Byla e2-1419-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3646-553/2016, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saganas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3646-553/2016, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saganas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja (kreditorė) MB „Aurilina“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Saganas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 20 d. atsakovė UAB „Saganas“ už 108 174,00 Lt pardavė pareiškėjai neveikiančią, faktiškai negalimą eksploatuoti ir nepataisomą transporto priemonę. Pareiškėja 2014 m. gegužės 30 d. rašytine pretenzija kreipėsi į UAB „Saganas“, reikalaudama grąžinti pinigus, tačiau pastaroji į pretenzijas neatsakė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Saganas“ pareiškėjos naudai 23 529,35 EUR. Nors minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau UAB „Saganas“ ne tik nepadengė šių nuostolių, tačiau ir neturi jokio turto, iš kurio būtų galimas nuostolių išieškojimas. Po pareiškėjos pretenzijos pateikimo iš UAB „Saganas“ buvo atleisti visi darbuotojai (nuo 2014 m. birželio 21 d. įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas), įmonė pradėjo neatsiskaitinėti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, Valstybine mokesčių inspekcija; iš internetinio tinklalapio, kuriame buvo talpinami įmonės skelbimai dėl automobilių pardavimo, pašalino visus skelbimus. Pareiškėjos manymu, UAB „Saganas“ prie bankroto buvo privesta tyčia, bendrovės akcininkui ir vadovui P. P. organizuojant bendrovės veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo.

4Atsakovas P. P. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Saganas“ veikė kaip pareiškėjos norimos įsigyti transporto priemonės įsigijimo tarpininkė. Kreditorė pageidavo įsigijimo procedūrą atlikti būtent per UAB „Saganas“, todėl visų pirma UAB „Saganas“ teko įsigyti transporto priemonę iš pardavėjo, o tik tuomet ją perleisti pareiškėjai. 2014 m. gegužės 21 d. pareiškėjai informavus UAB „Saganas“ apie pastebėtus defektus, UAB „Saganas“ 2014 m. gegužės 23 d. kreipėsi į pardavėją, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. UAB „Saganas“ darbuotojai buvo atleisti iš darbo jų pareiškimų nutraukti darbo sutartis pagrindu, kadangi dėl bendrovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jos veikla buvo praktiškai paralyžuota. Visi automobilių skelbimai taip pat buvo pašalinti dėl to, kad UAB „Saganas“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ji faktiškai nebegalėjo vykdyti veiklos. UAB „Saganas“ telefonų numeriai buvo užblokuoti ir išjungti telekomunikacijų bendrovės dėl neapmokėtų sąskaitų, todėl galimai dėl to pareiškėja nebegalėjo susisiekti su įmone.

5Atsakovė BUAB „Saganas“, atstovaujama bankroto administratorės V. L., prašė tenkinti pareiškėjos prašymą pripažinti BUAB „Saganas“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad neginčija pareiškėjos nurodytų faktinių ir teisinių argumentų. Pažymėjo, kad nuo įsteigimo dienos iki pat bankroto bylos iškėlimo BUAB „Saganas“ dirbo nuostolingai, įmonė buvo valdoma taip, kad nebeliko jokio turto, kuris galėtų būti skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis turtas buvo perleistas kitiems asmenims, o įmonė palikta su ženklia įsipareigojimų suma kreditoriams. 2014 m. birželio mėnesį, prieš atleidžiant visus darbuotojus, įmonės vadovas P. P. iš įmonės kasos sau išsimokėjo 88 549,37 Lt sumą. Bendrovės vadovybė ir akcininkas neužtikrino, kad prieš bankroto bylos iškėlimą būtų išsaugota maksimaliai turto, kuris galėtų būti nukreiptas visų kreditorių reikalavimų patenkinimui.

6Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) prašė sprendimą dėl BUAB „Saganas“ bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „Saganas“ įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė nuo 2014 m. liepos mėnesio ir siekė 485,74 EUR. Bendrovės darbuotojai atleisti nuo 2014 m. antrojo ketvirčio. Nuo 2014 m. liepos 23 d. bankams pateikti du mokėjimo nurodymai dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka įmokų įsiskolinimui iš UAB „Saganas“ išieškoti, tačiau mokėjimo nurodymai nebuvo įvykdyti.

7Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė klausimą dėl UAB „Saganas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino VMI finansinio reikalavimo perleidimą VĮ Turto bankui, todėl VMI nėra BUAB „Saganas“ kreditore.

8Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi informacijos, galinčios turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.

9Buvusi įmonės buhalterė L. V. nurodė, kad neturi jokios jai žinomos informacijos, galinčios turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Visi UAB „Saganas“ apskaitos dokumentai ir registrai yra perduoti bankroto administratorei V. L..

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi pripažino BUAB „Saganas“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

12Teismas, įvertinęs įmonės balansų duomenis, sprendė, kad UAB „Saganas“ nuo pat veiklos pradžios dirbo nuostolingai, o įmonės turto dydžio kitimas patvirtina, kad įmonės veikla buvo vykdoma taip, jog nebeliko jokio turto, kuris galėtų būti skirtas kreditorių reikalavimų patenkinimui. Teismo vertinimu, tai, kad UAB „Saganas“ buvo veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Saganas“ turtą būtų apribotos arba panaikintos, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, patvirtina aplinkybės, kad po kreditoriaus 2014 m. gegužės 30 d. pretenzijos 2014 m. birželio mėnesį buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, taip pat ir atsakovas P. P., o nuo 2014 m. liepos 23 d. įmonė veiklos nevykdo. Be to, atsakovas P. P. 2014 m. birželio 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 47 iš įmonės kasos sau išsimokėjo 23 500 Lt už atliktus pirkimus, o 2014 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 53 už atliktus pirkimus išsimokėjo 65 049,37 Lt, iš viso – 88 549,37 Lt sumą. Tokiais savo veiksmais atsakovas sumažino įmonės turtą į kurį kreditoriai būtų galėję nukreipti savo išieškojimą.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atsakovas P. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir pareiškėjos MB „Aurilina“ pareiškimą dėl UAB „Saganas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, turi būti nustatytas sąmoningas, nuoseklus, kryptingai blogas įmonės valdymas, turint tikslą ir siekiant įmonės nemokumo. Byloje įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nėra. Ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nedetalizuojama, kuo pasireiškė atsakovo P. P. sąmoningas veikimas, siekiant įmonės bankroto. Aplinkybė, kad UAB „Saganas“ nuo pat įsteigimo veikė nuostolingai, savaime nereiškia tyčinio bankroto ir nerodo, kad tokios nuostolingos veiklos buvo siekiama sąmoningai, o ne kad tai įvyko dėl kitų objektyvių priežasčių (kontrahentų neatsiskaitymo, nesėkmingų sandorių ir pan.). Pirmosios instancijos teismas netyrė, dėl kokių priežasčių UAB „Saganas“ veikė nuostolingai, todėl teismo išvados, kad įmonės veiklos nuostolingumas patvirtina tyčinio bankroto buvimą, yra nepagrįstos. Kaip matyti iš teismo nurodomų nuostolių sumų, jos nebuvo ženklios, o įmonės apyvarta vien per 2014 m. sudarė 986 898 Lt, todėl, jeigu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal MB „Aurilina“ ieškinį nebūtų pasibaigusi palankiai ieškovei, įmonė galėjo ir toliau vykdyti veiklą.

162) Ginčijama nutartimi darbuotojų atleidimas 2014 m. birželio mėnesį nepagrįstai yra tapatinamas su veiksmais, kuriais atsakovas siekė apsunkinti kreditorių reikalavimų patenkinimą. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ir kokioms aplinkybėms darbuotojai buvo atleisti – 2014 m. birželio mėnesį buvo pareikštas MB „Aurilina“ ieškinys UAB „Saganas“ bei jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios praktiškai visiškai sutrikdė įmonės veiklą. Esant tokioms aplinkybėms jokia normali veikla nebuvo įmanoma. Tolesnis darbuotojų darbas, įmonei negalint vykdyti veiklos, reikštų tik nuostolio didinimą, nes, nors veikla neturint apyvartinių lėšų realiai nebūtų vykdoma, darbo užmokestį įmonė turėtų mokėti. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks atsakovo žingsnis rodo siekį nedidinti nuostolių. Nors bendrovės veikla buvo sustabdyta, tačiau, palankiai išsisprendus ginčui su MB „Aurilina“ dėl nuostolių atlyginimo, veikla būtų buvusi atnaujinta.

173) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2014 m. birželio 3 ir 9 d., išmokant atsakovui bendrą 25 645,67 EUR sumą, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Saganas“ turtą buvo apribotos bei panaikintos. Teismas net netyrė, ar išmokant šias sumas buvo nors vieno kreditoriaus vykdytinas kreditorinis reikalavimas, kurio patenkinimas buvo apsunkintas. MB „Aurilina“ reikalavimas buvo ginčijamas, UAB „Saganas“ pagrįstai tikėjosi palankaus sprendimo, todėl negali būti pripažįstama, kad šis reikalavimas jau buvo vykdytinas 2014 m. birželio mėnesį. Antra, teismas nedetalizavo, kokių kitų kreditorių teisės buvo apsunkintos. Trečia, atsakovas pats buvo UAB „Saganas“ kreditorius ir nurodyta suma jam buvo išmokėta kaip materialiai atskaitingam asmeniui, kuriam UAB „Saganas“ buvo skolinga. Išmokant atsakovui kaip kreditoriui nurodytas sumas, taip pat buvo sumažinta ir bendra įmonės skola kreditoriams. Kol bendrovei nėra iškelta bankroto byla, tokie mokėjimai, kokie buvo atlikti atsakovo naudai, yra leidžiami net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Atsiskaitymas su bendrovės materialiai atskaitingu asmeniu yra įprastas bendrovės veikloje sandoris, todėl toks veiksmas negali būti laikomas neteisėtu. Duomenų, kad pinigų išmokėjimo atsakovui metu įmonė buvo nemoki, nepateikta.

184) Įmonės nemokumą nulėmė ne atsakovo sąmoningai blogas įmonės valdymas, o nesėkmingas sandoris dėl automobilio pardavimo MB „Aurilina“, kurį sudarant pati UAB „Saganas“ buvo apgauta transporto priemonę pardavusių asmenų. Tokio nepalankaus sandorio buvimas (verslo nesėkmė), nulėmęs įmonės bankrotą, nėra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Saganas“ bankroto administratorė V. L. prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo P. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

201) Atsakovas P. P., būdamas bendrovės vadovu, matė ir suvokė, kad bendrovė veikia nuostolingai, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali tęsti veiklos, turi didelių įsipareigojimų kreditoriams, kurių nepajėgia įgyvendinti. Vietoje to, kad kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas visą turimą bendrovės turtą (pinigus iš kasos) išsimokėjo sau, palikdamas įsiskolinimą kitiems kreditoriams ir nemokią bendrovę. Atsakovui teigiant, kad įmonės veikla buvo sustabdyta, kad klientams buvo išsiųsti pranešimai dėl veiklos nebevykdymo, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tampa akivaizdu, jog ne vėliau kaip 2014 m. birželio mėnesį įmonė tapo nemoki ir atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokių veiksmų neatlikęs apeliantas pasielgė neteisėtai, pažeidė įstatyme numatytas bendrovės vadovo pareigas ir dėl to bendrovei padarė žalos.

212) Vienintelė bankrotą nulėmusi objektyvi aplinkybė, apelianto vertinimu, - nesėkmingas sandoris dėl automobilio pardavimo kreditoriui MB „Aurilina“, nepateisina bendrovės nemokumo. Nors atsakovas ir nurodo, jog šis sandoris, nulėmęs bankrotą, nėra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, šie teiginiai yra paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu, kuriuo teismas pripažino, kad parduodamas netinkamos kokybės automobilį, atsakovas (bendrovė) padarė esminį sutarties pažeidimą, veikė neteisėtai ir dėl to turi pareigą atlyginti MB „Aurilina“ visus patirtus nuostolius.

223) Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, darbuotojų atleidimo faktą vertino kartu su kitais P. P. veiksmais kaip bendrą visumą veiksmų, nulėmusių, kad bendrovės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus buvo visiškai panaikintos 2014 m. birželio 3 d. ir 2014 m. birželio 9 d. išmokant atsakovui bendrą 25 645,67 EUR sumą. Atsakovui išsimokėjus sau minėtą sumą, bendrovėje nebeliko turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo išieškojimą. Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, turėjo būti aišku, kad egzistuoja neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams VMI ir MB „Aurilina“. VMI deklaracijoje buvo nustatyta bendrovės prievolė VMI sumokėti 21 654 Lt PVM už 2014 m. gegužės mėnesio pardavimus. Bendrovės vadovas neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), kiek per 2014 m. gegužės mėnesį yra išrašyta PVM sąskaitų - faktūrų ir kad reikės šiuos mokesčius deklaruoti bei sumokėti į valstybės biudžetą. MB „Aurilina“ reikalavimas taip pat buvo atsiradęs gerokai anksčiau, kadangi kreditorius bendrovei buvo pareiškęs pinigines pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo dėl bendrovės parduoto netinkamos kokybės daikto. Ši suma priteista teismo sprendimu vėliau, tokiu būdu tik patvirtinant pretenzijų pagrįstumą.

234) Atsakovo argumentai, kad jis atliko pinigų išmokėjimą sau kaip UAB „Saganas“ kreditoriui, kuriam bendrovė buvo skolinga, taip sumažindamas įmonės skolą kreditoriams, nepaneigia fakto, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Pinigų išmokėjimas įmonės savininkui ir direktoriui P. P., kai egzistavo kiti kreditoriai, patvirtina, kad prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą buvo siekiama turimą turtą perleisti sau. Bendrovės vadovybė bei akcininkas neužtikrino, kad prieš bankroto bylos iškėlimą būtų išsaugota maksimaliai daug turto, kuris galėtų būti nukreiptas visų kreditorių reikalavimų patenkinimui.

24Pareiškėja MB „Aurilina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

251) Tiek visų darbuotojų atleidimas, tiek įmonės veiklos sustabdymas, tiek paskutinio turto paėmimas iš įmonės (paskutinių pinigų išsimokėjimas sau, kaip įmonės vadovui ir akcininkui, žinant apie kreditorių pretenzijas ir jas ignoruojant), suponuoja vienareikšmę išvadą, kad tokiais veiksmais buvęs BUAB „Saganas“ direktorius ir akcininkas P. P. siekė ne užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, atsiskaitymą su kreditoriais, o įmonės nemokumą ir bet kokios galimybės kreditoriams atgauti pinigus panaikinimą. Minėtas aplinkybes patvirtina bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, kurių apeliantas nepaneigė.

262) Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, kad įmonė veikė nuostolingai ne dėl sąmoningų įmonės vadovo ir akcininko veiksmų, bet dėl kitų objektyvių priežasčių. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad BUAB „Saganas“ bankrotas kilo dėl kontrahentų neatsiskaitymo ar nesėkmingų sandorių ir pan. MB „Aurilina“ ir UAB „Saganas“ sudarytas sandoris nepatenka į „nesėkmingo sandorio“ kategoriją, o laikytinas nesąžiningu ir apgaulingu sandoriu.

273) Jeigu UAB „Saganas“ apyvarta per 2014 m. sudarė 986 898,00 Lt, tuomet neaišku, kaip ginčas su kreditoriumi MB „Aurilina“ dėl 23 529,35 EUR (81 242,16 Lt) nuostolių atlyginimo galėjo turėti įtakos įmonės veiklos sustabdymui ar nutraukimui. Jeigu UAB „Saganas“ akcininkas ir vadovas P. P. būtų elgęsis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, neignoravęs savalaikių kreditoriaus MB „Aurilina“ pretenzijų, atsiskaičius su minėtu kreditoriumi įmonės veikla galėjo būti toliau tęsiama ir vykdoma.

284) Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo įmonei kelti bankroto bylos, jei įmonė gali vykdyti savo įsipareigojimus ir patys kreditoriai neinicijuoja bankroto bylos iškėlimo. UAB „Saganas“ nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, atitinkamai nebeturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima tokius kreditorių reikalavimus patenkinti, tačiau bankroto byla buvo inicijuota ne akcininko ir paskutinio UAB „Saganas“ direktoriaus P. P., kuriam geriausiai buvo žinoma įmonės situacija, bet vieno iš kreditorių.

295) Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad BUAB „Saganas“ bankrotas yra tyčinis, padarė remdamasis ne pavienėmis aplinkybėmis, o išnagrinėjęs ir įvertinęs aplinkybių bei įrodymų visumą. P. P. veiksmai atleidžiant darbuotojus iš darbo, prisidengiant tikslu nedidinti įmonės nuostolių, prieštarauja jo, kaip tariamai apdairaus ir rūpestingo vadovo bei akcininko, veiksmams – išsimokėti visas įmonės turimas pingines lėšas vien tik sau.

306) Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad po piniginių lėšų 2014 m. birželio mėnesio pradžioje P. P. išmokėjimo, UAB „Saganas“ neturėjo jokio turto ar lėšų, tik kreditorinius įsipareigojimus, t. y. akivaizdu, kad įmonė buvo nemoki, o apeliantas nepateikė jokių priešingų, jo poziciją pagrindžiančių, įrodymų. Nuo 2014 m. birželio mėnesio iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei nebevykdant jokios veiklos, negaunant pajamų ir pan., jos nemokumo būsena nebuvo ir negalėjo būti pasikeitusi.

317) Apeliantas neįrodė, kad įmonės nemokumą sąlygojo tariamai nesėkmingas sandoris dėl automobilio pardavimo kreditoriui MB „Aurilina“, sudarant kurį pati UAB „Saganas“ buvo apgauta ir suklaidinta transporto priemonę pardavusių asmenų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendime nebuvo nustatyta, kad UAB „Saganas“ buvo apgauta transporto priemonę pardavusių pirminių pardavėjų, kad buvo tik tarpininkė ir pan., todėl visi atskirajame skunde su tuo susiję argumentai teismo neturėtų būti vertinami, nes teismas jau yra pasisakęs dėl atitinkamo ginčo aplinkybių civilinėje byloje Nr. 2-244-821/2015.

328) Atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir akcininkui, turėjo būti aišku, kad egzistuoja neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams VMI, VSDFV ir MB „Aurilina“. Deklaracijose valstybinėms institucijoms buvo nustatytos bendrovės prievolės sumokėti atitinkamo dydžio mokesčius už 2014 m. gegužės mėnesio pardavimus bei darbuotojus. Bendrovės akcininkas ir vadovas neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), kiek per 2014 m. gegužės mėnesį yra išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų, koks priskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojams ir kad šiuos mokesčius reikės deklaruoti bei sumokėti į valstybės biudžetą. Kreditoriaus MB „Aurilina“ reikalavimas taip pat buvo atsiradęs gerokai anksčiau, kadangi kreditorius bendrovei jau buvo pareiškęs pinigines pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo dėl bendrovės parduoto netinkamos kokybės daikto. Ši suma priteista teismo sprendimu vėliau, tokiu būdu tik patvirtinant kreditoriaus pretenzijų pagrįstumą.

339) Atsiskaitymas su bendrovės materialiai atsakingu asmeniu yra įprastas bendrovės veikloje sandoris, tačiau jis negali būti atliekamas žinant, kad įmonė faktiškai yra nemoki, daugiau neturi jokio turto, o esami ar potencialūs kreditoriai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų patenkinimo. Apie esamas skolas ir pareigą atsiskaityti su kreditoriais atsakovas žinojo dar iki pinigų išsimokėjimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 3 d., tačiau ne tik nesiėmė jokių veiksmų įmonės finansinei padėčiai pagerinti, jos veiklai vystyti, bet sąmoningai sustabdė įmonės veiklą, išsimokėjo sau pinigines lėšas, taip ignoruodamas likusius sąžiningus kreditorius. Apelianto argumentai, kad mokėjimų eiliškumo taisyklė taikoma tik bendrovei iškėlus bankroto bylą, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino BUAB „Saganas“ bankrotą tyčiniu.

37ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010).

38Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas BUAB „Saganas“ bankrotą pripažino tyčiniu konstatavęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto). Šią išvadą teismas darė įvertinęs UAB „Saganas“ balansus už 2013-2015 metus, įrodymus, kad po pareiškėjos 2014 m. gegužės 30 d. pretenzijos pateikimo 2014 m. birželio mėnesį iš įmonės buvo atleisti visi darbuotojai, tarp jų ir atsakovas P. P., nuo 2014 m. liepos 23 d. įmonė veiklos nebevykdė, 2014 m. birželio 3 d. ir 2014 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderius, patvirtinančius atitinkamai 23 500 Lt ir 65 049,37 Lt sumų išmokėjimą iš įmonės kasos atsakovui P. P..

39Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2014 m. birželio 3 ir 9 d., išmokant jam bendrą 25 645,67 EUR sumą, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Saganas“ turtą buvo apribotos bei panaikintos; apelianto vertinimu, teismas netyrė, ar išmokant minėtas sumas buvo nors vieno kreditoriaus vykdytinas kreditorinis reikalavimas, kurio patenkinimas buvo apsunkintas, nedetalizavo, kokių kitų kreditorių teisės buvo apsunkintos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

40Nors pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatuodamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto pagrindo egzistavimą konkrečiai neįvardijo kreditorių, kurių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Saganas“ turtą buvo apribotos arba panaikintos, UAB „Saganas“ vadovui P. P. 2014 m. birželio 3 d. ir 2014 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderiais išmokant sau atitinkamai 23 500 Lt ir 65 049,37 Lt sumas, tai nereiškia, kad teismas netyrė bei neįvertino, jog tokių kreditorių minėtu laikotarpiu įmonė turėjo. Aplinkybę, kad 2014 m. birželio 3 ir 9 dienomis įmonė turėjo ir kitų kreditorių patvirtina tiek nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai, tiek BUAB „Saganas“ bankroto bylos medžiaga. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Saganas“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai sudaro 34 412,11 EUR. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įmonei nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, kadangi įmonė neturi tiek turto, kad jo pakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Saganas“ po 2014 m. birželio 21 d., kai iš įmonės buvo atleisti visi darbuotojai, veiklos nebevykdė, todėl vien šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, jog piniginių lėšų P. P. išmokėjimas prieš pat bendrovės veiklos nutraukimą pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, suteikiant šiam kreditoriui nepagrįstą pirmumą prieš kitus kreditorius, ir bendrovėje nepaliekant jokio turto, į kurį kiti kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus. Šiuo atveju taip pat svarbi aplinkybė, kad aptariami mokėjimai buvo atlikti vos tik gavus 2014 m. gegužės 30 d. pretenziją iš pareiškėjos MB „Aurilina“ dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo ir piniginių lėšų grąžinimo, kas sudaro pagrindą manyti, jog atliekant tokius mokėjimus, buvo siekiama apriboti kitų kreditorių, tarp jų ir MB „Aurilina“, galimybes nukreipti išieškojimą į likusį įmonės turtą.

41Tai, kad MB „Aurilina“ mokėjimų P. P. atlikimo metu turėjo reikalavimo teisę BUAB „Saganas“, patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-244-821/2015. Ta aplinkybė, kad BUAB „Saganas“ ginčijo nurodytos kreditorės reikalavimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad MB „Aurilina“ nurodytu laikotarpiu nebuvo BUAB „Saganas“ kreditore, kadangi pareiga atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius atsiranda nuo sutartinės prievolės pažeidimo momento, o ne nuo teismo sprendimo, patvirtinančio kreditorės pretenzijų pagrįstumą, priėmimo momento. Iš į bylą pateiktų įrodymų taip pat aiškiai matyti, kad minėtu laikotarpiu UAB „Saganas“ buvo skolinga VMI. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentu, kad bendrovės akcininkas ir vadovas neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), kiek per 2014 m. gegužės mėnesį yra išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų, koks priskaičiuotas darbo užmokestis darbuotojams, ir kad į valstybės biudžetą reikės sumokėti mokesčius.

42Apeliantas taip pat teigia, kad kol bendrovei nėra iškelta bankroto byla, tokie mokėjimai, kokie buvo atlikti atsakovo naudai, yra leidžiami net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams; duomenų, kad pinigų išmokėjimo atsakovui metu įmonė buvo nemoki, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad net ir nesant iškeltai bankroto bylai, tačiau neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymai su kreditoriais privalo būti vykdomi laikantis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Apelianto veiksmus, kuriais visos įmonės lėšos panaudojamos jo reikalavimams tenkinti, žinant apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir pareikštas pretenzijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pažeidžiančius kreditorių lygiateisiškumo principą ir bendrovės vadovo pareigą veikti visų bendrovės kreditorių naudai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas P. P. iš tiesų buvo BUAB „Saganas“ kreditoriumi mokėjimų jam atlikimo metu. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad po nurodytų mokėjimų atlikimo įmonėje liko turto, o pagal į bylą pateikto BUAB „Saganas“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės turimas turtas sudarė tik 5 Lt, todėl apelianto argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu BUAB „Saganas“ nebuvo nemoki, apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip neįrodyti.

43Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai, kad BUAB „Saganas“ veiklą sustabdė pareiškėjos MB „Aurilina“ jai pareikštas ieškinys bei jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis atsakovas P. P., būdamas BUAB „Saganas“ vadovu ir veikdamas įmonės interesais, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-244-821/2015 BUAB „Saganas“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neginčijo, neprašė teismo jų pakeisti arba panaikinti. Be to, apeliantui, kaip įmonės vadovui, jau po MB „Aurilina“ 2014 m. gegužės 30 d. pretenzijos, t.y. prieš ginčijamų mokėjimų atlikimą, buvo žinoma apie MB „Aurilina“ turtinį reikalavimą ir jo dydį, todėl apelianto kaip įmonės vadovo veiksmai, išsimokant iš įmonės kasos pinigines lėšas tuo metu, kai bendrovei yra reiškiamas turtinis reikalavimas, kurio dydis pagal paties apelianto teiginius galėjo lemti įmonės veiklos paralyžavimą, negali būti pripažinti sąžiningais ir atitinkančiais įprastą verslo praktiką.

44Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantas įrodinėja, jog BUAB „Saganas“ nemokumas atsirado ne dėl įmonės netinkamo valdymo, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjos argumentus dėl P. P., kaip įmonės vadovo, pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atmetė kaip neįrodytus, ir UAB „Saganas“ bankrotą pripažino tyčiniu tik vienu, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu, pagrindu.

45Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja (kreditorė) MB „Aurilina“ kreipėsi į teismą, prašydama... 4. Atsakovas P. P. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 5. Atsakovė BUAB „Saganas“, atstovaujama bankroto administratorės V. L.,... 6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau –... 7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 8. Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti... 9. Buvusi įmonės buhalterė L. V. nurodė, kad neturi jokios jai žinomos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi pripažino BUAB... 12. Teismas, įvertinęs įmonės balansų duomenis, sprendė, kad UAB... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atsakovas P. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. 1) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų pagrindas įmonės... 16. 2) Ginčijama nutartimi darbuotojų atleidimas 2014 m. birželio mėnesį... 17. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2014 m. birželio 3... 18. 4) Įmonės nemokumą nulėmė ne atsakovo sąmoningai blogas įmonės... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Saganas“ bankroto administratorė... 20. 1) Atsakovas P. P., būdamas bendrovės vadovu, matė ir suvokė, kad bendrovė... 21. 2) Vienintelė bankrotą nulėmusi objektyvi aplinkybė, apelianto vertinimu, -... 22. 3) Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos,... 23. 4) Atsakovo argumentai, kad jis atliko pinigų išmokėjimą sau kaip UAB... 24. Pareiškėja MB „Aurilina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 25. 1) Tiek visų darbuotojų atleidimas, tiek įmonės veiklos sustabdymas, tiek... 26. 2) Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima... 27. 3) Jeigu UAB „Saganas“ apyvarta per 2014 m. sudarė 986 898,00 Lt, tuomet... 28. 4) Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo įmonei kelti bankroto... 29. 5) Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad BUAB „Saganas“ bankrotas yra... 30. 6) Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad po piniginių lėšų 2014... 31. 7) Apeliantas neįrodė, kad įmonės nemokumą sąlygojo tariamai nesėkmingas... 32. 8) Atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir akcininkui, turėjo būti aišku, kad... 33. 9) Atsiskaitymas su bendrovės materialiai atsakingu asmeniu yra įprastas... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 36. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas... 37. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 38. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas BUAB „Saganas“ bankrotą... 39. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia,... 40. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatuodamas ĮBĮ 20... 41. Tai, kad MB „Aurilina“ mokėjimų P. P. atlikimo metu turėjo reikalavimo... 42. Apeliantas taip pat teigia, kad kol bendrovei nėra iškelta bankroto byla,... 43. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo... 44. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo... 45. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 47. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti...