Byla e2A-234-601/2020
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė 1.

6Ieškovė E. A. 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo V. A. santuoką, sudarytą ( - ) Kapsuko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 146, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – A. ir A.; 3) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ½ dalį buto su rūsiu, esančio Kaune, ( - ); 4) padalinti bendrą jungtinę nuosavybę, priteisiant ieškovei kitą ½ dalį buto, esančio Kaune, ( - ), priteisiant iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už ¼ dalį buto, t. y. 13 500 Eur; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 650 Eur kompensaciją už konfiskuotą automobilį; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo ¼ dalį (t. y. 1 823,46 Eur) išlaidų gyvenamojo namo renovacijai atlyginimą; 8) padalinti kilnojamuosius daiktus ieškovei priteisiant šaldytuvą Atlant (130 Eur vertės), indaplovę Siemens (100 Eur vertės), kaitlentę Bauchman (100 Eur vertės), orkaitę (100 Eur vertės), virtuvės baldų komplektą (200 Eur vertės), prieškambario baldus (200 Eur vertės), stiklinį stalą (30 Eur vertės), miegamojo kambario spintą (150 Eur vertės), televizorių Samsung (100 Eur vertės), o atsakovui priteisiant skalbyklę (500 Eur vertės), gelsvos spalvos staliuką (30 Eur vertės), sekciją (150 Eur vertės), dvigulę lovą (100 Eur vertės), rudos spalvos komodą (50 Eur vertės), televizorių Philips (150 Eur vertės). 2.

7Atsakovas V. A. su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, butą, esantį Kaune, ( - ), pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, visus kilnojamuosius daiktus palikti ieškovės asmenine nuosavybe, atsakovui priteisiant 27 000 Eur kompensaciją už ½ dalį nekilnojamojo turto ir 2 691 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį kilnojamąjį turtą, įpareigoti ieškovę sumokėti 27 000 Eur kompensaciją atsakovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, palikti šalims santuokines pavardes ir nustatyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovas prašė atmesti ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos už automobilį „VW Golf“, renovacijos išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

10Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą:

111.1.

12Nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. A. ir atsakovo V. A. dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

131.2.

14Paliko ieškovei E. A. santuokinę pavardę – A., atsakovui V. A. – A..

151.3.

16Nustatė, kad santuokos nutraukimas E. A. ir V. A. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. 1.4.

17Padalino šalių santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu:

18a)

19priteisė ieškovei E. A. butą, esantį Kaune, ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), natūra;

20b)

21priteisė natūra ieškovei E. A. šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: skalbimo mašiną Siemens; televizorių Samsung, televizorių LG, šaldytuvą Atlant, indaplovę Siemens, kaitlentę Bauchman, orkaitę, virtuvės baldų komplektą, prieškambario baldus, stiklinį stalą, miegamojo kambario spintą, gelsvos spalvos staliuką, sekciją, dvigulę lovą, rudos spalvos komodą, batų dėžę ir odinius svetainės baldus;

22c)

23priteisė iš ieškovės E. A. atsakovui V. A. 25 78,80 Eur kompensaciją už bendrosios nuosavybės teise valdytą turtą, įpareigojant ieškovę sumokėti šią sumą atsakovui per dviejų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

24d)

25pripažino ieškovės E. A. asmenine nuosavybe televizorių „Philips“ ir „Berry“ baldus (komodą, lovą ir spintą), įsigytus po 2015 m. gruodžio 31 d. 1.5.

26Kitą ieškinio dalį atmetė.

271.6.

28Priteisė iš ieškovės E. A. atsakovui V. A. 317,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 1.7.

29Priteisė iš ieškovės E. A. valstybei 347,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 4.

30Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažindamas, kad atsakovas įrodė, jog santuoka su ieškove iširo ne vien tik dėl jo netinkamo elgesio (galimo piktnaudžiavimo alkoholiu), bet ir dėl ieškovės kaip sutuoktinės esminių pareigų pažeidimo. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas turi nesantuokinių vaikų bei, kad jis buvo neištikimas ieškovei. Be to, teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo iškviestų liudytojų parodymais apie tai, kad ir pati ieškovė buvo konfliktiška, ne vieną kartą trenkė atsakovui per veidą, matant kitiems asmenims. O tai, kad atsakovas galbūt neduodavo ieškovei tiek lėšų ir taip dažnai kaip ji to norėjo, anot teismo, gali būti paaiškinama tuo, kad nebuvo poreikio duoti ieškovei daugiau lėšų. Juo labiau kad pati ieškovė dirbo, turėjo ir turi tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, teismas pastebėjo, kad net būnant visoms ieškovės nurodytoms aplinkybėms, ji nenorėjo nutraukti santuokinių ryšių su atsakovu, t. y. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, buvo pateiktas tik po to, kai tarp šalių kilo konfliktas ieškovei nesutikus nutraukti santuoką bendru sutikimu. 5.

31Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo. 6.

32Atsakovui prašant nustatyti faktą, kad šalys nustojo gyventi kaip vyras ir žmona nuo 2015 m. gruodžio 31 d., o ieškovei šį faktą pripažįstant, teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. gruodžio 31 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi kaip sutuoktiniai. 7.

33Teismas atmetė ieškovės prašymą, dalijant šalims priklausantį turtą, pripažinti ¾ dalis buto, esančio Kaune, ( - ), jos asmenine nuosavybe. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dalijant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taikomu bendrajai jungtinei nuosavybei, ar nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, kadangi buto, esančio Kaune, ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė išreiškė valią nusipirkti minėtą butą kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (t. y. po ½ dalį). Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo minėto buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, o reikalavimą dėl ½ dalies buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe pateikė tik trečią kartą tikslindama ieškinio reikalavimus. Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl ¾ dalių buto, esančio Kaune, ( - ), pripažinimo jos asmenine nuosavybe, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 27 000 Eur kompensaciją už ½ dalį buto, įpareigodamas sumokėti šią sumą atsakovui per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 8.

34Teismas, nustatęs, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso skalbimo mašina Siemens, televizorius Samsung, televizorius LG, šaldytuvas Atlant, indaplovė Siemens, kaitlentė Bauchman, orkaitė, virtuvės baldų komplektas, prieškambario baldai, stiklinis stalas, miegamojo kambario spinta, gelsvos spalvos staliukas, sekcija, dvigulė lova, rudos spalvos komoda, batų dėžė ir odiniai svetainės baldai, atsižvelgdamas į tai, kad daiktai buvo pirkti būtent tam butui, kuris paliekamas ieškovei, atsakovas neturi kur padėti jam priteistinų daiktų, o realizuoti juos artimiausiu metu būtų sudėtinga, sprendė, kad visus šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus tikslinga priteisti natūra ieškovei, o atsakovui priteisti kompensaciją, atitinkančią ½ dalį šių daiktų vertės. Nustatydamas atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, teismas vadovavosi ieškovės nurodytais daiktų įkainiais (bendra 1 940 Eur vertė), o ieškinyje nenurodytų, bet atsakovo iniciatyva įtrauktų į bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų daiktų balansą įrašytų daiktų (batų dėžės, odinių svetainės baldų ir televizoriaus LG) vertė nustatyta pagal atsakovo nurodytus įkainius (bendra 505 Eur vertė). Taigi, ieškovei priteisdamas visus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytus kilnojamuosius daiktus natūra, teismas atsakovui priteisė 1 222,50 Eur kompensaciją. 9.

35Teismas neįtraukė į dalintino kilnojamojo turto balansą ieškovės po to, kai šalių santuoka faktiškai iširo, įsigytų televizoriaus Philips, baldų Berry (balta komoda, lova, spinta) ir atsakovo 2016 m. įsigyto automobilio. 10.

36Teismas nustatė, kad ieškovei sumokėjus 7 293,88 Eur už namo renovaciją, atsakovui tenka pareiga atlyginti jai ½ dalį šių išlaidų, t. y. 3 646,94 Eur. Kita vertus, ieškovei turint pareigą mokėti už komunalines paslaugas, teikiamas jos buto daliai, tenka pareiga atlyginti ½ dalį atsakovo išlaidų komunalinėms paslaugoms, t. y. 603,24 Eur. Atlikęs šių šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 3 043,70 Eur kompensacija už jos išlaidas bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui. 11.

37Atsižvelgdamas į tai, kad šalys sutiko, jog, nutraukus santuoką, joms būtų paliktos santuokinės pavardės, bei neprašė išlaikymo priteisimo vienam iš kito, teismas, nutraukdamas santuoką, šalims paliko santuokines pavardes „A.“, „A.“ ir nepriteisė ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienam iš kito, nesant pareikštam tokiam reikalavimui.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3912.

40Apeliaciniu skundu ieškovė E. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo kaltės bei buto padalinimo, t. y. nutraukti santuoką dėl V. A. kaltės ir priteisti E. A. neturtinės žalos atlyginimui 3 000 Eur. Apeliantė taip pat prašo iš jos priteisti V. A. piniginę 12 044 Eur dydžio kompensaciją už butą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4110.1.

42Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė, pripažindamas abiejų sutuoktinių kaltę, kadangi santuoka nutrūko tik dėl sutuoktinio V. A. kaltės, kuri pasireiškė jo negatyviu elgesiu – piktnaudžiavimu alkoholiu, smurtu ir neištikimybe. Būtent dėl to apeliantė gydėsi psichikos sveikatos centre nuo depresinių sutrikimų. Be to, dėl ieškovei sukelto fizinio ir moralinio skausmo atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Tuo tarpu neištikimybės faktą patvirtina tai, kad atsakovas turi nesantuokinę dukrą. Visas šias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, be kita ko, ir ieškovės liudytojų parodymais bei rašytiniais paaiškinimais, teismas, būdamas neobjektyvus ir šališkas, nesivadovavo. Teismas taip pat neįvertino, kad apeliantė anksčiau nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes jai buvo nuolat grasinama nusižudyti. Kita vertus, ieškovė tikėjosi išsaugoti šeimą, nes atsakovas daug kartų bandė koduotis, žadėdavo atsisakyti savo žalingo įpročio.

4310.2.

44Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Kaune, ( - ), padalino lygiomis dalimis, nors lėšos, už kurias buvo pirktas šis butas, gautos pardavus ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį Kaune, Šiaurės pr. 38–36, t. y. pardavus vieną butą, tą pačią dieną buvo sudaryta kito buto pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi, ieškovės asmeninės piniginės lėšos buvo panaudotos perkant didesnio ploto butą, todėl ieškovei ir privalo priklausyti didesnė dalis pastarojo buto, kas atitinka sąžiningumo ir protingumo principus. Juolab, kad dėl pinigų panaudojimo šiuo atveju tarp šalių ginčo nekilo. Be to, teismas be pagrindo įskaitė 1 206 Eur (už komunalines paslaugas), nors pats atsakovas tokio reikalavimo net nepateikė. Nesant ginčo ir nesant atsakovo reikalavimo, taip pat teismas be pagrindo įtraukė turto už 505 Eur ir priteisė ½ dalį nuo šios sumos atsakovui. Taigi teismas savo iniciatyva gynė atsakovą, didino ieškinio sumą, turto masę, įskaitė buto mokesčius, kas pinigine išraiška sudarė 1 711 Eur. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ir bylinėjimosi išlaidas. 13.

45Atsiliepime atsakovas V. A. prašo atmesti apeliantės E. A. apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4611.1.

47Šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai, gyvendami kartu, nuolat konfliktavo, nenorėjo stengtis išsaugoti jų santuoką, buvo neigiamai nusistatę vienas kito atžvilgiu, neturėjo bendro intereso dėl šeimos gerovės. Todėl tai, kad atsakovas 2018 m. lapkričio mėn. pasiūlė ieškovei išsituokti bendru sutikimu, buvo tik tokio abiejų sutuoktinių neatsakingo požiūrio į šeimą pasekmė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas turi nesantuokinių vaikų, kad jis buvo neištikimas ieškovei ar kad atliko kitus neteisėtus veiksmus prieš ieškovę.

4811.2.

491997 m. kovo 21 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1541 sudarymo metu pačiai apeliantei E. A. notariškai patvirtinus, kad ji siekia įgyti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis su savo sutuoktiniu, niekada neginčijus pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dalijant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, vadovautis bendrajai jungtinei nuosavybei taikomomis nuostatomis. Apeliantė E. A. neįrodė ir net nebandė įrodinėti, kad santuokos metu įgytas butas ar jo dalis yra tik jos asmeninė nuosavybė. Priešingai, civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo butas šalių buvo įgytas santuokoje, juo sutuoktiniai ilgą laiką naudojosi, jį gerino, tai yra abu sutuoktiniai šį nekilnojamąjį turtą laikė bendra šeimos nuosavybe, kuria naudojosi, išlaikė ir gerino.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5214.

53Apeliacinis skundas atmestinas. 15.

54Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 16.

55Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra. Dėl santuokos nutraukimo 17.

56Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 18.

57Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (medicininius pažymėjimus, epikrizę ir kt.), vadovavosi tik atsakovo liudytojų parodymais ir neatsižvelgė į apeliantės liudytojų parodymus. 19.

58Atsakovas neginčija savo kaltės dėl santuokos nutraukimo, tačiau nurodo, kad ir apeliantė kalta dėl santuokos nutraukimo (ji nevertino jo darbo, pastoviai priekaištavo, buvo nelojali, agresyvi, visuomet jį žemindavo ir smurtavo). 20.

59Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). 21.

60Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). 22.

61Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktiškai šalių santuoka iširo 2015 m. gruodžio 31 d. (su tuo sutinka abi šalys), todėl sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės (sutuoktinių tarpusavio santykiai), kurios buvo susiklostę tarp šalių iki 2015 m. gruodžio 31 d. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios patvirtina (gali patvirtinti) atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir atsakovas to neginčija, todėl apeliantės argumentai, pagrindžiantys atsakovo kaltę (apeliantės liudytojų parodymai ir kt.) dėl santuokos iširimo, šiuo atveju nėra reikšmingi. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir kt.), nes pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantės kaltę dėl santuokos iširimo, ir todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 23.

62Teismų praktikoje pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti tuo atveju, kai santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). 24.

63Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ir apeliantė. Liudytoja R. D. (šeimos draugė) parodė, kad ieškovė kartais bardavo atsakovą prie liudytojos. Liudytojai I. B. (atsakovo sesuo), R. A. (atsakovo brolio žmona) ir P. A. (atsakovo brolis) parodė, kad apeliantė yra materialistė, godi, ūmaus būdo ir nevaldanti pykčio bei nurodė, kad matė, kaip ieškovė du kartus trenkė per veidą atsakovui. Taip pat liudytojas P. A. parodė, kad matė, kaip ieškovė išmetė per langą jo paskolintą anteną. Pažymėtina, kad, nors šie liudytojai (I. B., R. A. ir P. A.) ir yra atsakovo giminaičiai, jų parodymai vertintini visų įrodymų kontekste ir netikėti jais nėra pakankamo pagrindo. 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje (t. 2, b. l. 127-133) ir 2019 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartyje (kuria buvo paliktas galioti priimtas nuosprendis bylą nutraukti) konstatuota, kad apeliantė elgėsi provokuojančiai atsakovo atžvilgiu, t. y. pati provokavo konfliktą. Nors šiuose procesiniuose dokumentuose buvo vertinami 2018 m. lapkričio 3 d. įvykiai (t. y. po faktiško santuokos iširimo), tačiau tai leidžia spręsti apie apeliantės būdo savybes, konfliktiškų situacijų nevengimą. Taigi, byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės bei atsakovo paaiškinimai (apie apeliantės agresyvų būdą, nepagarbą atsakovui ir pan.), leidžia daryti išvadą, jog ir apeliantė nebuvo lojali atsakovui ir jo negerbė, nebuvo noro stengtis, kad šeima būtų išsaugota, buvo neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, nebuvo bendro intereso dėl šeimos gerovės, tarp šalių vyko nuolatiniai konfliktai. 25.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtina šalių elgesys po faktiško santuokos iširimo (2015 m. gruodžio 31 d.) ir tai, kad atsakovas buvo santuokos nutraukimo iniciatorius, t. y. šalys trejus metus po santuokos iširimo nesiekė nutraukti santuokos (nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo), o apeliantė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tik po to, kai atsakovas pateikė pasirašyti apeliantei pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (dėl ko kilo konfliktas). Dėl turto padalijimo 26.

65Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo šalių butas (Baltų pr. 181- 22, Kaunas) pripažintas priklausantis abejiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. 27.

66Nustatyta, kad šalių butas buvo įgytas 1997 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (t. 1, b. l. 25, t. 2, b. l. 76). Taigi, šalys sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį aiškiai išreiškė savo valią įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, t. y. kiekvienas tapo ½ dalies savininku, todėl šis turtas, nors ir įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, nenuginčijus pirkimo–pardavimo sutarties, negali būti vertinamas, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas ir jam netaikoma prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad galima būtų svarstyti, jog turtas (butas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu pirkimo–pardavimo sutartimi turtas nebūtų įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o būtų įgytas tik vieno iš sutuoktinių vardu, nenurodant, jog turtas įgytas asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo, atsakovui, nuosavybės teisėmis priklausančios ½ dalies buto, pripažinti apeliantės asmenine nuosavybe, ar sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. 28.

67Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių išreikštą valią dėl ginčo buto priteisimo natūra apeliantei (apeliantė prašė priteisti šį turtą natūra jai, o atsakovas su tuo sutiko), ir nesant apeliacinio skundo dėl tokio priteisimo (priteisimo natūra), sprendžia, kad nėra pagrindo šioje dalyje teismo sprendimą keisti. Ginčo dėl buto vertės nėra, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl buto priteisimo apeliantei ir kompensacijos už butą priteisimo atsakovui yra teisėtas ir pagrįstas. 29.

68Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 1 206,48 Eur įskaitymo, nes atsakovas tokio reikalavimo nereiškė (nereiškė priešieškinio). Taip pat apeliantė kritikuoja teismo išvadą, jog buvo susitarta, kad apeliantė moka už renovacija, o atsakovas už buto komunalinius mokesčius. 30.

69Nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo sumokėjo bendrą 1 206,48 Eur įvairių mokesčių sumą UAB „Viena sąskaita“. Ieškovė už namo renovaciją sumokėjo 7 293,88 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas kompensaciją už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, abiejų šalių sumokėtus mokesčius įskaitė, ir priteisė 3 043,70 Eur kompensaciją apeliantei. 31.

70Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, nes: 1) santuokos nutraukimo bylose, esant pareikštam reikalavimui dėl turto padalijimo arba kompensacijos priteisimo, priešingai šaliai nereikia reikšti priešieškinio, ginčijant šiuos reikalavimus, t. y. atsakovas gali savo nesutikimo motyvus nurodyti atsiliepime, tuo pačiu nurodant (pagrindžiant), jo manymu, priteistinos kompensacijos dydį (nurodyti sumas, kurios nepagrįstai neįtrauktos į prašomos priteisti kompensacijos dydį); 2) apeliantė nesutikdama su 1 206,48 Eur įskaitymu, nepateikė pagrindimo, kodėl ši suma neturėtų būti įskaityta, t. y. apeliantė nepaneigė, jog šie pinigai buvo mokami už šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį butą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. 32.

71Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, nesant ginčo ir nesant atsakovo reikalavimo į dalintino kilnojamojo turto masę įtraukė turto už 505 Eur ir priteisė ½ dalį nuo šios sumos atsakovui. Iš atsakovo 2019 m. kovo 14 d. pateikto teismui atsiliepimo į patikslintą ieškinį, matyti, jog atsakovas, be kitų daiktų, į dalintiną turtą įtraukė odinius svetainės baldus (400 Eur), batų dėžę (25 Eur) ir televizorių LG (80 Eur) ir prašė juos dalinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė šių daiktų padalinimo klausimą ir pagrįstai įtraukė šiuos daiktus į dalintino kilnojamojo turto masę. 33.

72Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

74Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė 1.... 6. Ieškovė E. A. 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą... 7. Atsakovas V. A. su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.... 10. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį... 11. 1.1.... 12. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. A. ir atsakovo V. A. dėl... 13. 1.2.... 14. Paliko ieškovei E. A. santuokinę pavardę – A., atsakovui V. A. – A..... 15. 1.3.... 16. Nustatė, kad santuokos nutraukimas E. A. ir V. A. turtinėms teisėms teisines... 17. Padalino šalių santuokoje įsigytą turtą tokiu būdu:... 18. a)... 19. priteisė ieškovei E. A. butą, esantį Kaune, ( - ), kurio unikalus Nr. ( -... 20. b)... 21. priteisė natūra ieškovei E. A. šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį... 22. c)... 23. priteisė iš ieškovės E. A. atsakovui V. A. 25 78,80 Eur kompensaciją už... 24. d)... 25. pripažino ieškovės E. A. asmenine nuosavybe televizorių „Philips“ ir... 26. Kitą ieškinio dalį atmetė.... 27. 1.6.... 28. Priteisė iš ieškovės E. A. atsakovui V. A. 317,24 Eur bylinėjimosi... 29. Priteisė iš ieškovės E. A. valstybei 347,11 Eur bylinėjimosi išlaidų... 30. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių... 31. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų... 32. Atsakovui prašant nustatyti faktą, kad šalys nustojo gyventi kaip vyras ir... 33. Teismas atmetė ieškovės prašymą, dalijant šalims priklausantį turtą,... 34. Teismas, nustatęs, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 35. Teismas neįtraukė į dalintino kilnojamojo turto balansą ieškovės po to,... 36. Teismas nustatė, kad ieškovei sumokėjus 7 293,88 Eur už namo renovaciją,... 37. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys sutiko, jog, nutraukus santuoką, joms... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 39. 12.... 40. Apeliaciniu skundu ieškovė E. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019... 41. 10.1.... 42. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė, pripažindamas... 43. 10.2.... 44. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokoje įgytą nekilnojamąjį... 45. Atsiliepime atsakovas V. A. prašo atmesti apeliantės E. A. apeliacinį... 46. 11.1.... 47. Šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu... 48. 11.2.... 49. 1997 m. kovo 21 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1541 sudarymo metu... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. 14.... 53. Apeliacinis skundas atmestinas. 15.... 54. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 55. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 56. Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų... 57. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 58. Atsakovas neginčija savo kaltės dėl santuokos nutraukimo, tačiau nurodo,... 59. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio... 60. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktiškai šalių santuoka iširo 2015 m.... 62. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti tuo atveju,... 63. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog... 65. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo šalių... 66. Nustatyta, kad šalių butas buvo įgytas 1997 m. kovo 21 d.... 67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių išreikštą valią dėl ginčo... 68. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 1 206,48... 69. Nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m.... 70. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliantės argumentus, nes: 1)... 71. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos... 72. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 73. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 75. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....