Byla eI-475-816/2019
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Virgilijui Januškai, atsakovės įgaliotam atstovui V. Z., trečiojo suinteresuoto asmens įgaliotam atstovui L. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei (toliau – ir kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėjas A. Š. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-1073 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. Š. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos buvo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6–osios rinktinės 606 lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo komandiruotas į Vokietiją dalyvauti tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnio, Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto, nes vykstant į tarptautines pratybas, o taip pat jų metu Vokietijoje vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo akivaizdžiai neblaivus kitų karių savanorių akivaizdoje, nepagarbiai elgėsi su viešbučio Lenkijoje personalo darbuotoja, todėl tokiais savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, pažemino kario vardą ir karininko įvaizdį bei diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją. Nesutikdamas su Įsakymu, teigia, kad jo neblaivumas nebuvo nustatinėjamas. Nesivadovauta Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 (toliau – Tvarkos aprašas) 5, 7, 11, ir 40 punktais, o pasiremta tik karių savanorių paaiškinimais pateiktais po pratybų, praėjus keliems mėnesiams, taip pat jie tarpusavyje yra prieštaringi, todėl tokie patikrinimo rezultatai yra neteisėti. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu vadovautasi abstrakčiu UAB „MEDholidaus“ 2018 m. sausio 31 d. raštu, kuriame neįvardinti konkretūs asmenys ir aiškios faktinės aplinkybės, teigiama apie jo nemandagų bendravimą su viešbučio personalu. Be to pažymi, jog pareiškėjas vienintelis mokėjo lenkų kalbą, o paaiškinimus dėl jo netinkamo elgesio su viešbučio personalu davę karininkai nei vienas nekalba lenkiškai. Anot pareiškėjo, tarnybinis patikrinimas atliktas nesilaikant Kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnio 1–3 dalyse numatytų terminų, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą pažeistas ne tik įrodymų vertinimas, tačiau ir tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra. Nesutinka dėl kario vardo pažeminimo, nes tai yra individualaus vertinimo dalykas. Kariuomenės drausmės statute yra įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, tačiau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos misterija 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 12-01-1010 „Dėl Jūsų skundo“ nepagrįstai jo skundo netenkino.

4Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (elektroninės administracinės bylos, toliau vartojamas sutrumpinimas e. b., 2 tomas, bylos lapas 1-7). Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareiškėjas tarnybos metu tarptautinių pratybų metu pažemino kario vardą skundžiamu Įsakymu krašto apsaugos ministras turėjo teisę skirti pareigūnui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad nepakanka karininkų paaiškinimų konstatuoti pareiškėjo girtavimą viešbutyje „H. S.“ Voclove, Lenkijoje metu kelionės iš šio viešbučio į Vokietiją, atvykus į Hohentels karinę bazę, nes įvykyje dalyvavę karininkai konkrečiai nurodė, kad būtent pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, atrodė neblaivus, nepagarbiai elgėsi su viešbučio restorano padavėja. Toks pareiškėjo elgesys ir veiksmai buvo neigiamai įvertinti kartu buvusių žemesnių karinių laipsnių karių, taip pat viešbučio personalo. Tarnyba tarptautinėse pratybose visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. vykdė tarnybos užduotis, o tai reiškia, kad buvo tarnyboje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nebuvo nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu (nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus) arba skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš tarnybos vadovaujantis Drausmės statuto 67 straipsniu (jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus). Be to, pažymi, kad nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iš tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto (kaip savarankiškas sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas) pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo ir Kariuomenės drausmės statuto nustatyti terminai pažeisti nebuvo. Atsakovė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio pagrindo.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. 3 t., b. l. 1-12). Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo identifikuotos KASP 6 R karininkų, įskaitant pareiškėją, nuolatinio girtavimo vykstant į Pratybas aplinkybes, kaip akivaizdūs jų neblaivumo bei tolimesnio alkoholio vartojimo požymiai ir atvykus į karinę bazę, Vokietijoje, bei bendraujant su sąjungininkų kariais pasitinkant Lietuvos karius. Atliekant tyrimo metu gautų paaiškinimų vertinimą atsižvelgiama į nustatytus prieštaravimus juose, tačiau bet kokiu atveju, jeigu didžioji dauguma paaiškinimų leidžia neginčijamai spręsti, kad Pareiškėjas vykstant į Pratybas girtavo ir neadekvačiai elgėsi viešumoje ir tokį elgesį kaip netinkamą karininkui suprato aplinkiniai, darytina išvada, kad tyrimą atlikęs karininkas, remdamasis tyrimo metu surinktais įrodymais, pagrįstai kvalifikavo Pareiškėjo veiką pagal Drausmės statuto 69 straipsnį. Pabrėžė, kad nuo pat išvykimo iš Lietuvos iki pat grįžimo į ją visi pratybų dalyviai, įskaitant ir pareiškėją, visą laiką buvo tarnyboje. Pareiškėjas buvo supažindintas su komandiruote sietinais įsakymais. Pareiškėjo veikoje pagrįstai nustatyti drausmės pažeidimo požymiai ir pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tik tuomet, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Iš esmės liudytojų paaiškinimai skiriasi. Iš 30 pratybose dalyvavusių karių, paimti tik 11 paaiškinimai. Be to, visi kariai turi pareigą informuoti karo policiją, jei buvo girtaujama, tačiau nei vienas iš karių nesikreipė, nors tai įgalioja atlikti memorandumas. Be to, pažymi, kad neišlaikyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas buvo atleistas dėl to, kad pažemino kario vardą ir gerą reputaciją. Tarptautinių pratybų metu karo tarnyba apie pareiškėjo neblaivumą nebuvo informuota, nes mano, jog žemesnės grandies kariai bijojo pranešti. Iš tarptautinių pratybų metu buvusių partnerių informacijos apie karių girtavimą nebuvo gauta.

8Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atleidimo pagrindas buvo netinkamas pareiškėjo kaip kario elgesys. Tokį elgesį (ne tik neblaivumą, bet ir keiksmažodžių vartojimą bei netinkamą elgesį viešbutyje) įvertino netinkamai ir kiti kariai bei civiliai asmenys. Taigi buvo diskredituota visa kariuomenė. Pažymėjo, jog pareiškėjui pratybų metu taip pat buvo išduotas kovinis ginklas.

9Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. parodė, kad tarptautinių pratybų metu pareiškėjas vartojo alkoholį, buvo akivaizdžiai neblaivus. Lenkijos viešbutyje buvo vedamas instruktažas dėl budėjimo prie transporto priemonių tam, kad nedingtų ginklai, esantys transporto priemonėse, tačiau vakarienės viešbutyje metu buvo vartojamas alkoholis. Vakarienės metu ji taip pat buvo išgėrusi taurę vyno, tačiau pareiškėjas elgėsi neadekvačiai. Garsiai grojo muzika, vyko šokiai kaip „gero baliaus“ metu, kas vyko toliau nematė. Viešbučio personalas buvo nepatenkintas. Su padavėja buvo elgiamasi nepakankamai kultūringai, t. y. čiupinėjo už rankos, netinkamai kvietė, čiupinėjo už kojų, užpakalio. Visi „jie“ taip elgėsi su padavėja. Nematė, kad konkrečiai pareiškėjas taip elgėsi. Nuvykus į Vokietiją, prieš patenkant į bazės teritoriją reikėjo praeiti kontrolės postą. Akivaizdžiai matėsi, kad pareiškėjas neblaivus, nes nepaėjo viena linija, nepastovėjo. Bazėje rytais atrodydavo „pagiringas“: nuo pareiškėjo sklido kvapas, nesiskutęs, išpūstos akys, pilkšvai blyškus. Jai buvo gėda.

10Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad matė pareiškėją neblaivų, pradedant nuo kelionės į Lenkiją, Lenkijoje viešbutyje ir po to jau Vokietijoje. Nuo jo dvelkė alkoholo kvapas, buvo raudonas, kalba nerišli. Prie transporto priemonių budėjo vakare. Matė, kaip pareiškėjas lauke svirduliavo, rūkė. Nurodo, kad lieka prie pirminių parodymų. Nuvykus į Vokietiją matė, kaip pasitikus amerikiečiui kariui, pareiškėjas nuėjo su juo kalbėti, svirduliavo. Pratybų metu Vokietijoje kontaktų su pareiškėju praktiškai neturėjo. Apie nepagarbų elgesį su viešbutyje dirbuse padavėja negalėjo paaiškinti nieko.

11Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad pareiškėjas vartojo alkoholį visos kelionės metu. Matė, kaip atrodo, bet ne kaip gėrė. Kad buvo neblaivus suprato iš pareiškėjo kalbos. Atvykus į Vokietiją pareiškėją reikėjo raminti, nes svirduliuojantis ėjo prie amerikiečių karininko, kitas kapitonas jį vedėsi, kad nemaišytų tam karininkui. Iš Lenkijos į Vokietiją pareiškėjas turėjo vairuoti, bet jis negalėjo vairuoti po vakarienės metu buvusių „išgertuvių“, todėl vairavo savanoriai. Vakarienės Lenkijos viešbutyje metu visi (keturi kapitonai ir 2 kariai) vartojo alkoholį. Jautė vidinę gėdą, nors pareiškėjas buvo be uniformos. Vokietijoje pareiškėjas taip pat vartodavo alkoholį.

12Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad pirmą savaitę nuo išvykimo iki įvykio realiai visą laiką pareiškėjas buvo neblaivus: juto iš pareiškėjo alkoholio kvapą, jis nerišliai kalbėjo. Kelionės metu autobuse matė, kaip buvo vartojamas alkoholis. Matydavo, kad pareiškėjas išlipęs svirduliuodavo. Atėjus į pastatą, kur gyveno pareiškėjas, taip pat jausdavosi išgertuvių kvapas. Nakvynės Lenkijoje metu buvo vartojamas alkoholis. Vokietijoje atvykus pareiškėjas svirduliavo. Pratybų metu buvo kelios situacijos, kai pareiškėjas nedalyvavo pratybose. Vakarienės Lenkijoje metu matė, kaip pareiškėjas kalbino padėjėją, kalbėjo lenkiškai, jis nesuprato nieko, tačiau liudytojas juto nederamą pareiškėjo balso toną. Pareiškėjas siūlė išgerti ir jam.

13Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad pareiškėjas vartojo alkoholį viešbutyje. Matė, kaip vartojo alkoholį. Su padavėja pareiškėjas elgėsi normaliai, gali būti, kad pirminiuose parodymuose nurodydamas, kad pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su padavėja, sumaišė asmenis. Tvirtina, kad būtent kitas kapitonas L. nepagarbiai elgėsi su pardavėja.

14Skundas netenkintinas.

15Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas skundžia atleidimo iš profesionalios karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje procedūrą ir pagrindą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais.

16Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. P-1073 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. Š. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ pripažino A. Š., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6–osios rinktinės 606 lengvosios pėstininkų kuopos vadą, padarius šiukštų karių drausmės pažeidimą ir skyrė jam griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; taip pat atleido iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį, išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą ir skyrė tarnybą atlikti rezerve (e. b. 1 t., b. l. 13). Teisiniu skundžiamo Įsakymo pagrindu nurodomi: Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 69 straipsnis (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktas (nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, nes karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų), Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas (tarnybos rezerve atlikimas).

17Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatyta, kad krašto apsaugos ministro kompetencija priimti karius į profesinę karo tarnybą, išleisti juos į atsargą. Pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą profesinės karo tarnybos <...> kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatyta, tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

18Drausmės statutu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kariai, teisės aktų nustatyta tvarka išsiųsti tarnauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jei kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Krašto apsaugos ministerijos susitarimuose su užsienio valstybėmis ar tarptautinių organizacijų institucijomis. Pagal Drausmės statuto 69 straipsnį už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, <..> profesinės karo tarnybos kariui gali būti paskirtos tokios drausminės nuobaudos: sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos.

19Byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje. Pareiškėjas buvo paskirtas vertintoju. 2018 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-10 konstatuota, kad pagal gautus kitų tarptautinėse pratybose dalyvavusių karių paaiškinimus pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus žemesnio laipsnio Lietuvos karių akivaizdoje ir savo nepagarbiu elgesiu viešoje vietoje su viešbučio Vroclave darbuotojais, kur juos identifikavo kaip Lietuvos karius, sumenkino Lietuvos kario autoritetą bei pažemino karininko įvaizdį. Taip pat tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų ir tokie jo veiksmai kelionės metu ir nakvynės metu viešbutyje „H. S.“ buvo priešingi nei to reikalauja profesinės karo tarnybos karininko statusas ir geras kario vardas, todėl atsakovas laikė, kad pareiškėjas A. Š. padarė drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje, t. y. kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas.

20Pareiškėjas, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, ginčija neblaivumo nustatymo procedūrą, teigdamas, kad jo neblaivumo nustatymas grindžiamas ne alkotesterio duomenimis, o asmenų paaiškinimais, kurie yra tarpusavyje prieštaringi, be to, jie pateikti praėjus keliems mėnesiams po pratybų. Pareiškėjas tvirtina, kad vykstant į viešbutį Lenkijoje jis vairavo transporto priemonę ir negalėjo būti neblaivus, o viešbutyje Lenkijoje su viešbučio personalo bendravo mandagiai.

21Byloje esantys rašytiniai karių savanorių paaiškinimai patvirtina, kad kelionės į tarptautines pratybas į Lenkiją bei Vokietijoje, taip pat viešbutyje „H. S.“ Vroclove, Lenkijoje, netgi pačių pratybų laikotarpiu metu pareiškėjas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus kitų karių ir civilinių akivaizdoje. Tokią išvadą pagrindžia į tarptautines pratybas vykę ir jose dalyvavę kariai savanoriai bei karininkai, t. y. G. J., A. M., K. J., V. G., E. S., G. B., M. S., M. V., J. V.. Iš jų pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus tiek kelionės metu, tiek atvykus į viešbutį, tiek ir vėliau, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Teismo posėdžio metu duotų liudytojų V. G., J. V., G. J., M. S., G. B. parodymai iš esmės neprieštaravo anksčiau paminėtų liudytojų tyrimą atlikusiam pareigūnui duotiems paaiškinimams, taigi, teismo vertinimu, tiek anksčiau paminėtų asmenų paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu apkaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Pareiškėjo pateiktos versijos, kad vykstant į viešbutį Lenkijoje, jis vairavo mikroautobusą, todėl negalėjo būti neblaivus, yra paneigta aukščiau nurodytų kitų vykusių į tarptautines pratybas karių parodymais, paaiškinimais, jų visetu.

22Visgi teismo posėdžio metu liudytojai negalėjo konkrečiai patvirtinti, kad būtent pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su viešbutyje dirbusia padavėja, todėl teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino karininko vardą būtent tuo aspektu, kad nepagarbiai elgėsi su viešbutyje dirbusia padavėja. Liudytojų parodymai ar karių paaiškinimai, kad „visi jie tai darė“ nėra pagrindas veiksmus priskirti konkrečiai pareiškėjui. Šios faktinės aplinkybės neginčijamai ir nuosekliai nepatvirtina ir kita į bylą pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga. Viešbučio rašte (e. b. 2 t., b. l. 131) konkrečiai neįvardijamas pareiškėjas, taip pat ir karių paaiškinimuose nėra konkrečiai nurodomas pareiškėjas, kaip netinkamai elgęsis su padavėja, tuo tarpu drausminė atsakomybė yra individuali. Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. pripažino suklydęs pirminiuose paaiškinimuose dėl šios aplinkybės. Dėl to aiškiai neidentifikavus pareiškėjo veiksmų šiuo aspektu, esant prieštaringiems paaiškinimams, - nėra pagrindo šių veiksmų (elgesio su padavėja) laikyti drausmės pažeidimu ir už šiuos atitinkamai taikyti drausminės atsakomybės.

23Nepaisant to, teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių prieštaravimų, kaip teigia pareiškėjas, kurie sukeltų abejonę dėl atsakovės padarytų išvadų, susijusių su pareiškėjo elgesiu kelionės į Lenkiją ir tarptautinių pratybų Vokietijoje metu. Tai, kad liudytojai savo paaiškinimuose pateikė nepakankamai tikslią informaciją dėl elgesio su padavėja dar nereiškia, kad yra paneigiamas pareiškėjo buvimo ilgą laiką tarnybos metu (negana to – tarptautinių pratybų metu) apsvaigusiu (neblaiviu) faktas. Šios aplinkybės nepaneigia tai, kad pareiškėjui nebuvo nustatytas neblaivumo (apsvaigimo) laipsnis pagal Tvarkos aprašą. Konkretaus pareiškėjo neblaivumo (apsvaigimo) laipsnio nustatymas būtų reikšmingas, jei jis būtų atleistas iš tarnybos kitu pagrindu – būtent pagal Drausmės statuto 67 straipsnį. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą bei teismo posėdžio metu išsakytus proceso šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, laiko įrodyta tą aplinkybę, kad pareiškėjo elgesys, kuomet jis, būdamas karininku (vertintoju pratybų metu) kelionės iki tarptautinių pratybų vietos Vokietijoje metu tarnybiniame transporte ir viešbutyje Vroclave, Lenkijoje, būdamas neblaivus kitų asmenų (karių ir civilinių, tarptautinių pratybų partnerių) akivaizdoje, elgėsi netinkamai. Netinkamas elgesys buvo viešas ir akivaizdus, nes jį patvirtino ne vienas karys. Pats pareiškėjas racionalių paaiškinimų, galinčių pagrįsti jo elgesį ir veiksmus (nerišli kalba, svirduliavimas, nesiorientavimas, kvapas ir t.t.) ilgu laikotarpiu (nuo išvykimo iš Lietuvos iki incidento pratybų metu) kitaip nei buvimas apsvaigus nuo vartoto alkoholio, nepateikė. Taip pat nenurodyti iš esmės jokie argumentai, kurie galėtų kelti abejonių liudytojų parodymais (nurodytas tik galimas vieno liudytojo G. J. suinteresuotumas, tačiau jis nėra patvirtintas įrodymais). Iš esmės visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, davę paaiškinimus ir tarnybinio tyrimo metu, nuosekliai patvirtino viešą ilgalaikį pareiškėjo apsvaigimo nuo suvartoto alkoholio faktą. Motyvų nepagrįstai apkalbėti pareiškėją nenustatyta.

24Nors Įstatyme nėra tiksliai apibrėžta, koks poelgis yra žeminantis kario vardą, tačiau visiškai suprantama, kad buvimas viešoje vietoje neblaiviam ir dar tarnybos metu, esant Lietuvos kariuomenės atstovu, karininku, kuriam yra priskirtas kovinis ginklas, - nėra tinkamas elgesys ir toks poelgis vertintinas neigiamai. Juolab, kad karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Taip pat ir atsakovas bei trečiasis asmuo atsiliepimuose nurodo kitas įstatymo ar poįstatyminių aktų nuostatas, netiesiogiai apibrėžiančias nepriekaištingo kario ir karininko elgesio standartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Iš byloje surinktų įrodymų (paaiškinimų dėl pratybų Vokietijoje) darytina išvada, kad pareiškėjas kelionės į Lenkiją ir tarptautinių pratybų metu buvo apsvaigęs (neblaivus), rodė netinkamą pavyzdį tiek kartu su juo vykusiems kariams, tiek kitiems karininkams bei aplinkiniams ir tokiais savo veiksmais padarė kario vardą žeminantį drausmės pažeidimą. Sutiktina su atsakove, kad pagal kario elgesį gali būti sprendžiama apie visą Lietuvos krašto apsaugos sistemą, tuo labiau, kad buvo vykta į tarptautines pratybas, kuriose jis buvo atpažįstamas kaip Lietuvos kariuomenės atstovas. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo elgesys ir veiksmai buvo neigiamai vertinami kartu keliavusių žemesnių karinių laipsnių karių, tačiau galimai gilus subordinacijos ir paklusnumo vado įsakymams jausmas sutrukdė jiems laiku pranešti apie netinkamą karininko elgesį.

25Nepaisant to, kad pagal nurodytą Drausmės statuto 69 straipsnį drausminė atsakomybė galima ir už veikas ne tarnybos metu, tačiau faktinė byloje analizuojama situacija patenka į tarnybos laiką. Pagal Karo tarnybos statuto, patvirtinto krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – Karo tarnybos statutas), 43 straipsnio 4 punktą karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Karo tarnybos statuto 43 punkte numatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į, be kita ko, tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011). Be to, tarptautinių pratybų Vokietijoje metu visoje karinėje bazėje galiojo 2016 m. liepos 20 d. Memorandumas „Dėl rotuojamųjų mokymų vienetų (RTU), rotuojamojo personalo, savanorių karių ir Bendro tarptautinio pasirengimo centro (JRMC) vadovų“ (toliau – Memorandumas) ir tai savaime reiškia, kad esant tarptautinėse pratybose atskirų valstybių (nagrinėjamu atveju – Lietuvos) teisės aktai negalėjo būti taikomi. Taigi ir dėl to atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tikrinant pareiškėjo neblaivumą turėjo būti vadovautasi Tvarkos aprašo nuostatomis. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Tai savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai nustatoma aplinkybė, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

26Pareiškėjas taip pat teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pažeista tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra, t. y. nesilaikyta Drausmės statute numatytų terminų. Drausmės statuto 28 straipsnio 1 dalis numato, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimą arba jį atnaujino, kai yra šio straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai. Tarnybinio patikrinimo dėl kelių drausmės pažeidimų arba kai drausmės pažeidimas yra padarytas grupės karių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip mėnesiui (28 straipsnio 2 dalis). Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, taip pat kai tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada grąžinama tyrimui papildyti, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo rašytinio įsakymo arba rašytinio nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui ar grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadas tyrimui papildyti dienos (28 straipsnio 3 dalis).

27Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-70 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo padarytų veikų buvo nurodyta atlikti A. J., kuris buvo nušalintas nuo tyrimo atlikimo, atsižvelgiant į jo paties prašymą, ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-118 tarnybinį patikrinimą atlikti pavesta A. A.. Atsižvelgiant į A. A. 2018 m. balandžio 6 d. prašymą „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“, tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2018 m. balandžio 28 d. 2018 m. balandžio 30 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-6 buvo grąžinta tyrimui papildyti, nurodant terminą iki 2018 m. gegužės 31 d. Galutinė tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2018 m. gegužės 31 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinio patikrinimo terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-118 ir įvertinęs tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikti pavesta A. A., kad dėl tyrimo didelės apimties terminas buvo pratęstas ir buvo grąžintas papildymui, numatant naują terminą, daro išvadą, kad Drausmės statuto 28 straipsnyje numatyti tarnybinio patikrinimo terminai nagrinėjamu atveju pažeisti nebuvo.

28Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi Drausmės statuto ir Įstatymo keliamų reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys (paimti vykusių į tarptautines pratybas asmenų paaiškinimai, atliktas išsamus paaiškinimų tyrimas). Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Tarnybinio patikrinimo metu iš esmės buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės ar neatsargiai, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip Krašto apsaugos savanorių pajėgų prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 606 lengvosios pėstininkų kuopos vadui, neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys (tuo labiau – vado) tarptautinių pratybų metu, kaip ir ne tarnybos metu, turi būti pavyzdžiu kitiems kariams, kadangi pratybose jis dalyvavo nebe pirmą kartą (žr. asmens bylos duomenis), jis netgi paskirtas į vertintojo pareigas šių pratybų metu.

29Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, nes atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas, vertindamas šį teiginį, pažymi, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Įsakymu, kuris Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko galimybę savo pažeistas teises ginti neteismine tvarka, nors skundžiamame Įsakyme buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. kad Įsakymas skundžiamas teismui. Tad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą.

30Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumą, individualizavimą pareiškėjo atliktų veiksmų kontekste (kadangi, kaip minėta už šį drausmės pažeidimą sankcija numato alternatyvias nuobaudas), pažymėtina, kad nepaisant to, kad pareiškėjas visos tarnybos metu iš esmės buvo charakterizuojamas teigiamai, skatintas, tačiau: 2014 metais buvo baustas už šiukštų drausmės pažeidimą – buvimą neblaiviu ne tarnybos metu (vairavo neblaivus, nustatytas 0,46 promilių girtumas), šioje byloje nustatytų atliktų diskretizuojančių veiksmų neigiamos pasekmės kilo tarptautiniu mastu (kariuomenės diskretizavimas tarptautinių pratybų metu, ikiteisminis tyrimas pradėtas Vokietijoje), diskretizuojantys kario vardą ir žeminantys krašto apsaugos sistemą veiksmai atlikti tarnybos metu, turint žinioje priskirtą kovinį ginklą ir būnant materialiai atsakingam už priskirtą transportą, kitas materialines vertybes (e. b. 2 t., b. l. 174-176), pavaldžių asmenų (karių) ir civilių akivaizdoje, ilgą laikotarpį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių tarnybinio tyrimo metu nenustatyta (Drausmės statuto 41 str.), netgi yra duomenų, jog galėjo būti slepiami įkalčiai ir daromas spaudimas kariams savanoriams (žr. tarnybinio patikrinimo išvada 2018 m. vasario 8 d. Nr. GT-1; e. b. 2t., b. l. 27). Pareiškėjas, teigdamas, kad nebuvo nustatyta pažeidimą lengvinančių aplinkybių, nenurodė, kokios jos apskritai galėtų būti nustatytos (ar egzistuoja) nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste, nes iš tarnybinio patikrinimo medžiagos ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta nė vienos Drausmės statuto 41 straipsnio 1-7 punktuose nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dėl to pagrįstai ir adekvačiai parinkta ir paskirta griežčiausia drausminė nuobauda už nustatytą drausmės pažeidimą.

31Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo padarytą drausmės pažeidimą ir tinkamai parinko ir paskyrė jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos bei teisėtai jį atleido pagal Drausmės statuto 69 straipsnį ir Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nutraukdama su juo profesinės karo tarnybos sutartį šiuo pagrindu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą nėra, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

Nutarė

33atmesti pareiškėjo A. Š. skundą.

34Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita... 2. Pareiškėjas A. Š. skundu prašo panaikinti Lietuvos... 3. Nurodo, kad iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos buvo Lietuvos... 4. Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM)... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą su... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė visa apimtimi,... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį... 8. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu... 9. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. parodė,... 10. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. V. parodė,... 11. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. J. parodė,... 12. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. S. parodė,... 13. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. parodė,... 14. Skundas netenkintinas.... 15. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas skundžia atleidimo iš profesionalios... 16. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos... 17. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatyta, kad krašto apsaugos... 18. Drausmės statutu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos... 19. Byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro 2018 m. sausio 12 d. įsakymu... 20. Pareiškėjas, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, ginčija neblaivumo... 21. Byloje esantys rašytiniai karių savanorių paaiškinimai patvirtina, kad... 22. Visgi teismo posėdžio metu liudytojai negalėjo konkrečiai patvirtinti, kad... 23. Nepaisant to, teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių prieštaravimų,... 24. Nors Įstatyme nėra tiksliai apibrėžta, koks poelgis yra žeminantis kario... 25. Nepaisant to, kad pagal nurodytą Drausmės statuto 69 straipsnį drausminė... 26. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pažeista... 27. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos... 28. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad tarnybinis patikrinimas... 29. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą,... 30. Vertinant paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumą, individualizavimą... 31. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus, teismas daro... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. atmesti pareiškėjo A. Š. skundą.... 34. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali...