Byla 2S-413-340/2015
Dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys „UAB „Medicinos bankas“, Nordea Bank Finland, veikiantis per Nordea Bank Finland filialą Lietuvoje, AB DNB bankas, AB DNB lizingas, UAB „Admita“, UAB „Peri“, antstolis I. G., antstolis D. S., S. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland, veikiančio per Nordea Bank Finland filialą Lietuvoje, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys „UAB „Medicinos bankas“, Nordea Bank Finland, veikiantis per Nordea Bank Finland filialą Lietuvoje, AB DNB bankas, AB DNB lizingas, UAB „Admita“, UAB „Peri“, antstolis I. G., antstolis D. S., S. Š..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti A. P.. Nurodė, kad yra nemoki, jos nemokumą sukėlė tai, jog visos jos turimos skolos kilo santuokos su buvusiu sutuoktiniu S. Š. metu; šios skolos atsirado tik dėl išimtinio pasitikėjimo savo buvusio sutuoktiniu, kuris ją užtikrindavo, jog ant teisinių dokumentų jos parašai reikalingi tik dėl santuokos fakto. Nurodė, jog turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs 741 966,79 Eur (2 561 862,93 Lt) sumai, kas sudaro daugiau nei 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų. Tuo tarpu ji neturi nekilnojamojo turto, automobilių, piniginių lėšų, kurios viršytų vieną minimalią algą.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui ir prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos skola bankui 2014-10-21 sudarė 23 660,87 Eur (81 696,24 Lt).

6Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland, veikiantis per Nordea Bank Finland filialą Lietuvoje, atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja, veikdama nesąžiningai ir nerūpestingai, prisiėmė savo nemokumo riziką. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie nekilnojamojo turto vertę ir kokiais įrodymais tą vertę pagrindžia; neatskleidė tikrosios padėties, kiek ji realiai turi piniginiu lėšų. Nurodė, kad pareiškėja neatskleidė duomenų apie asmenine ir bendrąja jungtine nuosavybe pareiškėjos ir jo buvusio sutuoktinio S. Š. turėtą turtą.

7Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad jos įsiskolinimai kreditoriams sąlygoti jo, kaip verslininko, prisiimtos rizikos jų santuokos metu ir pareiškėja niekada nedalyvavo jo verslo reikaluose bei nėra tiesiogiai ar kitaip susijusi su kreditorinių reikalavimų atsiradimu.

8I. P. instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai J. V. bankroto bylą, pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė A. P..

10Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjos prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, konstatavo, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų, kurių suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi 0,1061 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.( - )) su 359,78 kv. m. gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )), kuris yra įkeistas už prievoles ir areštuotas antstolių; pareiškėja dirba, tačiau darbo užmokestis yra nedidelis, tačiau pareiškėja ieškosi geriau apmokamo darbo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki. Teismas nurodė, jog atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios skolininkės, nei kreditorių interesų: pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleidžia padengti turimų įsiskolinimų sumos. Teismas pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, jog tokiu būdu galės būti patikrintos kreditorių išreikštos abejonės dėl pareiškėjo sudarytų sandorių teisėtumo, kredito naudojimo pagal paskirtį ir kt., esant pagrindui, atstatomas pareiškėjos mokumas, tai atitiks kreditoriaus interesus.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland, veikiantis per Nordea Bank Finland filialą Lietuvoje, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas pažeidė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. imperatyvą, kuris įpareigoja teismą prieš priimant nutartį dėl bankroto bylos ne (iškėlimo) įvertinti, ar asmuo netapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų ar sandorių;

141.1. Teismo turi būti įvertinta tai, kad per trumpą laiką (2007-2008 m.) pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu vien tik skolinosi ir neatlygintinai užtikrino trečiųjų asmenų prievoles bei neketino vykdyti prievolių Bankui, tokiu būdu elgdamasi ypatingai nesąžiningai, kas sąlygojo jos nemokumą. Kreditavimo sutartimi su Banku pareiškėja įsipareigojo nebloginti savo mokumo ir neprisiimti naujų įsipareigojimų, taip pat įsipareigojo pranešti ne vėliau kaip per 10 dienų apie tai, kad sudarė Kreditavimo sutartyje išvardintus sandorius, tačiau pareiškėja šiuos sutartinius įsipareigojimus pažeidė: savo rizika prisiėmė skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, Banko apie tai neinformavo;

151.2. Pareiškėja nuo 2008-06-30 pažeidinėjo mokėjimo prievoles Bankui, vėliau jų iš viso nebevykdė. Pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus, kurių jau pačioje pradžioje nebevykdė ir dar be to toliau mažino savo mokumą užtikrindama susijusių asmenų (savo įmonių) prievoles. Pareiškėja kreditorių atžvilgiu veikė nerūpestingai, nesąžiningai ir aplaidžiai, kadangi žinodama, kad neketina vykdyti prisiimamų įsipareigojimų, juos vis tiek prisėmė;

161.3. Pareiškėjos elgesys, kuomet dar nuo 2009 m. antstoliui nepavyksta įvykdyti teismo vykdomojo dokumento, skolininkas nėra suinteresuotas operatyvių sprendimo įvykdymu – skundžia tiek vykdomąjį dokumentą, tiek antstolio veiksmus, vienareikšmiškai turi būti aiškinamas pareiškėjos nenaudai. Anot apelianto, pati pareiškėja savo veiksmais prisidėjo prie to, kad labai ilgą laiką kreditoriai iš jos negali gauti reikalavimo patenkinimo;

172. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė pareiškėjos turto ir įsipareigojimų santykio. Teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nėra nustatytas nei pareiškėjos įsipareigojimų mastas, kiek iš nurodytų reikalavimų yra solidarūs, kiek yra asmeniniai, nei turto mase ir vertė (nėra nurodyta turto vertė, gaunamų pinigų apimtis).

18Atsiliepimu pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimo atskirajam skundui argumentus:

191.1. Juridiniai asmenys, už kurių prievoles ji laidavo iki ekonominės krizės kilimo, veikė pelningai, o kreditoriams įmokos buvo mokamos dar kurį laiką ir prasidėjus krizei. Teigia, jog jos laidavimas už pelningai veikiančių bendrovių prievoles negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu – priešingai, jos laidavimas tik patvirtino, kad ji tiki pelningai veikiančių įmonių sėkme, o jokių nemokumo požymių laidavimo sutarčių metu nebuvo galima net nujausti. Pažymi, jog nei vienas suinteresuotas asmuo, tame tarpe ir apeliantas, nebūtų suteikę nemokiems juridiniams asmenims finansinės paramos. Nurodo, jog ji negalėjo numanyti, jog visame pasaulyje kils didžiulis, neprognozuojamas ekonominis nuosmukis, kuris taip žymiai paveiks visas gyvenimo sritis ir ypatingai logistikos, krovinių pervežimo ir statybos veiklą, kurioje ir veikė bendrovės, už kurias ji laidavo. Pažymi, jog apie įsiskolinimus UAB „Peri“ ir UAB „Admita“ sužinojo tik buvusiam sutuoktiniui pateikus duomenis apie įsiskolinimus šioms bendrovėms prieš pat jų skyrybas. Nurodo, jog apeliantas nepateikia nei vieno įrodymo savo abejonėms dėl jos sąžiningumo pagrįsti, nors jos sąžiningumas yra preziuojamas, o šiai prezumpcijai paneigti reikia pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo;

201. 2. Apeliantas nutyli, jog Banko atstovai ją pirmą kartą pamatė tik tada, jai ji atvyko pasirašyto Banko ir jos sutuoktinio suderintos Kreditavimo sutarties ir tuo metu kai buvo pasirašoma Kreditavimo sutartis su apeliantu jos atlygis buvo 1 000 Lt per mėnesį. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar apeliantas buvo pakankamai rūpestingas ir sąžiningas išduodamas 2 000 000 Lt kreditą, kaip dabar teigia, abejotino mokumo asmeniui;

211. 3. Apelianto teiginiai, kad dėl pareiškėjos veiksmų antstolis nuo 2009 m. negali išieškoti skolos, nepagrįsti, kadangi jiems pagrįsti apeliantas neprideda jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų;

222. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti visi duomenys apie turimą turtą, pajamas, nurodyti visi turimi įsipareigojimai, kurie buvo žinomi teismui ir suinteresuotiems asmenims. Šių faktų nenurodymas motyvuojamoje teismo nutarties dalyje neturėtų užkirsti kelio jai iškelti bankroto bylą.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24Atskirasis skundas atmestinas.

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

26FABĮ nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje konstatuotas pareiškėjos nemokumo faktas ir šalys iš esmės jo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų – kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų ar sandorių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir bankroto byla pareiškėjai iškelta pažeidus FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. imperatyvą.

27Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta išimtis šio principo ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjos nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

28CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus.

29Apeliantas nurodo, jog pareiškėja per trumpą laikotarpį kartu su buvusiu sutuoktiniu S. Š. vien tik skolinosi ir neatlygintinai užtikrino trečiųjų asmenų prievoles bei neketino vykdyti prievolių bankui tokiu būdu elgdamasi ypatingai nesąžiningai, kas ir sąlygojo jos nemokumą. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjos asmeniškai ir solidariai prisiimti įsipareigojimai susidarė 2007-2008 m. laikotarpiu: 2007-11-30 pareiškėja ir apeliantas sudarė būsto Kreditavimo sutartį, kurios pagrindu Bankas suteikė pareiškėjai 2 000 000 Lt kreditą žemės sklypo ir gyvenamojo namo įsigijimui; už pareiškėjos prievoles laidavo jos sutuoktinis; gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo įkeisti šių prievolių įvykdymui; pareiškėja kartu su sutuoktiniu turi solidarią prievolę UAB „Medicinos bankas“ pagal UAB „Jandesta“ 2008-03-28 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 57 000 Lt sumai, kurio prievolių įvykdymas buvo užtikrintas pareiškėjos laidavimu; 2008-01-21 laidavimo sutartimi ieškovė užtikrino UAB „Evatrans“ prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymą AB „DnB lizingas“; taip pat pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu buvo pripažinta solidaria skolininke pagal prievoles kreditoriams UAB „Peri“, UAB „Admita“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja neatlygintinai laiduodavo už jos ar sutuoktinio valdomas bendroves nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja neketino vykdyti prievolių apeliantui ir elgėsi ypatingai nesąžiningai. Laidavimas yra viena iš prievolės užtikrinimo priemonių. Pareiškėja nurodė, jog buvo nominali bendrovių UAB „Jandesta“ ir UAB „Evatrans“ vadovė ir akcininkė. Tuo tarpu verslo praktikoje yra įprasta, jog už bendrovės prisiimamus įsipareigojimus, siekiant vystyti bei plėtoti veiklą, laiduoja bendrovės valdymo organai ar dalyviai. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bendrovės, už kurias laidavo pareiškėja, būtų buvusios nemokios, nesiekė gauti pelno ir kad pareiškėja laidavimo sutarčių sudarymo metu būtų suvokusi, jog laiduoja už nemokių juridinių asmenų prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atsiliepimo atskirajam skundui argumentu, jog tuo atveju, jeigu bendrovės, už kurių finansines prievoles ji laidavo, būtų buvusios nemokios, finansinės įstaigos nebūtų suteikusios tokioms bendrovėms finansinės paramos. Minėtų argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjos elgesys, jį vertinant per objektyvųjį kriterijų, laikytinas sąžiningu.

30Dėl apelianto argumento, jog 2007-11-30 Kreditavimo sutartimi pareiškėja įsipareigojo Bankui nebloginti savo mokumo ir neprisiimti naujų įsipareigojimų, taip pat pranešti apie Kreditavimo sutartyje išvardintus sandorius, kad pradelsė vykdyti kitam kreditoriui prievoles ir apie visas kitas aplinkybes, kurios sukeltų riziką pareiškėjos prievolių vykdymui, pažymėtina, jog šiuo atveju tai, kad pareiškėja galimai pažeidė savo įsipareigojimus apeliantui, gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjos sutartinių įsipareigojimų vykdymo apelianto atžvilgiu tinkamumo. Tuo tarpu vien dėl šios galimos aplinkybės vertinti pareiškėjos elgesį prisiimant finansinius įsipareigojimus kaip nerūpestingą ir neatsakingą bei sąlygojusį jos nemokumą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

31Atskirasis skundas taip pat grindžiamas argumentais, jog pareiškėja kreditorių atžvilgiu veikė nerūpestingai, nesąžiningai, kadangi žinodama, jog neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, juos vis tiek prisiėmė ir nuolat didino. Apeliantas pažymi, jog pati pareiškėja veikė UAB „Evatrans“, UAB „Jandesta“ vardu, sudarinėjo sandorius, todėl ji turėjo ir galėjo įvertinti savo galimybes grąžinti kreditą ir vykdyti kitas prievoles. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, jog iš esmės visos turimos skolos susidarė santuokos su buvusiu sutuoktiniu S. Š. metu, pasitikint pastarojo vykdoma veikla – vadovaudamas kelioms bendrovėms buvęs sutuoktinis prisiėmė finansinių įsipareigojimų, už kurių įvykdymą įtikindavo laiduoti ir pareiškėją. Pareiškėja nurodė, jog buvo tik nominali bendrovių UAB „Jandesta“ ir UAB „Evatrans“ vadovė, tačiau realiai už bendrovių vystymo veiklą buvo atsakingas sutuoktinis. 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei jos ir sutuoktinio finansinė padėtis žymiai pablogėjo, jie nebeišgalėjo atsiskaityti su kreditoriais, jų valdytos įmonės taip pat susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko jų veikla buvo sustabdyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas faktines aplinkybes patvirtino buvęs pareiškėjos sutuoktinis, taip pat tai, kad nuo 2008 m. pabaigos pareiškėja neprisiėmė naujų finansinių įsipareigojimų, tuo tarpu jos ir sutuoktinio valdomos bendrovės (UAB „Jandesta“ ir UAB „Evatrans“) bankrutavo, sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad pareiškėjos nemokumą sąlygojo nepasiteisinusi jos šeimos (sutuoktinio) vykdyto verslo rizika bei 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė - dėl kurių buvo sustabdyta jos šeimos valdomų bendrovių, veikusių logistikos, statybų srityje, veikla, sumažėjo gaunamos jos ir sutuoktinio pajamos. Pažymėtina, jog apelianto teiginiai apie tai, kad pareiškėja neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų nėra paremti konkrečiomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais, pavyzdžiui, kad pareiškėja neturėjo finansinių galimybių vykdyti 2007-2008 m. prisiimtus įsipareigojimus. Aplinkybę dėl galimo pareiškėjos finansinio nepajėgumo minėtu laikotarpiu paneigia faktas, kad pats apeliantas, kaip finansinė institucija, turėdamas pareigą įvertinti skolininko finansines galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pats dar 2007 m. pabaigoje suteikė pareiškėjai 2 000 000 Lt kreditą. Vadinasi apeliantas turėjo pagrindo manyti, jog pareiškėja yra finansiškai pajėgi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vertinant pareiškėjos galimybes numatyti, jog dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ženkliai sumažės jos ir sutuoktinio pajamos, bankrutuos bendrovės, už kurių finansinius įsipareigojimus pareiškėja laidavo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, globalinės ekonominės krizės padarinių rizika santykiuose su finansinėmis institucijomis negali būti perkeliama vien tik vienai pareiškėjai, todėl pareiškėjos elgesys vertinant jį per subjektyvųjį kriterijų taip pat nelaikytinas nesąžiningu.

32Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog dėl pareiškėjos nesąžiningumo ir trukdymo vykdyti dar 2009 m. pradėtą priverstinį išieškojimą, jos elgesys vienareikšmiškai turi būti aiškinamas jos nenaudai, tačiau apeliantas su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų savo teiginiams patvirtinti (CPK 178 str.). Vien tai, kad apeliantas nurodo, jog pareiškėja jos atžvilgiu pradėtame vykdymo procese skundžia antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo spręsti dėl jos nesąžiningumo. Pareiškėja, būdama vykdymo proceso dalyve, turi procesines teises teikti skundus, prašymus, kurių teikimas savaime nereiškia siekio vilkinti vykdymo procesą.

33Dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė pareiškėjos turto ir įsipareigojimų santykio, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atsiliepimo atskirajam skunde pozicija, kad šių faktų nenurodymas motyvuojamoje nutarties dalyje nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė bendros pareiškėjos įsiskolinimo kreditoriams sumos, tačiau aptarė bei nurodė visus pareiškėjos asmeninius ir solidarius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, nurodė jų sumas. Nurodęs įsiskolinimų sumas bei nustatęs jų santykį su pareiškėjos gaunamu nedideliu darbo užmokesčiu (apie 700 Lt), turimu nekilnojamuoju turtu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja turi nepilnametę dukrą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjos nemokumo fakto, ir nenurodo, kokią įtaką skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui turi aptariamas jo atskirojo skundo argumentas. Pažymėtina ir tai, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, kreditoriai bankroto administratoriui pateiks dokumentus su aktualiais skolų dydžiais, administratorius taip pat atliks detalesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių (FABĮ 12 str. 3 d.).

34Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 str., 338 str.).

35Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu neprieštaravo... 6. Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland, veikiantis per Nordea Bank Finland... 7. Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog... 8. I. P. instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė... 10. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjos prisiimtus... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland, veikiantis per... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. imperatyvą,... 14. 1.1. Teismo turi būti įvertinta tai, kad per trumpą laiką (2007-2008 m.)... 15. 1.2. Pareiškėja nuo 2008-06-30 pažeidinėjo mokėjimo prievoles Bankui,... 16. 1.3. Pareiškėjos elgesys, kuomet dar nuo 2009 m. antstoliui nepavyksta... 17. 2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė... 18. Atsiliepimu pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m.... 19. 1.1. Juridiniai asmenys, už kurių prievoles ji laidavo iki ekonominės... 20. 1. 2. Apeliantas nutyli, jog Banko atstovai ją pirmą kartą pamatė tik tada,... 21. 1. 3. Apelianto teiginiai, kad dėl pareiškėjos veiksmų antstolis nuo 2009... 22. 2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti visi duomenys apie turimą turtą,... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 24. Atskirasis skundas atmestinas.... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 26. FABĮ nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio... 27. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra... 28. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų... 29. Apeliantas nurodo, jog pareiškėja per trumpą laikotarpį kartu su buvusiu... 30. Dėl apelianto argumento, jog 2007-11-30 Kreditavimo sutartimi pareiškėja... 31. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas argumentais, jog pareiškėja... 32. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog dėl pareiškėjos... 33. Dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 35. Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti...