Byla 2S-1856-254/2016

Dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo S. B. fizinio asmens bankroto byloje, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės atliekų tvarkymo centras, Ž. O. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo S. B. fizinio asmens bankroto byloje, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės atliekų tvarkymo centras, Ž. O. B..

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4

1. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti pareiškėjos S. B. mokumo atkūrimo planą. Nurodoma, kad S. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planas (toliau – planas) buvo patvirtintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nautartimi panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis ir bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti planą paliktas nenagrinėtu. 2016 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam planui 97,66 proc. visų kreditorių balsais, todėl administratorius teikia prašymą dėl plano patvirtinimo teismui. Planui nepritarta, nes kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio nuostatoms, įkeistas kreditoriui bankui komercines patalpas atsisakoma parduoti pirmąjį pusmetį po plano patvirtinimo, administravimo išlaidų suma yra per didelė, nėra nurodyta informacija, kokiu būdu bankrutuojantis asmuo gauna pajamas (grynais ar pavedimu į banko sąskaitą), bei duomenys apie asmens sąskaitą, nėra nurodyta, kodėl plano vykdymo laikotarpis sutrumpintas nuo penkerių metų iki trijų metų.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi prašymo netenkino, patikslinto plano netvirtino ir bankroto bylą nutraukė.
2. Teismas, išanalizavęs visus byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad mokumo atkūrimo planas yra neįgyvendinamas, neatitinka FABI 7 straipsnio reikalavimų, nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, pareiškėja nedėjo pastangų ištaisyti mokumo atkūrimo planą, konstatavo, kad kreditoriai pagrįstai nepritarė pareiškėjos mokumo atkūrimo planui, nes jis pažeidžia bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą, yra naudingas tik pareiškėjai, siekiančiai kuo greičiau baigti bankroto procedūrą ir nusirašyti skolas.
3. Teismas nurodė, kad nei patikslintame plane nei kreditorių susirinkime pareiškėja neatskleidė, kad dėl ligos pasikeitė jos galimybės gauti pajamas. Plane nėra nurodytos aplinkybės, kodėl pareiškėja nenuomoja visų darbo vietų, o tik dvi. Plane nurodoma, kad iš individualios veiklos per metus gaunama 10 700 Eur pajamų, nors pagal 2015 m. pajamų deklaraciją pareiškėja gavo tik 4 000 Eur. Nėra nurodyta kaip per visą laikotarpį bus mokamos lėšos kiekvienam kreditoriui, taip pat kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais 2019 m. antrame pusmetyje, taigi patikslintas planas neatitinka FABĮ 7 str. 1d. 12 p. reikalavimų. Pareiškėja nenurodo motyvų, kurių pagrindu sutrumpėjo nuo penkių metų iki trijų metų mokumo atkūrimo planas. Planas taip pat neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes nenurodytos konkrečios pajamos, o tik hipotetiniai skaičiai. Patikslintame plane tik deklaratyviai nurodytos priemonės mokumui atkurti – „siekti pajamų padidėjimo, planuojama pasiekti, kad pastoviai būtų nuomojamos bent trys darbo vietos, kas pusmetį peržvelgti savo būtinąsias išlaidas ir ieškoti laisvų lėšų atsiskaityti su kreditoriais“, tačiau nenurodyta konkrečios priemonės, kaip to bus pasiekta. Pareiškėja nurodo jog per visą mokumo atkūrimo laikotarpį gaus pajamas iš nuomojamų darbo vietų (įrangos), tačiau ją ketina parduoti 2018 m. spalio mėn., taigi neaišku kokią įrangą nuomos 2019 metais. Pareiškėja nurodo plano dalyje „Pastovios išlaidos“ 15 Eur už vandenį, tačiau nenurodo, kiek mokama už šildymą ir, ar 15 Eur pakanka tiek už šaltą, tiek už karštą vandenį, dėl to patikslintas planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – planą patvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Plane pateikti skaičiai nėra faktas, tai tik planuojami dalykai. Gyvenime nebūna atvejų, kad planas realiai būtų įvykdytas 100 proc. Dėl to teismas nepagrįstai planą įvertino kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimams.
2. Įstatyme nenustatyta, kiek asmuo turi uždirbti. Plane nustatytos pajamos yra pagrįstos ilgamete darbo patirtimi. Planuojamos gauti vidutinės pajamos apskaičiuotos pagal ansktesnės sėkmingos veiklos rodiklius: 2014 m. uždirbta – 30 000 Lt, 2013 m. – 50 000 Lt. Šie rodikliais neturi nieko bendra su 2015–aisiais metais, nes jie buvo nesėkmingi, todėl skiriasi 2015 m. pajamų deklaracijoje nurodyta suma.
3. Planas pataisytas pagal ankstesnio kreditorių susirinkimo prieštaravimus. Kreditoriai pakartotinai nesutikdami su pasiūlytais pakeitimas, papildomai nieko neargumentavo, jų atsisakymo priežastys nebuvo analizuojamos teismo posėdžio metu. Planas gali būti nepatvirtintas tik nustačius konkretų įstatymo pažeidimą.
4. Atsisakymu parduoti kreditoriui bankui įkeistas komercines patalpas užsitikrinama galimybė uždirbti žymiai daugiau pajamų ir padengti daugiau kreditorių finansinių reikalavimų. Hipotekos kreditoriaus interesų tokie veiksmai nepažeidžia.
5. Kreditoriai nepateikia motyvų, kodėl planas yra neįgyvendinamas. Teismas taip pat nenurodė, kokių konkrečių įstatymo reikalavimų neatitinkančių trūkumų yra plane.
6. Teismas nenurodė, kodėl išskyrė 15 Eur mokestį už vandenį, kurie yra numatyti plano 2 dalyje esančioje lentelėje, t. y. prie individualiai veiklai vykdyti reikalingų lėšų.
7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame būtų nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Toks grafikas pateiktas 12 plano dalyje esančioje 3 lentelėje.
8. Pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus nenumatyta, kad fizinis asmuo turi plane pateikti informaciją apie savo mokumo būklės pokyčius laikotarpiu iki plano patvirtinimo.
9. Akivaizdu, kad FABĮ pakeitimai, suteikiantys teisę sutrumpinti plano įgyvendinimo terminą iki 3 metų, rodo įstatymo leidėjo nuostatą lengvinti neišgalinčių mokėti skolas fizinių asmenų likimą, kad būtų kuo greičiau atkuriamas jų mokumas. Paprastai asmens padėtį lengvinantis įstatymas galioja ir atgal.
10. Teismas, kuris iškėlė fizinio asmens bankroto bylą ir pripažino teisę bankrutuoti, turi patvirtinti tokį planą, kokį, pareiškėjos nuomone, ji pajėgs įgyvendinti ir kokį realiai įvykdomu pripažino bankroto administratorius.
2. Suinteresuotas asmuo kreditorius UAB „Litesko“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

56.1. Pateiktas planas yra nerealus, planuojamos gauti pajamos turi būti nurodytos pagal faktines galimybes, t. y. skaičiuojamos pagal vidurkį, o ne pagal pelningiausius metus. Pareiškėjos pajamos nėra pastovios, todėl realiausias skaičius būtų šių duomenų vidurkis (apie 9 050 Eur), o plane pateikiamas optimistiškiausias variantas (13 100 Eur).

66.2. Plane nėra aiškiai nurodyta, kokiu būdu gaunamos pajamas ir kokia suma gaunama kiekvieną mėnesį. Pajamos gaunamos už suteiktas paslaugas ir už salone nuomojamas darbo vietas nėra apskaitomos. Tokiu atveju kreditoriai negali būti tikri, kad visos gautos pajamos bus pravestos į depozitinę sąskaitą.

76.3. Plano 12 dalyje pateiktoje 1 lentelėje pateikti duomenys neatitinka faktinių duomenų. Pareiškėja pati pripažino, jog dėl rankos traumos negalėjo gauti pakankamai pajamų, todėl teismo posėdžio metu (2016-06-02) jos sąskaitoje buvo apie 80 Eur. Pareiškėja negalėjo paaiškinti, kodėl ruošdama planą (2016-03-25), tuo metu jau turėdama rankos traumą, bei žinodama, kad negalės kurį laiką dirbti, ji vis tiek 2016-06-30 planavo uždirbti 2 065 Eur. Šios aplinkybės rodo, jog pateiktas planas nėra realus ir jau pačioje pradžioje nebus realiai įvykdomas.

86.4. Pradiniame plane buvo numatytas penkerių metų mokumo atkūrimo terminas. Bankroto byla iškelta galiojant ankstesnei FABĮ nuostatai, todėl keisdama šį terminą patikslintame plane pareiškėja turėjo argumentuoti konkrečiais duomenimis, kad jos finansinė būklė pagerėjo ir leis jai mokumą atkurti per tris metus. Sąžiningas asmuo bankroto procese turi siekti ne tik nusirašyti skolas, bet ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.

96.5. Pareiškėja 2016-06-02 teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti, kodėl plane numatomos dvigubos išlaidos patalpų adresu, ( - ), šildymui. Plano 6 dalies 2 punkte nurodyta, jog būstui išlaikyti (į tą įeina ir šildymo paslaugos) fiziniam asmeniui reikia 150 Eur. Toliau sekančiose pastabose teigiama, kad tokios būtinosios išlaidos bei galimas jų sumažėjimas planuojamas, jei fizinis asmuo, pardavus gyvenamąjį būstą persikeltų į gyvenimui tinkamas patalpas kosmetologijos salone ( - ). Tuo tarpu plano 2 dalies lentelės, kurioje nurodomos reikalingos lėšos veiklai vykdyti, 4 punkte vėlgi numatomos šildymo paslaugos. Jei pareiškėja ketina gyventi salone ir mokėti 2.4 punkte numatytas išlaidas, tai šios klaidos dubliuojasi su 6.2 punkte numatytomis išlaidomis.

106.6. Plane turi būti konkrečiai nurodomos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo tvarka bei pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Plane numatomos priemonės turi būti ne hipotetinės, bet realios, galinčios padėti patenkinti, kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti savo būtinuosius poreikius.

116.7. Patikslintame plane nėra nurodytas visas numatomas parduoti turto sąrašas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Kreditoriaus AB SEB banko reikalavimas yra užtikrintas ne tik nekilnojamojo turto hipoteka, bet ir laidavimu. Laiduotoja Z.O. B. atsako įkeistu turtu – butu R. J. g. ( - ). Plane nenurodoma, kaip bus realizuojamas šis turtas. 7. Suinteresuotas asmuo bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

127.1. Teismas nevertino kreditorių argumentų ir ar jų nesutikimas pagrįstas FABĮ 7 straipsnio reikalavimų nevykdymu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nesutikimas pagrįstas tik emocine išraiška.

137.2. Nei vienas iš bankrutuojančių asmenų neturi ekonominio planavimo įgūdžių, todėl jiems parengti ir apsiginti planą yra sunku. Dėl to administratorius pasiūlė rengti FABĮ 7 straipsnio reikalavimams atitinkantį planą.

147.3. Jeigu administratorius teikia teigiamą išvadą apie planą, tai reiškia, kad kiekviename tokio plano punkte pateikti prognozuojami rezultatai gali būti realiai pasiekti. Administratorius rėmėsi ekonominiais rodikliais, tuo tarpu teismas padarė išvadą dėl plano nerealumo tik vidinio įsitikinimo pagrindu, kompetentingai nesukritikavęs pateiktų ekonominių rodiklių.

157.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad planas yra nerealus, remdamasis tuo, kad pareiškėja dėl rankos traumos negalėjo uždirbti daugiau pajamų, nei sėkmingais metais. Fizinio asmens plane numatoma prognozė gauti pajamų dvigubai daugiau, nei deklaruota per 2015 m., rodo tik tai, kad pareiškėja pasiruošusi padidinti savo pastangas, siekdama mokumo atkūrimo.

167.6. Visos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytos aplinkybės su konkrečiais tuos klausimus kėlusiais kreditoriais buvo išsiaiškintos ir dėl to kreditoriai pretenzijų planui nekėlė. 8. Suinteresuotas asmuo kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

178.1. Pareiškėja pati pripažįsta, jog mokumo atkūrimo plane nurodytų mokėjimų dydis ir vykdymas yra grindžiami iš esmes tik jos pačios spėjimais, tačiau neparemti jokiais įrodymais.

188.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyti būtent realūs, o ne teoriniai, niekuo neparemti bankrutuojančio asmens mokėjimai kreditoriams. Vien teorinis mokėjimo grafiko sudarymas ir konkrečių sumų jame nurodymas savaime neįrodo realių mokėjimų ateityje atlikimą, juolab, kad byloje nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina realų atsiskaitymo su kreditoriais pažeidimą.

198.3. Teismas išsamiai analizavo ir nustatė teismo posėdžio metu reikšmingas bylai aplinkybes. 9. Suinteresuotas asmuo kreditorius VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

209.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai ir teisingai taikė teisės normas.

219.2. Skunde pateikti motyvai dėl mokumo atkūrimo plano ir bankroto proceso nutraukimo neatitinka pagrindinio fizinių asmenų bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų kreditorių interesus, taip pat prieštarauja bankroto, kaip kolektyvinio proceso, paskirčiai.

229.3. FABĮ tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet yra ir realus bent dalies kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas. Kreditoriai tvirtindami planą turi būti įsitikinę, kad turės realią galimybę patenkinti bent dalį savo finansinių reikalavimų per pakeistą trijų metų laikotarpį. Plane nustatytas plano įgyvendinimo terminas nėra pakankamas ir protingas, neatitinkantis skolininko bei jo kreditoriaus interesų pusiausvyros.

239.5. Teismo posėdžio metu pareiškėja informavo, kad sirgo nuo sausio mėn. pradžios iki gegužės mėn. pabaigos ir individualios veiklos nevykdė, tačiau nepateikė šiam laikotarpiui nedarbingumo pažymos. Pagal planą ji nuomavo savo salone 2-3 darbo vietas ir ėmė po 100 Eur už vieną darbo vietą kas mėnesį. Nuompinigius ėmė grynais ir juos išleido savo poreikiams, tačiau birželio 9 d. iš viso turėjo 80 Eur grynais, nors birželio mėn. pabaigoje turėjo atsiskaityti su kreditoriais ir paskirstyti 1 244 Eur. Taip pat plano dalyje „Reikalingos lėšos veiklai vykdyti“ nurodyta, kad tais mėnesiais, kai ji dėl ligos nevykdė veiklos 6 mėnesius, kosmetikos ir kitų priemonių, reikalingų procedūroms atlikti, pirko. Nors pareiškėja veiklos nevykdė ir pajamų negavo, tačiau patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodomas nemažų pajamų gavimas mėnesiais, kurių metu nedirbo. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėja nesugebės vykdyti mokumo atkūrimo plano ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriais.

249.5. Plane taip pat nepagrindžiamos administravimo išlaidos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jos neproporcingos kreditoriams teikiamai naudai. Iš bankroto administratoriaus veiklos matyti, kad bankroto administratoriaus atliko šiuos darbus: informavo visus žinomus kreditorius ir parengė išvadą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano, kuris neatitinka FABĮ reikalavimų. Vienas iš administratoriaus veiklos prioritetų yra pareiga ginti kreditorių teisėtus interesus, už kurių įgyvendinimą taip pat galėtų būti skiriama administravimo išlaidų dalis. Šiuo atveju kreditorių interesai neginami.

25Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Dėl reikalavimų, keliamų fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir jų neįvykdymo teisinių pasekmių

1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas ir nutraukta fizinio asmens bankroto procedūra, pagrįstumo, konstatuojant, kad planas yra neįvykdomas, neatitinkantis FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.
3. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos.
4. FABĮ 7 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti planas. Iš straipsnio lingvistinės formuluotės matyti, kad plane turi būti nurodomi konkretūs duomenys: lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti per visą bankroto procesą (2 ir 4 punktai); numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu (3punktas); kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos (5punktas); kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (6 punktas); bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (7punktas); kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (12 punktas); lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai iš individualios veiklos bankroto proceso metu (2 dalies 1 punktas); reikalingo individualiai veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas (2 dalies 2 punktas); individualiai veiklai vykdyti skiriamos lėšos (2 dalies 3 punktas).
5. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka FABĮ įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano reikalavimus ir jo tvirtinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra suformulavęs teisinę taisyklę, pagal kurią, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turi ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016, 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).
7. Taigi, pagal suformuotą teisinę taisyklę tam, kad teismas plano nepatvirtintų ir fizinio asmens bankroto procesą nutrauktų, nes fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą, turi būti patikrinamos šios sąlygos: plano atitikimas FABĮ reikalavimams; kreditorių susirinkimo nepritarimo pagrįstumas (nepritarimas yra pagrįstas, jeigu planas pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą).
8. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių susirinkimui nepritarus pirmajam plano projektui, nes jis neatitiko FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nepatikslintas planas iš karto buvo teikiamas teismui tvirtinti (t. 2, b.l. 155-122). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi prašymą patvirtinti planą, sudarytą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, tenkino (t. 3, b.l. 15-19). Kreditorius AB SEB bankas pateikė atskirąjį skundą dėl 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties panaikinimo, kuriuo prašė atsisakyti tenkinti prašymą dėl plano tvirtinimo ir įpareigoti pareiškėją patikslinti planą (t. 2, b. l. 26-29, 49-52). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 24 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą patvirtinti planą paliko nenagrinėtu, nes nesilaikyta plano tvirtinimo ir tikslinimo procedūros tvarkos. Teismas pažymėjo, kad planas tuėjo būti patikslintas ir pateiktas kreditorių susirinkimui pakartotinai tvirtinti (t. 2, b. l. 76-82). 2016 m. balandžio 1 d. pateiktas teismui tvirtinti pagal pirmojo kreditorių susirinkimo pateiktas atsisakymo priežastis patikslintas 2016 m. kovo 25 d. planas, kuriam antrasis kreditorių susirinkimas taip pat nepritarė (t. 2, b.l. 88-116).
9. Kreditorių susirinkimas atsisakė patvirtinti planą ir pažymėjo, jog planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų – mokėjimai kreditoriams išdėstyti nereguliaria tvarka, dėl ko sudaromos sąlygos iš esmės nepatenkinti maksimaliai kreditorių reikalavimų, o tik nurašyti skolas – tokiu būdų pažeidžiama skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Nurodoma, kad komercinės paskirties nekilnojamo turto pardavimas atidėtas iki plano įgyvendinimo pabaigos, kas sudaro sąlygas nepagrįstai vilkinti turto pardavimo procesą ir vengti atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat nenurodomas visas realizuojamas turtas. Kreditoriai, atsižvelgdami į bankroto administratoriaus atliekamų darbų apimtis ir jų sudėtingumą, nesutiko su pernelyg dideliu administravimo išlaidų dydžio ir administravimo išlaidų apmokėjimo iš parduoto turto tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pirmame plano variante kreditoriai neprieštaravo dėl penkerių metų įgyvendinimo trukmės, kreditoriai nesutiko su pagal naują įstatymo redakcija sutrumpintu trijų metų jo įgyvendinimo laikotarpiu, nenurodant tokio pakeitimo priežasčių. Kreditoriai pastebėjo, kad patikslintame plane nenurodytas pajamų gavimo būdas (grynais ar pavedimu), kas sudaro galimybes pažeisti kreditorių interesus. Plane nenurodyta, kaip bus realizuojamas laiduotojos Ž. O. B. įkeistas nekilnojamas turtas (t. 2, b. l. 114-116).
10. Taigi, pareiškėjos plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus. Antrą kartą nepatvirtinus patikslinto plano projekto, planas pateiktas tvirtinti teismui, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, FABĮ 8 straipsnio 8 dalies pagrindu, kuriame nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (t.2, b. l. 144). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant plano tvirtinimo klausimą atsižvelgiama į tai, kad būtų išlaikyta kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyra (t. 2, b. l. 143).
11. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs patikslintą planą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė antrą kartą, tikrino, ar planas pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą ir dėl to kreditorių atsisakymas pritarti planui yra pagrįstas, taip pat, ar planas atitinka FABĮ reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, tikrindamas kreditorių nepritarimo pagrįstumą nėra saistomas kreditorių nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis Civilinė byla Nr. 3K-3-228-313/2016). Atskirojo skundo motyvai, kad kreditorių atsisakymo priežastys nebuvo analizuojamos teismo posėdžio metu nėra pagrįstas. Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai pasisakė tik dėl mokumo atkūrimo plano atitikties įstatymui ir kreditorių interesams.
12. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl plano veiksmingumo konstatavo teismo posėdyje ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamoje 2016 m. biželio 9 d. nutartyje teismas konstatavo, jog mokumo atkūrimo planas ir pataisytas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, kad pagrįstai kreditoriai jam nepritarė, nes juo pažeidžiama fizinio asmens S. B. ir jos kreditorių teisėtų interesų pusiausvyra, tai yra jis naudingas tik pareiškėjai siekiančiai kuo greičiau baigti bankroto procedūrą ir nusirašyti skolas (t. 2, b.l. 145).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja negalėjo pagrįsti pirmosios 1 244 Eur dydžio įmokos 2016-06-30 kreditoriams šaltinio, pripažinus pačiai, jog sąskaitoje yra tik apie 80 Eur, abejonių kelia planas gauti iš darbo vietos nuomos po 200 Eur kas mėnesį, kai už vienos darbo vietos nuomą gaunama po 100 Eur, nors yra 5 darbo vietos, kurias galima nuomoti. Teismas pastebėjo, jog neatitinka plane nurodomos ketinamos gauti 10 700 Eur pajamos per metus, kai tuot tarpu pagal 2015 m. pajamų deklaraciją deklaruotos tik 4 000 Eur pajamos.
14. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad teismas nenurodė, kokiam įstatymui prieštarauja planas, kad plane gali būti nurodomi tik planuojami dalykai, kurie nėra faktai. Taigi, pati pareiškėja pripažįsta, kad plane nurodomi hipotetiniai skaičiai būtent ir daro jos planą neatitinkančiu FABĮ 7 straipsnio reikalavimų.
15. Planas turi būti vykdytinas ir vykdomas besąlygiškai pagal jame nurodytas konkrečias mokumo atkūrimo priemones, kurios turi atitikti tiek bankrutuojančio asmens, tiek ir kreditorių teisėtus interesus, ir kuriomis turi būti pasiekti bankroto tikslai – atkuriamas mokumas ir kuo didesne apimtimi atsiskaitoma su kreditoriais. Paklaidos nukrypti nuo mokumo atkūrimo priemonių tikimybė yra galima, tačiau ji turi būti objektyviai pateisinama ir iš esmės nesiskirti nuo plane nurodytų priemonių.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įverinęs atskirojo skundo motyvus ir pateiktą patikslintą planą, taip pat pastebi, kad nurodytų mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimas kelia pagrįstų abejonių jų realumu. Patikslintame plane pareiškėja nurodo, kad bankroto proceso metu planuoja pagal verslo liudijimą teikti grožio procedūrų paslaugas, turimose patalpose nuomoti laisvas darbo vietas, šiai veiklai būdingas sezoniškumas, todėl gaunamos pajamos svyruoja nuo 600 Eur iki 1200 Eur per mėnesį. Iš plano pirmosios lentelės matyti, kad pareiškėja ketina gauti per metus 8 540 Eur pelno. Toliau 6 skyriuje nurodoma, kad fizinio asmens būtinosios išlaidos vienam mėnesiui sudaro 350 Eur, kas sudaro 4 200 Eur per metus. Tai reiškia, kad kreditorių finansiniams reikalavimams padengti gali būti skiriama 4 340 Eur per metus. Toliau, 12 skuriuje nurodoma, kad kiekvieną mėnesį į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą fizinis asmuo perves lėšas, gautas iš individualios veiklos ir kitų pajamų šaltinių, atėmus individualiai veiklai vykdyti bei būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas (žr. plano 2, 6 skyrius). Planuojamas lėšų skirstymas pateiktas lentelėje, kurioje nurodoma, kiek planuojama pervesti administratoriui į atidarytą sąskaitą administravimo išlaidoms ir finansiniams reikalavimams padengti. Lentelėje pažymėta, kad per 2006 m. gaunama 3 960 Eur (2 065 + 1 895) pelno, skiriama būtiniesiems poreikiams 1 750 Eur (700 + 1 050), administravimo išlaidoms 302,50 (121 + 181,50), 1 244 Eur kreditoriams. Pagal šią lentelę apeliacinės instancijos teismo paskaičiavimu kreditoriams turėtų likti 1 907,50 Eur (3 960-1750-302,50). Kur lieka nepanaudoti 663,50 Eur (1907,50-1244) pareiškėja nenurodo. Kita vertus, būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamos lėšos neatitinka su 6 skyriuje nurodytomis lėšomis. Akivaizdu, kad plane pateikti skaičiai yra išgalvoti, dėl ko nereiškia prieštaravimų ir pati apeliantė, jie tarpusavyje (pajamų, išlaidų ir pelno atžvilgiu) nesuderinti ir neatitinka vientisos mokumo atkūrimo plano pozicijos, plano atskiros mokumo atkūrimo priemonės nesiderina tarpusavyje.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad visas planas susideda iš sąlyginių pastabų „kas būtų jeigu būtų“. Pavyzdžiui: “būtinosios išlaidos bei galimas jų sumažėjimas planuojamas, jei fizinis asmuo, pardavus gyvenamąjį būstą persikeltų į gyvenimui tinkamas patalpas kosmetologijos salone ir jam nereikėtų patirti papildomų išlaidų būsto nuomai, kurios sudarytų apie 80 EUR/mėn, t.y. būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų reikalinga 430 EUR suma”. Iš plane dominuojančių įvairių situacijų palyginimų ir sąlyginių lingvistiniu formuluočių planas praranda savo paskirtį ir nėra aišku, kokių konkrečių veiksmų pareiškėja ketina imtis, kad būtų atkurtas mokumas ir atsiskaityta su kreditoriais (t. 2, b.l. 121).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja privalo, atsižvelgdama į kreditorių pastabas, patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą. Iš pateikto patikslinto plano matyti, kad pareiškėja nepatikslino plano, bet išdėstė tik nesutikimo motyvus. Nesutikimo motyvai yra pagrįsti tik hipotetinių situacijų vertinimu, bet ne konkrečiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis arba konkrečiais įrodymais pagrįstais duomenimis. Bankroto administratoriaus išvadoje taip pat neatsispindi, kokiomis priemonėmis atsižvelgta į kreditorių pastabas (t. 2, b. l. 125). Pastebėtina, kad 2016-06-02 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad plano projektą rengė bankroto administratorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėja neatsižvelgė į kreditorių pastabas (t. 2, b. l. 118, 121).
19. Atsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus dėl plano įgyvendinimo trukmės, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal dabar galiojančią FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakciją mokumo atkūrimo (plano įgyvendinimo) terminas yra trys metai, tačiau nauja įstatymo redakcija leidžia tvirtinti planą ilgesniam nei 3 metų mokumo atkūrimo (plano įgyvendinimo) terminui, jeigu byla bankroto iškelta galiojant ankstesnei FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijai (kaip ir naginėjamu atveju) (įstatymo 2015-12-22 redakcija Nr. XII-2235). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja keisdama pradinio plano įgyvendinimo terminą turėjo pagrįsti tokio keitimo atitikimą kreditorių interesams. Pastebėtina, kad kreditoriai pagal pradiniame plane išdėstytų mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimą neprieštaravo penkerių metų plano įgyvendinimo terminui. Pareiškėja, teigdama, kad trumpesnis įgyvendinimo laikotrapis skirtas palengvinti skolininko padėtį, klaidingai interpretuoja naują įstatymo redakciją. Kaip ir visos FABĮ nuostatos, taip ir sutrumpintas trijų metų įgyvendinimo laikotarpis skirtas suderinti visų bankroto proceso šalių interesus, todėl prie sutrumpinto termino atitinkamai turi būti derinamos ir plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės, kad būtų pasiektas jų veiksmingas įgyvendinimas per trumpesnį laikotarpį. Priešinga išvada lemia tik skolų nurašymą didesne apimtimi, o tai savaime prieštarauja bankroto tikslams.
20. Aptarų aplinkybių pagrindu galima dayti išvadą, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra nurodyta realių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra nustatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kreditorių nepritarimo pagrįstumą ir nustatė, kad pareiškėja po kreditorių nurodytų atsisakymo priežasčių nedėjo jokių pastangų planui pataisyti, todėl pagrįstai bankroto procedūrą nutraukė.
21. Plane nurodytos pastangos nėra pakankamos tam, jog būtų maksimaliai išlaikyta kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra, ypač vertinant visas skolininko tariamai galimas gauti pajamas, išlaidų ir pelno paskaičiavimus, skirtus kreditorių reikalavimams patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).
22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens mokumo atkūrimo plano reikalavimus ir jo tvirtinimo tvarką, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28atskirąjį skundą atmesti.

29Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.