia buitinė technika ar baldai nupirkti.

4415.4.

45Preliminariojoje sutartyje šalys aiškiai apsibrėžė savo susitarimo dalyką, t. y. nurodė, kad ieškovė už 105 000 Eur pirks UAB „Frankas“ priklausantį kotedžą, esantį ( - ), ir jam tenkančią žemės sklypo dalį. Todėl pagal 2018 m. liepos 16 d. buvusią vienintelio UAB „Frankas“ priklausančio nekilnojamojo turto faktinę ir teisinę situaciją, teismas privalėjo gerbti šalių susitarimą (Pacta sunt servanda, CK 6.38, 6.189 straipsniai) ir konstatuoti, kad: 1) ieškovė įsipareigojo nupirkti nebaigtos statybos (61 proc.) gyvenamąjį namą; 2) ieškovė įsipareigojo nupirkti 64,69 kv. m ploto nebaigtą statyti gyvenamąjį namą; 3) UAB „Frankas“ neįsipareigojo užbaigti šio gyvenamojo namo statybos; 4) ieškovė neinformavo UAB „Frankas“, kad gyvenamąjį namą pirks su banko paskola ir kad atsisakys jį pirkti, jeigu paskola nebus suteikta.

4615.5.

47Teismo niekuo neparemta ir savo iniciatyva padaryta išvada, kad ieškovė galėjo negauti iš banko pageidaujamo dydžio kredito dėl parduodamo nekilnojamojo turto kainos neatitikimo rinkos kainai, negali būti pripažinta teisėta ir kaip nors reikšti, kad ieškovė nepažeidė preliminariosios sutarties ir šiuo pagrindu turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį.

4815.6.

49Teismo padarytos išvados tarsi eliminuoja bet kokią pirkėjų pareigą būti sąžiningiems ir elgtis rūpestingai, taip pat prieš rašytinėmis sutartimis įsipareigojant įsigyti nekilnojamuosius daiktus, juos bent minimaliai įvertinti bei apžiūrėti.

5015.7.

51Teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu yra akivaizdžiai pažeidžiamas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas bei sutarties privalomumo principas, įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje.

5215.8.

53Teismas visiškai neatkreipė dėmesio ir nepasisakė apie tai, kad pati ieškovė dublike pripažino, jog ji prieš sudarydama preliminariąją sutartį žinojo apie 61 procento gyvenamojo namo statybos baigtumą, bei vis tiek, sutiko pasirašyti preliminariąją sutartį.

5415.9.

55Teismas byloje apklaustų liudytojų D. U. ir I. G. parodymus dėl nekilnojamojo turto dokumentų pateikimo ieškovei prieš pasirašant ginčo preliminariąją sutartį vertino nevienareikšmiškai. Toks teismo šališkas įrodymų vertinimas pažeidžia pagrindinius civilinio proceso principus.

5615.10.

57Ieškovės ir jos sutuoktinio trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės negali būti suprantamos kaip šalių paaiškinimai civiliniame procese ir vertinami kaip įrodymai, kadangi šie fiziniai asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, jų neatvykimo priežastys nežinomos, todėl jie nebuvo prisiekę įstatymų nustatyta tvarka ir savo paaiškinimų nedavė pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

5815.11.

59Nei teismo argumentacija, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai cituojamose civilinėse bylose dėl parduotų daiktų defektų ir trūkumų šiuo atveju negali būti taikomi. Gyvenamasis namas buvo parduodamas kaip teisiškai neužbaigtas statyti, tačiau faktiškai pilnai įrengtas ir idealios būklės.

6015.12.

61Ieškovė savo ieškiniu neįrodinėjo jokių gyvenamojo namo trūkumų, todėl teismas išdėstydamas šį motyvą net išėjo už ieškinio ribų, o visos kitos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės negali būti suprantamos kaip gyvenamojo namo trūkumai. Todėl, atsakovės įsitikinimu, šie teismo išdėstyti argumentai negali būti laikomi pakankamais, kad eliminuotų ieškovės pareigą sumokėti baudą, jai atsisakius sudaryti pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį.

6216.

63Ieškovė S. P.-N. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

64Nurodo šiuos argumentus:

6516.1.

66Atsakovė nutyli, jog šalių santykiai vertintini kaip vartotojo ir verslininko, todėl jiems taikytinos CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovė šios informavimo pareigos nesilaikė ir neatskleidė vienos iš esminių daikto savybių – gyvenamojo namo ploto.

6716.2.

68Atsakovė absoliučiai neįsigilinusi į ginčo esmę bei nurodytas aplinkybes apie sutarties sudarymą, nes ieškovė niekada neneigė, jog pirmojo susitikimo su D. U. metu sužinojo, kad gyvenamojo namo baigtumas viešajame registre nebuvo įregistruotas. Būtent dėl to, kad gyvenamojo namo baigtumas nebuvo registruotas, ieškovė ir susitarė su pardavėju, jog gyvenamąjį namą pirks tik tuomet, kai bus sutvarkyti dokumentai bei įregistruotas gyvenamojo namo baigtumas 100 procentų.

6916.3.

70Atsakovės pozicija dėl, neva ieškovės nerūpestingumo, yra visiškai nenuosekli, nes pati atsakovė nurodo atsikirtimus, neva D. U., kuris buvo atsakovės (verslo subjekto) įgaliotas pardavinėti gyvenamąjį namą, neturėjo specialiųjų žinių ir nesugebėjo iš turimų dokumentų nurodyti parduodamo gyvenamojo namo ploto, tuo tarpu ieškovė, kuri yra visiškai nesusijusi su nekilnojamojo turto pardavimu ir kuri ginčo situacijoje pripažintina vartotoju, jau neva privalėjo kreiptis į viešąjį registrą bei tikrinti pardavėjo pateikiamus duomenis apie gyvenamojo namo plotą. Apie tokio tikrinimo reikalingumą nepagalvotų nė vienas vartotojas pirkėjas, todėl toks ieškovų elgesys neprieštarauja vidutinio atidaus ir rūpestingo asmens standartams.

7116.4.

72Nepagrįstas ir atsakovės atsikirtimas, neva ieškovė turėjo teisę viešajame registre gauti gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie gyvenamąjį namą. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas jai nepriklausė nuosavybės teise, tai, vadovaujantis bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento teisiniu reglamentavimu ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, VĮ Registrų centras duomenis ieškovei galėjo teikti tik esant gyvenamojo namo savininko sutikimui arba teismo leidimui.

7316.5.

74Apeliacinio skundo motyvai dėl gyvenamojo namo kainos per jo vieno kvadratinio metro kainos prizmę yra neatitinkantys tikrųjų faktinių aplinkybių, todėl ieškovei nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis atsakovė nusprendė, jog ieškovė įsigijo kitą gyvenamąjį būstą tik su daline apdaila. Naujai įsigytas būstas, ne tik kad buvo pilno baigtumo, bet pirktas su daiktais ir buitine technika.

7516.6.

76Nors sutartyje nebuvo nurodytas atsakovės įsipareigojimas įregistruoti gyvenamojo namo baigtumą, tačiau ji šį žodinį susitarimą įvykdė, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, suformuota sutarčių aiškinimo klausimu, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

7716.7.

78Atsakovės motyvai apie banko paskolos suteikimą/nesuteikimą neva priežastiniu ryšiu susijusį su ieškovės apsisprendimu pirkti gyvenamąjį namą, yra nesusiję su šalių ginču bei priežastimis, kodėl buvo atsisakyta sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

7916.8.

80Aplinkybių, dėl kurių ieškovė turėjo pagrindo nepasitikėti pardavėju ir imti matuoti patalpų plotus, kurie deklaruoti ir ieškovės paaiškinimais patvirtinti patalpas aprodančio atsakovės įgalioto asmens, atsakovė nenurodė.

8116.9.

82Atsakovė įrodymų dėl nurodytų aplinkybių apie tai, kad tiek kredito įstaigos darbuotojai, į kuriuos neva buvo kreiptasi dėl gyvenamojo namo įsigijimo finansavimo (kas yra visiškas melas), tiek turto vertintoja (kuri neturi pareigos prieš pradėdama rengti turto vertinimo ataskaitą, tikrinti jo duomenis viešajame registre, neturėdama gyvenamojo namo savininko sutikimo, o tuo tarpu turėdama jo pažadą minėtus duomenis pateikti) neva neabejotinai buvo išsitraukę išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir matė gyvenamojo namo, kurį ieškovė įsipareigojo nupirkti, nepateikia.

8316.10.

84Ieškovės pasirinkimas pasinaudoti jai civilinio proceso kodekse numatyta teise bylą vesti per advokatą jokiais būdais negali būti traktuojamas, kaip netinkamas teisės teikti paaiškinimus įgyvendinimas. Jeigu atsakovė manė, kad civilinio proceso metu buvo būtina apklausti ieškovę, turėjo procesinę galimybę prašyti jos dalyvavimą bylos nagrinėjime pripažinti būtinu, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo ir dėl to ieškovei negali kilti absoliučiai jokie neigiami padariniai.

8517.

862019 m. spalio 8 d. gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

87Teisėjų kolegija

konstatuoja:

88IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

89ir išvados

9018.

91Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9219.

93Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9420.

95Byloje sprendžiama dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo–pardavimo. Šalys skirtingai aiškina priežastis, dėl kurių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta: atsakovės vertinimu, pati ieškovė persigalvojo ir nusprendė nesudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, nes susirado kitą turtą, tuo tarpu, ieškovės įsitikinimu, jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo teisėtas dėl paaiškėjusio faktinio parduodamo gyvenamojo namo ploto.

9621.

97Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. internetiniame portale www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą 70 kv. m ploto įrengtą blokinį sublokuotą namą, esantį ( - ), su 1,2 aro žemės sklypu už 109 000,00 Eur (1 557,00 Eur / kv. m). 2018 m. liepos 16 d. šalys sudarė preliminarią sutartį (taip dokumente), kuria įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Frankas“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) parduos, o ieškovė S. P.-N. (toliau – ieškovė) pirks kotedžą ( - ). Namo ir žemės sklypo dalis parduodami už 105 000,00 Eur. 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymais ieškovė pervedė atsakovei preliminariosios sutarties 2.1.1 punkte numatytą 2 000 Eur sumą. Preliminariojoje sutartyje (2.2 ir 2.5. punktuose) numatyta – jeigu pardavėjas dėl pirkėjo kaltės neįvykdo pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, pirkėjo sumokėti rankpinigiai lieka pardavėjui, o jei pardavėjas nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų grąžinti pirkėjui sumokėtus 2 000 Eur sumą. Pažymėtina, kad preliminariojoje sutartyje nenurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. atsakovei nuosavybės teise priklausė 127/739 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), įgyti 2016 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu. Minėto gyvenamojo namo baigtumas buvo fiksuotas 61 procento, nurodyti bendras ir naudingas plotai – 64,69 kv. m, o fiksavus 100 procentų baigtumą, namo bendras ir naudingas plotai nurodyti 61,10 kv. m, gyvenamasis plotas – 47,83 kv. m. 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetiniame portale www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą 61,10 kv. m ploto įrengtą blokinį sublokuotą namą, esantį ( - ), su 1,2 aro žemės sklypu už 109 000,00 Eur (1 784,00 Eur / kv. m).

9822.

99Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

10023.

101CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

10224.

103Taigi, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant, ar atsakovė privalo grąžinti ieškovei pastarosios jai sumokėtą 2 000 Eur avansą, ar ji turi teisę 2 000 Eur avansą pasilikti, būtina nustatyti, ar kuri nors iš šalių vengė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir dėl kieno kaltės pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

10425.

105Šiuo atveju preliminarioji sutartis buvo sudaryta siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindinės sutarties sudarymo terminas preliminariojoje sutartyje nenurodytas, todėl vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytas terminas nebuvo pasibaigęs, tačiau iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog nekilnojamasis turtas, dėl kurio šalys sudarė ginčo preliminariąją sutartį, 2018 m. lapkričio 22 d. buvo parduotas kitam fiziniam asmeniui, o ieškovė 2018 m. spalio 11 d. įgijo kitą nekilnojamojo turto objektą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog abi šalys pripažino pasibaigusiu terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (CPK 187 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad buvo sumokėta preliminariojoje sutartyje įvardinta 2 000 Eur rankpinigių suma, tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, o teismų praktikoje tokios sumos laikomos avansu (CK 6.98 straipsnio 2 dalis). Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis preliminarios sutarties 2.2 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovės sumokėta 2 000 Eur suma iš esmės yra bauda už pirkėjo (ieškovės) sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą – atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas.

10626.

107Ieškovės nurodoma esminė aplinkybė dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo yra ta, kad pagal turto pardavimo skelbimą ieškovė sužinojo apie parduodamą 70 kv. m ploto blokinį sublokuotą namą už 109 000 Eur, tačiau atlikus namo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad namo plotas yra tik 61,10 kv. m. Ieškovės įsitikinimu, ji buvo suklaidinta atsakovės dėl perkamo objekto ploto, todėl pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovės teigimu, ieškovė prieš pasirašydama preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį puikiai žinojo gyvenamojo namo faktinę ir teisinę būklę, o jos atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtakotas kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl paaiškėjusio faktinio parduodamo gyvenamojo namo ploto, kuris daugiau kaip dešimtadaliu mažesnis nei buvo deklaruojama, ieškovė (pirkėja) turėjo teisinį pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nes nurodyta aplinkybė yra esminė, ši aplinkybė nebuvo akivaizdi ir pirkėja be specialisto pagalbos negalėjo to nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, grindžiamą šia aplinkybe, teismas laikė pagrįstu, todėl sprendė, jog jai negali būti taikoma atsakomybė nuostolių atlyginimo forma (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

10827.

109Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktas; kt.).

11028.

111Teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklėmis vertinant pateiktus rašytinius bylos duomenis, šalių atstovų paaiškinimus, jų visumoje, visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, remiantis logika, labiau tikėtina, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės.

11229.

113Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad analizuojant ginčo preliminariąją sutartį matyti, kad ji neinformatyvi – joje nėra jokių bent kiek tikslesnių duomenų apie ketinamą parduoti namą bei žemės sklypą – nenurodyti plotai, nepažymėta, kad parduodamas nebaigtos statybos namas ir kokio baigtumo jis bus parduodamas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino ne preliminariąją sutartį ir joje pasiektus susitarimus, bet nepagrįstai rėmėsi vien ieškovės pateikto skelbimo iš www.aruodas.lt duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė ir pirmoje nekilnojamojo turto apžiūroje dalyvavęs trečiasis asmuo A. N. savo procesiniuose dokumentuose nurodė dokumentų nematę, nes liudytojas D. U. tuomet jų neturėjo; byloje apklaustų liudytojų D. U. ir I. G. parodymus dėl nekilnojamojo turto dokumentų pateikimo ieškovei prieš pasirašant ginčo preliminariąją sutartį vertino nevienareikšmiškai dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi, bei konstatavo, kad net jei minimi dokumentai (t. y. aukščiau sprendime nurodyti nekilnojamojo turto dokumentai: registro centro pažymėjimas, kadastrinių matavimų byla, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis) buvo pateikti ieškovei, juose nebuvo duomenų apie parduodamo nekilnojamojo turto plotą – 61,10 kv. m, o su nekilnojamojo turto prekybos ar statybos verslu nesusidūrę asmenys gali ir nežinoti ar galutinai užbaigus statybą plotas didėja ar mažėja. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovės ieškinyje, dublike nurodytos aplinkybės, jog pirmą kartą apžiūrint namą jai nebuvo pateikti gyvenamojo namo dokumentai, byloje nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsnis). Faktinės bylos aplinkybės kaip labiau tikėtina leidžia vertinti situaciją, kad iki preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovė matė nekilnojamojo turto dokumentus ir žinojo arba turėjo pareigą žinoti apie gyvenamojo namo 61 procento baigtumą ir jo 64,69 kv. m naudingą plotą, nes perkamą turtą jį apžiūrėjo kelis kartus, o dokumentų nepateikimą ji akcentuoja tik pirmos apžiūros metu. Be to, ir pati ieškovė dublike nurodo, kad po pirmos apžiūros atsakovo buvo raginama sudaryti preliminariąją sutartį, tikslu jam turėti garantiją, kad pirkėjas nepersigalvos, prieš imantis visų reikiamų veiksmų tikslu įregistruoti gyvenamojo namo baigtumą.

11430.

115CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis).

11631.

117Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

11832.

119Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat pasinaudoti specialistų pagalba tam, kad išsiaiškintų sutartį.

12033.

121Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja tai, kad mažai tikėtina, jog ieškovė prieš apžiūrinėdama gyvenamąjį namą ar jo apžiūros metu, ar dar vėliau pasirašydama preliminariąją sutartį, nebūtų viešajame ir visiems prieinamame Nekilnojamojo turto registre pasitikrinusi informacijos apie gyvenamąjį namą ir kartu nebūtų mačiusi ir supratusi, kad jo naudingas plotas yra 64,69 kv. m, o statybos baigtumas 61 procentas. Viena vertus, teisėtas tokios informacijos rinkimas ir gavimas atitinka atidaus ir rūpestingo pirkėjo standartą, o, kita vertus, remiantis CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos (šalių santykiai vertintini kaip vartotojo (ieškovė) ir verslininko (atsakovė)), pareiga suteikti tokią informaciją teko atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl apytiksliai apskaičiuoto ir skelbime pateikto 70 kv. m ploto, kuriuo ji niekada ieškovei nedeklaravo, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei elementariai logikai. Atsakovei prieš 2018 m. birželio 8 d. internetiniame portale www.aruodas.lt patalpinant skelbimą apie parduodamą 70 kv. m ploto įrengtą blokinį sublokuotą namą, nereikėjo taikyti jokių metodų ir skaičiuoti parduodamo objekto ploto, nes ji pati turėjo Registrų centro pažymėjimą, kadastrinių matavimų bylą ir 2016 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo pirkimo–paravimo sutartį, kuriuose nurodyta, kad gyvenamojo namo baigtumas 61 procentas, bendras plotas 64,69 kv. m. Taigi, patalpindama skelbimą, atsakovė pateikė turimus tikrovės neatitinkančius duomenis apie gyvenamojo namo baigtumą ir jo bendrą plotą, o ieškovę toksai skelbime nurodytas pardavimo objektas sudomino.

12234.

123Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pagrindu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nekilnojamojo turto registre registruotas 100 proc. namo baigtumas, namo bendras ir naudingas plotai nurodyti 61,10 kv. m, gyvenamasis plotas – 47,83 kv. m. 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetiniame portale www.aruodas.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą 61,10 kv. m ploto įrengtą blokinį sublokuotą namą, esantį ( - ), su 1,2 aro žemės sklypu už 109 000,00 Eur (1 784,00 Eur / kv. m).

12435.

125Apibendrinat pasakytina, kad atsakovė patalpindama skelbimą, pateikė turimus tikrovės neatitinkančius duomenis apie gyvenamojo namo baigtumą ir jo bendrą plotą; ieškovė pasirašydama preliminariąją sutartį žinojo arba turėjo pareigą žinoti apie gyvenamojo namo 61 procento baigtumą ir jo 64,69 kv. m naudingą plotą; įregistravus 100 proc. namo baigtumą ir jo bendrą bei naudingą plotą 61,10 kv. m nėra pagrindo vertinti, kad toks sumažėjimas buvo esminis (61, 10 kv. m. lyginant su 64, 69 kv. m), ir visa tai lėmė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nelanksčias derybas, kurios sudarymą nei viena iš šalių nenutraukė savo iniciatyva. Akivaizdu, jog atsakovė, kurios Juridinių asmenų registre įregistruoti pagrindiniai tikslai yra paslaugų tiekimas, prekyba ir gamyba siekiant pelno (CPK 179 straipsnio 3 dalis) buvo suinteresuota kaip galima greičiau parduoti namą, todėl įregistravus namo 100 procentų baigtumą, 2018 m. rugpjūčio 14 d. internetiniame portale www.aruodas.lt vėl patalpino skelbimą apie jo pardavimą, pateikdama tikslius duomenis. Tačiau ir pati ieškovė, žinodama ketinamo pirkti namo faktinę ir teisinę būklę, nesant preliminarioje sutartyje aptartų jokių atsakovės įsipareigojimų taisyti (baigti įrengti, įregistruoti) turimą parduoti ieškovei daiktą, nesant sąlygų, kurios turėtų būti vertinamos dėl atitikties CK 6.401 straipsnyje įtvirtintai sutarčiai, pripažįstant, kad ploto pasikeitimai buvo neesminiai, o vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo negali nesuvokti, kad namo viduje pertvarų ir laiptų įrengimas mažina šio namo bendrą plotą, ir tai negalėjo būti laikoma pagrįstu pagrindu atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, prisidėjo prie to, kad preliminari sutartis nebuvo vykdoma ir savo veiksmais atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį: 2018 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė kartu su sutuoktiniu įsigijo kitą 113,66 kv. m bendro ploto būstą su žemės sklypo dalimi. Todėl labiau tikėtina, kad ne vien dėl atsakovės, o dėl abiejų šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

12636.

127Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12837.

129Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi juos pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta vien dėl atsakovės kaltės. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei turi būti grąžinama ½ dalis jos sumokėto avanso kaip atsakovės be teisėto pagrindo įgytas turtas, o kita avanso ½ dalis paliekama atsakovei už ieškovės preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovės ieškovei priteistą 2 000 Eur negrąžinto avanso sumą iki 1 000 Eur ir atitinkamai mažinant sumą, nuo kurios priteisiamos procesinės palūkanos.

13038.

131Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

13239.

133Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteisiamos avanso sumos dydį nuo 2 000 Eur iki 1 000 Eur, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteista 545 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 272,50 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirsčius jas tarp šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš šalių nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 1 343,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į advokato suteiktas teisines paslaugas, šios išlaidos neviršija jų Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3 p., 8.17 ir 8.19 punktai), yra pagrįstos, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kas sudaro 671,55 Eur, jos priteisiamos iš ieškovės atsakovei. Atlikus bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 399,05 Eur (671,55 – 272,50 = 399,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Paduodama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį ir turėjo 435,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kas sudaro 240,30 Eur ((45 + 435,60) x 50 proc. = 240,30 Eur), jos priteisiamos iš ieškovės atsakovei. Sudėjus bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės atsakovei priteisiama 639,85 Eur (399,55 + 240,30 = 639,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

134Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

135Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

136Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“, juridinio asmens kodas 303033503, buveinė ( - ), ieškovei S. P.–N., asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) negrąžinto avanso, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

137Kitą ieškinio dalį atmesti.

138Priteisti iš ieškovės S. P.–N., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frankas“, juridinio asmens kodas 303033503, buveinė ( - ), 639,85 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

139Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė S. P.-N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti... 7. 2.... 8. Ieškinyje, dublike ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. sudarė... 9. 3.... 10. Atsiliepime, triplike atsakovė UAB „Frankas“ nurodė, kad su ieškiniu... 11. 4.... 12. 2019 m. vasario 19 d. posėdžio metu, ieškovės atstovo prašymu, įtrauktas... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 8 d. internetiniame portale... 18. 7.... 19. Teismas pažymėjo, kad preliminariojoje šalių sutartyje nenurodytas... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. liepos 18 d. mokėjimo... 22. 9.... 23. Teismas sprendė, kad pagal sudarytą preliminariąją sutartį sumokėtas 2... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad preliminarioji sutartis neinformatyvi – joje nėra... 26. 11.... 27. Teismas pažymėjo, kad šalių nurodyta ginčo preliminariojoje sutartyje... 28. 12.... 29. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovė galėjo negauti iš... 30. 13.... 31. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad net jei nekilnojamojo turto dokumentai buvo pateikti... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 35. 15.... 36. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Frankas“ prašo: 1) panaikinti 2019 m.... 37. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 38. 15.1.... 39. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė prieš sudarant... 40. 15.2.... 41. Nors teismas sprendė, kad gyvenamojo namo plotas skyrėsi daugiau kaip 10... 42. 15.3.... 43. Ginčo situacija negali būti vertinama kaip tą padarė teismas, t. y.... 44. 15.4.... 45. Preliminariojoje sutartyje šalys aiškiai apsibrėžė savo susitarimo... 46. 15.5.... 47. Teismo niekuo neparemta ir savo iniciatyva padaryta išvada, kad ieškovė... 48. 15.6.... 49. Teismo padarytos išvados tarsi eliminuoja bet kokią pirkėjų pareigą būti... 50. 15.7.... 51. Teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu yra akivaizdžiai... 52. 15.8.... 53. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio ir nepasisakė apie tai, kad pati... 54. 15.9.... 55. Teismas byloje apklaustų liudytojų D. U. ir I. G. parodymus dėl... 56. 15.10.... 57. Ieškovės ir jos sutuoktinio trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose... 58. 15.11.... 59. Nei teismo argumentacija, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai... 60. 15.12.... 61. Ieškovė savo ieškiniu neįrodinėjo jokių gyvenamojo namo trūkumų, todėl... 62. 16.... 63. Ieškovė S. P.-N. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą,... 64. Nurodo šiuos argumentus:... 65. 16.1.... 66. Atsakovė nutyli, jog šalių santykiai vertintini kaip vartotojo ir... 67. 16.2.... 68. Atsakovė absoliučiai neįsigilinusi į ginčo esmę bei nurodytas aplinkybes... 69. 16.3.... 70. Atsakovės pozicija dėl, neva ieškovės nerūpestingumo, yra visiškai... 71. 16.4.... 72. Nepagrįstas ir atsakovės atsikirtimas, neva ieškovė turėjo teisę... 73. 16.5.... 74. Apeliacinio skundo motyvai dėl gyvenamojo namo kainos per jo vieno kvadratinio... 75. 16.6.... 76. Nors sutartyje nebuvo nurodytas atsakovės įsipareigojimas įregistruoti... 77. 16.7.... 78. Atsakovės motyvai apie banko paskolos suteikimą/nesuteikimą neva... 79. 16.8.... 80. Aplinkybių, dėl kurių ieškovė turėjo pagrindo nepasitikėti pardavėju ir... 81. 16.9.... 82. Atsakovė įrodymų dėl nurodytų aplinkybių apie tai, kad tiek kredito... 83. 16.10.... 84. Ieškovės pasirinkimas pasinaudoti jai civilinio proceso kodekse numatyta... 85. 17.... 86. 2019 m. spalio 8 d. gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų... 87. Teisėjų kolegija... 88. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 89. ir išvados... 90. 18.... 91. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 92. 19.... 93. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 94. 20.... 95. Byloje sprendžiama dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį... 96. 21.... 97. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais... 98. 22.... 99. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia... 100. 23.... 101. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo... 102. 24.... 103. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant, ar atsakovė privalo grąžinti... 104. 25.... 105. Šiuo atveju preliminarioji sutartis buvo sudaryta siekiant įsigyti... 106. 26.... 107. Ieškovės nurodoma esminė aplinkybė dėl pagrindinės nekilnojamojo turto... 108. 27.... 109. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 110. 28.... 111. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis įrodymų vertinimo tikėtinumo... 112. 29.... 113. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad analizuojant... 114. 30.... 115. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad... 116. 31.... 117. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 118. 32.... 119. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis,... 120. 33.... 121. Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja tai, kad mažai tikėtina, jog... 122. 34.... 123. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. Deklaracijos apie statybos... 124. 35.... 125. Apibendrinat pasakytina, kad atsakovė patalpindama skelbimą, pateikė turimus... 126. 36.... 127. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 128. 37.... 129. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos... 130. 38.... 131. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961,... 132. 39.... 133. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteisiamos avanso sumos dydį nuo... 134. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 135. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti ir jį... 136. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Frankas“,... 137. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 138. Priteisti iš ieškovės S. P.–N., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ),... 139. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....