Byla AS-261-1077-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui prašymą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1-1935, kurio 1 punktu pritarta, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (toliau – ir VMKL) ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras (toliau – ir PSC) būtų reorganizuotos sujungimo būdu į vieną juridinį asmenį – VšĮ Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninę; 2 punktu pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui atlikti VMKL ir PSC reorganizavimo parengiamuosius veiksmus; 3 punktu VMKL ir PSC direktoriai įpareigoti iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. parengti viešųjų įstaigų reorganizavimo sąlygas, vieną kartą apie jas viešai paskelbti, pranešti raštu visiems reorganizuojamų viešųjų įstaigų kreditoriams ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną reorganizavimo sąlygas pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui.

5Tretieji suinteresuoti asmenys VMKL ir PSC pateikė prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

6VMKL prašė sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 „Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

7PSC prašė laikinai iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 ,,Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ galiojimą bei uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai skundžiamo sprendimo pagrindu vykdyti tolimesnius reorganizavimo veiksmus ir procedūras.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VMKL nurodė, kad ginčijamas sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos yra realiai vykdomas, savo ruožtu VMKL privalo vykdyti ir vykdo jai pateikiamus nurodymus. Atsižvelgiant į tai, bei į vidutinę administracinių bylų išnagrinėjimo trukmę (kuri internetinių svetainių www.vaateismas.lt ir www.lvat.lt duomenimis pirmosios instancijos teisme būtų apie 3-4 mėn., o apeliacinės instancijos teisme – atitinkamai apie 9 mėn., iš viso – daugiau kaip vieneri metai), tikėtina, jog iki reorganizacijos pabaigos galutinis sprendimas administracinėje byloje dėl sprendimo panaikinimo nebūtų priimtas. Nesustabdžius sprendimo galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, neišvengiamai atsirastų tam tikri pakitimai, o buvusios padėties grąžinimas taptų sudėtingas. VMKL ir PSC būtų reorganizuoti ir atitinkami pakeitimai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre, atsirastų pakeitimų ir VMKL bei PSC darbuotojų struktūroje, dalis turto būtų parduota ar kitaip perduota ir pan. Todėl teismui priėmus pareiškėjui ir VMKL bei PSC palankų sprendimą administracinėje byloje ir panaikinus sprendimą, iki sprendimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų, t. y. kiltų daug ginčų dėl darbuotojų grąžinimo, kompensacijų jiems mokėjimo, taip pat dėl buvusio viešųjų įstaigų turto panaudojimo ir grąžinimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.102 straipsnio 4 dalį teismo sprendimas pripažinti juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu nedaro negaliojančio tęsiančio veiklą po reorganizavimo ar naujai įkurto juridinio asmens iki atitinkamų duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre, o pagal prievoles, kylančias iš tokių juridinių asmenų sandorių, solidariai atsako visi reorganizavime dalyvavę juridiniai asmenys. Panaikinus skundžiamą sprendimą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų iš esmės neįmanomas dar ir dėl to, kad CK 2.102 straipsnis nustato konkrečias sąlygas reorganizavimui pripažinti negaliojančiu ir nustato, kad reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jeigu nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau kaip 6 (šeši) mėnesiai (kas tikėtina atsižvelgiant į intensyviai vykdomas reorganizacijos procedūras bei vidutinę administracinės bylos išnagrinėjimo trukmę). Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas be kita ko prieštarauja viešajam interesui, nes realiai jį įvykdžius būtų pažeistos ne tik VMKL ir PSC darbuotojų, bet taip pat ir pacientų teisės, kadangi visos su reorganizacija susijusios išlaidos tenka būtent reorganizuojamiems subjektams, ko pasekmė – išlaidų dengimas darbuotojų darbo užmokesčio ir / ar įsigyjamų medikamentų sąskaita, kadangi VMKL nedisponuoja tokio dydžio, kokios numatomos reorganizacijos išlaidos, laisvomis lėšomis, o vykdomų projektų lėšas (gaunamą ES ir valstybės paramą) gali naudoti išimtinai pagal tikslinę paskirtį. Manė, kad galima vėlesnė reorganizacijos procesų pradžia (tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas) niekaip nepažeistų jokių suinteresuotų asmenų interesų (nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, nei pacientų ar reorganizuojamų įstaigų darbuotojų), nes pacientams visu laikotarpiu ir toliau būtų teikiamos kvalifikuotos pirminio, antrinio ir tretinio lygio paslaugos.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo PSC nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, vadovaujantis sprendimo 3 punktu, viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimo sąlygų 6, 7, 9 ir 14 punktais, reorganizacija gali būti baigta iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (2014 m. rugpjūčio 21 d. reorganizavimo sąlygos buvo pateiktos Juridinių asmenų registrui ir paskelbtos dienraštyje „Lietuvos rytas“), įregistruota nauja po reorganizacijos veiksianti įstaiga – viešoji įstaiga Vilniaus Antakalnio klinikinė ligoninė, o reorganizuotos viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė bus išregistruotos ir baigs savo veiklą kaip juridiniai asmenys. Tokiu atveju susiklostytų nauji didelės apimties teisiniai santykiai, kurie, jei būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, o ginčijamo sprendimo galiojimas bylos nagrinėjimo metu nebūtų sustabdytas, padarytų faktiškai nebeįmanomu iki ginčijamo sprendimo buvusios teisinės padėties atkūrimą. Pažymėjo, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su galimai palankaus pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims teismo sprendimo vėlesniu vykdymu, ypač atsižvelgiant į grėsmę, kad dėl Europos Sąjungos fondų lėšų grąžinimo gali sutrikti sveikatos paslaugų teikimas sunkiomis psichikos ligomis sergantiems pacientams, būtina imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamą sprendimą.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas. Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas iš dalies. Laikinai, iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 ,,Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ galiojimas.

12Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 bei 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS556-174/2009, Nr. AS525-295/2011), bylos medžiaga, įvertinęs trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo ir atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai toliau tęsiant reorganizavimo procedūrą, pareiškėjui ir tretiesiems asmenims palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą – tenkintas.

13Teismo manymu, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai skundžiamo sprendimo pagrindu vykdyti tolimesnius reorganizavimo veiksmus ir procedūras, yra perteklinis, kadangi pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto laikiną sustabdymą – atitinkami aktai ar veiksmai, remiantis ginčo sprendimu, negalės būti priimami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007, 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-685/2014).

14III.

15Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria tenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti, leidžiant teismo nutartį vykdyti skubiai.

16Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ryšio su ginčo dalyku.

17Nei skundžiamoje nutartyje, nei prašymuose taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra teisiškai motyvuotų argumentų (motyvų) ar faktų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymui kiltų grėsmė ar jo vykdymas būtų apsunktinas.

18Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo ketinimas reorganizuoti viešąsias įstaigas. Tuo tarpu pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalį sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo priima ir kartu reorganizavimo sąlygas tvirtina bei tvirtina po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Byloje ginčijamu tarybos sprendimu tik buvo išreikštas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas dėl reorganizavimo, tačiau nebuvo priimtas sprendimas reorganizuoti viešąsias įstaigas bei nebuvo patvirtintos reorganizavimo sąlygos, kas yra būtina siekiant pradėti reorganizavimo procedūrą. Taigi byloje nėra ginčijamas sprendimas reorganizuoti viešąsias įstaigas, kadangi tokio sprendimo atsakovas nėra priėmęs. Šių ginčą apibrėžiančių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas ir privalėjo vertinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįstumą.

19Atkreipia dėmesį į tai, kad visi ginčijamame tarybos sprendime nurodyti veiksmai buvo atlikti iki tretiesiems suinteresuotiems asmenims pateikiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2014 m. rugpjūčio 20 d raštu Nr. IS-1710 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad yra įvykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendime Nr. 1-1935 „Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ numatytus veiksmus: iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. parengti viešųjų įstaigų reorganizavimo sąlygas, vieną kartą apie jas viešai paskelbti, pranešti raštu visiems reorganizuojamų viešųjų įstaigų kreditoriams ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną reorganizavimo sąlygas pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui (Tarybos sprendimo 3 p.). Taigi ginčo tarybos sprendimas yra įvykdytas iki trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl tretieji suinteresuoti asmenys, pateikę prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, sąmoningai suklaidino teismą, teigdami, kad ginčo tarybos sprendimas privalo būti stabdomas, nes yra vykdomas.

20Trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyti veiksmai, t. y. darbuotojų atleidimai, buvusio viešųjų įstaigų turto likvidavimas ir pan., nėra atliekami, remiantis byloje ginčijamu tarybos sprendimu, kadangi nėra priimta atskiro tarybos sprendimo dėl viešųjų įstaigų reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo taip, kaip tai numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje. Toks tarybos sprendimo projektas net nėra pateiktas tarybai svarstyti. Byloje ginčijamas tarybos sprendimas yra sukėlęs tik tokias pasekmes, kurios numatytos pačiame ginčijamame sprendime ir šios pasekmės yra įvykusios iki reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki rugpjūčio 22 d. atlikti parengiamieji veiksmai: parengtos ir paskelbtos reorganizavimo sąlygos, informuoti kreditoriai, tačiau tarybos sprendimo, kuriuo būtų patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir priimtas sprendimas reorganizuoti įstaigas, su visomis to teisinėmis pasekmėmis, nėra priimta, o trečiųjų asmenų byloje minimas turto perdavimas, darbuotojų darbo santykių modifikavimas ir pan. byloje ginčijamu sprendimu nėra atliekamas.

21Pažymi, kad teismai, spręsdami prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuomet yra ginčijami analogiški sprendimai – pritarimai įstaigų reorganizavimui – būtent dėl ginčijamų sprendimų pobūdžio netaiko reikalavimo užtikrinimo priemonių (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-3960/11). Taip pat teismai netaiko reikalavimo užtikrinimo priemonių net ir tais atvejais, kuomet yra ginčijami sprendimai reorganizuoti įstaigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-573/2009). Taigi, šiame ginče akivaizdu, kad teismo pritaikytos reikalavimo užtirtinimo priemonės yra neproporcingos, neteisingos ir taikytos be jokio faktinio pagrindo, tretiesiems suinteresuotiems asmenims pateiktus įrodymais nepagrįstą prašymą, siekiant ne teisėtų proceso tikslų, tačiau vilkinti patį reorganizavimo procesą.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą sutinka su jame pateiktais argumentais ir prašo jį tenkinti.

23Paaiškina, jog Všį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. parengė ir pateikė Juridinių asmenų registrui viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimo sąlygas, vieną kartą apie jas paskelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“, taip pat apie reorganizaciją pranešė visiems įstaigos kreditoriams, todėl sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad tretieji suinteresuoti asmenys jau įvykdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendime Nr. 1-1935 nurodytus veiksmus.

24Sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad byloje ginčijamas tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas reorganizuoti viešąsias įstaigas, o ne pats sprendimas dėl reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų patvirtinimo.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

26Nurodo, kad skundžiamu sprendimu taryba nusprendė pradėti VMKL ir PSC reorganizavimo procesą bei pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui atlikti parengiamuosius reorganizavimo veiksmus, o VMKL bei PSC vadovams – parengti reorganizavimo sąlygas, apie jas viešai paskelbti, apie reorganizavimą raštu pranešti visiems kreditoriams, reorganizavimo sąlygas pateikti juridinių asmenų registrui. Neginčija, kad ginčijamame sprendime numatytais terminais (t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d.) sprendimo 2-ame ir 3-iame punktuose numatyti parengiamieji reorganizavimo proceso veiksmai jau yra atlikti. Tačiau pabrėžia, kad esminiu yra laikytinas sprendimo 1 punktas, kuriame yra išreikštas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pritarimas VMKL ir PSC reorganizacijai sujungimo būdu. Būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė viešojo juridinio asmens – VMKL – steigėja ir dalininkė, vienintelė turinti teisę inicijuoti VMKL reorganizavimą. Nesant savivaldybės tarybos pritarimo, nėra galimybės nei pradėti reorganizavimo procedūros, nei jos tęsti ar užbaigti. Todėl taikant reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje, nėra reikšminga aplinkybė, kad sprendimo 2 ir 3 punktuose nurodyti parengiamieji reorganizacijos veiksmai yra atlikti, akcentuotina yra tai, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, yra laikinai sustabdytas savivaldybės tarybos pritarimo reorganizacijai galiojimas. Tuo yra laikinai sustabdytas reorganizacijos procesas, išvengiant neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, taptų praktiškai neįmanomas.

27Neigiamos pasekmės, patiriamos galiojant ginčijamam sprendimui, pasireikštų tuo, kad iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo VMKL ir PSC reorganizacija būtų užbaigta, VMKL ir PSC nustotų egzistuoti kaip atskiri juridiniai asmenys ir būtų įregistruotas naujas juridinis asmuo – VšĮ Vilniaus Antakalnio klinikinė ligoninė. Taip pat užbaigus reorganizavimo procedūrą, kiltų kitos reikšmingos pasekmės: būtų realizuotas PSC priklausantis nekilnojamas turtas, o naujai, tačiau iš esmės VMKL pagrindu, sukurtas juridinis asmuo turėtų prisiimti visus su reorganizavimu susijusius kaštus, kurie gali viršyti 980,0 tūkst. Lt ir kuriuos kompensuoti reorganizavimą inicijuojantis įstaigos steigėjas atsisako. Nesant kitokių finansavimo šaltinių, šie kaštai gali būti dengiami tik iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Atsirastų pagrįsta grėsmė, kad iš naujai sukurtos gydymo įstaigos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų taip pat turėtų būti grąžinta daugiau nei 23 mln. Europos Sąjungos paramos ir kitų tarptautinių projektų lėšų, nes juos gaunant VMKL buvo prisiėmusi įsipareigojimus bent 5 metus nedalyvauti reorganizavime. Įregistravus naują juridinį asmenį, neišvengiamai atsirastų struktūros pakitimų, kurie visais atvejais yra tiesiogiai susiję su dalies darbuotojų atleidimu bei išeitinių išmokų mokėjimu. Panaudojus privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas aukščiau minėtais būdais, o ne gydymo reikmėms, iš esmės nukentėtų pacientų interesai, t. y. pacientų gydymo kokybė, ir sumažėtų medicinos darbuotojams mokami atlyginimai. Visų aukščiau išvardintų neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba ypatingai sudėtingas.

28Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vėlesnėje reorganizavimo proceso stadijoje yra praktiškai neįmanomas, nes parengiamieji veiksmai yra atlikti, o tarybos sprendimo dėl reorganizacijos priėmimas, reorganizavimo sąlygų bei įstatų patvirtinimas bei pateikimas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui yra galimi vienos darbo dienos laikotarpiu, todėl tretieji suinteresuoti asmenys nespės parengti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o teismas nespės priimti atitinkamo sprendimo. VMKL ir PSC reorganizavimo sąlygos buvo parengtos atsakovui neleidžiant nukrypti nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateikto pavyzdinio varianto, todėl akivaizdu, kad būsimame savivaldybės tarybos posėdyje bus patvirtintos.

29Pažymi, kad laikinas reorganizavimo proceso sustabdymas neturės jokios neigiamos reikšmės reorganizavime dalyvaujančių subjektų veiklai, o gydymo įstaigų pacientams ir toliau bus teikiamos kokybiškos bei tinkamai organizuotos gydymo paslaugos, juo labiau, kad atsakovo deklaruojamas teigiamas reorganizacijos efektas ir poreikis vykdyti reorganizaciją būtent šiuo metu nėra paremtas jokiais objektyviais skaičiavimais, tyrimais ar studijomis; tokie duomenys nepateikti ir su byloje esančiu atsakovo atsiliepimu, nes jie apskritai neegzistuoja.

30Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

31Priešingai nei teigia atsakovas, buvo nustatyta, kad atsakovas intensyviai vykdo reorganizavimo procedūras ir, atsižvelgiant į vidutinę administracinės bylos išnagrinėjimo teisme trukmę, galutinis sprendimas administracinėje byloje dėl sprendimo panaikinimo iki reorganizacijos pabaigos gali būti net nepriimtas, todėl buvusios padėties grąžinimas taptų sudėtingas, t. y. kiltų daug ginčų dėl darbuotojų grąžinimo, kompensacijų jiems mokėjimo, taip pat dėl buvusio viešųjų įstaigų turto panaudojimo ir grąžinimo, grėsmė, kad dėl Europos Sąjungos fondų lėšų grąžinimo, gali sutrikti ir sveikatos paslaugų teikimas pacientams.

32Atsižvelgiant į tai, kad viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimo sąlygos viešai paskelbtos dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei pateiktos užregistruoti Juridinių asmenų registre (registre nurodoma, kad šios įstaigos įgijusios reorganizuojamos įstaigos statusą), o kreditoriai apie VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės reorganizavimo sąlygas informuoti raštu (išsiuntus registruotus laiškus) 2014 m. rugpjūčio 20-21 d., matyti, kad sprendimas yra vykdomas, todėl nesustabdžius jo galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, neišvengiamai atsirastų pakeitimų: viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir viešoji įstaiga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras būtų reorganizuotos sujungimo būdu į vieną juridinį asmenį – viešąją įstaigą Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninę, o šie juridinę reikšmę turintys pasikeitimai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre; naujai įregistruotai įstaigai dar nepraėjus akreditavimo procedūrų galimai sutriktų psichikos sveikatos priežiūra, nes kiltų pavojus, kad reorganizavus šias įstaigas, nebūtų užtikrintas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Manytina, kad naujas juridinis asmuo – viešoji įstaiga Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninė – nuo jo įregistravimo momento negalės vykdyti psichikos sveikatos priežiūros bei teikti socialinės pagalbos psichikos ligoniams bei kitiems asmenims, todėl galimai sutriks psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Be to, reorganizavus minimas įstaigas būtų perleistas viešosios įstaigoms priklausęs turtas, keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Vilniaus psichikos sveikatos centro darbuotojais bei atliekami kiti veiksmai. Todėl teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus savivaldybės tarybos sprendimą, iki šio sprendimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjo skundą, numatytas viešųjų įstaigų reorganizavimas galėtų būti tęsiamas toliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-431/2010).

33Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas, atsižvelgiant į tai, kad minimų viešųjų įstaigų reorganizavimas pradedamas vykdyti, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, galimai pažeistų pacientų, besigydančių Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, bei šių viešųjų įstaigų darbuotojų teises, o galimai ir bendruomenės interesus, todėl tai galėtų neatitikti nei proporcingumo principo, nei viešųjų interesų.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

35Nurodo, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas sukelia teisines pasekmes, nes savivaldybės taryba ne tik pritarė reorganizavimui, tačiau ir įpareigojo asmenis imtis reorganizavimo veiksmų. taip pat sprendime yra nurodytas ir reorganizavimo būdas – dviejų ligoninių (atskirų juridinių asmenų) sujungimas į vieną naują juridinį asmenį, todėl negalima laikyti skundžiamo sprendimo vien formaliu pritarimu reorganizacijai. Ministerijos nuomone, sprendime tiesiogiai išreikšta ligoninių reorganizavimo proceso pradžia.

36Savivaldybė, sujungusi skirtingų nomenklatūros tipų asmens sveikatos priežiūros įstaigas, neužtikrins tinkamos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Vilniaus mieste, nes naujas juridinis asmuo negalės turėti dviejų nomenklatūros tipų, t. y. galės likti tik ligonine, arba tik psichikos sveikatos centru, o atsižvelgiant į tai, kad VŠĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra viena iš didžiausių ligoninių Vilniaus mieste, galima daryti išvadą, kad po reorganizacijos Vilniaus mieste neliks psichikos sveikatos centro (VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro), tokiu būdu pablogės šių specifinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir sveikatos priežiūros tinkamumas. Svarbu įvertinti tai, kad Įstaigų akreditavimo sveikatos priežiūrai nuostatų 47 punkte pažymėta, jog akreditavimo pažymėjimas netenka galios reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigą. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui netekus akreditavimo, naujas juridinis asmuo Vilniaus mieste negalės užtikrinti psichikos sveikatos priežiūros (Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 str. 12 p.) taip pat naujas juridinis asmuo negalės vykdyti Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos psichikos sveikatos priežiūros pagal gyvenamąją vietą.

37VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras pagal 2007-2013 m Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemones VP3-2.1-SAM-06-V „Psichiatrijos stacionaro modernizavimas“ ir VP3-2.1-SAM-09-R „Krizių intervencijos centrų įkūrimas“ įgyvendino projektus Nr. VP3-2.1-SAM-06-V-01-002 „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ūmios psichiatrijos paslaugų modernizavimas“ (toliau – ir Nr. VP3-2.1-SAM-06-V-01-002) ir Nr. VP3-2.1-SAM-09-R-01-001 „Krizių intervencijos centro įsteigimas Vilniaus mieste (toliau – ir Nr. VP3-2.1-SAM-09-R-01-001). Pagal 2009 m. spalio 7 d. ir 2010 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, VĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) ir Sveikatos apsaugos ministerijos trišales sutartis, šių projektų įgyvendinimui projekto vykdytojui VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui buvo išmokėta atitinkamai 1 036 967,39 Lt ir 906 622,29 Lt Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų sumos. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė savo biudžeto lėšų šių projektų įgyvendinimui neskyrė. Pagal ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą visas projektų lėšomis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įsigytas turtas būtų perduotas naujai sukurtai įstaigai.

38Be to, vertinant 2014 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo raštu Nr. A51-62575/14 (3.3.12.1-EM4) pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad CPVA ir projektų įgyvendinimą bei veiklų tęstinumą audituojanti institucija Valstybės kontrolė, vadovaudamosi teisės aktų nuostatomis po reorganizacijos galimos patikros metu nustačiusi faktą, jog VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras jį reorganizavus į viešąją įstaigą Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninę, taip pat faktines aplinkybes, jog projektams Nr. VP3-2.1-SAM-06-V-01-002 ir Nr. VP3-2.1-SAM-09-R-01-001 nustatyti tikslai, uždaviniai veiklos ir rezultatai nebuvo pasiekti visa apimtimi ir tuo neužtikrintas 5 metų tęstinumas bei neužtikrinamas kokybiškas ir savalaikis viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, tai laikytų grubiu Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 57 straipsnio 1 dalies, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.19 ir 2.1.20 punktų nuostatų pažeidimu ir pradėtų šių pažeidimų administracinį tyrimą, pateiktų siūlymus dėl sankcijų taikymo ir išmokėtų lėšų sugrąžinimo.

39Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybė, būdama VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro steigėja, atsakingai neįvertusi galimų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutrikimų ir neigiamų finansinių pasekmių dėl numatytos įstaigų reorganizacijos, iš anksto nesuformavusi atitinkamų lėšų sumų, reikalingų įmanomoms sankcijoms (1 036 967,39 Lt ir 906 622,29 Lt) apmokėti, kelia grėsmę ligoninių finansiniam stabilumui, taip pat PSDF biudžetui, kuris yra viena iš pagrindinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinių šaltinių. Ministerijos nuomone, vykdomos reorganizacijos procesai, kuomet prie klinikinės ligoninės prijungiama specializuota sveikatos priežiūros įstaiga, galimai būtų nukreipti į paslaugų kokybės bei prieinamumo pacientams pabloginimą, reorganizacijos metu decentralizuojant kvalifikuotas specialistų komandas ir įstaigose sukauptą potencialą.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pateikė teismui pareiškimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsisakymo, kuriuo nebepalaiko savo atsiliepimo į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ir pritaria trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams. Taip pat atsisako savo teikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei prašo patenkinti atskirąjį skundą, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutartį.

41Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pareiškimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsisakymo nurodo, jog tokia be jokių pagrįstų priežasčių keičiama teisinė pozicija nagrinėjamoje byloje kelia pagrįstą abejonę dėl viešojo intereso apsaugos užtikrinimo ir savivaldybės vykdomų veiksmų skaidrumo reorganizuojant VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę ir VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centrą. Tai vertintina kaip piktnaudžiavimas ir manipuliavimas teise. Atsakovui atleidus iš pareigų VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorių ir paskyrus šias pareigas kitam asmeniui, susidarė situacija, kai nėra ginami trečiojo suinteresuoto asmens – VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, teikiančios sveikatos paslaugas respublikiniu mastu, interesai, kurie savo ruožtu yra tiesiogiai susiję su viešuoju interesu – sveikatos paslaugų prieinamumu ir pacientų teisių apsauga. Tokie skuboti laikinai paskirto VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus veiksmai, atsisakant prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones net nesulaukus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, liudija VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės interesų neatstovavimą, skaidrumo principo bei viešojo intereso apsaugos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išlieka ir net sustiprėja dėl kylančios realios grėsmės viešojo intereso pažeidimui. Todėl prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria buvo nutarta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o paskutiniojo 2014 m. rugsėjo 26 d. pateikto trečiojo suinteresuoto asmens – VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, prašymo bei atsakovo prašymo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašyme dėl trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pareiškimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsisakymo nurodo, jog tokie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl viešojo intereso apsaugos užtikrinimo, ypač, kai minėti sprendimai galimai susiję su paties trečiojo suinteresuoto asmens vykdoma veikla – asmens sveikatos priežiūros teikimu pacientams Vilniaus mieste. Teikdamas prašymą atmesti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepasisakydamas ir nenurodydamas aplinkybių ir duomenų, pagrindžiančių, kad išnyko grėsmė pažeisti pacientų interesus ir VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės finansinius įsipareigojimus, kyla abejonė dėl tokio prašymo pagrįstumo, taip pat dėl to, ar toks prašymas atitinka VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės interesus, t. y. šios viešosios įstaigos paskirtį – tenkinti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Vertinant VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmus manytina, jog dėl nepaaiškinamų priežasčių kintant jos prašymams, t. y. jiems vienareikšmiškai esant visiškai priešingiems, kyla abejonė dėl tokių veiksmų pasekmių, įvertinus pirmiau nurodytas grėsmes. Manytina, jog būtent po 2014 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo atleisti VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorių – H. U., jau kitas asmuo – VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas N. M., laikinai einantis direktoriaus pareigas, pateikė visiškai nemotyvuotą prašymą atsisakyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išlieka, taip pat manydami, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, prieštarauja tokiam VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės prašymui, todėl prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti galioti.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki byloje įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1-1935 ,,Dėl pritarimo VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizavimui“ (ginčijamo akto) galiojimą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

46Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar šis ginčas nagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) 2004 m. liepos 1 d. nutartyje byloje Nr. TK-2004-53 pažymėjo, jog ieškovas – VšĮ „Sapiegos ligoninė“ yra viešoji įstaiga ir neturi viešojo administravimo subjekto požymių (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. L. V.). Remdamasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos viešosios įstaigos „Sapiegos ligoninė“ įstatais (Įstatų 1, 4, 9.5 p.), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punkto, Viešųjų įstaigų įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1977 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Aptartų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamasis įsakymas “Dėl viešųjų įstaigų Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės ir Sapiegos ligoninės reorganizavimo sąlygų sudarymo“ yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant viešosios įstaigos steigėjo funkcijas; tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis yra civilinės teisinės, bet ne administracinės teisinės prigimties. Jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, tai nepriklausomai nuo to, kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija, šis ginčas turi būti laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2003 m. lapkričio 14 d. nutartyje, spręsdamas dėl bylos Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos VšĮ šv. Jokūbo ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (bylos Nr. AS(3)-503-03) rūšinio teismingumo, konstatavo, kad administravimo institucijos dalyvavimo viešosios įstaigos reorganizavime prigimtis yra civilinė. Dėl to Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

47Aptariamu atveju ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 1-1935 pritarti VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro reorganizacijai sujungimo būdu į vieną juridinį asmenį – VšĮ Vilniaus Antakalnio klinikinę ligoninę, priimtas Vilniaus miesto savivaldybės (atsakovo), kuri tokiu būdu įgyvendino viešosios(-ųjų) įstaigos(-ų) (juridinio asmens) steigėjo funkcijas. Todėl yra pagrindo manyti, kad tarp šalių susiklostė ne administraciniai teisiniai santykiai, bet civiliniai teisiniai santykiai, o keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

48Kita vertus, Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje byloje Nr. T-2010-05, kurioje buvo keliamas dviejų viešųjų įstaigų – VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės – prasidėjusios reorganizavimo procedūros teisėtumo klausimas, pažymėjo, jog nurodyti juridiniai asmenys yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininku yra Kauno miesto savivaldybės taryba (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 3 d., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 26 str., 27 str. 1 d. 3 p.). Spręsdama šios bylos teismingumo klausimą, Specialioji teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimas (jungimas) yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 patvirtintoje Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programoje (programos 8.5, 26 punktai), todėl padarė išvadą, jog ginčas byloje yra susijęs su Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kurį šis subjektas priėmė vykdydamas teisės aktų jam pavestas viešojo administravimo funkcijas sveikatos priežiūros srityje. Taip pat šioje byloje atsižvelgta į tai, kad to paties ieškovo skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-367-423/2010), o skunde reiškiami reikalavimai yra susiję su ieškovo numatomu reorganizavimu. Tokiomis aplinkybėmis Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad byla turi būti sprendžiama administraciniame teisme. Pastebėta, kad Specialioji teisėjų kolegija yra padariusi analogiškas išvadas panašaus pobūdžio ginčuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 20 d. nutartį byloje Kauno Aleksandro Stulginskio vidurinė mokykla v. Kauno miesto savivaldybės taryba, 2006 m. liepos 21 d. nutartį byloje Kultūros paveldo centro profesinė sąjunga v. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir kt.).

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant pašalinti nurodytas abejones, teisėjų kolegijos manymu, tikslinga išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

51kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui, dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir... 5. Tretieji suinteresuoti asmenys VMKL ir PSC pateikė prašymus taikyti... 6. VMKL prašė sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9... 7. PSC prašė laikinai iki teismo sprendimo administracinėje byloje... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMKL nurodė, kad ginčijamas sprendimas... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo PSC nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi... 12. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 13. Teismo manymu, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto psichikos... 14. III.... 15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas... 16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prašymų taikyti... 17. Nei skundžiamoje nutartyje, nei prašymuose taikyti reikalavimo užtikrinimo... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo ketinimas reorganizuoti viešąsias... 19. Atkreipia dėmesį į tai, kad visi ginčijamame tarybos sprendime nurodyti... 20. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyti veiksmai, t. y. darbuotojų... 21. Pažymi, kad teismai, spręsdami prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus miesto psichikos... 23. Paaiškina, jog Všį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras iki 2014 m.... 24. Sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad byloje ginčijamas... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė... 26. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu taryba nusprendė pradėti VMKL ir PSC... 27. Neigiamos pasekmės, patiriamos galiojant ginčijamam sprendimui, pasireikštų... 28. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vėlesnėje reorganizavimo proceso... 29. Pažymi, kad laikinas reorganizavimo proceso sustabdymas neturės jokios... 30. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į atsakovo... 31. Priešingai nei teigia atsakovas, buvo nustatyta, kad atsakovas intensyviai... 32. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės... 33. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 35. Nurodo, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas sukelia teisines... 36. Savivaldybė, sujungusi skirtingų nomenklatūros tipų asmens sveikatos... 37. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras pagal 2007-2013 m Sanglaudos... 38. Be to, vertinant 2014 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero... 39. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybė, būdama VšĮ Vilniaus... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė... 41. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai kyla abejonių,... 47. Aptariamu atveju ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m.... 48. Kita vertus, Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant pašalinti nurodytas... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21... 51. kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos pagal atsakovo... 52. Nutartis neskundžiama....