Byla AS-261-587-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. AS261-587/2013 pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Okseta“, uždarajai akcinei bendrovei „LUKTARNA“, uždarajai akcinei bendrovei „Bendita“, dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LUKOIL BALTIJA“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „LUKOIL BALTIJA“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2013 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-4 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ ir UAB „LUKTARNA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimams“ dalį, kurioje Konkurencijos taryba nutarė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dalį, kuria pareiškėjui už nurodytus pažeidimus paskirta baudą, ir dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas atlikti veiksmus.

5Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2013 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-4 dalies, kuria pareiškėjui paskirta 1 177 600 Lt dydžio bauda (nutarimo rezoliucinės dalies 2, 2.1 ir 2.2 punktai), ir dalies, kurioje pareiškėjas įpareigotas pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą atitinkamai koncentracijai (nutarimo 3 punktas), galiojimą.

6Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi, pareiškėjo UAB „LUKOIL BALTIJA“ skundas priimtas. Patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos 2013 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-4 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ ir UAB „LUKTARNA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktų galiojimą. Nuspręsta neteikti susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams (išskyrus Konkurencijos tarybą) 2013 m. gegužės 7 d. skundo, jo priedų Nr. 2-8, Nr. 16 ir jo priedų Nr. A-C, 2013 m. gegužės 15 d. skundo, 2013 m. gegužės 15 d. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

7Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui iš viso paskirta 1 177 600 Lt dydžio bauda (nutarimo rezoliucinės dalies 2, 2.1 ir 2.2 punktai) ir pareiškėjas įpareigotas per vieną mėnesį nuo nutarimo paskelbimo nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 ir 1.2 punktuose (kuriuose nustatyta, kad pareiškėjas, įgijęs nurodytų degalinių kontrolę ir apie tai nepranešęs Konkurencijos tarybai bei negavęs jos leidimo vykdyti koncentraciją, pažeidė Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus) nurodytus pažeidimus (nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas).

8Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl atsakovo nutarimo dalies panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijama atsakovo nutarimo dalimi paskirtos baudos išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas, nes nurodytu laikotarpiu negalėdamas naudotis nurodyto dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų sunkių neigiamų padarinių, nuostolių, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Dėl paskirtų baudų sumokėjimo gali reikšmingai pablogėti pareiškėjo finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.). Taigi baudos išieškojimas šiuo metu, kol vyksta administracinės bylos nagrinėjimas, gali itin apsunkinti pareiškėjo komercinę veiklą, ar padaryti ją neįmanoma, dėl to gali nukentėti pareiškėjo klientai, tai ateityje sukeltų teisminius ginčus, o pareiškėjo patirti nuostoliai būtų nekompensuojami. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su paskirtų baudų išieškojimu (pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodyti pirminio prašymo priedai). Sutrikęs atsiskaitymas su kreditoriais gali pakenkti įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma.

9Ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto vykdymas taip pat susijęs su papildomomis materialinėmis, laiko ir organizacinėmis išlaidomis, dėl kurių atlyginimo, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, gali kilti papildomi teisiniai ginčai.

10Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies patvarkymai. Pareiškėjas ginčija patį pažeidimą, taip pat paskirtas baudas. Nutarimo vykdymas (paskirtų baudų sumokėjimas ir atsakovo konstatuoto pažeidimo pašalinimas, t. y. pranešimo apie koncentraciją Konkurencijos tarybai pateikimas ir leidimo atitinkamai koncentracijai gavimas) neišsprendus bylos, galimai sukeltų didesnių neigiamų pasekmių nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje nenustatytas toks reikalavimo užtikrinimo priemonės galiojimas, kaip nurodo pareiškėjas – iki įsiteisės teismo sprendimas. Dėl šios priemonės taikymo gali būti paduodami ir kiti prašymai (pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita, panaikinti reikalavimo užtikrinimą), todėl laikinas akto galiojimo sustabdymo terminas nenustatytas.

11Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi yra pagrindas išvadai, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

12II.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 8-13), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

14Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų, todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo dalių, kuriomis pareiškėjui skirtos baudos, galiojimą turėjo būti atmestas.

15Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009). Priešingu atveju būtų paneigta Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei teismas nenusprendžia kitaip, prasmė. Įvertinus minėtą teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, taip pat atsižvelgus į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimo priemonių taikymo tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos nutarimo dalis galėtų būti sustabdyta, nustačius išskirtines aplinkybes, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-253/2009, 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-215/2011). Taigi, Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl jo galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą.

16Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai, jog atitinkamu administraciniu aktu paskirtos baudos (ekonominės sankcijos) išieškojimas gali padaryti neigiamą finansinę žalą, privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su paskirtos baudos (ekonominės sankcijos) išieškojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

17Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „LUKOIL BALTIJA“ pateikti argumentai yra iš esmės susiję su galimais finansiniais nuostoliais ar nepatogumais sumokėjus skirtą baudą. Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų nutarimą neteisėtu, pareiškėjas turėtų kreiptis dėl sumokėtos baudos išieškojimo atskiru ieškiniu į teismą, o tai pareikalautų didelių laiko bei piniginių sąnaudų. Šie argumentai negali būti pagrindas stabdyti paskirtos baudos mokėjimą, nes tai nereiškia, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

18Pareiškėjo pateikti duomenys apskritai neleidžia įvertinti įmonės finansinės padėties, pavyzdžiui, ar įmonė dirba nuostolingai (duomenys apie vieno ketvirčio pajamas to neįrodo), ar baudos sumokėjimas turėtų pareiškėjui kokių nors neigiamų finansinių padarinių, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudos sumokėjimas būtų susijęs su kokiomis nors neigiamomis pasekmėmis (įskaitant ir įmonės reputacijai dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais).

19Be to, pareiškėjo pateikto papildomo susitarimo (Priedas Nr. A), kaip įrodymo, galiojimo terminas yra pasibaigęs jau 2012 m. kovo 7 d., todėl manytina, kad pateikti duomenys neįrodo, kad nesustabdžius pareiškėjui skirtų baudų sumokėjimo ir net palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas. Pastebi ir tai, kad kaip matyti iš atskirojo skundo Priedo Nr. 3 ir Priedo Nr. 4, UAB „LUKOIL BALTIJA“ turėjo grynojo pelno per paskutinius tris metus, o tai parodo, kad pareiškėjo ūkinė veikla nėra nuostolinga ir laikinas neturėjimas apyvartinių lėšų nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui sumokėjus paskirtas baudas, jo veikla būtų žymiai apsunkinta.

20Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta tai patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858-13/2011, Nr. AS525-215/2011). Subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus, t. y., kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja (2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-215/2011). Taigi, finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas, t. y. įrodyta, kad ūkio subjektų patiriami sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjams skirtos baudos, galiojimą.

21Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, laiko nuostolių bendrovei atsiradimas, nelaikytina ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, o galimos neigiamos materialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės pareiškėjui nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010).

22Pastebėtina ir tai, jog galimai pablogėsianti pareiškėjo finansinė padėtis (ar kitos neigiamos pasekmės) ir galimai patirtos išlaidos ar laiko sąnaudos, susijusios su teismo sprendimo įvykdymu, bet kuriuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones pagal susiformavusią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-88/2005, 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus likusio ginčo, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas taip pat nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-177/2009, Nr. AS442-314/2008, Nr. A525-215/2011).

23Remdamiesi Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą ir nėra įpareigojami visą skirtą baudą sumokėti iš karto.

24Vertindamas UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašyme nurodytus argumentus, kad nesustabdžius skundžiamu Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtų baudų mokėjimo, šių baudų sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo gali padaryti didelės žalos ne tik pareiškėjo, bet ir trečiųjų asmenų interesams, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas svarstys galimybę išsiieškoti patirtą žalą iš atsakingų darbuotojų, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog už konkurencijos taisyklių pažeidimus atsako asmeniškai patys ūkio subjektai, kuriems yra skirtos baudos, o ne jų darbuotojai, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, remiantis prielaidomis dėl galimų žalos atlyginimo ieškinių pareiškimo savo darbuotojams. Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad tokie pareiškėjo ieškiniai bus patenkinti, nes reikia įrodyti visumą aplinkybių, o ne tik tai, kad buvo sumokėta Konkurencijos tarybos paskirta bauda. Kita vertus, tokios prielaidos bet kuriuo atveju nėra susijusios su objektyviomis kliūtimis ar sunkumais įgyvendinti galimą teismo sprendimą, jei vis dėlto ateityje įsiteisėjusiu teismo sprendimu Konkurencijos tarybos skirta bauda būtų pripažinta nepagrįsta, nes tai susiję išimtinai su subjektyviais pareiškėjo sprendimais ir veiksmais, kurie negali būti kriterijus, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, sustabdant Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimą.

25Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą, pareiškėjų sumokėtos baudos būtų grąžintos iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-401/2007, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-520/2007). Be to, vien baudos dydis per se taip pat negali sudaryti teismui pagrindo stabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

26Pareiškėjas UAB „LUKOIL BALTIJA“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad nebūtų atskleisti pareiškėjo UAB „LUKOIL BALTIJA“ komercinę paslaptį sudarantys duomenys ir dokumentai, bylos medžiagą, kuri apima prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą ir šį atsiliepimą, taip pat įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo poziciją (prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priedai Nr. A-C, šio atsiliepimo priedas Nr. A), prašė pripažinti nevieša. Taip pat neteikti susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams (išskyrus Konkurencijos tarybą) ir tretiesiems asmenims pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, Konkurencijos tarybos atskirojo skundo ir šio atsiliepimo, taip pat įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia savo poziciją (prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priedai Nr. A-C, šio atsiliepimo priedas Nr. A).

27Nurodė, kad Konkurencijos tarybos atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimo sustabdymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teisėtumo. Pirmiausia dėl to, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, jog apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo ūkio subjektui buvo paskirta bauda už neva padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tokios baudos išieškojimas stabdytinas iki tol, kol tarp ūkio subjekto ir Konkurencijos tarybos kilęs ginčas bus išspręstas administracinėje byloje. Nurodyta teisės aiškinimo taisyklė suformuota atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atitinkamo nutarimo nevykdymas (žr., pvz., 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-256/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-89/2011). Taip pat pareiškėjo prašymo netenkinimas būtų sąlygojęs prieštaravimą proporcingumo principui, kadangi tokiu būdu būtų sukeltas pavojus tolimesniam pareiškėjo komercinės veiklos vykdymui. Dar daugiau, tais atvejais, kai neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu rekomenduoja taip pat ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R(89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“.

28Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią Konkurencijos tarybos paskirtos baudos sumokėjimas turėtų būti stabdomas, jeigu dėl tokios baudos pagrįstumo yra kilęs teisinis ginčas, o jos sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo gali padaryti didelės žalos pareiškėjo interesams, kadangi Vilniaus apygardos administraciniam teismui kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikti duomenys ir dokumentai vienareikšmiškai patvirtina didelės žalos pareiškėjo veiklai grėsmę, jeigu Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtų baudų mokėjimas nebūtų sustabdytas. Visų pirma, tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjo einamieji atsiskaitymai su tiekėjais, kitais kontrahentais taip pat su valstybinėmis įstaigomis yra vykdomi iš skolintų lėšų, gaunamų kreditavimo sutarties ir prie šios sutarties sudaryto papildomo susitarimo Nr. OSP 11/03/01 (02), sudarytų su banku Nordea Bank Finland Plc, pagrindu (priedas Nr. A). Nesustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimu pareiškėjui paskirtos baudos mokėjimo, šios itin didelės baudos sumokėjimas tiesiogiai sumažintų pareiškėjo turimas skolintinas lėšas, skirtas pareiškėjo einamiesiems atsiskaitymams tiek su privačiais kontrahentais, siekiant vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą, tiek su valstybinėmis įstaigomis, siekiant įgyvendinti pareiškėjo mokestines ir kitokio pobūdžio prievoles valstybei. Dėl šios priežasties Pareiškėjas būtų priverstas skolintis papildomų lėšų ir patirtų išlaidų, mokant palūkanas nuo pasiskolintų sumų. Be to, su banku Nordea Bank Finland Plc sudarytos kreditavimo sutarties papildomas susitarimas Nr. OSP 11/03/01 (02) yra pratęstas ir galiojo tiek kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu, tiek ir šio atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu (atsiliepimo priedas Nr. A). Antra, pareiškėjo vykdomos ūkinės komercinės veiklos rezultatai (pardavimų apimtys) 2013 metais blogėja. Iš pareiškėjo kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės pardavimų apimtys 2013 metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2012 metų ketvirtuoju ketvirčiu, yra beveik dvidešimt penkiais procentais mažesnės. Atsižvelgiant į pareiškėjo pardavimų rezultatų pokyčius ir ypač įvertinant poreikį baudos sumokėjimui reikalingą pinigų sumą skolintis papildomai, akivaizdu, kad nesustabdžius nutarimu pareiškėjui paskirtų baudų mokėjimo, gali kilti grėsmė, jog pareiškėjo vykdomos ūkinės komercinės veiklos rezultatai (pardavimų apimtys) kitais 2013 metų ketvirčiais dar labiau sumažės. Trečia, galiausiai, gali kilti grėsmė ir pareiškėjo su kontrahentais sudarytų kreditavimo bei lizingo sutarčių pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumui ir tęstinumui. Viena vertus, minėto papildomo susitarimo Nr. OSP 11/03/01 (02), sudaryto prie kreditavimo sutarties su banku Nordea Bank Finland Plc, 10 skyriuje tiesiogiai nustatyta, kad įvykus atitinkamam įvykiui, turinčiam reikšmingos įtakos pareiškėjo veiklai, kita kreditavimo sutarties šalis turi teisę pakeisti pareiškėjo kreditavimo sąlygas, pareikalauti grąžinti visą pareiškėjui suteiktą kreditą, pareikalauti papildomų kreditavimo sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių ar net nutraukti su pareiškėju sudarytą kreditavimo sutartį. Antra vertus, pareiškėjas dar iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo yra sudaręs ne tik minėtą kreditavimo sutartį ir papildomą susitarimą su banku Nordea Bank Finland Plc, bet ir septynias lizingo sutartis dėl degalinių skirtinguose Lietuvos miestuose įsigijimo. Bendra pagal šias sutartis lizingo bendrovei pareiškėjo mokėtina suma šiai dienai sudaro po beveik 200 000 Lt sumą kas mėnesį. Tuo tarpu šių lizingo sutarčių 18.1.3 ir 18.1.13 punktuose numatyta lizingo bendrovės teisė vienašališkai nutraukti su pareiškėju sudarytas lizingo sutartis, jeigu pareiškėjas vėluoja atlikti lizingo sutartyse numatytus mokėjimus arba atsitinka įvykiai, turintys reikšmę pareiškėjo veiklai ir jo galimybėms laiku vykdyti lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Taigi šias aplinkybes tiek bankas Nordea Bank Finland Plc, tiek lizingo bendrovė galimai vertintų kaip įvykį, turintį reikšmingos įtakos pareiškėjo veiklai. Todėl, nesustabdžius Konkurencijos tarybos paskirtų baudų mokėjimo, kiltų reali grėsmė, jog būtų inicijuotas kreditavimo sutarties ir jos papildomo susitarimo keitimo (peržiūrėjimo) ar net nutraukimo procesas. Atitinkamai, nesustabdžius pareiškėjui paskirtų baudų mokėjimo, kiltų pagrįsta grėsmė, jog lizingo bendrovė nutrauktų su pareiškėju sudarytas lizingo sutartis. Abiem šiais atvejais pareiškėjas patirtų itin didelės turtinės žalos, būtų iš esmės sutrikdyti pareiškėjo veiklos planai, negrįžtamai prarastos ilgalaikės investicijos ir kiltų tiesioginė neatsiskaitymo su tiekėjais, įskaitant valstybines įstaigas, grėsmė. Dėl visumos aukščiau nurodytų aplinkybių gali būti sutrikdyta viso pareiškėjui priklausančio degalinių tinklo, kurį sudaro daugiau kaip šimtas degalinių įvairiose Lietuvos miestuose ir vietovėse, veikla ir stabilus degalų tiekimas vartotojams.

29Pažymėjo ir tai, jog sudarant sandorius ir atliekant tuos teisiškai reikšmingus veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba nutarimu įvertino kaip neatitinkančius Konkurencijos įstatymo reikalavimų, už šių pareiškėjo veiksmų teisinį įvertinimą buvo atsakingi konkretūs pareiškėjo darbuotojai, einantys teisininkų pareigas, todėl, jeigu išnagrinėjus administracinę bylą teisme būtų pripažinta, kad Konkurencijos taryba baudą pareiškėjui skyrė pagrįstai, tai faktiškai reikštų, kad ši bauda buvo skirta dėl pareiškėjo darbuotojų netinkamo darbo pareigų vykdymo, kas sudarys pagrindą pareiškėjui taikyti atsakingiems jo darbuotojams materialinę teisinę atsakomybę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 254 straipsnyje. Tokiu būdu, teismui dar net neįvertinus Konkurencijos tarybos nutarime nurodyto Konkurencijos įstatymo pažeidimų pagrįstumo, šių darbuotojų interesams galimai būtų padaryta žala. Siekiant šių neigiamų padarinių išvengti, būtina sustabdyti baudos mokėjimą iki bus priimtas ir įsitesės teismo sprendimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumo. Be to, jeigu išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės būtų nustatyta, kad Konkurencijos taryba nutarimu baudą pareiškėjui paskyrė nepagrįstai, Lietuvos valstybė, veikianti per Konkurencijos tarybą, privalėtų ne tik grąžinti pareiškėjo sumokėtą 1 177 600 Lt dydžio baudą, bet ir atlyginti minėtas pareiškėjo papildomas išlaidas (žalą) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

30Atkreipė dėmesį į tai, kad ir pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentai, ir šio atsiliepimo argumentai yra grindžiami pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Prašyme, šiame atsiliepime ir įrodymuose, kuriais reikalavimas sustabdyti nutarimu skirtų baudų mokėjimą yra grindžiamas, esančios informacijos atskleidimas kitiems asmenims gali sukelti pareiškėjui sunkių ekonominių padarinių, sutrikdyti pareiškėjo verslo planus, o ir apsunkinti galimybes sąžiningai konkuruoti su kitais mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyviais. Dar daugiau, pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prieduose Nr. A ir Nr. C, taip pat šio atsiliepimo priede Nr. A pateiktose sutartyse su banku Nordea Bank Finland Plc ir UAB SEB VB lizingas yra aptartos individualios ir tik pareiškėjui taikomos finansinių paslaugų teikimo sąlygos ir įkainiai, kurių paviešinimas gali turėti neigiamos įtakos tiek pačiam pareiškėjui, tiek ir atitinkamas sutartis su pareiškėju sudariusioms finansų įstaigomis. Todėl, bylos medžiaga, kuri apima pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą ir šį atsiliepimą, taip pat įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo poziciją (prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priedai Nr. A-C, šio atsiliepimo priedas Nr. A), turėtų būti pripažinta nevieša.

31III.

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikino. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-4 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ ir UAB „LUKTARNA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktų galiojimą, atmetė. Nutarė neteikti susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams (išskyrus Konkurencijos tarybą) uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ 2013 m. birželio 5 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą, jo priedo Nr. A, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. gegužės 27 d. atskirojo skundo priedų Nr. 3 ir Nr. 4.

33Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginių, kad konkrečiu ginčijamu Konkurencijos tarybos nutarimu skirtos baudos išieškojimas (nutarimo vykdymas) jam gali sukelti didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjas, pagrįsdamas šią aplinkybę, pateikė teismui tik su banku Nordea Bank Finland Plc sudarytos kreditavimo sutarties papildomą susitarimą Nr. OSP 11/03/01 (02), finansinio lizingo sutartis dėl degalinių skirtinguose Lietuvos miestuose įsigijimo bei paties pareiškėjo 2013 m. gegužės 6 d. pažymą apie UAB „LUKOIL BALTIJA“ pardavimo pajamų pokytį 2013 m. Tačiau šie atskiri dokumentai, priešingai nei teigia pareiškėjas, anot teismo, vienareikšmiškai nepatvirtina didelės žalos pareiškėjo veiklai grėsmės, kadangi jie neparodo bendros pareiškėjo finansinės būklės bei galimo itin žymaus tokios būklės pasikeitimo įvykdžius skundžiamą Konkurencijos tarybos nutarimą. Šie dokumentai nepagrindžia skundžiamo administracinio akto, kurio teisėtumo patikrinimo procesas nėra pasibaigęs ir vyksta teisme, vykdymo pareiškėjui sukeliamos didelės žalos, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas: dėl administracinio akto įvykdymo gali reikšmingai pablogėti pareiškėjo finansinė padėtis, dėl ko jis nebegalėtų toliau vykdyti savo vykdomos veiklos, negalėtų pakeisti vykdytos veiklos, turėtų atleisti daug darbuotojų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), jam grėstų bankrotas arba atsirastų kitokios sunkios pasekmės, kurios savo ruožtu, galėtų pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui.

34Pareiškėjo nurodoma su banku Nordea Bank Finland Plc sudaryta kreditavimo sutartis patvirtina, kad šis bankas pareiškėjui suteikė kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti ir pagrindinėms įmonės reikmėms patenkinti, tačiau iš šios sutarties nėra galimybės nustatyti, ar tai vienintelės pareiškėjo apyvartinės lėšos, kokia jų reikšmė bendrai pareiškėjo finansinei padėčiai. Be to, pagal pareiškėjo pateiktą pažymą apie UAB „LUKOIL BALTIJA“ pardavimo pajamų pokytį 2013 m. iš tikrųjų matyti, jog bendrovės pardavimų apimtys 2013 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, yra beveik 25 procentais mažesnės. Tačiau pažymėtina, jog įvertinus pažymoje pateiktas pareiškėjo pajamų sumas, Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos baudos dydis sudaro tik 0,2 procentus 2013 m. pirmojo ketvirčio pareiškėjo pajamų, o per 2013 m. tai sudarytų 0,05 procentus pareiškėjo pajamų. Be to, pareiškėjo pateikti 2013 m. pirmojo ketvirčio pajamų duomenys nėra audituoti, todėl negali visiškai tiksliai atspindėti realios pareiškėjo finansinės padėties bei jos galimo pokyčio.

35Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo nurodomos galimos kreditavimo sutarties bei lizingo sutarčių korekcijos ar netgi jų nutraukimas, tiek bankui, tiek lizingo bendrovei atsižvelgus į pareiškėjui skundžiamu Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą sankciją, yra tik pareiškėjo ir minėtų subjektų sutartinių santykių dalykas ir tik numanomas ar galimas, tačiau nebūtinai būsimas.

36Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl administracinio akto, kurio teisėtumo patikrinimo procesas nėra pasibaigęs ir vyksta teisme, vykdymo sukeliamos didelės žalos, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, nepagrįstos yra pareiškėjo išvados, kad laikinosios apsaugos netaikymas pažeistų teisingumo ir protingumo principus, pažeistų viešąjį interesą ar trečiųjų asmenų teises ir interesus. Pareiškėjas tik nurodo, kad dėl skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo įvykdymo gali būti pažeidžiami jo darbuotojų (teisininkų), kurie rengė atitinkamus sandorius, kurių pagrindu Konkurencijos taryba priėmė skundžiamą nutarimą, interesai, tačiau nepagrindžia, kodėl būtent minėto nutarimo vykdymas šiuo metu, nepasibaigus skundžiamo nutarimo teisėtumo patikrinimo procesui, tokius interesus galėtų pažeisti. Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo darbuotojų interesus galėtų pažeisti nebent nepalankaus galutinio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, priėmimas.

37Nagrinėjamas klausimas – administracinio akto galiojimo laikinas sustabdymas, susijęs su administracinio sprendimo vykdymu. Tačiau ne visi administraciniai, panašiai kaip ir teismo, sprendimai, turi ir gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones, todėl laikinosios apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos tokiems sprendimams, kurie gali būti vykdomi naudojant priverstinio vykdymo priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu administracinis sprendimas negali būti vykdomas priverstinio vykdymo priemonėmis, nes jo privalomumas ir efektyvumas atsiranda jam įsiteisėjus, tai tokiam sprendimui negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės, kurios siejamos su administracinio sprendimo vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013). Todėl pareiškėjo prašymas stabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas nutraukti pažeidimus, dėl kurių pripažinta, jog pareiškėjas padarė konkurencijos teisės pažeidimą, negali būti tenkinamas, nes šios nutarimo dalies privalomumas ir efektyvumas atsiranda jam įsigaliojus, ši nutarimo dalis neturi būti vykdoma naudojant administracinių sprendimų priverstinio vykdymo priemones.

38Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ABTĮ 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama. Proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ 51 straipsnis, kuriame numatyta, kad šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti; dėl to teismas priima nutartį (ABTĮ 51 str. 2 d.). Tokia teisės normų aiškinimo pozicija yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-207/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-476/2012).

39Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad administracinė byla dar nėra užbaigta, išspręstas tik skundo priėmimo klausimas, pareiškėjo prašymas pripažinti atitinkamą bylos medžiagą nevieša netenkintas. Tačiau prašymas tokios medžiagos (pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjo atsiliepimo, taip pat įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia savo poziciją (prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priedai Nr. A-C, atsiliepimo priedas Nr. A), Konkurencijos tarybos atskirojo skundo priedų) neteikti susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams (išskyrus Konkurencijos tarybą) ir tretiesiems asmenims, atsižvelgus į tai, kad šioje medžiagoje esanti informacija sudaro komercinę paslaptį, tenkintas, tačiau tik tiek, kiek tokio prašymo nėra patenkinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutarties dalimi, t. y. dėl pareiškėjo atsiliepimo, taip pat įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia savo atsiliepimą (atsiliepimo priedas Nr. A) bei Konkurencijos tarybos atskirojo skundo priedų.

40IV.

41Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 2013 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS261-587/2013 išaiškinimo.

42Prašyme nurodo, kad sistemiškai vertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties motyvų dalį, kad pareiškėjo prašymas stabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjas įpareigotas nutraukti pažeidimus, dėl kurių pripažinta, jog pareiškėjas padarė konkurencijos teisės pažeidimą, negali būti tenkinamas, nes šios nutarimo dalies privalomumas ir efektyvumas atsiranda jam įsigaliojus, ši nutarimo dalis neturi būti vykdoma naudojant administraciniu sprendimu priverstinio vykdymo priemones, ir rezoliucinę dalį susidaro prieštaringa situacija. Rezoliucinėje nutarties dalyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi atmetė UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašymą sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą, todėl darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra galiojantis ir vykdytinas, t. y. UAB „LUKOIL BALTIJA“ turi nutraukti neteisėtą veiklą. Tačiau, atmesdamas UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašymą sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą, kartu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ši nutarimo dalis neturi būti vykdoma naudojant administracinių sprendimų priverstinio vykdymo priemones. Tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dalis suponuoja, jog UAB „LUKOIL BALTIJA“ nevykdant Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba negali taikyti Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatytų sankcijų už įpareigojimo nutraukti neteisėtą veiklą nevykdymą skirti piniginę baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais, nepaisant to, jog nutarimo dalis yra galiojanti.

43Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis gali būti suprantama nevienareikšmiškai, darytina išvada, jog nėra aišku, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje atmetus UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašymą ir palikus galioti Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktą, šioje Konkurencijos tarybos nutarimo dalyje, 3 punkte, nustatytas įpareigojimas UAB „LUKOIL BALTIJA“ – nutraukti neteisėtą veiklą – yra vykdytinas, bei ar Konkurencijos taryba turi teisę imtis priverstinio šios nutarimo dalies vykdymo priemonių. Pastebi, kad Konkurencijos tarybos duomenimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis nėra įvykdyta.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45V.

46Prašymas netenkintinas.

47Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

48Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant minėtą ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį, grindžiama nuostatomis, kad ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu rezoliucinės jo dalies) aiškumo prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009; 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 ir kt.).

49Atsakovo prašymas išaiškinti teismo procesinį sprendimą grindžiamas argumentais, kurie susiję ne su nepakankamu teismo nutarties rezoliucinės dalies aiškumu, tačiau su teismo procesinio sprendimo motyvacija, bei siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo nutarties galimų pasekmių atsiradimo aspektu, todėl, vadovaujantis nurodyta administracinių teismų praktika, teismo nutarties išaiškinimas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas.

50Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį, pažymi, kad šios nutarties rezoliucinė dalis jos vykdymo požiūriu yra nedviprasmiška, aiški ir suprantama. Teismas rezoliucine dalimi aiškiai nurodė, kad pareiškėjo UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-4 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ ir UAB „LUKTARNA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktų galiojimą, atmestinas. Taigi, kaip nurodo bei supranta ir pats atsakovas, Konkurencijos tarybos 2013 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 2S-4 „Dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ ir UAB „LUKTARNA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 punktas yra galiojantis, be kita ko, vykdytinas, todėl nėra neaiškumo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties vykdymo.

51Atsižvelgdama į padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymas dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo netenkinamas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

53atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS261-587/2013 išaiškinimo netenkinti.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LUKOIL BALTIJA“ (toliau – ir... 5. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi,... 7. Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui iš viso paskirta 1... 8. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu teismas,... 9. Ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto vykdymas taip pat susijęs su... 10. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas... 11. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti reikalavimo... 12. II.... 13. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė atskirąjį... 14. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama... 15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 16. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys... 17. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „LUKOIL BALTIJA“ pateikti argumentai yra... 18. Pareiškėjo pateikti duomenys apskritai neleidžia įvertinti įmonės... 19. Be to, pareiškėjo pateikto papildomo susitarimo (Priedas Nr. A), kaip... 20. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reali finansinių... 21. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama,... 22. Pastebėtina ir tai, jog galimai pablogėsianti pareiškėjo finansinė... 23. Remdamiesi Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektai,... 24. Vertindamas UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašyme nurodytus argumentus, kad... 25. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjui palankaus teismo... 26. Pareiškėjas UAB „LUKOIL BALTIJA“ atsiliepime į... 27. Nurodė, kad Konkurencijos tarybos atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad... 28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė teisės aiškinimo... 29. Pažymėjo ir tai, jog sudarant sandorius ir atliekant tuos teisiškai... 30. Atkreipė dėmesį į tai, kad ir pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo... 31. III.... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi... 33. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė... 34. Pareiškėjo nurodoma su banku Nordea Bank Finland Plc sudaryta kreditavimo... 35. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo nurodomos galimos... 36. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl administracinio akto, kurio teisėtumo... 37. Nagrinėjamas klausimas – administracinio akto galiojimo laikinas... 38. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ABTĮ 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja... 39. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad administracinė byla dar nėra... 40. IV.... 41. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė prašymą Lietuvos... 42. Prašyme nurodo, kad sistemiškai vertinant Lietuvos vyriausiojo... 43. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos... 44. Teisėjų kolegija... 45. V.... 46. Prašymas netenkintinas.... 47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3... 48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant minėtą ABTĮ 94... 49. Atsakovo prašymas išaiškinti teismo procesinį sprendimą grindžiamas... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 51. Atsižvelgdama į padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, atsakovo... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94... 53. atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo dėl Lietuvos... 54. Nutartis neskundžiama....