Byla A-502-2006-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Tomui Petkevičiui, atsakovo atstovui Danguolei Vildžiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Belvilis“ kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD) Molėtų rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) 2009 m. birželio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. (10-EK) 5 (toliau – ir Nurodymas), kuriuo jis įpareigotas iki 2009 m. birželio 30 d. pašalinti pastatytą pamatinių betoninių blokų užtvarą bei blokus, sandėliuojamus ant vejos rekreacinės teritorijos žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame priešais kaimo turizmo sodybą „Giedrita“ bei išvežti savavališkai pastatytus du stendus iš Bebrusų ežero pakrantės apsauginės juostos.

5Skunde (b. l. 2-10) paaiškino, kad Nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti motyvuotas, jame turi būti pateiktos faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, taip pat teisės normos, dėl kurių pažeidimo yra duodamas nurodymas. Skundžiamame akte šių dalykų nėra. Vėlesnis teisės akto pagrindimas ir motyvavimas teismų praktikoje nėra laikomas tinkamu. Visa tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimams, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai bei Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksui. Be to, Nurodymas nepatvirtintas antspaudu, nors pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ir patvirtintas antspaudu. Nurodymas surašytas ant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos blanko formos, ši akto forma riboja pareigūnų galimybes tinkamai nurodyti privalomojo nurodymo turinį ir kartu pažeidžia pareiškėjo teises, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, patvirtinęs standartinę privalomojo nurodymo formą, yra taip pat neteisėtas ir neturėtų būti taikomas šioje byloje. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam priklausančiame žemės sklype buvo neteisėtai pastatytas pastatas (pirtis), nuosavybės teise priklausantis kaimo turizmo sodybos savininkei J. B.. Kadangi pirtis UAB „Belvilis“ priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype buvo pastatyta nesilaikant statinio projekto, ji buvo nugriauta. Pareiškėjas, atkurdamas sunaikintą miško augmeniją, nugriautos pirties vietoje pasodino sodinukus, o norėdamas juos apsaugoti nuo pašalinių asmenų, pastatė betoninių blokų užtvarą. 2009 m. gegužės mėnesio pabaigoje aplinkos apsaugos pareigūnai pareiškė pretenzijas bendrovės vadovei ir davė jai privalomąjį nurodymą išvežti betono blokus. Pareiškėjas, manydamas, jog teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kreipėsi į teismą. 2009 m. birželio mėnesį jam buvo surašytas pakartotinis Nurodymas Nr. (10-EK) 5.

6Atsakovas Utenos RAAD Molėtų rajono agentūra ir trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos RAAD su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepimuose (b. l. 36-37, 48-49) paaiškino, kad Nurodymas yra pakartotinis ir jame keliami analogiški reikalavimai dėl pamatinių betoninių blokų pašalinimo iš miško paskirties žemės, kaip ir 2009 m. gegužės 28 d. privalomajame nurodyme Nr. (10-EK)4, dėl kurio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. vasario 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A525-28/2011, kuria pripažino, kad nurodymas Nr. (10-EK)4 yra teisėtas ir pagrįstas. LVAT konstatavo, kad betoninės užtvaros pastatymas ir betoninių blokų sandėliavimas prieštarauja ne tik Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatoms, bet ir Miškų įstatymui, todėl Agentūra pagrįstai davė pareiškėjui privalomąjį nurodymą. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, 2009 m. gegužės pabaigoje atvykę į vietą, nustatė aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo faktą, jį užfiksavo nuotraukose, surašė nurodymą Nr. (10-EK)4 ir administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjas apskundė nurodymą Nr. (10-EK)4, todėl jo skundo dėl Nurodymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta ir atnaujinta tik pasibaigus teisminiams ginčams.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Belvilis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 122-127).

10Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti iš rekreacinės teritorijos žemės sklypo pamatinių betoninių blokų užtvarą ir sandėliuojamus blokus bei išvežti savavališkai pastatytus du stendus iš Bebrusų ežero apsauginės juostos iki 2009 m. birželio 30 d. Pareiškėjas, rekreacinėje teritorijoje statydamas pamatinių betoninių blokų užtvarą bei sandėliuodamas betoninius blokus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 132 ir 134.2 punktą. Pastatytos betoninės konstrukcijos nėra skirtos rekreaciniams tikslams, o pamatiniai betoniniai blokai netgi žaloja žolinę augmeniją, neleidžia atsistatyti miško paklotei. Visa tai konstatuota įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-214-279-2009, kurioje buvo nagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties pažeidimo fakto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-28/2011 buvo papildomai nurodyta, kad minėti pareiškėjo veiksmai prieštaravo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms bet kokią statybą, nesusijusią su mišku. Stendų įrengimas Bebrusų ežero apsauginėje juostoje taip pat prieštaravo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsniui, Sąlygų 126 punktui, šį privalomojo nurodymo reikalavimą pareiškėjas jau yra įvykdęs. Taigi Agentūra turėjo pagrindą duoti pareiškėjui Nurodymą Nr. (10-EK) 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas sutiko su pareiškėju, kad Nurodymas ne visiškai atitinka reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui – jame nėra nurodytos faktinės aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimo aplinkybės bei teisės normos, kurių pažeidimas sąlygojo privalomojo nurodymo surašymą. Vis dėlto paminėti Nurodymo turinio trūkumai savaime neleidžia jo pripažinti visiškai nemotyvuotu, nes jame yra nurodytas šio akto priėmimo teisinis pagrindimas – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 3 dalis. Vertindamas, ar paminėti akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, teismas nustatė, kad Nurodymas buvo duotas 2009 m. birželio 23 d., t. y. po to, kai 2009 m. gegužės 28 d. UAB „Belvilis“ buvo surašytas nurodymas Nr. (10-EK)4, o įmonės vadovei – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10-AB/97. 2009 m. birželio 2 d. ji pateikė rašytinius paaiškinimus dėl dirbtinių kliūčių, esančių žemės sklype, paaiškinimuose detaliai išdėstė betoninių blokų sustatymo aplinkybes ir savo poziciją dėl šių veiksmų. Be to, 2009 m. birželio 19 d. UAB „Belvilis“ vadovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nurodymo Nr. (10-EK)4 neįvykdymą, 2009 m. birželio 23 d. nutarimu skirta 700 Lt bauda. Iš šių duomenų matyti, kad Nurodymo davimo metu adresatui – UAB „Belvilis“ – buvo pakankamai žinomos Nurodymo priėmimo faktinės aplinkybės, motyvai bei teisinis pagrindimas, šių duomenų nebuvimas ginčijamo nurodymo turinyje nesukliudė pareiškėjui aktyviai ginti savo teises ir interesus tiek Utenos RAAD, tiek teismuose. Skundžiamas Nurodymas surašytas Agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus, todėl laikytina, kad privalomąjį nurodymą davė kompetentingas asmuo, yra patvirtintas pareigūno parašu ir oficialiu Agentūros antspaudu.

11III.

12Pareiškėjas UAB „Belvilis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti; ištirti aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 661 (2009 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. D1-31 redakcija) atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 3 daliai; priteisti iš atsakovo patirtas teismo išlaidas.

13Apeliacinis skundas (b. l. 129-137) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Kadangi Nurodyme nurodoma vien tik: (i) nurodymą skiriančioji institucija bei pareigūnas; (ii) įstatymo nuostata, kuri numato privalomojo nurodymo skyrimo atvejus; (iii) veiksmai, kuriuos privalo atlikti pareiškėjas (pareigos); (iv) terminas, per kurį privaloma įvykdyti duotą nurodymą; (v) šio akto apskundimo tvarka, yra akivaizdu, jog jis yra absoliučiai nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies, Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 4 straipsnio, 18 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Tuo buvo suvaržyta pareiškėjo teisė žinoti, už ką ir kokiu teisiniu pagrindu jis yra įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus.
  2. Teismo išvados grindžiamos byloje neištirtais įrodymais (privalomojo nurodymo Nr. (10-EK)4, administracinio teisės pažeidimo protokolo, rašytinių paaiškinimų duomenimis), kas pažeidžia rungimosi ir dispozityvumo principą, įrodymų sąsajumo, objektyvaus įrodymų viseto vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 1,6 d., 81 str.).
  3. Teismas pareiškėjui tapo vienintele ir pirmąja instancija, kur jis galėjo sužinoti Nurodymo motyvus bei teisinį pagrindimą. Nurodymo motyvų atskleidimas teisme nesudaro pagrindo palikti galioti visiškai nemotyvuotą individualų administracinį aktą.
  4. Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ patvirtinta privalomojo nurodymo blanko forma susiaurina įstatyme nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Poįstatyminiu teisės aktu draudžiama apriboti įstatyme nustatytas asmenų teises, inter alia teisę žinoti asmens atžvilgiu priimto administracinio akto faktinį ir juridinį pagrindą bei motyvus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d., 8 str. 3 d., Vyriausybės įstatymo 3 str.).

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos RAAD prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15Atsiliepime (b. l. 144-146) pažymi, kad pakartotinis privalomasis nurodymas duotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnio pagrindu. Pakartotinis privalomasis nurodymas reiškia tokio paties reikalavimo davimą pakartotinai, t. y. pakartotinio nurodymo turinys yra tapatus pirmajam nurodymui, tik juo nustatomas naujas terminams reikalavimams įvykdyti. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 1 ir 2 dalį, aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti, o faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl faktai, nustatyti įsiteisėjusia LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-28/2011 iš naujo neįrodinėtini.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Administracinis ginčas kilo dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomojo nurodymo ūkio subjektui. Nagrinėjant ginčą privalomasis nurodymas tikrintinas teisėtumo ir pagrįstumo aspektais (ABTĮ 89 straipsnis).

20Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti įstatymo 18 straipsnyje, kurio 3 punkte numatyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis.

21Byloje nustatyta, kad ginčijamu nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti iš rekreacinės teritorijos žemės sklypo pamatinių betoninių blokų užtvarą ir sandėliuojamus blokus bei išvežti savavališkai pastatytus du stendus iš Bebrusų ežero apsauginės juostos iki 2009 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, rekreacinėje teritorijoje statydamas pamatinių betoninių blokų užtvarą bei sandėliuodamas betoninius blokus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132 ir 134.2 punktą. Pastatytos betoninės konstrukcijos nėra skirtos rekreaciniams tikslams, o pamatiniai betoniniai blokai žaloja žolinę augmeniją, neleidžia atsistatyti miško paklotei. Pažymėtina, jog šios aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-214-279-2009, kurioje buvo nagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties pažeidimo fakto, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-28/2011. Todėl teismas tinkamai sprendė, kad Agentūra turėjo pagrindą duoti pareiškėjui Nurodymą Nr. (10-EK) 5, o privalomąjį nurodymą davė kompetentingas asmuo – Agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius.

22Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Reikia pažymėti, jog nagrinėjamam ginčui kaip bendroji norma taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (3, 8 straipsniai). Taigi, privalomasis reikalavimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t.y. turi atitikti aukščiau paminėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su Panevėžio apygardos administracinis teismo vertinimu dėl Nurodymo atitikimo individualaus administracinio akto turinio reikalavimus ir trūkumų pakankamumo akto panaikinimui.

23Konkretaus administracinio ginčo faktinės aplinkybės - tai, kad Nurodymas buvo duotas 2009 m. birželio 23 d., t. y. po to, kai 2009 m. gegužės 28 d. UAB „Belvilis“ buvo surašytas nurodymas Nr. (10-EK)4, o įmonės vadovei – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10-AB/97, 2009 m. birželio 2 d. buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl dirbtinių kliūčių, esančių žemės sklype, paaiškinimuose detaliai išdėstytos betoninių blokų sustatymo aplinkybės ir pozicija dėl šių veiksmų, 2009 m. birželio 19 d. UAB „Belvilis“ vadovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už nurodymo Nr. (10-EK)4 neįvykdymą, 2009 m. birželio 23 d. nutarimu skirta 700 Lt bauda, leidžia vertinamo administracinio akto trūkumus pripažinti neesminiais ir nesudarančiais pagrindo aktui panaikinti. Pagrįstai konstatuota, kad Nurodymo davimo metu pareiškėjui buvo pakankamai žinomos Nurodymo priėmimo faktinės aplinkybės, motyvai bei teisinis pagrindimas, o ginčijamo nurodymo turinio trūkumai nesukliudė pareiškėjui aktyviai ginti savo teises ir interesus.

24Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinį skundą atmesti.

27Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Belvilis“... 5. Skunde (b. l. 2-10) paaiškino, kad Nurodymas, kaip individualus... 6. Atsakovas Utenos RAAD Molėtų rajono agentūra ir trečiasis suinteresuotas... 7. Atsiliepimuose (b. l. 36-37, 48-49) paaiškino, kad Nurodymas yra pakartotinis... 8. II.... 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti iš... 11. III.... 12. Pareiškėjas UAB „Belvilis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. Apeliacinis skundas (b. l. 129-137) grindžiamas šiais pagrindiniais... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos RAAD prašo pareiškėjo apeliacinį... 15. Atsiliepime (b. l. 144-146) pažymi, kad pakartotinis privalomasis nurodymas... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Administracinis ginčas kilo dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės... 20. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6... 21. Byloje nustatyta, kad ginčijamu nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas... 22. Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos... 23. Konkretaus administracinio ginčo faktinės aplinkybės - tai, kad Nurodymas... 24. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas,... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 26. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ apeliacinį skundą... 27. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą... 28. Nutartis neskundžiama....