Byla e2S-2502-638/2016
Dėl įpareigojimo atstatyti šildymo vamzdyno įvadą į ieškovo butą ir atkurti namo bendro naudojimo šildymo sistemos pradinę (projektinę) padėtį

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. Š. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1433-805/2016 pagal ieškovo S. P. Š. ieškinį atsakovams A. I., uždarajai akcinei bendrovei ,,Prienų butų ūkis“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“, dėl įpareigojimo atstatyti šildymo vamzdyno įvadą į ieškovo butą ir atkurti namo bendro naudojimo šildymo sistemos pradinę (projektinę) padėtį.

2Teismas

Nustatė

3I. Ieškinio esmė

4

  1. I. S. P. Š. pateikė ieškinį atsakovams UAB „Trakų šiluma“, UAB „Prienų butų ūkis“, A. I., kuriuo prašė įpareigoti atsakovus solidariai atstatyti į pradinę būseną daugiabučio, esančio( - ); atkurti namo šildymo sistemos vamzdynų ir šildymo prietaisų butuose projektinį pajėgumą, pašalinant perteklinius šildytuvus namo butuose; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – išsamiai nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai aprašyti ir nurodyti, kada ir kieno buvo neteisėtai demontuotas centralizuoto šildymo įvadas, kas atliekamiems darbams turėjo išduoti leidimą, kieno ir kokiais veiksmais pasireiškė neteisėtas įvado demontavimas į ieškovui priklausantį butą, į kokį projektinį pajėgumą turi būti atkurti daugiabučio namo, esančio( - ), šildymo sistemos vamzdynai, kokie konkrečiai šildytuvai minėto daugiabučio namo butuose yra pertekliniai. Taip pat nurodė pateikti 2012 metų liepos mėnesį priimtą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos sprendimą su jį lydinčiais priedais bei spręsti klausimą dėl bendrijos narių, kurių teisėms ir pareigoms turėtų reikšmės priimtas procesinis sprendimas, įtraukimo trečiaisiais asmenimis.
  3. Ieškovas 2016 m. spalio 7 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovais nurodė A. I. ir UAB „Prienų butų ūkis“, trečiuoju asmeniu - UAB „Prienų šilumos tinklai“, ir prašė įpareigoti atsakovą A. I. atstatyti į pradinę būseną daugiabučio,(duomenys nesskelbtini); įpareigoti atsakovą UAB „Prienų butų ūkis“ atstatyti namo butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų, už kuriuos atsako namo administratorius, projektinį pajėgumą, atkuriant vamzdyno pradinę padėtį, buvusią iki 2008 metų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su patikslintu ieškiniu papildomai pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. liepos 2 d. sprendimą dėl S. Š., gyvenančio ( - ), prašymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovo S. Š. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino. Ieškovas nesukonkretino ieškinio reikalavimų, t. y. nenurodė, kuriuose namo, esančio( - ), butuose prašo atsakovą UAB „Prienų butų ūkis“ atstatyti bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų, už kuriuos atsako namo administratorius, projektinį pajėgumą, atkuriant vamzdyno pradinę padėtį, buvusią iki 2008 metų. Patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, kada ir kieno buvo neteisėtai demontuotas centralizuoto šildymo įvadas, kas atliekamiems darbams turėjo išduoti leidimą, kieno ir kokiais neteisėtais veiksmais pasireiškė įvado demontavimas į ieškovui priklausantį butą, konkrečiai nenurodė, į kokį projektinį pajėgumą turi būti atkurti daugiabučio namo, esančio ( - ), šildymo sistemos vamzdynai.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

86. Atskirajame skunde ieškovas S. P. Š. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, arba skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

96.1. Ieškovas aiškiai nurodė, kad įvadą į ieškovo butą 2008 metais ieškovui nežinomu metu demontavo A. I., todėl iš jo reikalaujama atkurti minėtą įvadą, o iš namo administratoriaus reikalaujama atkurti viso namo šildymo sistemos pradinę (projektinę būklę), kuri yra nustatyta prejudicinę galią turinčiame Valstybinės energetikos inspekcijos 2012 m. liepos 2 d. sprendime, kuris yra vykdomasis dokumentas.

106.2. Ieškovas negali nurodyti tikslios datos ir laiko, kada A. I. demontavo įvadą į ieškovo butą, tačiau ši aplinkybė galės būti patikslinta bylos nagrinėjimo metu, gavus iš atsakovo A. I. atsiliepimą ir, jei reikės, išreikalavus iš jo įrodymus apie įvado demontavimo datą ir laiką.

116.3. Rekonstruojant namo bendro naudojimo šildymo sistemą ne tik nebuvo laikomasi nustatytų reikalavimų, bet ir nebuvo išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai, nebuvo gautas visų gyventojų sutikimas dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos, projekte nebuvo nurodyti energetiniai paskaičiavimai, neįvertinta esamos šildymo sistemos būklė. Šios aplinkybės galės būti patikslintos bylos nagrinėjimo metu, gavus iš atsakovo namo administratoriaus atsiliepimą ir, jei reikės, išreikalavus iš jo įrodymus apie namo šildymo sistemos pertvarkymą.

126.4. Ieškovas paaiškina, kad namo šildymo sistemos projektą, tikėtina, turi atsakovas namo administratorius, todėl yra pagrindas išvadai, kad tariami ir (arba) galimi procesinio dokumento trūkumai yra nulemti ribotos informacijos, kuria kol kas disponuoja teismas ir pats ieškovas, todėl galimi trūkumai gali būti ištaisomi vėlesnėse proceso stadijose, išreikalaujant trūkstamus įrodymus iš atsakovų, taip pat galimai trečiuoju asmeniu įtraukiant Valstybinę energetikos inspekciją ir kitus namo butų savininkus, jei teismas manys, jog šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

13Teismas,

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15

  1. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas ir 5 punktas) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Taigi, pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino, ar ieškinio trūkumai tikrai sudarė esmines kliūtis proceso eigai, ar nereikėjo priimti ieškinio, o įrodymus ir kitą informaciją, jei tai būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
  4. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą A. I. atstatyti į pradinę būseną daugiabučio, esančio( - ), taip pat įpareigoti atsakovą UAB „Prienų butų ūkis“ atstatyti namo butuose esančios bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų, už kuriuos atsako namo administratorius, projektinį pajėgumą, atkuriant vamzdyno pradinę padėtį, buvusią iki 2008 metų.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, nes nenurodė faktinių aplinkybių, kada ir kieno buvo neteisėtai demontuotas centralizuoto šildymo įvadas, taip pat nenurodė, kuriuose namo butuose prašo atsakovą UAB „Prienų butų ūkis“ atstatyti bendro naudojimo šildymo sistemos prietaisų. Su tokiais teismo argumentais nesutiktina. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio ( t.2, b.l. 1-3), ieškovas aiškiai nurodė, kad įvadą į ieškovo butą 2008 metais ieškovui nežinomu metu demontavo atsakovas A. I., todėl iš jo reikalaujama atkurti minėtą įvadą, o iš namo administratoriaus reikalaujama atkurti viso namo, t. y visuose butuose esančios šildymo sistemos, kurios dalimi turėtų būti ir ieškovo butas, pradinę (projektinę būklę).
  6. Dėl kitų teisiškai svarbių bylai aplinkybių, tokių kaip šildymo sistemos prietaisų projektinis pajėgumas, vamzdyno pradinė padėtis, kas atliekamiems darbams turėjo išduoti leidimą, kieno ir kokiais neteisėtais veiksmais pasireiškė įvado demontavimas į ieškovui priklausantį butą, į kokį projektinį pajėgumą turi būti atkurti daugiabučio namo šildymo sistemos vamzdynai, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
  7. Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieškovo reikalavimo teise, nepakankamumą. Duomenų, galinčių akivaizdžiai patvirtinti asmens teisių pažeidimo ar jo teisinio suinteresuotumo iškeltu klausimu, nebuvimas negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Įvertinus ieškovo ieškinio turinį (tiek pradinio, tiek patikslinto), konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) ir pagrindas (faktinis ieškinio pagrindas) yra visiškai neaiškūs, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo.
  8. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

16Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17atskirąjį skundą tenkinti.

18Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai