Byla A-438-891-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjai S.D., pareiškėjos atstovei S.Ž., atsakovės atstovei K.P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.D. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S.D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis" ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialui dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja S.D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 65000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

5Pareiškėja nurodė, kad atsakovės 1996 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1213 ir 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1019 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į ūkinės paskirties pastatą, esantį Kaune, ( - ), plane pažymėtą ( - ). 2003 m. sausio mėn. paaiškėjo, kad šis pastatas nugriautas. Iki sprendimo grąžinti pastatą priėmimo jo valdytoju buvo atsakovė, kuriai ir teko pareiga rūpintis šio turto priežiūra bei išsaugojimu. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo jai buvo padaryta turtinė žala, kurios dydį nustatė nepriklausomas turto vertintojas. Kadangi atsakovė gera valia žalą atlyginti atsisako, todėl pareiškėjos nuomone, ši žala priteistina teismine tvarka.

6Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7Nurodė, kad Kauno miesto valdybai 2002 m. lapkričio 19d. priėmus sprendimą Nr. 1019 dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto ( - ), grąžinimo pareiškėjai natūra, vėliau paaiškėjo, kad šis pastatas nėra išlikęs. Nėra jokių duomenų, kad šis pastatas būtų išlikęs ir iki 1991 metų. Taigi šiuo atveju atsakovės atsakomybei atsirasti nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir, visų pirma, jos kaltės. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjos ieškinys dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių buvo paliktas nenagrinėtu, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.

8II.

9

10Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 2.3 punktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į pastatą ( - ), Kaune, plane pažymėtą Nr. ( - )/p bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybę per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti S.D. nuosavybės teisių į neišlikusį ūkinės paskirties pastatą, esantį Kaune, ( - ), plane pažymėtą ( - ), atkūrimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį į turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.

11Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 7 straipsnio l dalį, šio įstatymo nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius atkuriamos grąžinant juos natūra Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus pagal šio įstatymo 14 straipsnio valstybės išperkamus ūkinės-komercinės paskirties pastatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Tvarka ) 57 punkte nustatyta, kad vadovaujantis sprendimu atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais, surašomas perdavimo aktas, kurį pasirašo savininkas ir perduodančioji šalis. Teismas pabrėžė, jog iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovei priėmus 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 1019, toks aktas surašytas nebuvo, o pats sprendimas buvo priimtas net neapžiūrėjus pareiškėjai grąžinamo turto, tik vadovaujantis pastato techniniais inventorizavimo duomenimis pagal 1996 metų būklę. Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjai 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1019 grąžintas ūkinės paskirties pastatas Kaune, ( - ), plane pažymėtas indeksu ( - ), sprendimo dėl jo grąžinimo priėmimo dieną nebuvo išlikęs, todėl natūra negalėjo būti grąžintas. Šis pastatas buvo nugriautas po 1991 metų, atsakovei būnant šio pastato teisėtai valdytojai, dėl jos (ar jai pavaldžių tarnybų) veiksmų ir nesiėmus priemonių šio pastato apsaugai ir išsaugojimui. Todėl, teismo nuomone, atsakovės 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 1019 yra niekinis nuo jo priėmimo dienos.

12Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už valstybės išperkamus, taip pat po 1991 m. rugpjūčio l d. neišlikusius dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų ūkinės-komercinės paskirties pastatus atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

13Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos 56 punkte. Minėto įstatymo 16 straipsnio l ir 2 dalyse nurodyta, kad už nekilnojamąjį turtą, kuris po 1991 m. rugpjūčio l d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė, laikydamasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.

14Atlyginimo tvarka ir sąlygos nurodytos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatyme. Teismas pripažino, jog nurodytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo turtinę žalą negali būti tenkinamas. Kadangi priimtas atsakovės administracinis aktas (2002 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 1019) užkerta pareiškėjai kelią gauti įstatymais numatytą kompensaciją už neišlikusį po 1991 m. rugpjūčio l d. turtą, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, nurodytas administracinis aktas naikintinas, o atsakovė įpareigotina spręsti su nuosavybės atkūrimu susijusį klausimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.

15III.

16Apeliaciniu skundu pareiškėja S.D. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 d. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Kauno apygardos administracinis teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimo, ir tokiu būdu pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas. Pareiškėjos teigimu, jos skundo dalykas buvo turtinės žalos atlyginimas. Tuo tarpu teismas priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas. Toks teismo sprendimas, anot pareiškėjos, prieštarauja ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymui, bet ir pažeidžia jos teises.

182. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nebuvo pareikštas joks reikalavimas dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 2.3 punkto dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į pastatą ( - ), Kaune, plane pažymėto Nr.2 F2/p, nuginčijimo, todėl yra visiškai nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria teismas panaikino minėto sprendimo dalį.

193. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas visiškai neatliko byloje esančių įrodymų analizės dėl žalos atlyginimo, todėl toks teismo sprendimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas.

20Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

211. Kaip teigia atsakovė, Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą iš dalies, t. y. panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 2.3. punktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į pastatą ( - ), esantį adresu ( - ), Kaune, grąžinant šį pastatą savininkui natūra, nors tokio reikalavimo nepareiškė nei pareiškėja, nei kiti procese dalyvavę asmenys.

22Niekas pirmosios instancijos teismo proceso metu neginčijo nei dalies, nei viso Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019. Todėl panaikindamas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 2.3 punktą, Kauno apygardos administracinis teismas peržengė skundo ribas, taip pažeisdamas procesinės teisės normas, ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

232. Atsakovė pabrėžia, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teismas nutraukia bylą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-03712-52/2005, kuriuo ieškovės S.D. ieškinį dėl 65 000 litų nuostolių atlyginimo iš Kauno miesto savivaldybės paliko nenagrinėtu. Nutartis apskųsta nebuvo.

24Šioje administracinėje byloje pareiškėja teismui vėl pateikė skundą, kuriame pareiškė tuos pačius reikalavimus (priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 65 000 litų žalą) ir motyvus bei kuriais siekia to paties tikslo (žalos atlyginimo), kaip ir jau Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios nutartis įsiteisėjusi. Atsakovės manymu, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsniu, Kauno apygardos administracinis teismas turėjo nutraukti bylą, o to nepadaręs teismas pažeidė procesinės teisės normas.

253. Atsakovė akcentuoja, jog Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 1019 yra niekinis nuo jo priėmimo dienos, kadangi savivaldybė, atkurdama pareiškėjai nuosavybės teises į ginčo pastatą jo neapžiūrėjus, nusprendė grąžinti šį pastatą natūra, nors minėto sprendimo priėmimo dieną ginčo pastatas nebuvo išlikęs ir todėl jo grąžinimas savininkui natūra negalėjo būti įvykdytas. Atsakovė pabrėžia, jog priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo vadovavosi informacija, gauta iš nekilnojamojo turto registro įmonės. Tuo tarpu byloje pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ 2003 m. kovo 10 d. išrašas patvirtina priešingą teismo padarytai išvadai aplinkybę, t. y., kad ginčo pastatas ( - ), esantis adresu ( - ), Kaune, buvo išlikęs net ir po sprendimų atkurti į jį nuosavybės teises priėmimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis šia teisės norma, Kauno miesto savivaldybė, priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo pastatą, neturėjo pagrindo nesivadovauti nekilnojamojo turto registro įmonės pateiktais duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas aukščiau nurodytų šioje byloje pateiktų dokumentų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, o jo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

264. Pasak atsakovės, Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos 1996 m. spalio 21 d. raštu Nr. 44-966, konstatavo, jog ginčo pastatas neišliko dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir nesiėmus priemonių šio pastato apsaugai ir išsaugojimui. Su šiuo teismo argumentu atsakovė taip pat nesutinka, kadangi, jos nuomone, būtent aukščiau nurodytas dokumentas ir patvirtina priešingą teismo padarytai išvadai aplinkybę, t. y., kad savivaldybė ėmėsi priemonių ginčo pastatui išsaugoti (savivaldybės įmonės „Centro butų ūkis" Senamiesčio butų ūkio tarnybai buvo pavesta sudaryti saugos sutartį pastatams, esantiems adresu ( - ) Kaune). Be to, šios bylos teismo posėdžio metu liudijusi liudytoja R.V. patvirtino, jog dar 2002 metų pavasarį visi trys pastatai, esantys adresu ( - ) (tarp jų ir ginčo pastatas ( - )) buvo aptverti tvora. Ši aplinkybė buvo patvirtinta ir nustatyta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-03712-52/2005. Atsakovės nuomone, neįvertindamas aukščiau paminėtų įrodymų, Kauno apygardos administracinis teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

275. Atsakovė paaiškina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendime, priimtame šioje byloje nurodė, jog klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo pastatą turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio l ir 2 dalyse numatyta tvarka. Atsakovės teigimu, minėto įstatymo 16 straipsnio l dalyje numatyta, jog už valstybės išperkamą turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio l d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, piliečiams atlygina valstybė. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio l dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos, kad piliečiams būtų atlyginta valstybės už turtą, į kurį jie siekia nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. turtas turėjo būti išlikęs iki 1991 m. rugpjūčio l d. ir jo turėjo vėliau nelikti dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatas neišliko dėl Kauno miesto savivaldybės priimtų sprendimų. Byloje pateikta medžiaga (liudytojos parodymai, Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos 1996 m. spalio 21 d. raštas Nr. 44-966, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-03712-52/2005) leidžia daryti priešingą išvadą, t. y., kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi priemonių ginčo pastato išsaugojimui, ir kad jis neišliko ne dėl savivaldybės kaltės.

28Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo pareiškėjos S.D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

291. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. To paties įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog priimdamas sprendimą, teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus. Pati pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog nei turto vertės nustatymo pažymos, nei jos priedų Kauno apygardos administracinis teismas nevertino. Be to, byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog pastato ( - ) vidutinė rinkos vertė yra 6399 Lt. Atsakovės manymu, teismui neįvertinus byloje pateiktų dokumentų, patvirtinančių reikalaujamos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, pareiškėjos reikalavimas dėl 65000 Lt dydžio žalos atlyginimo negali būti patenkintas.

302. Atsakovė taip pat pažymi, jog Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai neišanalizavo sąlygų (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos bei atsiradusios žalos, kaltė), būtinų Kauno miesto savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti. Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės manymu, Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendime Kauno miesto savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti nenustatyta nei vienos iš būtinųjų sąlygų, t. y. Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos bei žalos. Be to, pačios pareiškėjos Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde nurodoma, jog pastatai buvo nugriauti dėl nesuprantamų priežasčių, o ne dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų.

313. Kauno miesto apylinkės teisme 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-03712-52/2005 jau buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl, atsakovės manymu, ši administracinė byla turėtų būti nutraukta.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas ( prašymas ), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.

35Teisės teorijoje pareiškėjo ( ieškovo ) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) pagrindą. O pareiškėjo ( ieškovo ) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) dalyką.

36Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo ( prašymo ) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

37Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

38Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendrasis reikalavimas teismų sprendimams, nustatantis, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

39Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos teismo sprendimo turiniui, kurias jis (teismo sprendimas) turi atitikti, kad galėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

40Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tai ši aplinkybė sudaro vadą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

41Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad ji prašė priteisti iš atsakovės - Kauno miesto savivaldybės 65000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu pareiškėjos pareikšto atsakovui materialinio – teisinio reikalavimo esmę, o tuo pačiu pareiškėjos skundo bei bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas sudaro, nagrinėjimas klausimo ar pagrįstas ir teisėtas yra pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinę žalą iš atsakovo.

42Tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 1019 2.3 punktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į pastatą ( - ), Kaune, plane pažymėtą Nr. ( - ) bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybę per l mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti pareiškėjos, S.D., nuosavybės teisių į neišlikusį ūkinės paskirties pastatą, esantį Kaune, ( - ), plane pažymėtą ( - ), atkūrimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį į turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas, t. y. ginčą išsprendė kitu būdu bei sukūrė kitas teisines pasekmes, kurių neprašė pareiškėja jai sukurti teismo sprendimu. Tai kad pareiškėja nesiekė, jog tokiu būdu ir su tokiomis pasekmėmis būtų išspręstas jos inicijuotas teisminis ginčas, patvirtina ir pareiškėjos apeliacinis skundas. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja nori, jog ginčo pastatas tokios būklės koks yra šiuo metu jai būtų grąžintas nuosavybėn, tačiau mano, kad dėl atsakovo kaltės jai yra grąžintino turto vertė yra ženkliai sumažėjusi ir nori, kad jai būtų atlyginta šio turto sumažėjimo vertė.

43Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bei neatsakė į pareiškėjos pareikštą pagrindinį reikalavimą - priteisti iš atsakovės, Kauno miesto savivaldybės, turtinės žalos atlyginimo.

44Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, tai ši aplinkybė sudaro vadą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodant nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

46Iš naujo nagrinėjant bylą atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto ( turto ) perdavimo jam momento ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 57, 58 punktai ), o nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalis ).

47Tačiau, priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo pastatą, pareiškėjai atsirado teisė reikalauti, kad šis pastatas jai būtų perduotas tokios būklės, kokios jis buvo šių sprendimų metu. Todėl reikšminga aplinkybe bylos išsprendimui gali tapti nustatymas, kokios būklės buvo pastatas minėtų sprendimų priėmimo metu, kokia dabartinė šio pastato būklė ir vertė ( pamatų ir kt. ).

48Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.52 straipsnis reguliuoja atsakomybės atvejus ir sąlygas žuvus perleidžiamam daiktui.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja S.D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą,... 5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės 1996 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1213... 6. Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti.... 7. Nurodė, kad Kauno miesto valdybai 2002 m. lapkričio 19d. priėmus sprendimą... 8. II.... 9. ... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių... 12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos piliečių... 13. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos 56 punkte. Minėto įstatymo 16... 14. Atlyginimo tvarka ir sąlygos nurodytos Kompensacijų už valstybės... 15. III.... 16. Apeliaciniu skundu pareiškėja S.D. prašo Kauno apygardos administracinio... 17. 1. Kauno apygardos administracinis teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos... 18. 2. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nebuvo pareikštas joks... 19. 3. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas visiškai neatliko byloje... 20. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 21. 1. Kaip teigia atsakovė, Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m.... 22. Niekas pirmosios instancijos teismo proceso metu neginčijo nei dalies, nei... 23. 2. Atsakovė pabrėžia, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 101... 24. Šioje administracinėje byloje pareiškėja teismui vėl pateikė skundą,... 25. 3. Atsakovė akcentuoja, jog Kauno apygardos administracinis teismas... 26. 4. Pasak atsakovės, Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis... 27. 5. Atsakovė paaiškina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m.... 28. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto... 29. 1. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje numatyta,... 30. 2. Atsakovė taip pat pažymi, jog Kauno apygardos administracinis teismas... 31. 3. Kauno miesto apylinkės teisme 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje... 35. Teisės teorijoje pareiškėjo ( ieškovo ) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis... 36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir... 37. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas... 38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1... 39. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos teismo sprendimo turiniui,... 40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141... 41. Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad ji prašė priteisti iš... 42. Tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas,... 43. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141... 45. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas,... 46. Iš naujo nagrinėjant bylą atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo... 47. Tačiau, priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo... 48. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.52... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 50. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....