Byla e2A-292-777/2017
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau – NŽT) įsakymo Nr. 14VĮ-322-(14.14.2) panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovei A. S.-Š., atsakovės (apeliantės) atstovei D. V.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau – NŽT) įsakymo Nr. 14VĮ-322-(14.14.2) panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė 2016-05-19 Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė: panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 14VĮ-322-(14.14.2) „Dėl 2007 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N56/2007-0081 nutraukimo“ (toliau – įsakymas); priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2007-06-06 Lietuvos Respublikos valstybė su V. B. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – žemės sklypas), 59 metams, nustatyta kita (socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti) žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis. 2013-12-30 ieškovė iš V. B. ir L. B. nusipirko statinius, pastatytus ant žemės sklypo. V. B. parduodamas statinius perleido ieškovei žemės sklypo nuomos teisę, atsiradusią iš 2007-06-06 sutarties. Šis juridinis faktas 2014-01-16 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pirmą žemės sklypo naudojimo patikrinimą NŽT atliko 2014-05-23. Ieškovė 2014-06-05 gavo atsakovės 2014-06-03 raštą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ (ieškovė buvo įspėta dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo). Atlikus pakartotinį patikrinimą buvo konstatuota, kad žemės sklypas sutvarkytas (žolė nušienauta, krūmai išpjauti, šiukšlės surinktos), žemės sklypo nuomos sutartis nenutraukta. 2016-02-09 ieškovė gavo NŽT raštą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo“. Ieškovė raštą apskundė. 2016-04-08 ieškovė gavo NŽT raštą „Dėl techninių klaidų ištaisymo“. 2016-04-12 ieškovė gavo NŽT raštą „Dėl atsakymo į skundą“. 2016-04-19 ieškovė gavo NŽT 2016-04-14 raštą „Dėl sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį“, juo ieškovė buvo informuota apie priimtą ginčijamą įsakymą.
  3. Ieškovė nurodė, kad NŽT įsakymas priimtas pažeidžiant nutraukimo procedūras. Apie sutarties nutraukimą ieškovė tinkamai informuota tik 2016-04-07, todėl atsakovė negalėjo priimti įsakymo, nes yra pažeistas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą prieš du mėnesius terminas. NŽT rašto apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą formuluotės buvo neaiškios ir dviprasmiškos.
  4. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita – socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti. Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Žemės sklypo nuomos sutartyje nebuvo apibrėžtos žemės naudojimo detalesnės sąlygos, tai yra subjektyviai vertinamas faktorius. Žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad žemės sklype esantys statiniai nėra griūvantys ar nugriuvę, o žemės sklypas nėra apleistas, jame nėra šiukšlių ar statybinio laužo, žolė šienaujama. Ieškovė informavo NŽT apie savo planus turimuose statiniuose įrengti senelių globos namus, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Įsigyti statiniai nebuvo tokios būklės, kad juos būtų galima ekonomiškai naudoti neinvestavus.

    52015 m. buvo pasirašytos sutartys su UAB „Kryžkelės projektai“ dėl techninio projekto parengimo bei su UAB „Universali forma“ dėl konsultavimo paslaugų teikimo. Ieškovė yra investavusi daugiau nei 15 600 Eur, kad esamus statinius ir aplink esančią teritoriją būtų galima pritaikyti senelių namų įrengimui. Ieškovė statinius įsigijo 2013-12-30, todėl 2–3 metai techninei dokumentacijai dėl statinių rekonstrukcijos parengti yra pakankamai protingas terminas. Juolab kad buvo Europos Sąjungos paramos pereinamasis laikotarpis, kai paraiškos net nebuvo renkamos. Ieškovė imasi aktyvių veiksmų, kad esami statiniai ateityje sukurtų ekonominį efektyvumą ir jie būtų naudojami naudingai. Ieškovė ir toliau investuos į statinių statybas, kai bus paskelbti kvietimai teikti paraiškas dėl Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo. Todėl nepagrįsta NŽT išvada, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.

  5. Ieškovė nurodė, kad dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo žemės sklype esantys statiniai taptų netinkami naudoti, nes į pastatus fiziškai patekti būtų neįmanoma. Kitas sklypas po statiniais nėra suformuotas. UAB „Orkanas“ sutarties su NŽT pagrindu konstatavo, kad visas 0,2763 ha žemės sklypas yra reikalingas ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį ieškovė neteks teisės ką nors su minėtais statiniais daryti, bus užkirstas kelias investiciniam projektui.
  6. Ieškovė nurodė, kad NŽT pateikta medžiaga, susijusi su teisių į A. B. iki nacionalizacijos Salantuose turėtą žemę atkūrimu, patvirtina, kad žemės nuomos nutraukimo pagrindinė priežastis yra tikslas grąžinti žemę natūra buvusiam savininkui, o ne paties žemės sklypo faktinė būklė ar jo naudojimas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, panaikino ginčijamą įsakymą ir iš atsakovės ieškovei priteisė 31 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklype yra statiniai, kurie 2013-12-30 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovei. Ieškovė statinius įsigijo kartu su žemės sklypo nuomos teise. Žemės sklypo nuomos sutarties šalys susitarė, kad žemės sklypas turi būti naudojamas socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti, t. y. nustatyta kita žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turimuose statiniuose planuoja įrengti senelių globos namus, pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama. Tam tikslui buvo sudaryta su UAB „Kryžkelės projektai“ sutartis dėl techninio projekto parengimo bei sudaryta sutartis su UAB „Universali forma“ dėl konsultavimo paslaugų teikimo. Tokią informaciją ieškovė buvo pateikusi NŽT 2015-04-14 raštu. Ieškovė statinius žemės sklype įsigijo

    62013-12-30 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ieškovei statiniai priklauso mažiau nei trejus metus, ieškovė deda pastangas statiniuose įsteigti senelių globos namus, rengia techninę dokumentaciją dėl statinių rekonstrukcijos. Procedūros siekiant gauti ES paramą yra sudėtingos. Todėl žemės sklypas yra ir ateityje bus naudojamas pagal paskirtį.

  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esminis žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimas nėra padarytas, todėl pagrindo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą nėra. Faktas, jog nuo 2013-12-30 ieškovė nerekonstravo žemės sklype esančių statinių, nesudaro pagrindo žemės sklypo nuomos sutartį nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojo reikalavimu neteismine tvarka. Nuomotojas neįrodė, kad nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti.
  5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuomos sutarties išsaugojimas atitiktų viešuosius tikslus dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytus Žemės įstatymo 1 str. 2 d. (įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises). Žemės sklypas nėra neracionaliai naudojamas ilgą laiką, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia padėtis netenkina visuomenės poreikių. Priešingai, visuomenės poreikiai bus patenkinti įgyvendinus investicinį projektą.
  6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT nesutinka su UAB „Orkanas“ išvada, jog visas 0,2763 ha žemės sklypas yra reikalingas ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, tačiau duomenų, paneigiančių UAB „Orkanas“ išvadą, nepateikia.
  7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo pažeista informavimo apie ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pareiga, nes NŽT 2016-02-04 rašto turinys nėra aiškus.
  8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, žemės sklypo nuomos sutarties nepažeidė, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą.
  2. Apeliantė nurodė, kad NŽT ginčijamą įsakymą priėmė ir nutraukė prieš terminą žemės sklypo nuomos sutartį LR CK 6.564 str. 1 d. pagrindais.
  3. Apeliantė nurodė, kad žemės sklypo nenaudojimo faktas pagrįstas šiais rašytiniais įrodymais: NŽT 2014-05-23 žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriuo konstatuota, kad ieškovė veiklos, numatytos žemės nuomos sutartyje, nevykdo, žemės sklypas nenušienautas, apaugęs piktžolėmis, jame auga medžių sodinukai, žemės sklype esantys statiniai apleisti, apaugę krūmais; NŽT 2016-01-11 žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriuo konstatuota, kad ieškovė veiklos nevykdo, žemės sklype esantys statiniai nėra griūvantys ar nugriuvę, tačiau nenaudojami, kai kuriuose statiniuose išdaužyti langai, nėra durų, žemės sklypas šienaujamas.
  4. Apeliantė nurodė, kad žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis yra esminė nuomos sutarties sąlyga. Nuomininkai (V. B. ir ieškovė) per 9 metų laikotarpį, kai buvo išnuomotas žemės sklypas socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti, žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytos veiklos nepradėjo. Todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir tai yra esminis žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą sutartį nutraukti.
  5. Apeliantė nurodė, kad NŽT 2016-01-04 tinkamai informavo ieškovę apie žemės nuomos sutarties nutraukimą CK 6.564 straipsnio pagrindu.
  6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  7. Ieškovė nurodė, kad statinius ant žemės sklypo įsigijo 2013-12-30. Perleidžiant statinius kartu buvo perleista ir nuomos teisė į žemės sklypą. Ieškovė neturi pareigos prisiimti įsipareigojimus atgaline data, t. y. už laikotarpį nuo 2007-06-06 iki 2013-12-30. Apeliantė nurodė, kad ieškovės direktorius yra V. B.. Tačiau tai nereiškia, kad V. B., kaip fizinis asmuo, ir ieškovė, kaip juridinis asmuo, tampa vienu subjektu (ta pačia sutarties šalimi). Todėl ir žemės sklypo laikotarpis negali būti skaičiuojamas bendrai.
  8. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, žemės sklypo nuomos sutarties nepažeidė, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo nutraukti valstybinę žemės sklypo nuomos sutartį.
  9. Ieškovė nurodė, kad NŽT pranešimas, jog yra pradėta administracinė procedūra dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo, negali būti tapatinama su pranešimu (įspėjimu) apie sutarties nutraukimą po 2 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvo pažeista informavimo apie ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pareiga.
  10. Bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovė apeliacinį skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad NŽT neturi duomenų apie ieškovės vykdomą investicinį projektą. Žemės sklypo plotas yra per didelis ieškovės nenaudojamiems statiniams eksploatuoti, o samdyta nepriklausoma įmonė blogai įvertino.
  11. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad sprendimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo priimtas vien dėl to, kad žemės sklype esantys pastatai vizualiai yra nenaudojami. Pastatų būklės įvertinimas yra ne apeliantės kompetencija. Nurodė ir tai, kad ieškovė neįsipareigojo per konkretų laiką vystyti (išvystyti) investicinį projektą. Ieškovė dėjo ir deda pastangas prižiūrėti ant žemės sklypo esančius pastatus, analizuoja situaciją, perka konsultacijas, planuoja investicijas. Toks yra verslo procesas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  2. Byloje ginčas kyla dėl įsakymo, kuriuo nutraukta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, panaikinimo.
  3. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisei perėjus kitam savininkui, žemės nuomos sutartis lieka galioti naujam žemės sklypo savininkui su sąlyga, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK

    86.559 str.). Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį savininką bei nuomotoją pakeitęs naujasis savininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias tiek pareigas, tiek teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo (taip pat ir ieškovės) argumentai, kad ieškovė teises ir pareigas įgijo nuo 2013-12-30 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

  4. Nagrinėjamoje byloje dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvo susitarta kitaip, nei šį klausimą reglamentuoja įstatymai.
  5. Vienas iš įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.554 str. 1 d. 1 p.).
  6. 2007-06-06 valstybinės žemės nuomos sutarties 3 p. nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinio naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir (ar) pobūdis – kita (socialiniams objektams statyti ir eksploatuoti). Tai atitinka ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šio žemės sklypo naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.554 str. 1 d. 1 p. pažeidimas yra galimas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir išnuomotame žemės sklype ilgą laiką nevykdant komercinės ūkinės veiklos, taip padarant esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008).
  8. Įstatyme nustatyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti ne žemės ūkio, bet kitos paskirties žemės nuomininkams prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar sąlyga dėl nuomininko informavimo apie būsimą žemės nuomos sutarties nutraukimą, nurodant sutarties nutraukimo pagrindą, įvykdyta. Apeliantė nurodė, kad 2017-02-04 raštu „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo“ įstatymo nustatyta tvarka įspėjo ieškovę apie būsimą žemės nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodė, kad apeliantės 2017-02-04 raštą gavo 2017-02-09, dėl šio rašto apeliantei pateikė 2017-03-09 skundą, juo prašė nurodyti, kokia administracinė procedūra yra pradėta (dėl nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo). Apeliantė 2016-04-07 raštu atsakė į ieškovės skundą, nurodė, kad 2017-02-04 ieškovė buvo informuota apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą (pakeitimą po 2 mėnesių). Nurodė ir tai, kad teisės aktai nenumato, kad nustačius, jog žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, būtų keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Todėl šiuo atveju valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama, suėjus įspėjimo terminui. 2017-04-12 apeliantė priėmė įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Posėdžio metu apeliantės atstovė nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir nutraukimo procedūros yra skirtingos, NŽT darbuotoja, rengusi 2016-02-04 raštą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo“, padarė klaidą. Duomenų, kad ši klaida buvo ištaisyta (nustatytas naujas įspėjimo terminas), byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista informavimo apie ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pareiga, nes NŽT 2016-02-04 rašto turinys nėra aiškus.
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra precedentų, kur pripažinta, kad nuomotojui nevykdant išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos šešerius metus, yra pakankamas pagrindas nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.

    93K-3-54/20008). Nagrinėjamoje byloje nuo žemės nuomos sutarties sudarymo (2007 m.) iki šios sutarties nutraukimo yra praėję (2016 m.) 9 metai.

  10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turimuose statiniuose planuoja įrengti senelių globos namus, pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama.
  11. Byloje yra duomenys apie ieškovės 2015-02-03 sudarytą projektavimo sutartį su UAB „Kryžkelės projektai“. Šios sutarties dalykas – esamų pastatų rekonstravimo, naujo pastato (senelių prieglaudos) ir žemės sklypo prie esamų ir projektuojamų pastatų sutvarkymo ir panaudojimo pastatų eksploatacijai užtikrinti techninis darbo projektas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad pagal šią sutartį už projektavimo darbus yra sumokėta 2 000 Eur 2015-05-27 mokėjimo nurodymu,

    102016-04-13 tarp šalių pasirašytas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas.

  12. Byloje yra duomenys apie ieškovės 2015-03-02 sudarytą konsultavimo sutartį su UAB „Universali forma“. Šios sutarties dalykas – konsultavimas dokumentų paruošimo klausimais siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą ieškovės projektui pagal priemonę „Regio Invest LT+“. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad pagal šią sutartį už konsultavimą yra sumokėta 12 100 Eur

    112015-04-03 mokėjimo nurodymu.

  13. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų nuomos sutarčiai pradėti vykdyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra pasyvi ir nevykdo sudarytos žemės nuomos sutarties bei neįgyvendina jos siektų tikslų. Ieškovės elgesys neatitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies

    121 punkto nuostatos ir nereiškia esminio sutarties pažeidimo, leidžiančio nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą apeliantės reikalavimu. Nurodytos aplinkybės, taip pat NŽT

    132014-05-23 ir 2016-01-11 žemės naudojimo patikrinimo aktai nėra pakankami daryti priešingą išvadą ar nesitikėti apeliantei, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

  14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad byloje esanti UAB „Orkanas“ išvada patvirtina, jog visas 0,2763 ha žemės sklypas yra reikalingas ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį.
  15. Dėl kitų šalių nurodytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  16. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai