Byla I-6817-189/2014
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

2dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

3atsakovių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Sandrai Bobinaitei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Pareiškėjas su skundu (I t. b. l. 1–8) ir patikslintu skundu (III t. b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydamas:

71) Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012-05-07 sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti Tarnybą atlikti prašomus veiksmus;

82) Priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 96165,39 Lt turtinę žalą ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

9Nurodė, kad pareiškėjas su 2012-04-10 skundu kreipėsi į Tarnybą nesutikdamas su Tarnybos 2011-05-19 raštu Nr. 2236 adresuotu Lietuvos apeliaciniam teismui. Tarnyba 2012-05-07 raštu Nr. S-1954 atsisakė panaikinti Tarnybos 2011-05-19 raštą Nr. 2236 bei atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba skundžiamu raštu atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą pažeidė esmines pareiškėjo teises gauti duomenis, reikalingus apskųsti Jungtinės Karalystės teismo 2011-04-26 sprendimui bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-30 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011. Nurodė, jog skundžiamu sprendimu Tarnyba trukdo pareiškėjui įgyvendinti įstatymo ginamus interesus civilinėse bylose ginantis nuo tėvystės pareigų pareiškėjo skolininkės dukrai S. V. bei pareiškėjo turto prievartavimo. Pažymėjo, kad minėtais veiksmais Tarnyba pareiškėjui sukėlė sunkias teisines pasekmes, todėl padarė turtinę 96095,39 Lt žalą (iš Ž. V. priteisti, tačiau Tarnybos ir S. V. globėjų ginčijami delspinigiai) bei neturtinę 60000 Lt žalą, kuri pasireiškė patirta ilgalaike įtampa, nesaugumo, pavojaus jausmu, vidiniais išgyvenimais, nepatogumais, negalėjimu naudotis savo teisėmis, pareiškėjo atžvilgiu vykdomu diskriminaciniu poveikiu, nuolatiniu skundu rašymu kenčiant stuburo skausmus ir kt. aplinkybėmis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas atsisakydamas patenkinti pareiškėjo reikalavimus pažeidė Valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat tarptautinių teisės aktų nuostatas.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

11Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimų (I t. b. l. 107–111, III t. b. l. 82–83) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

12Pažymėjo, jog laikosi nuostatos, kad pareiškėjo skundžiamas 2012-05-07 sprendimas Nr. S-1954 nėra administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. prasme, nes tai tik informacinio-paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, o ne individualus administracinis aktas. Atitinkamai šis sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės bei nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjo teisės ir pareigos. Pabrėžė, kad nėra žalos atsiradimo pagrindų.

13Dėl atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus nurodė, jog šio prašymo netenkino vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis. Pareiškėjo prašymui neatitikus ADTAĮ 5 str. 1 dalyje nurodytų pagrindų, prašymą buvo atsisakyta patenkinti.

14Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimų argumentus, prašė skundą atmesti.

15Skundas atmestinas.

16Byloje ginčas keliamas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-05-07 sprendimo Nr. S-1954 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą atlikti prašomus atlikti veiksmus, taip pat dėl Valstybės pareigos pareiškėjui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-05-23 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-751-95/2013 teisėtumą, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo V. J. skundas atsakovei Tarnybai, kartu atstovaujančiai ir Lietuvos valstybei dėl Tarnybos 2012-05-07 sprendimo Nr. S-1954, 2014-02-27 nutartimi Nr. A-442-313/2014 (II t. b. l. 179) iš esmės paneigė pirmos instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad Tarnybos 2012-05-07 sprendimas Nr. S-1954 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir tėra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos 2012-05-07 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, perdavė administracinę bylą (Nr. I-751-95/2013) pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2012-04-10 skundu (I t. b. l. 32–33) dėl Tarnybos 2011-05-19 rašto Nr. S-2236 (I t. b. l. 9), kuriuo Tarnyba kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl prašymo dėl Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo skubos tvarka, panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su nepilnametės S. V. globa kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba išnagrinėjusi 2012-04-10 skundą, 2012-05-07 sprendimu Nr. S-1954 (I t. b. l. 10) atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą, tuo pagrindu, kad Tarnyba nėra įpareigota teikti informaciją ir dokumentus apie nepilnametės S. V. globą asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui), kuris nėra jos įstatyminis atstovas. Priimdama sprendimą Tarnyba vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. 5 dalimi bei atkreipė dėmesį į ADTAĮ nuostatas reglamentuojančias tokių duomenų pateikimą. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu, su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą.

19Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014-02-27 nutartimi Nr. A-442-313/2014 konstatavus Tarnybos 2012-05-07 sprendimo Nr. S-1954 atitikimą administraciniam aktui, be kita ko, sukeliančiam pareiškėjui teisines pasekmes (teismas konstatavo, kad Tarnybai atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Tarnybos 2011-05-19 rašto Nr. S-2236 panaikinimo ir atsisakius pateikti prašomą informaciją bei dokumentus susijusius su nepilnamečio asmens globa, tarp pareiškėjo ir Tarnybos susiklostė teisiniai santykiai, todėl pareiškėjas manydamas, kad šiuo atsisakymu pažeidžiamos jo teisės, turi teisę kreiptis į teismą), šiuo pagrindu iš esmės paneigiami Tarnybos argumentai dėl 2012-05-07 sprendimo Nr. S-1954 neatitikimo administraciniam aktui VAĮ 8 straipsnio prasme ir šio sprendimo nepriskyrimo individualiam administraciniam aktui, todėl plačiau apie nepasisakoma. Nagrinėjamu atveju bus nagrinėjamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

20Asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir TGIVSIĮ). Šis įstatymas taip pat nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims (TGIVSIĮ 1 str. 1 d.). Šis įstatymas suteikia asmenims sąlygas gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (TGIVSIĮ 1 str. 2 d.). Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (TGIVSIĮ 3 str. 1 d.). TGIVSIĮ 1 str. 3 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2010-07-01) įtvirtinti atvejai, kada šis įstatymas, išskyrus 7 str. nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas. Šio straipsnio 3 d. 7 punkte nustatyta, kad TGIVSIĮ nuostatos netaikomos, kai prašomos pateikti informacijos teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. TGIVSIĮ 15 str. 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jei pareiškėjas prašo informacijos, kurios tam tikra dalis priklauso informacijai, nustatytai šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose, teikiama tik ta informacijos dalis, kuri nėra nustatyta šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1–8 punktuose. Fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taip pat reglamentuoja ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 punkte taip pat nustatyta, kas nagrinėjant asmenų prašymus, šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai.

21Iš pareiškėjo 2012-04-10 skundo turinio matyti, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi prašydamas panaikinti Tarnybos 2011-05-19 raštą Nr. S-2236, apie jo panaikinimą informuoti Lietuvos apeliacinį teismą bei, kaip skundo pagrindą nurodydamas Tarnybos 2011-05-19 rašto Nr. S-2236, pareiškėjo teigimu, nepagrįstus argumentus, 2012-04-10 skundu reikalavo Tarnybos suteikti informaciją susijusią su nepilnametės S. V. asmeniu ir globa. Pareiškėjas Tarnybos reikalavo pagrįsti Apeliaciniam teismui suteiktos informacijos teisingumą, atlikti tyrimą dėl Jungtinės Karalystės teismo 2011-04-26 sprendimo nepripažintinumo ir neleistinumo vykdyti Lietuvos Respublikoje, atlikti tyrimą dėl nepilnametės S. V. gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos institucijos tinkamai nevykdytos globos priežiūros ir kt. (skundo dalyko 1–6 punktai), reikalavo pateikti dokumentus patvirtinančius įrašus apie nepilnametės S. V. tėvus, S. V. gimimo įrašus, įrašus liečiančius S. V. pilietybę, pateikti S. V. gimimo liudijimo nuorašą bei kitus su nepilnametės asmeniu susijusius dokumentus (skundo dalyko 7 punktas), taip pat reikalavo pranešti motyvus, kuriais S. V. globa suteikta būtent seneliams, kokiais argumentais seneliai prašė globos, kokius dokumentus seneliai pateikė dėl pajėgumo suteikti nepilnametei S. V. globą (skundo dalyko 8 punktas) bei taip pat pateikė kitus prašymus (skundo dalyko 9–15 punktai). Iš skunde dėstomų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų suteikta informacija bei pateikti atitinkami dokumentai išskirtinai susiję su nepilnametės S. V. asmeniu ir jos globos aplinkybėmis.

22Fizinių asmens duomenų apsaugą, jos tvarką, taip pat juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis reglamentuoja Lietuvos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ). Šis įstatymas taip pat reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita (ADTAĮ 1 str. 2 dalis). Šios įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 str. 1 dalis). Asmens duomenys pagal šį įstatymą, tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (ADTAĮ 2 str. 1 d.). Duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (ADTAĮ 2 str. 4 d.). Taigi pareiškėjo reikalavimus pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su nepilnametės S. V. asmeniu (su jos globa) vertinant paminėtų nuostatų apimtyje, galima teigti, kad pareiškėjas prašė pateikti tą informaciją ir tuos duomenis, kurie ADTAĮ prasme yra laikytini saugotinais asmens duomenimis. Kaip jau minėta, būtent ADTAĮ nuostatomis yra reglamentuojama fizinių asmenų duomenų apsauga ir šių asmenų, kaip duomenų subjektų, teisių apsauga. Todėl sprendžiant šį ginčą, turėtų būti taikytinos šio įstatymo nuostatos. Minėta, jog TGIVSIĮ ir Taisyklių nuostatos netaikomos tuo atveju, kai prašomos pateikti informacijos teikimą reglamentuoja kiti įstatymai.

23ADTAĮ 5 str. 1 d. įtvirtinti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, iš kurių esant bent vienam, asmens duomenys gali būti tvarkomi (nagrinėjamu atveju teikiami). Asmens duomenys gali būti tvarkomi jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

24Minėta, jog pareiškėjas 2012-04-10 skunde Tarnybai išdėstė prieštaravimus susijusius su Tarnybos Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų argumentų neteisingumu, nurodė kitus prieštaraujančius argumentus dėl Tarnybos veiksmų susijusių su nepilnametės S. V. globa, prašė ištirti, pateikti paaiškinimus, dokumentaciją bei kitą informaciją susijusią su nepilnametės asmeniu ir globa. Įvertinus skundo turinį, darytina išvada, kad šis skundas, kuriame prašoma pateikti informaciją ir dokumentus, nelaikytinas adekvačiu duomenų gavėjo prašymui ADTAĮ 6 straipsnio prasme. Pareiškėjas 2012-04-10 skunde nenurodė asmens, apie kurį prašo duomenų naudojimo tikslo ir duomenų teikimo bei gavimo teisinio pagrindo, taip pat nėra aiškiai išdėstyta ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Tik iš skundo turinio ir pateiktos medžiagos visumos matyti, kad reikalaujama gauti informacija ir duomenys pareiškėjui reikalingi sprendžiant turtinio pobūdžio ginčus teisėsaugos institucijose ir teismuose. Pažymėtina, jog pareiškėjas reikšdamas reikalavimus nepateikė ir nenurodė nei vieno ADTAĮ 5 str. 1 d. įtvirtinto asmens duomenų teisėtų tvarkymo kriterijų, iš kurių esant bent vienam, asmens duomenys galėtų būti tvarkomi (nagrinėjamu atveju teikiami). Pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismo posėdžio metu nepateikė nepilnamečio asmens globėjų sutikimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad pats pareiškėjas būtų įpareigotas tvarkyti nepilnametės S. V. asmens duomenis; iš skundo turinio negalima teigti, šių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir jokie įrodymai, kad pareiškėjas siektų apsaugoti duomenų subjekto (S. V.) esminius interesus; pareiškėjas nepateikė įrodymų apie jam suteiktus oficialius įgaliojimus, kurių pagrindu pastarajam galėtų būti teikiami asmens duomenys; pareiškėjas nepateikė įrodymu, o iš skundo turinio tokių išvadų taip pat negalima daryti, kad duomenų subjekto (S. V.) interesai šiuo atveju nėra svarbesni už pareiškėjo interesus, pareiškėjui sprendžiant turtinio pobūdžio ginčus.

25Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Tarnyba pareiškėjo skundą ir jame išdėstytus reikalavimus įvertinusi Civilinio kodekso ir ADTAĮ nuostatų apimtyje, pagrįstai 2012-05-07 sprendimu Nr. S-1954 jų netenkino. Todėl naikinti Tarnybos 2012-05-07 sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo Tarnybą suteikti prašomą informaciją ir įpareigoti išduoti dokumentus išvardintus patikslinto skundo 3–13, 15 punktuose (III t. b. l. 2–4). Patikslinto skundo 14 punkto reikalavimas įvykdytas (prašomi pateikti nuostatai pareiškėjui pateikti su 2012-05-07 raštu). Dėl pareiškėjo teismui ir Tarnybai pareikštų 1 ir 2 reikalavimų išspręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-07 nutartimi (Tarnybos 2011-05-19 raštas Nr. S-2236 nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas, I t. b. l. 90–94).

26Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą ir dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

27Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK. 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Kaip jau minėta, reiškiant reikalavimą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 ir 6.270 straipsnių prasme.

28Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

29Nustatyta, kad Tarnybos veiksmai, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo 2012-04-10 skundas su jame išdėstytais reikalavimais, nagrinėjamo ginčo kontekste, nelaikytini neteisėtais. Tuo tarpu, kaip jau minėta, neteisėtų veiksmų CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atlaidžiai ir rūpestingai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta, Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, skundą su pateiktais reikalavimais pagrįstai įvertino asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų apimtyje, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų), nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 str., o, kaip jau minėta, nesant vienos iš sąlygų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Ginčo atveju, pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų.

30Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, skundo, patikslinto skundo ir atsakovės atsiliepimų argumentus, taip pat nustačius, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimu tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

31Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

32Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

33Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjui V. J.,... 3. atsakovių Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Pareiškėjas su skundu (I t. b. l. 1–8) ir patikslintu skundu (III t. b. l.... 7. 1) Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie... 8. 2) Priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 96165,39 Lt turtinę... 9. Nurodė, kad pareiškėjas su 2012-04-10 skundu kreipėsi į Tarnybą... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė... 11. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir... 12. Pažymėjo, jog laikosi nuostatos, kad pareiškėjo skundžiamas 2012-05-07... 13. Dėl atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus nurodė, jog šio... 14. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimų argumentus, prašė... 15. Skundas atmestinas.... 16. Byloje ginčas keliamas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas... 18. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2012-04-10 skundu (I t. b. l.... 19. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014-02-27... 20. Asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų... 21. Iš pareiškėjo 2012-04-10 skundo turinio matyti, kad pareiškėjas į... 22. Fizinių asmens duomenų apsaugą, jos tvarką, taip pat juridinių ir fizinių... 23. ADTAĮ 5 str. 1 d. įtvirtinti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai,... 24. Minėta, jog pareiškėjas 2012-04-10 skunde Tarnybai išdėstė... 25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Tarnyba... 26. Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą ir dėl turtinės ir neturtinės... 27. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas... 28. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Pagal savo pobūdį –... 29. Nustatyta, kad Tarnybos veiksmai, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo... 30. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, skundo, patikslinto skundo ir... 31. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 32. Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.... 33. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...