Byla 2A-2028-577/2016
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės A. B. priešieškinį ieškovei J. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė 1) atidalinti su atsakove A. B. ieškovei J. P. priklausančią ½ nuosavybės teisės dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), turinčio 60,14 kv.m. ploto, adresu ( - ), pažymėjimas kadastrinių matavimų bylos plane 1A1m, su šią dalį sudarančiomis patalpomis: 2-1 (3,14 kv.m.); 2-2 (10,03 kv.m.); 2-3 (8,63 kv.m.); 2-4 (7,34 kv.m.), iš viso: 29,14 kv.m. pagal 2014-04-09 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos T2 kadastro duomenis ir rūsiu po pastatu - gyvenamuoju namu - pažymėtu kadastrinių matavimų bylos plane 1A1m, unikalus Nr. ( - ), turinčio pagal techninės inventorizacijos 1999-07-21 duomenis: 32,29 kv.m., suformuojant iš jų savarankišką nekilnojamojo turto objektą-butą Nr. 2, adresu ( - ), pripažįstant J. P. asmeninės nuosavybės teises į šias patalpas; 2) pripažinti nekilnojamojo turto objektą-statinį - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), bendro naudojimo objektu, paliekant šį nekilnojamojo turto objektą valdyti J. P. ir A. B. lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios nuosavybės teisėmis; 3) įpareigoti atsakovę A. B. savo lėšomis ir savo sąskaita nugriauti savavališkai pastatytą priestatą 2a1m, sutvarkyti statybvietę ir atstatyti gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), būklę, buvusią iki savavališkos statybos pradžios, tuo pačiu užtikrinti pagrindinio nekilnojamojo daikto-gyvenamojo namo - naudojimą pagal jo tikslinę paskirtį-gyvenamąją; 4) pripažinti ieškovei J. P. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal AB „Vilniaus vandenys“ 2013-07-04 prisijungimo sąlygas Nr. 13/921 parengtą techninį projektą ir atlikti statybos darbus - pakloti vandentiekio įvadą gyvenamajam namui, adresu ( - ), be atsakovės A. B. sutikimo; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios gyvenamajame name, galimas natūra, nepadarius žalos pagrindiniam daiktui, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus – du butus.
    2. Ieškovė nurodo, kad 16,74 kv.m. ploto priestatą 2a1m atsakovė pastatė savavališkai, be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Ieškovės nuomone, ankstesnio bendraturčio išduotas sutikimas nepaneigia atsakovės pareigos, įgyvendinant statytojo teises, laikytis įstatymų. Priestatas nesiderina su gyvenamojo namo eksterjeru ir architektūra, kelia realią grėsmę gyvenamojo namo pagrindinėms konstrukcijoms, stovi ant skardžio prie Vilnelės upės, pamatuose yra atsiradę plyšiai, todėl priestatas gali deformuotis, sukeldamas gyvenamojo namo deformacijas. Be to, neteisėtai pastatytų statinių buvimas gali nepagrįstai apriboti ieškovės teises siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią ( - ). Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą priestatą vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 str. 6 d.
    3. Ieškovės teigimu, lauko tualetas yra gyvenamojo namo priklausinys, dėl savo specifinės paskirties nedalintinas, todėl paliekamas ginčo šalių bendram naudojimui.
    4. Taip pat ieškovė nurodė, jog AB „Vilniaus vandenys“ 2013-07-04 išdavė vandens tiekimui ir nuotekoms prisijungimo sąlygas Nr. 13921, ieškovė parengė techninį projektą, tačiau atsakovė nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą į ieškovės naudojamas patalpas įvesti vandentiekį ir nuotekas. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduotas tik pateikus kito bendraturčio sutikimą, ieškovė prašo pripažinti ieškovei teisę būti statytoju be atsakovės sutikimo.
        1. Atsakovė A. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti 60,14 kv.m. (po kadastrinio permatavimo 61,68 kv.m.) gyvenamojo namo pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), patalpas, priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ atsakovei A. B. ir J. P. ir nustatyti atskirus turtinius vienetus: pripažinti atsakovei A. B. asmeninę nuosavybę į patalpas pagal MB „Matininkų darbai“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr. 1, pažymėtas: 1-1 koridorius – 5,64 kv.m., 1-2 virtuvė – 9,25 kv.m., 1-4 kambarys – 7,45 kv.m.; 1-5 kambarys - 0,20 kv.m., - viso 32,54 kv.m., lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); pripažinti ieškovei J. P. asmeninę nuosavybės teisę į patalpas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr. 2, pažymėtas: 2-1 tambūras – 3,14 kv.m., 2-2 koridorius-virtuvė - 10,03 kv.m.; 2-3 kambarys - 8,63 kv.m.; 2-4 kambarys-7,34 kv.m. - viso 29,14 kv.m.; rūsį, kurio bendras plotas – 32,29 kv.m.; 2) pripažinti atsakovės A. B. asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį - priestatą 2a1/m, MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr.1, pažymėtą indeksu 1-3 (kambarys-16,74 kv.m.); 3) priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42.1. Atsakovė nurodė, jog dėl faktiškai naudojamų gyvenamųjų patalpų naudojimo ir nustatymo asmenine nuosavybe ginčo nėra, tačiau nesutiko, kad lauko tualetas nuosavybės teise priklausytų abiem bendrasavininkėms. Pasak atsakovės, šiuo statiniu ieškovė nesinaudoja, ji turi pasistačiusi kitą lauko tualetą, kurį turi įsiteisinti. Prie ginčo statinio remonto ir priežiūros ieškovė neprisidėjo, jis stovi atsakovės gyvenamojo namo ir naudojimo žemės sklypo pusėje, todėl mano, jog turi būti priteistas atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Atsakovės teigimu, 32,29 kv.m. ploto rūsys turi būti priteistas ieškovei kaip kompensacinis mechanizmas už atsakovei liekančios 3,4 kv.m. didesnės gyvenamojo ploto dalies ir lauko tualeto priteisimą.

    1. Kadangi atsakovė priestatą 2a1/m įrengė savo lėšomis, turėdama bendraturtės L.-T. Š. notariškai patvirtintą sutikimą, vadovaudamasi CK 4.77 str. 1 d., atsakovė priešieškiniu reikalauja pripažinti jos turtinę teisę į didesnę bendrą daikto dalį - priestatą 2a1/m, kurio plotas 16,74 kv.m.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai - atidalino 60,14 kv.m. (po kadastrinio permatavimo 61,68 kv.m.) gyvenamojo namo pastate unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), patalpas, priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ atsakovei A. B. ir J. P. ir nustatė atskirus turtinius vienetus: - pripažino atsakovei A. B. asmeninę nuosavybę į patalpas pagal MB „Matininkų darbai“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr.1, pažymėtas: 1-1 koridorius -5,64 kv.m., 1-2 virtuvė - 9,25 kv.m., 1-4 kambarys – 7,45 kv.m.; 1-5 kambarys - 0,20 kv.m., -viso 32,54 kv.m., lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); - pripažino ieškovei J. P. asmeninę nuosavybės teisę į patalpas pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą bei planą Nr. 2, pažymėtas: 2-1 tambūras - 3,14 kv.m., 2-2 koridorius-virtuvė – 10,03 kv.m.; 2-3 kambarys - 8,63 kv.m.; 2-4 kambarys - 7,34 kv.m.- viso 29,14 kv.m.; rūsį, kurio bendras plotas - 32,29 kv.m. Taip pat teismas pripažino atsakovės A. B. asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį - priestatą 2a1/m MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr. 1, pažymėtą indeksu 1-3 (kambarys – 16,74 kv.m.). Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės J. P. atsakovei A. B. 1158,82 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 9,95 Eur pašto išlaidų valstybei, o iš atsakovės A. B. - 3,31 Eur pašto išlaidų valstybei.

53.1. Teismas nustatęs, kad tarp bendrasavininkių yra susiformavę naudojimosi gyvenamuoju namu faktiniai santykiai, ir kad dėl šio turto ginčo nėra, reikalavimus dėl gyvenamųjų patalpų atsidalinimo tenkino. Taip pat nesant ginčo tarp šalių dėl rūsio, šią patalpą teismas priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

63.2.

7Nustatęs, kad ieškovė tualetu, unikalus Nr. ( - ), nesinaudoja, be to, jos gyvenamojo namo dalies ir naudojamo žemės sklypo dalies pusėje, yra kitas lauko tualetas, teismas padarė išvadą, jog netikslinga ginčo lauko tualetą pripažinti bendrąja daline ieškovės ir atsakovės nuosavybe, ir atsakovės reikalavimą minėtą lauko tualetą priteisti jai nuosavybės teise tenkino. Teismas rūsio priteisimą ieškovei vertino kaip kompensacinį mechanizmą už realiai atsakovei liekančios 3,4 kv.m. didesnės gyvenamojo ploto dalies ir lauko tualeto priteisimą.

83.3. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti priestatą 2a1m teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, ieškovės argumentus bei jos teiktas specialisto išvadas dėl šio statinio keliamo pavojaus gyvenamajam pastatui 1A1/m, paneigia byloje atlikta statinio 2a1m techninė teismo ekspertizė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė iš buvusios bendrasavininkės buvo gavusi sutikimą pristatyti gyvenamąjį kambarį prie savo namo dalies ir atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją. Teismas įvertino institucijų išvadas, kuriose nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo statinys pastatytas saugomoje ar kultūros paveldo teritorijoje, todėl suformavus sklypą, įmanomas šio statinio įteisinimas. Kadangi administracinėje byloje Nr. A-2446-552-2016 J. P. pareiškimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmestas, ieškovės argumentą, kad statinys trukdys jai atkurti nuosavybės teises į žemę, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

93.4. Vadovaudamasis CK 4.77 straipsnio 1 dalimi bei įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė nereiškia turtinio reikalavimo į ginčo į priestatą, pripažino, kad priestatas pastatytas iš atsakovės lėšų, tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį - priestatą 2a1/m.

103.5. Kadangi ieškovė, pareiškusi reikalavimą pripažinti jai teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal AB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. liepos 4 d. prisijungimo sąlygas Nr. 13/921 parengtą techninį projektą ir atlikti statybos be atsakovės sutikimo, darbų atlikimo projekto į bylą nepateikė, teismas sutikdamas su atsakovės argumentais, jog ieškovė, nepateikusi vandentiekio ir nuotekų įrengimo gyvenamajam namui projekto, neparuošė šio reikalavimo išspręsti iš esmės, šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

114.

12Ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui arba priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

134.1 Teismas nepagrįstai pripažino atsakovei asmeninę turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį, t.y. priestatą 2a1/m, ir atmetė ieškovės reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti minėtą priestatą; neišaiškino, kokios asmeninės turtinės teisės pripažinimo siekė atsakovė, netinkamai taikė CK 4.77 straipsnio 1 dalį ir pažeidė CK 1.112 straipsnį, nustatantį turtinių teisių apibrėžimą. Vadovaudamasi CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad atsakovei negali būti pripažinta subjektinė turtinė teisė naudotis savavališkai pastatytu ginčo statiniu. Pažymi, jog įrodinėjo, kad su buvusia savininke atsakovai derino tik priestato dalies 1a1ž (pagal 1997 m. inventorizacijos duomenis - a1m) praplėtimą, o ginčo priestato 2a1m iki 1991 m. nebuvo. L.-T. Š. sutikime nenurodyta, kad jis duodamas rekonstruoti priestatą 2a1m. Pažymėjo, kad atsakovei, išskyrus ūkinį pastatą 3J1m, jokie kiti ūkio paskirties pastatai (4J1m, 2a1m) nepriklausė.

144.2. Aplinkybė, jog ginčo priestatas atitinka keliamus techninio atsparumo ir patvarumo reikalavimus bei nekelia grėsmės pagrindiniam statiniui, nepaneigia šio statinio nelegitimumo. Pažymi, kad specialisto M. M. ir teismo eksperto V. Br. E. nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė, tačiau teismas atmetė ieškovės prašymą apklausti ekspertą teismo posėdyje, apribojo ieškovės teisę įrodinėti, neištyrė visų svarbių ir reikšmingų bylai aplinkybių.

154.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2014-12-30 rašto, kuriame nurodyta, jog jokia statyba ar rekonstrukcija negalima. Yra tikimybė, kad savavališkos statybos įteisinimas bus negalimas, tačiau teismas įteisino savavališkos statybos padarinius.

164.4. Teismo sprendimo argumentas dėl pareigų perėjimo paveldėjimo būdu teisiškai nepagrįstas, nes: pagal CK 1.63 str. 3 d. iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui, o kitiems asmenims gali atsirasti tik įstatymų nustatytais atvejais arba laisva valia prisiėmus tokias pareigas (CK 1.63 str. 4 d.). Mirus sutikimą davusiam asmeniui prievolė vadovaujantis CK 6.124 str. 1 d. pasibaigia. Apeliantė teigia, jog ieškinio pareiškimas ir savavališkos statybos padarinių ginčijimas reiškia atsisakymą prisiimti bet kokias L. - T. Š. iš vienašalio sandorio (sutikimo) kilusias pareigas. Be to, pagal CK 5.1 str. turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, nepaveldimos. Mano, jog atsakovei priklauso teisės tik į panaudotas statybines medžiagas.

174.5. Tenkindamas atsakovės priešieškinį, teismas neargumentavo, kodėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patenkinamas iš dalies, nemotyvavo, kodėl nesivadovavo 2014-04-11 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis.

184.6. Teismo motyvai pripažinti kiemo statinį-tualetą asmenine A. B. nuosavybe yra nepagrįsti. Aplinkybė, jog prie gyvenamojo namo yra du lauko tualetai, neatitinka kadastrinių matavimų duomenų, žemės sklypo bei topografinio plano, ir nesudaro pagrindo ieškovės nuosavybės teisių praradimui. Lauko tualetas po namo atidalijimo ir toliau tarnaus pagrindiniam daiktui kaip jo priklausinys, todėl negali būti atidalijimo objektu.

194.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 1/2 dalis namo rūsio priklauso atsakovei; be to, rūsys yra po butu Nr. 2, kuriuo naudojasi J. P..

204.8. Teismo motyvas, jog ieškovė neįrodė reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pakloti vandentiekio įvadą be atsakovės sutikimo, yra nepagrįstas. Teigia į bylą pateikusi priešprojektinį pasiūlymą dėl vandentiekio įvado ir nuotekynės įrengimo adresu ( - ), kuris buvo derintas su suinteresuotomis įmonėmis, tačiau teismas neįsigilino į pateiktus dokumentus, neišsiaiškino, kokią neigiamą įtaką vandentiekio įvadas ir nuotiekynės įrengimas daro atsakovei. Daro išvadą, kad teismo sprendimas yra neišsamus ir neteisėtas.

215.

22Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės atsakovei bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti 2016-04-08 NŽT raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įmanoma pateikti dėl objektyvios priežasties - nebuvo gautas atsakymas.

235.1. Pasak atsakovės, teismas sprendime pagrįstai vadovavosi LR CK 4.77 straipsnio 1 dalies norma.

245.2. Apeliantės teiginys, kad Lilijos - T. V. Š. prievolė pasibaigė jai mirus yra nepagrįstas. Vadovaujantis CK 5.1 str. ir CK 5.50 str. nuostatomis, apeliantė priėmė mirusiosios turtines, neturtines teises ir pareigas, tarp jų ir motinos duotą sutikimą atsakovei dėl priestato statymo ar rekonstrukcijos. Ginčo priestatas buvo pradėtas statyti tik po išduoto sutikimo.

255.3. Reikalavimas pripažinti atsakovei turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį gali būti civilinių teisių objektu, nes yra aiškiai apibrėžta daiktinė teisė, atsiradusi kaip atsakovės atliktų veiksmų rezultatas, turint bendraturčio sutikimą; nurodyta turima teisė į konkretų civilinių teisių objektą.

265.4. Pažymėjo, kad išsiaiškinus nuosavybės teisę į savavališkai pristatytą priestatą, yra galimybė parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas neįteisino savavališkos statybos padarinių. Tai, kad faktiškai atsakovės 27 metus naudojamas priestatas nėra įregistruotas viešame registre, nekeičia šiuo metu esančio bendrosios nuosavybės objekto apimties ir nereiškia apeliantės teisių pažeidimo; apeliantė nepretendavo į priestato plotą.

275.5. Argumentus, jog teismas apribojo ieškovės galimybes įrodinėti aplinkybes dėl galimų priestato grėsmių pagrindiniam pastatui, laiko nepagrįstais.

285.6. Apeliantė nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasis teismas turėjo pripažinti, kad rūsys priklauso asmeninės nuosavybės teise tik apeliantei.

295.7. Dėl reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pakloti vandentiekio įvadą be atsakovės sutikimo, atsakovė nurodė, kad ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl sutikimo gavimo, nepateikė duomenų, jog atsakovė būtų be pagrindo atsisakiusi suderinti tokį projektą, todėl daro išvadą, kad nebuvo pagrindo reikšti reikalavimą teisme. Šiuo klausimu atsakovė ginčo niekada nekėlė ir nežinojo apie ieškovės planus, susijusius su vandentiekiu. Jokie priešprojektiniai pasiūlymai teismui nebuvo pateikti.

305.8. Apeliacinio skundo prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui neargumentuotas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

316.

32Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33Dėl papildomų įrodymų

347.

35CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju atsakovė su atsiliepimu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštą, kuriame pasisakyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 10 d. rašte (kuris pateiktas į bylą) nurodytas atsisakymo derinti žemės sklypo planą motyvas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas gautas jau po teismo sprendimo priėmimo, jame pasisakyta dėl byloje esančio įrodymo turinio, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės naujai pateiktą dokumentą. Konstatuojama, jog naujo rašytinio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis rungimosi principo, nes ieškovė jį gavo su apeliaciniu skundu ir turėjo galimybę įgyvendinti teisę dėl jo pasisakyti.

368.

37Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto 1A1m, kurio plotas yra 60,14 kv. m. ir lauko tualetas, unikalus Nr. ( - ). Iš namų valdos techninės apskaitos bylos taip pat matyti, kad po gyvenamuoju pastatu yra 32,29 kv.m. ploto rūsys, bei 16,72 kv.m. priestatas, plane pažymėtas indeksu 2a1/m, kuris VĮ Registrų centro dokumentuose fiksuotas kaip savavališka statyba (1997 m. lapkričio 18 d. įrašas). Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o patikslinusi reikalavimus, papildomai prašė įpareigoti atsakovę A. B. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą 2a1m bei pripažinti ieškovei teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal AB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas parengtą techninį projektą ir atlikti statybos darbus be atsakovės sutikimo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti jos turtinę teisę į didesnę bendro turto dalį, t.y. priestatą 2a1/m. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį – visiškai. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Dėl ieškovės reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės

3810.

39Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės patenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu netenkintas ieškovės reikalavimas dėl kiemo statinio – lauko tualeto – pripažinimo bendro naudojimo objektu, taip pat teismas atmetė kitus ieškovės reikalavimus (dėl priestato nugriovimo bei ieškovės teisės be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies. Apeliantė pripažįsta, kad tiek MB „Matininko darbai“, tiek VĮ Registrų centro Vilniaus filialo kadastrinių matavimų bylų duomenys atitinka, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei nenurodžius jokių kitų argumentų, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei nuosavybės teise priskirdamas konkrečias patalpas, vadovavosi MB „Matininkų darbai“ kadastrinių matavimų byla, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

4011.

41Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kiemo statinį - lauko tualetą, asmenine atsakovės A. B. nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo argumentu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių reikalavimą dėl lauko tualeto atidalinimo, vertino antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančius duomenis apie ieškovės gyvenamojo namo dalies pusėje esantį kitą lauko tualetą, taip pat aplinkybes, kad ieškovė ginčo statiniu nesinaudoja. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad antstolės konstatuotas faktas teisiškai nereikšmingas. Pažymėtina, kad, visų pirma, byloje nėra duomenų, kad ieškovės naudojamas kitas lauko tualetas yra registruotas viešame registre, kad nėra kliūčių jį įteisinti (pati atsakovė 2014-09-15 atsiliepime nurodo, kad ieškovės tualetas pastatytas savavališkai) ir pan. Priešingai, iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad kaip šalims priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, yra registruotas būtent ginčo lauko lauko tualetas. Dėl specifinės šio statinio paskirties, ir nenustačius aukščiau paminėtų aplinkybių dėl teisinės galimybės naudoti kitą lauko tualetą bei jo nuosavybės, darytina išvada, kad skundžiamu teismo sprendimu teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo lauko tualetą pripažinti bendro naudojimo objektu, t.y. palikti jį šalims valdyti po ½ dalį, o šią atsakovės priešieškinio dalį nepagrįstai tenkino, pripažindamas atsakovei asmeninę nuosavybę į ginčo lauko tualetą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, ginčijamas teismo sprendimas keistinas, patenkinant ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti nekilnojamojo turto objektą - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), bendro naudojimo objektu, paliekant šį nekilnojamojo turto objektą valdyti J. P. ir A. B. lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios nuosavybės teisėmis, bei atmetant atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti atsakovei A. B. asmeninę nuosavybę į lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kuriais, pasisakydama dėl lauko tualeto atidalinimo, ji nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei priklauso ½ dalis namo rūsio. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, patikslinusi ieškinį, pati pareiškė reikalavimą atidalinti jai priklausančią nuosavybės dalį gyvenamajame name, be kitų patalpų, jai paskiriant rūsį po pastatu. Taigi, įtraukdama į atidalinamo iš bendrosios nuosavybės turto sąrašą rūsį, ieškovė pripažino, kad jis šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, jokių asmeninę nuosavybę į šią patalpą patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė; teismo sprendimo dalies dėl rūsio atidalinimo neskundė. Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei atsakovės turtinės teisės į didesnę bendro turto dalį (priestatą 2a1/m) pripažinimo

4212.

43Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino atsakovės turtinę teisę į priestatą 2a1/m ir atmetė ieškovės reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes dėl savavališkos statybos fakto CK 4.77 straipsnis negalėjo būti taikomas. Be to, teigia, jog vadovaujantis CK 4.103 straipsnio nuostatomis, atsakovei negali būti pripažinta subjektinė turtinė teisė naudotis savavališkai pastatytu statiniu, nes galima apginti tik teisėtai įgytas teises.

4413.

45CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje taip pat numatyta, jog į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami.

4614.

47Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo grindė tiek CK 4.103 straipsnio, Statybos įstatymo normomis, taip pat CK 4.98 straipsnio, numatančio savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nuostatomis. Kaip minėta, ginčo priestatas yra inventorizuotas, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, VĮ Registrų centro dokumentuose yra užfiksuota ginčo priestato 2a1/m savavališka statyba, o atsakovė savavališkos statybos fakto neginčija.

4815.

49Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs statinio techninės ekspertizės išvadas, paneigiančias ieškovės argumentus dėl šio statinio keliamo pavojaus gyvenamajam pastatui, tai, kad atsakovė iš buvusios bendrasavininkės buvo gavusi sutikimą pristatyti gyvenamąjį kambarį prie savo namo dalies, institucijų išvadas, pagal kurias sprendė, jog suformavus sklypą, būtų įmanomas šio statinio įteisinimas, ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t.y. priestato nugriovimo, atmetė. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

5016.

51Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog bendraturčio teisės ginamos tuomet, jei jos yra pažeistos, o statybos (rekonstrukcijos) darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams tikrina ir vertina kompetentingos valstybės institucijos. Taigi, ginčo išsprendimui reikšmingi tik tie apeliantės argumentai, kurie susiję su jos teisių pažeidimu, dėl kurių, ieškovės manymu, turi būti taikomas kraštutinis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, t.y. ginčo priestato nugriovimas.

5217.

53Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

5418.

55Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė ginčo priestatą įrengė turėdama ankstesnės bendraturtės (ieškovės motinos) notariškai patvirtintą sutikimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su buvusia namo bendraturte L.-T. Š. atsakovai derino tik priestato dalies 1a1ž praplėtimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus jokiais įrodymais. Iš teismui pateikto 1978 m. spalio 21 d. sutikimo turinio matyti, kad jis išduotas gyvenamojo kambario pristatymui ir ūkinio pastato rekonstrukcijai. Leidimo gyvenamosios patalpos statybai nėra pagrindo prilyginti esamo priestato praplėtimui, o priestato numeris dėl objektyvių priežasčių sutikime negalėjo būti nurodytas. Sutikime nenustatyti pristatomo kambario matmenys, todėl nėra prielaidų spręsti ir apie susitarimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl buvusios savininkės išduoto sutikimo turinio yra subjektyvus vertinimas, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovė priestatą pasistatė be bendraturtės sutikimo.

5619.

57Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti ir skundo teiginiams, kad skundžiamo teismo sprendimo argumentas dėl pareigų ieškovei perėjimo paveldėjimo būdu yra teisiškai nepagrįstas. Pagal CK 5. 1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5. 1 straipsnio 1 dalis). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal šias nuostatas, ieškovei priėmus mirusiosios L. T. Š. palikimą, jai perėjo visos palikėjos teisės ir pareigos, susijusios su paveldėtu turtu, t.y. ir palikėjos duotas sutikimas atsakovei (išreikšta valia) dėl kambario pristatymo. Toks sutikimas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra susijęs su palikėjos asmeniu, o apeliantės teiginiai dėl atsisakymo prisiimti bet kokias iš šio vienašalio sandorio kilusias pareigas, vadovaujantis minėta CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, nesukelia jos nurodomų pasekmių.

5820.

59Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis dėl ginčo priestato keliamos grėsmės pagrindiniam statiniui; teigia, jog atmesdamas prašymą apklausti teismo ekspertą teismo posėdyje, teismas apribojo jai galimybę įrodinėti aplinkybes, ir pažymėjo, kad specialisto M. M. ir teismo eksperto V.Br. E. nuomonė dėl ginčo priestato keliamos grėsmės gyvenamajam namui buvo skirtingos. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantė neišdėstė jokių konkrečių argumentų, galinčių patvirtinti teismo paskirtos ekspertizės išvadų, susijusių su priestato atsparumu bei ir patvarumu, grėsmės gyvenamajam namui įvertinimu, neteisingumą. Juolab, kaip ir nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ekspertizė buvo paskirta ieškovės prašymu, teismas paskyrė būtent ieškovės siūlomą ekspertą, iki teismo posėdžio prašymo iškviesti ekspertą ieškovė nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, susiję su ribojimu ieškovei įrodinėti aplinkybes atmestini, kaip nepagrįsti.

6021.

61Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neatskleista, kaip ekspertizės akte nurodyta priestato statybos data įtakoja teismo sprendimo išvadų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl priestato nugriovimo ar atsakovės turtinės teisės pripažinimo, nesivadovavo ekspertizės akte nurodytais šio statinio statybos metais. Be to, apeliantės teiginiai yra prieštaringi – apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal kadastrinių matavimų duomenis ginčo priestato statybos metai yra 1990, o vėliau teigia, kad iki 1991 metų šio priestato nebuvo.

6222.

63Kiti apeliantės argumentai dėl priestato nugriovimo nesiejami su jos teisių pažeidimu. Taigi, kaip ir nustatyta skundžiamu teismo sprendimu, apeliantė neįrodė, jog dėl jos ieškinyje nurodytų aplinkybių turi būti taikomas reikalavime nurodytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, t.y. priestato nugriovimas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir tuo pačiu užtikrinti pagrindinio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo naudojimą pagal jo tikslinę paskirtį – gyvenamąją, paliktina nepakeista, o ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

6423. Tačiau esant nustatytam ginčo priestato savavališkos statybos faktui, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliacinio skundo argumentams, susijusiems su atsakovės reikalavimu dėl turtinės teisės į didesnę bendro turto dalį, t.y. priestatą 2a1/m, pripažinimo. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino.

6524.

66CK 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Taigi, tam, kad asmuo įgytų minėtoje teisės normoje įtvirtintą turtinę teisę, būtinos dvi sąlygos, t.y. bendraturčio sutikimas bei įstatymų nustatytų taisyklių laikymasis. Šiuo atveju, nėra vienos iš minėtų būtinųjų sąlygų atsakovės turtinei teisei konstatuoti, nes nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad priestatas pastatytas laikantis įstatymu nustatytų taisyklių.

6725.

68Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.77 straipsnio nuostatas, ir nesant tam pagrindo pripažino atsakovei asmeninę turtinę teisę į 16.74 kv.m. priestatą. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei jos nurodomu teisiniu pagrindu pripažinta asmeninė turtinė teisė į didesnę bendro turto dalį, t.y. 16.74 kv.m. priestatą 2a1/m, MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr.1, pažymėtą indeksu 1-3, naikintina, atmetant minėtą atsakovės priešieškinio reikalavimą.

69Dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir vandentiekio įvado paklojimo be atsakovės sutikimo

7026.

71Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal AB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. liepos 4 d. prisijungimo sąlygas Nr. 13/921 parengtą techninį projektą ir atlikti statybos be atsakovės sutikimo, kaip neįrodytą, kadangi ieškovė nepateikė vandentiekio ir nuotekų įrengimo gyvenamajam namui projekto ir neparuošė šio reikalavimo išspręsti iš esmės.

7227.

73Ieškovė apeliaciniame skunde teigia pateikusi į bylą priešprojektinį pasiūlymą dėl vandentiekio įvado ir nuotekynės įrengimo, kuris buvo derintas su suinteresuotomis įmonėmis, tačiau teismas neįsigilino į pateiktus dokumentus, nesiaiškino, kokią neigiamą įtaką vandentiekio įvadas ir nuotekynės įrengimas daro atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

7428.

75Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas dėl leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo pirmiausia turi būti nustatoma, ar sutikimo neduodantis bendraturtis buvo tinkamai informuotas apie statybos darbus ir su jais susijusias aplinkybes ir, nustačius, jog bendrasavininkui buvo pateikta visa reikalinga informacija, teismas vertina, ar atsisakymas duoti sutikimą nurodytiems darbams atlikti duotas nepagrįstai. Ieškovas, prašydamas leisti atlikti vykdyti statybos darbus turi detalizuoti tiek darbų apimtį, tiek planuojamus sprendinius bei rezultatus. Todėl ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą bei vandentiekio įvado paklojimo be atsakovės sutikimo, turi įrodyti, jog bendraturtė buvo tinkamai informuota apie planuojamus darbus, jų apimtį, kiekį ir kt.

7629.

77Apeliaciniame skunde teigdama, kad pateiktoje dokumentacijoje yra nurodyti prisijungimo sąlygose nurodyti techniniai parametrai, apibrėžta paklojimo vieta, apeliantė neįvardina šių dokumentų, nenurodo, kaip šie duomenys pažymėti ir pan. Skundžiamame teismo sprendime detaliai išvardinti ieškovės pateikti įrodymai, susiję su vandentikio įvado bei nuotekų įrengimu, kurie teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankami, siekiant įvertinti konkrečius ieškovės planuojamus statybos darbus. Jokių įrašų, paaiškinimų apie ieškovės vandentiekio įvadą, nuotekų įrengimą šiuose dokumentuose nėra. Be to, sutiktina ir su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą esančiu pastebėjimu, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo gavimo, ir kad atsakovė atsisakė suderinti techninį vandentiekio ir nuotekų projektą. Atsakovė teigia ginčo šiuo klausimu nekėlusi.

7830.

79Taigi, pritartina pirmosios intsancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti reikalavimo pagrįstumą, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovei teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal AB „Vilniaus vandenys“ 2013-07-04 prisijungimo sąlygas Nr. 13/921 parengtą techninį projektą ir atlikti statybos darbus - pakloti vandentiekio įvadą gyvenamajam namui, adresu ( - ), be atsakovės sutikimo, paliktina nepakeista.

8031. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

81Dėl bylinėjimosi išlaidų

8232.

83Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

8433.

85Įvertinus tai, kad patenkinti du iš keturių ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovės priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1185,63 Eur. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš dviejų priešieškinio reikalavimų vienas patenkintas iš dalies, o kitas atmestas – iš ieškovės atsakovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 583,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei iš viso priteistina 601,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovės priteistina 5,49 Eur, o iš atsakovės – 7,76 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).

8634.

87Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 164 Eur žyminio mokesčio (3 t., b.l. 74, 84), o atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 650 Eur išlaidų (3 t., b.l. 98-99). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl jai iš atsakovės priteistina 82 Eur žyminio mokesčio, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovei priteistina 325 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 243 Eur apeliacinės intsancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

88Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

89Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl lauko tualeto pripažinimo bendro naudojimo objektu panaikinti ir šį ieškovės J. P. reikalavimą tenkinti.

90Pripažinti nekilnojamojo turto objektą - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), bendro naudojimo objektu, paliekant šį nekilnojamojo turto objektą valdyti J. P. ir A. B. lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios nuosavybės teisėmis.

91Atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės į lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ) pripažinimo atsakovei A. B., atmesti.

92Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovės A. B. asmeninė turtinė teisė į didesnę bendro turto dalį - priestatą 2a1/m MB „Matininko darbai“ parengtame plane Nr. 1, pažymėtą indeksu 1-3 (kambarys – 16,74 kv.m.) ir šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti.

93Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės A. B. ieškovei J. P. 601,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš ieškovės J. P. 5,49 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, iš atsakovės A. B. – 7,76 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

94Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

95Priteisti iš ieškovės J. P. atsakovei A. B. 243 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
        1. 4. 2.1. Atsakovė nurodė, jog dėl faktiškai naudojamų gyvenamųjų patalpų... 5. 3.1. Teismas nustatęs, kad tarp bendrasavininkių yra susiformavę naudojimosi... 6. 3.2.... 7. Nustatęs, kad ieškovė tualetu, unikalus Nr. ( - ), nesinaudoja, be to, jos... 8. 3.3. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti priestatą 2a1m... 9. 3.4. Vadovaudamasis CK 4.77 straipsnio 1 dalimi bei įvertinęs aplinkybes, kad... 10. 3.5. Kadangi ieškovė, pareiškusi reikalavimą pripažinti jai teisę gauti... 11. 4. ... 12. Ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 13. 4.1 Teismas nepagrįstai pripažino atsakovei asmeninę turtinę teisę į... 14. 4.2. Aplinkybė, jog ginčo priestatas atitinka keliamus techninio atsparumo ir... 15. 4.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino į bylą... 16. 4.4. Teismo sprendimo argumentas dėl pareigų perėjimo paveldėjimo būdu... 17. 4.5. Tenkindamas atsakovės priešieškinį, teismas neargumentavo, kodėl... 18. 4.6. Teismo motyvai pripažinti kiemo statinį-tualetą asmenine A. B.... 19. 4.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 1/2 dalis namo rūsio priklauso... 20. 4.8. Teismo motyvas, jog ieškovė neįrodė reikalavimo gauti statybą... 21. 5.... 22. Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 23. 5.1. Pasak atsakovės, teismas sprendime pagrįstai vadovavosi LR CK 4.77... 24. 5.2. Apeliantės teiginys, kad Lilijos - T. V. Š. prievolė pasibaigė jai... 25. 5.3. Reikalavimas pripažinti atsakovei turtinę teisę į didesnę bendro... 26. 5.4. Pažymėjo, kad išsiaiškinus nuosavybės teisę į savavališkai... 27. 5.5. Argumentus, jog teismas apribojo ieškovės galimybes įrodinėti... 28. 5.6. Apeliantė nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasis teismas turėjo... 29. 5.7. Dėl reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pakloti... 30. 5.8. Apeliacinio skundo prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios... 31. 6.... 32. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 33. Dėl papildomų įrodymų... 34. 7.... 35. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti... 36. 8.... 37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės... 38. 10.... 39. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl... 40. 11.... 41. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas... 42. 12.... 43. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino atsakovės turtinę teisę... 44. 13.... 45. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra... 46. 14.... 47. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą dėl savavališkos statybos... 48. 15.... 49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs statinio techninės ekspertizės... 50. 16.... 51. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog bendraturčio... 52. 17.... 53. Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama... 54. 18.... 55. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė ginčo... 56. 19.... 57. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti ir skundo teiginiams, kad... 58. 20.... 59. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis dėl... 60. 21.... 61. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neatskleista, kaip ekspertizės akte... 62. 22.... 63. Kiti apeliantės argumentai dėl priestato nugriovimo nesiejami su jos teisių... 64. 23. Tačiau esant nustatytam ginčo priestato savavališkos statybos faktui,... 65. 24.... 66. CK 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų... 67. 25.... 68. Išdėstytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 69. Dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir vandentiekio įvado paklojimo... 70. 26.... 71. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti jai... 72. 27.... 73. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia pateikusi į bylą priešprojektinį... 74. 28.... 75. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas dėl leidimo atlikti statybos darbus be... 76. 29.... 77. Apeliaciniame skunde teigdama, kad pateiktoje dokumentacijoje yra nurodyti... 78. 30.... 79. Taigi, pritartina pirmosios intsancijos teismo išvadai, jog ieškovė... 80. 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 82. 32.... 83. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų... 84. 33.... 85. Įvertinus tai, kad patenkinti du iš keturių ieškovės reikalavimų, jai iš... 86. 34.... 87. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 164 Eur žyminio mokesčio (3 t.,... 88. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 89. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria... 90. Pripažinti nekilnojamojo turto objektą - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ),... 91. Atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės į lauko... 92. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovės A. B. asmeninė... 93. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti... 94. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 95. Priteisti iš ieškovės J. P. atsakovei A. B. 243 Eur bylinėjimosi išlaidų,...