Byla eI-1388-789/2019
Dėl sūnaus E. B. mirties, atlyginimą, 30 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl sūnaus mirties, atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 162–167)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovams Valstybei sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, J. B. ir G. V..

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėja skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 1 352,98 Eur turtinės žalos, patirtos dėl sūnaus E. B. mirties, atlyginimą, 30 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl sūnaus mirties, atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 162–167).

4Pareiškėja skunde nurodė, kad, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnams 2015-08-27 tarnybiniu automobiliu „Renault Coleos“ persekiojant automobilį „Peugeot 607“, Tarnybos Lazdijų rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. B., panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą Glock, mirtinai sužalojo pareiškėjos sūnų. Paaiškino, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-48003-15 dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas). Paaiškino, kad 2018-03-29 nutarimu Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

5Pareiškėja skunde teigia, kad nors dėl jos sūnaus žūties pradėtas Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir asmuo, kuris panaudojo tarnybinį ginklą nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio (kaltės), tačiau žala, kuri buvo padaryta panaudojus didesnio pavojaus šaltinį šaunamąjį ginklą, turi būti atlyginta civiline tvarka. Teigia, kad žalą dėl pareiškėjos sūnaus žūties padarė Tarnybos pareigūnas, eidamas tarnybines pareigas ir panaudojęs tarnybinį ginklą, todėl žalą turi atlyginti Lietuvos valstybė. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsniu, nustatančiu, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

6Pareiškėja skunde paaiškino, kad patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos sūnaus laidotuvėms bei su sūnaus mirtimi susijusios išlaidos, kurios iš viso sudaro 1 352,98 Eur. Dėl patirtos neturtinės žalos paaiškino, kad asmens teisė į gyvybę yra absoliuti teisė. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pripažįstama, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi mirusiojo artimieji, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Nurodė, kad teismų praktikoje konstatuojama, jog neturtinė žala mirus artimam žmogui pripažįstama pasitvirtinus dėl to atsiradusiems dvasiniams išgyvenimams. Tokie išgyvenimai paprastai atsiranda, kai prarandamas asmuo, su kuriuo siejo artimi šeimyniniai, emociniai ryšiai, ir yra realus pagrindas teigti, kad dėl netekties nukentėjusysis patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą ir kitus padarinius, kurie sąlygojo pasikeitusią gyvenimo kokybę. Nurodė, kad staiga netikėtai žuvus pareiškėjos sūnui, ji išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą. Paaiškino, kad pareiškėją su sūnumi siejo šilti artimi emociniai, santykiai, todėl ji labai išgyveno sūnaus netektį. Mano, kad pareiškėjos prašoma priteisti 30 000 Eur dydžio suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

7Atsakovė Tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 183–186, t. 2, b. l. 51–54). Paaiškino, kad Ikiteisminis tyrimas dėl pareigūno J. B. veiksmų vykdant tarnybines pareigas, kai buvo panaudotas tarnybinis ginklas ir žuvo žmogus, nutrauktas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Paaiškino, kad Tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad tarnybinis šaunamasis ginklas buvo panaudotas, esant būtinybei sulaikyti sunkų nusikaltimą padariusį asmenį, užkirsti kelią teisės pažeidimams, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Teigia, kad šaunamasis ginklas panaudotas vykdant tarnybinę pareigą, nesant galimybės panaudoti alternatyvias sulaikymui priemones. Mano, kad Tarnybos pareigūnas ginklą panaudojo vykdydamas pareigybės aprašymo reikalavimus, jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatė, jog nuo šūvių, iki kol atvyko medikai, praėjo apie 20 min. Automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas G. V., žinodamas, kad jo vairuojamame automobilyje yra peršautas asmuo, ne tik kad nesiėmė jokių tokiais atvejais būtinų ir įprastinių pagalbos suteikimo bei gyvybinių funkcijų palaikymo priemonių, bet priešingai – dar apie 10-15 min. važiavo dideliu greičiu sudėtingomis sąlygomis, dėl ko automobilis galimai kratėsi ir nukentėjusiajam nuo kulkos sukėlė dar didesnį skausmą ir pavojų gyvybei. Nurodė, kad Tarnybos pareigūnai, sužinoję apie „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) automobilyje esantį sužeistą žmogų, nedelsiant ėmėsi visų įmanomų priemonių suteikti jam pirmąją pagalbą, iškvietė medikus, konsultavosi, kaip elgtis su sužeistuoju, elgėsi rūpestingai.

8Atsiliepime pažymėjo, kad civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisiniai pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad asmens žūtį įtakojo didelis jo neatsargumas, nes jis dalyvavo kontrabandoje (t. 2, b. l. 18, 55).

10Teismas

konstatuoja:

11CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

12Nagrinėjamu atveju pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš Tarnybos pareigūno veiksmų panaudojus ginklą, dėl ko nuo šautinės žaizdos mirė jos sūnus. Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad Tarnyba turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi Tarnybos pareigūnas, naudodamas didesnio pavojaus šaltinį, t. y. ginklą, sukėlė pareiškėjai jos nurodomą žalą.

13Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (neteko galios nuo 2013-01-01) (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai įgyvendindami Tarnybos funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas), persekiodami asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, taip pat siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktą, Tarnybos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones. Įstatymo 22 straipsnyje nustatytos šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos, pagal kurias pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tik įstatymų nustatytais atvejais, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečią situaciją. Pareiga naudoti šaunamąjį ginklą kyla tik būtinais atvejais, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo ir pažeidimo pobūdį, individualias pažeidėjo savybes. Šaunamasis ginklas, kaip pavojų žmogaus gyvybei sukelianti priemonė, gali būti panaudojamas tik ginant panašios svarbos vertybes, o nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas pagal pareigūno turimus duomenis turi būti pakankamas, kad, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, šaunamojo ginklo panaudojimas būtų pateisintas.

14Įstatymo 23 straipsnyje nustatyti šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai, pagal kuriuos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą pasienio ruože sulaikydamas sausumos transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti, jei kitaip nebuvo galima jo sulaikyti (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šaunamuosius ginklus arba specialiąsias priemones naudoti draudžiama prieš transporto priemones, kuriose yra keleivių (Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju iš Ikiteisminio tyrimo metu priimtų teismų procesinių sprendimų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. S. ir R. V. nutarimų, kuriais nutarta nutraukti Ikiteisminį tyrimą, turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju ginklas buvo panaudotas mėginant sulaikyti sunkiu nusikaltimu įtariamą asmenį G. V., kuris nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti (t. 1, b. l. 43–114, 115–121, 123–134, 135–139).

15Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš CK 6.270 straipsnio pažeidimo. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina nebaigtinį didesnio pavojaus šaltinių sąrašą: didesnį pavojų aplinkiniams kelia veikla, susijusi su transporto priemonėmis, mechanizmais, elektros, atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis, kt. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. LAT jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (LAT 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). LAT praktikoje pripažinta, kad šaunamasis ginklas yra didesnio pavojaus šaltinis (LAT 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

16Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį, asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Tais atvejais, kai žalą sukelia didesnio pavojaus šaltinį naudojęs darbuotojas, atsakomybė be kaltės pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį kyla darbdaviui, nes jis, o ne darbuotojas laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (LAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018). Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl atsakovo Tarnybos atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį, tuo tarpu Ikiteisminio tyrimo metu spręsta dėl pareigūno J. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos bei nustatyta, kad pareigūno J. B. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos pažymių. Atsižvelgus į tai, šioje byloje yra aktualios Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kiek tai susiję su faktinėmis ginklo panaudojimo aplinkybėmis.

17LAT praktikoje konstatuota, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte (LAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje nevertinama Tarnybos kaltė, kaltės aspekto skunde nenurodo ir pareiškėja, pažymėdama, kad Ikiteisminis tyrimas J. B. atžvilgiu buvo nutrauktas nenustačius jo kaltės. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant dėl Tarnybos atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį, svarbu įvertinti tiek ginklo panaudojimo aplinkybes 2015-08-27 įvykio metu, tiek ir nukentėjusio asmens E. B. veiksmus 2015-08-27 įvykio metu, galėjusius turėti įtakos ginklo panaudojimui.

18Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad E. B. 2015-08-27 mirė dėl sužeidimų, patirtų nuo šautinės žaizdos (b. l. 140). Pareiškėja yra mirusio E. B. motina (t. 1, b. l. 155). Iš bylos duomenų matyti, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas vykdė Ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriamos aplinkybės dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad E. B. mirė 2015-08-27 7 val. 30 min. dėl šautinio kairės pusės krūtinės ląstos sužalojimo, sužalojimas padarytas iš šaunamojo ginklo (t. 1, b. l. 7). Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. S. 2018-03-29 nutarimu Ikiteisminis tyrimas Tarnybos pareigūno J. B. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (t. 1, b. l. 43–114). 2018-03-29 nutarime nurodyta, kad J. B., vykdydamas pareigas ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų, iššovė įspėjamuosius šūvius į automobilio tolimesnį nuo vairuotojo ratą (t. 1, b. l. 110–111), kadangi automobilį vairavęs G. V. nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti. 2018-03-29 nutarime nurodyta, kad J. B. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilyje buvo E. B., kuris patyrė šautinį sužalojimą. 2018-03-29 nutarime konstatuota, kad J. B. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl jo panaudoto šaunamojo ginklo mirs E. B..

19Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. V. nutarimu 2018-05-15 atmestas pareiškėjos skundas, kuriame ji prašė panaikinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. S. 2018-03-29 nutarimą (t. 1, b. l. 115–121). 2018-05-15 nutarime konstatuota, kad J. B. veikė ir šaunamąjį ginklą panaudojo tarnybos interesais ir būdamas įsitikinęs, jog jis veiksmus atlieka laikydamasis teisės aktų reikalavimų, buvo sąžiningai įsitikinęs, kad automobilyje be vairuotojo daugiau žmonių nėra, todėl, naudodamas šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę ir laikydamasis atsargumo priemonių, siekė išvengti galimo automobilio vairuotojo sužalojimo. Taip pat konstatuota, kad J. B. nenumatė ir pagal veikos aplinkybes, savo asmenines savybes negalėjo numatyti, kad jam panaudojus šaunamąjį ginklą, bus sužalotas arba kad bus galimybė sužaloti ant automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjusį asmenį E. B. ar kitus keleivius, ir tokių padarinių nenorėjo.

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutartimi buvo išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl Ikiteisminio tyrimo nutraukimo (t. 1, b. l. 123–134, 135–139). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 nutartyje konstatuota, kad Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys buvo vertinti tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-25 nutartyje nurodė, kad nenustatyti J. B. neteisėti veiksmai, todėl Ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-02 nutartyje taip pat nurodė, kad G. V. vairuojamas automobilis pavojingai manevravo, duomenų apie automobilyje buvusius kitus asmenis Tarnyba neturėjo (t. 1, b. l. 138).

21Iš Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad Tarnyba turėjo duomenų, jog G. V. vadovaujama nusikalstama grupuotė rengėsi naktį iš 2015-08-26 į 2015-08-27 įvykdyti didelio kiekio kontrabandos iš Baltarusijos Respublikos gabenimą (t. 1, b. l. 27–28). J. B. vadovaujamos Tarnybos operacijos metu buvo siekiama sulaikyti asmenis, įtariamus didelio kiekio kontrabandos gabenimu. Tarnybos pareigūnai, siekdami sulaikyti didelio kiekio kontrabandos gabenimu įtariamus asmenis, stabdė G. V. vairuojamą automobilį, kuriame, pagal žvalgybos duomenis, turėjo būti ir kaip vėliau nustatyta, buvo kontrabanda gabenamos cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, tačiau G. V. automobilio nesustabdė. Tarnybos pareigūnai, persekiodami G. V. vairuojamą automobilį, naudojo garsinį ir šviesos signalą, Tarnybos automobilis buvo pažymėtas Tarnybos skiriamaisiais ženklais (t. 1, b. l. 29–30, 107–109). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2015-08-27 G. V. vairuojamas automobilis dideliu greičiu artėjo prie Didžiasalio miestelio (t. 1, b. l. 9–10), automobilis važiavo apie 100 km/h greičiu žvyrkeliu, dažnai kirsdavo priešpriešinę eismo pusę (t. 1, b. l. 108–109). G. V. vairuojamas automobilis taranavo pareigūnų automobilį (t. 1, b. l. 30, 107). G. V. vairuojamo automobilio langai buvo tamsinti (tonuoti), salone jokių keleivių nesimatė (t. 1, b. l. 30). Tarnybos pareigūnas J. B. šovė du įspėjamuosius šūvius į orą, vėliau, priartėjęs prie G. V. vairuojamo automobilio, pasiremdamas į tarnybinio automobilio salono konstrukciją išlindo per tarnybinio automobilio keleivio pusės priekinį langą bei šovė į G. V. vairuojamo automobilio keleivio pusės galinį ratą. J. B., aiškindamas įvykio aplinkybes, pažymėjo, kad G. V. vairuojamo automobilio salone keleivių nematė. Pagal žvalgybinę informaciją, G. V. automobilyje turėjo būti vienas. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davę kartu su G. V. ir E. B. automobilyje buvę asmenys O. A., R. D. ir A. R. nurodė, kad gulėjo ant automobilio grindų (t. 1, b. l. 11–13).

22Teismas pažymi, kad Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, jog Tarnybos pareigūnai persekiojo G. V. vairuojamą automobilį, tačiau vairuotojas nepakluso pareigūnų nurodymams sustabdyti transporto priemonę. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2015-08-27 įvykio metu Tarnybos pareigūnams buvo pateikta informacija, jog automobilyje yra tik vairuotojas ir, kaip įtariama, kontrabanda vežamos cigaretės su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 103, 109). Pagal Tarnybos turimą žvalgybinę informaciją, G. V. automobiliu, kurį vairuodavo išimtinai pats G. V., buvo gabenamas tik kontrabandos krovinys, o bendrininkus iš pasienio zonos išveždavo mikroautobuso vairuotojas. Teismo vertinimu, 2015-08-27 įvykio, kurio metu žuvo E. B., aplinkybės patvirtina tai, kad Tarnybos pareigūnas J. B. tarnybinio ginklo panaudojimo metu įvertino bei kiek įmanoma sumažino žalos atsiradimo riziką. Iš Ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad sprendimas panaudoti tarnybinį ginklą buvo priimtas įvertinus G. V. itin pavojingą elgesį trečiųjų asmenų atžvilgiu. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad G. V. nereagavo į pareigūnų nurodymus sustoti, įspėjamuosius garsinius bei šviesos ženklus. G. V. taip pat nereagavo į įspėjamuosius šūvius, todėl šiuo konkrečiu atveju nebuvo galimybės sustabdyti jo vairuojamą automobilį kitu alternatyviu mažiau pavojingu būdu. Aplinkybė, jog Tarnybos pareigūnas J. B. negalėjo tikėtis, kad G. V. vairuojamame automobilyje yra keleivių, patvirtina ir Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog keleiviai automobilio salone gulėjo, automobilio langai buvo tamsinti (tonuoti).

23Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, jog nurodytomis sąlygomis Tarnybai priklausančiam automobiliui „Renault Koleos“ esant tiek 15, tiek 10, tiek 7, tiek 5, tiek 2 metrų atstumu nuo automobilio „Peugeot 607“, šviečiant automobilio „Renault Koleos“ tiek trumposiomis, tiek ilgosiomis šviesomis automobilio „Peugeot 607“ kryptimi, žvelgiant iš automobilio „Renault Koleos“ priekinės keleivio sėdynės bei išlindus pro priekinės keleivio pusės durelių atidarytą langą, automobilyje „Peugeot 607“ esančių žmonių nematyti (t. 1, b. l. 138). Esant šioms aplinkybėms, pamatyti, jog G. V. vairuojamame automobilyje „Peugeot 607“ yra daugiau keleivių, nebuvo realios galimybės. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pripažinęs, jog valstybės pareigūnų jėgos panaudojimas siekiant vieno Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų gali būti pateisinamas tuo atveju, kai remiasi sąžiningu įsitikinimu, kuris, esant svarių priežasčių, laikomas priimtinu įvykių metu, bet vėliau pasirodo buvęs klaidingas; priešingu atveju kiltų nereali našta valstybei ir jos teisėsaugos pareigūnams, vykdantiems pareigas (EŽTT 2011-03-24 sprendimas byloje Giuliani ir Gaggio prieš Italiją, Nr. 23458/02 178 ir 245 punktai).

24Tarnybos pareigūnas J. B. tarnybinį ginklą naudojo siekdamas, peršauti automobilio keleivio pusės galinę padangą, taigi, pagal turimus duomenis rizika žalai kilti nebuvo didelė, kadangi duomenų apie salone buvusius keleivius Tarnyba neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Tarnybos pareigūnas J. B. šūvį atliko esant pakankamam matomumui, asfaltuoto kelio ruože, iš apie 7 m atstumo, todėl galėjo tikėtis, jog pataikys į automobilio galinį dešinės pusės ratą. Byloje nėra duomenų, jog E. B., ar kiti keleiviai aktyviais veiksmais būtų siekę parodyti Tarnybos pareigūnams, jog jie yra G. V. vairuojamame automobilyje. Teismas taip pat pažymi, kad Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, kad Tarnybos pareigūnai kitomis priemonėmis negalėjo pašalinti kilusio pavojaus tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad G. V. vairuojamas automobilis po gaudynių sustojo pamiškėje, jame sėdėjęs vairuotojas iš automobilio pabėgo, automobilyje likusiam E. B. iškviesti medikai, įvykio vietoje Tarnybos pareigūnai suteikė E. B. priminę pagalbą (t. 1, b. l. 11, 12, 14, 108–109).

25Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2018-09-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-245/2018 ir 2017-01-19 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-290/2017 konstatavo aplinkybes, kad G. V., E. B. bei kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys A. R., M. Z., K M. ir R. D. 2015-08-27 apie 2 val. susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengdami muitinės kontrolės, ne per muitinės kontrolės postą gabeno 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes: 14 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, kurių bendra vertė yra 42 408 Eur. Aplinkybės, kad nukentėjęs asmuo E. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, kad jis slėpėsi automobilyje, turėjo esminės įtakos dėl Tarnybos pareigūno J. B. priimto sprendimo panaudoti tarnybinį ginklą stabdant G. V. vairuojamą automobilį bei įtakojo žalos atsiradimą. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybai nekyla pareiga atlyginti žalą CK 6.270 straipsnio pagrindu.

26Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa... 2. Teismas... 3. Pareiškėja skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 1 352,98... 4. Pareiškėja skunde nurodė, kad, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie... 5. Pareiškėja skunde teigia, kad nors dėl jos sūnaus žūties pradėtas... 6. Pareiškėja skunde paaiškino, kad patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos... 7. Atsakovė Tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodė,... 8. Atsiliepime pažymėjo, kad civilinė atsakomybė, būdama teisinės... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 10. Teismas... 11. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis... 12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš Tarnybos... 13. Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos... 14. Įstatymo 23 straipsnyje nustatyti šaunamojo ginklo ir specialiųjų... 15. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja žalos atsiradimą... 16. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį, asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį... 17. LAT praktikoje konstatuota, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį... 18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad E. B. 2015-08-27 mirė dėl... 19. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 nutartimi ir Vilniaus apygardos... 21. Iš Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir liudytojų paaiškinimų... 22. Teismas pažymi, kad Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina... 23. Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad Ikiteisminio tyrimo metu... 24. Tarnybos pareigūnas J. B. tarnybinį ginklą naudojo siekdamas, peršauti... 25. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos... 26. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 27. Pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 28. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...