Byla 2S-678-278/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens N. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1950-550/2010 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžio apribojimo, atsakovės L. S. ieškinį D. K. dėl mažametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą,

Nustatė

5ieškovas D. K. 2008-12-22 kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-33-55/2008 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl dukters D. K., gim. 2004-02-19, gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, taip pat dėl atsakovės L. S. dalyvavimo dukters auklėjime ir bendravimo su ja tvarkos. Nurodė, kad pagal taikos sutartį atsakovė bendrauja su dukterimi, pasiima ją į savo gyvenamą vietą, tačiau grįžusi iš viešnagės pas motiną 2008 m. lapkričio 21d.-23 d., dukra papasakojo apie motinos ir pas ją ateinančių vyrų elgesį su ja. Nurodė, kad 2008-11-30 jis kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dukters tvirkinimo. Pareiškimo pagrindu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. dėl mažamečio asmens tvirkinimo. Prašė teismą laikinai apriboti atsakovės L. S. motinos valdžią dukters D. K., gim. 2004-02-19, atžvilgiu kol vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 ir iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

6Ieškovė L. S. 2009-12-23 ieškiniu nurodė, kad dukters tėvo D. K. gyvenamoji vieta nežinoma, jis slapstosi, nes yra įtariamas dviejų asmenų nužudymu, todėl nesirūpina dukra. Nurodė, kad ji gali tinkamai pasirūpinti dukra ir prašė teismą nustatyti nuolatinę dukters D. K. gyvenamąją vietą su ja.

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-04-12 nutartimi civilines bylas dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sujungė. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje D. K. mirė.

8Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi civilinės bylos dalį pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo nutraukė. Atsakovu civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį dėl jos mažametės dukros D. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina teismas įtraukė vaiko globėją N. V.. Teismas konstatavo, jog vieno iš tėvų, manančio, jog kitas netinkamai įgyvendina tėvų valdžią ar ja piktnaudžiauja, teisė kreiptis į teismą, kad būtų apribota tėvų valdžia antrajam, yra asmeninio pobūdžio, išvestina iš tėvų teisės ir pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jų sveikata ir saugumu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, t.y. neatskiriamai susijusi su tėvo asmeniu, todėl negali pereiti kitiems asmenims paveldėjimo keliu. Nurodė, kad CK 3.182 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti ir kiti subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Tokia teisė yra suteikta ir vaiko artimiesiems giminaičiams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui ar vaiko globėjui (rūpintojui). Teismas darė išvadą, kad įstatyme išvardinti asmenys savo subjektine procesine teise kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo disponuoja savarankiškai, o nepareiškę ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo su pradiniu ieškovu, jie vėliau gali pareikšti prašymą dėl jų įtraukimo į procesą bendraieškiais, taip pat gali savarankiškai pareikšti ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, tačiau pradinio ieškovo procesinių teisių pagal pareikštą reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo neperima. Nurodė, kad byloje teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu įtraukta mažametės D. K. laikinoji globėja N. V., nepareiškė savarankiško reikalavimo laikinai apriboti L. S. motinos valdžią. Teismas konstatavo, jog nepilnametės D. K. artimieji giminaičiai - seneliai iš tėvo pusės L. K. ir V. A. K. šią teisę realizavo pareikšdami ieškinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei L. S., paduodami ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad mirusio ieškovo D. K. nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas pagal pareikštą reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo negalimas, kas sudaro pagrindą civilinę bylą dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo nutraukti (CPK 293 str. 7 p.). Nurodė, kad L. S. ieškinyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovu nurodytas tėvas D. K., pas kurį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-19 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties pagrindu buvo nustatyta D. K. gyvenamoji vieta. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-10-08 įsakymu Nr. A-3833 likusiai be tėvų globos D. K. nustatyta laikina globa, nuo 2009-10-05 globos vieta VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės filialo Vaiko raidos centre, Vytauto g. 15, Vilniuje, o 2009-10-12 įsakymu Nr. A-3880, įsakymas Nr. A-3833 pakeistas ir nuo 2009-10-12 D. K. globėja skirta N. V., nustatant globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į L. S. pareikšto reikalavimo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo pobūdį, į įstatymo tėvams suteiktą pirmumo teisę auginti ir auklėti vaiką, lyginant su kitais asmenimis, į byloje nustatytą aplinkybę, jog šiuo metu nepilnametei D. K. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja yra paskirta N. V., su kuria mergaitė gyvena, į tai, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, susijusiais su nepilnamečiais vaikais, turi būti aktyvus, teismas darė išvadą, kad atsakovu pagal L. S. pareikštą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti traukiama vaiko globėja N. V. (CK 3.3. str., 3.165 str. 1 d., CPK 45 str., 376 str.).

9Atskiruoju skundu tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. V. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos dalis pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo nutraukta ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas privalėjo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi, kurioje nurodyta, jog mirus D. K., yra galimas procesinių teisių perėmimas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvų valdžios apribojimo. Nurodo, jog CK 3.182 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš vaiko tėvų - artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Teigia, jog priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, jai, kaip D. K. globėjai, nereikia kreiptis su ieškiniu atskirai, nes ji gina mažametės interesus, todėl gali perimti ne tik mažametės tėvo pareigas, bet ir teises, t.y., reikalavimą apriboti L. S. motinos valdžią. Nurodo, kad teismas privalėjo ginti viešąjį interesą ir byloje mažametės tėvą, ieškovą D. K., pakeisti mažametės globėja, ginančia ne savo, bet savo brolio D. K. mažametės dukros interesus.

10Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. S. prašo nutartį palikti nepakeistą, o trečiojo asmens N. V. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog mirusio ieškovo D. K. nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas pagal pareikštą reikalavimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo negalimas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad civilinės bylos nutraukimas dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo nepažeis nepilnametės D. K. teisių ir interesų, nes D. K. reikalavimui tapatus reikalavimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo yra pareikštas Panevėžio miesto apylinkės teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. 2-5017-837/2010, pagal ieškovų L. K. ir V.A. K. ieškinį L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas atskirojo skundo ribų ir nenustatęs absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos nutarties dalies nepasisako (CPK 338 str.).

13Byloje nustatyta, kad ieškovas D. K., pareiškęs ieškinį atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje mirė. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas D. K. mirė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.

14Iš ieškinio matyti, kad mažametės D. K. tėvas, ieškovas D. K., prašė teismą laikinai apriboti dukters motinos L. S. teises kol vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 ir iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nurodydamas jog Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str. dėl mažamečio asmens tvirkinimo. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.156, 3.165 straipsnio nuostatos nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios - jie abu turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus. Tėvų teisių ir pareigų ypatybė yra ta, kad įstatyme išvardintos tėvų veiksmų vaikų atžvilgiu kryptys yra jų teisės, kita vertus, tai yra ir jų pareigos. Kaip minėta, atlikdami savo pareigas tėvai turi pirmumo teisę, palyginti su kitais asmenimis, kas reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali pasirūpinti vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Nustačius jog tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, gali būti taikomas laikinas ar nuolatinis tėvų valdžios ribojimas. Ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo ieškovas D. K. siekė apriboti dukters bendravimą su motina, nurodydamas teismui, kad L. S. elgesys yra amoralus, daro neigiamą, žalingą įtaką dukrai. Šis D. K. siekis, nors ir ginant vaiko interesus, yra asmeninio pobūdžio ir negali būti paveldimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vieno iš tėvų, manančio, jog kitas netinkamai įgyvendina tėvų valdžią ar ja piktnaudžiauja, teisė kreiptis į teismą, kad būtų apribota tėvų valdžia antrajam, yra asmeninio pobūdžio, išvestina iš tėvų teisės ir pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, saugumu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, t.y., neatskiriamai susijusi su tėvo asmeniu, todėl negali pereiti kitiems asmenims paveldėjimo keliu, o nagrinėjamoje byloje yra negalimas procesinių teisių perėmimas. Kolegija sutinka su šia išvada ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo nutraukė, nes pagal pareikštą D. K. reikalavimą negalimas nei materialiųjų, nei procesinių teisių perėmimas.

15CK 3.182 straipsnio 2 dalis įvardija asmenis turinčius teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Minėto teisės norma nustato, jog, be vieno iš tėvų, tokią teisę turi vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 įsakymu D. K. yra paskirta laikina globa ir nuo 2009-10-12 jos globėja paskirta N. V., kuri į bylą yra įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (12 t., b.l. 126-127, 13 t., b.l. 108, 14 t., b.l. 17-22). N. V. pagrįstai nurodo, kad ji, kaip vaiko globėja, yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir privalo ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, tačiau nagrinėjamoje byloje ji nebuvo padavusi ieškinio dėl motinos valdžios apribojimo, todėl, manydama, kad L. S., kaip motina netinkamai vykdo savo pareigas D. K. atžvilgiu, turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, kaip globėja (CK 3. 272 str. 1d.). Apeliantės teiginys, kad jai nereikia pareikšti savarankiškio reikalavimo, nes atstovauja mažametę ir gina jos interesus kaip globėja, vertintinas kritiškai, nes asmens įstojimas į bylą su savarankiškais reikalavimais yra galimas tik pateikiant motyvuotą prašymą, konkrečiu atveju ieškinį (CPK 46 str.). N. V. teiginys, kad teismas, nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus, negynė viešo intereso, šiuo atveju mažamečio vaiko interesų, atmestinas, nes teismas neturi pareigos veikti už ieškovą, kadangi tik ieškovas turi teisę pareikšti teismui ieškinį, tačiau teismas turi pareigą apie nustatytus pažeidimus informuoti viešąjį interesą ginantį asmenį - prokurorą ar valstybės vaiko teisių apsaugos institucijas (CPK 5 str. 2 d., 299 str.). Kadangi nagrinėjamoje byloje dalyvavo vaikų teisių apsaugos tarnybos, vaiko globėja, be to, bylai esant rezonansine, esama situacija, priėmus nutartį tapo žinoma ne tik minėtoms institucijoms, bet ir visuomenei, todėl papildomai informuoti apie atsiradusią teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo CK 3.182 str. 2 d. nurodytiems asmenims, teismui nebuvo pagrindo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo jau 2010-06-07 Panevėžio miesto apylinkės teismui buvo pareiškę ir D. K. seneliai L. K. ir V. A. K. (civilinė byla Nr. 2-5017-837/2010, 15 t., b.l. 149-150). Kadangi N. V. nenurodo kokiu konkrečiai šioje byloje būdu teismas turėjo ginti viešąjį interesą, kolegija plačiau dėl teismo teisių ir pareigų šiuo klausimu nepasisako.

16Konstatavus, jog tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų turi teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl laikino motinos valdžios apribojimo, dėl kitų atskirojo skundo motyvų kolegija nepasisako.

17Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 15 t., b.l. 148).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Priteisti iš N. V. (a.k. ( - ) 15 Lt (penkiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie... 5. ieškovas D. K. 2008-12-22 kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su... 6. Ieškovė L. S. 2009-12-23 ieškiniu nurodė, kad dukters tėvo D. K.... 7. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-04-12 nutartimi civilines bylas dėl... 8. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi civilinės... 9. Atskiruoju skundu tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų... 10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. S. prašo nutartį palikti... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. K., pareiškęs ieškinį atsakovei L. S.... 14. Iš ieškinio matyti, kad mažametės D. K. tėvas, ieškovas D. K., prašė... 15. CK 3.182 straipsnio 2 dalis įvardija asmenis turinčius teisę kreiptis į... 16. Konstatavus, jog tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų turi teisę... 17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai,... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 19. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį palikti... 20. Priteisti iš N. V. (a.k. ( - ) 15 Lt (penkiolika Lt) bylinėjimosi išlaidų...