Byla I-328-57/2011

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai L.U., jos atstovei L.J., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lietuvos dujos“ atstovei Redai Aglinskienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos L.U. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lietuvos dujos“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus 2011-02-23 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-419 „Dėl servitutų nustatymo L.U. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - )“ dalies panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja L.U. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-02-23 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-419 „Dėl servitutų nustatymo L.U. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - )“, 2 punktą, kuriuo už jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatytą žemės servitutą (teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas) servituto naudotojas – AB „Lietuvos dujos“ įpareigota žemės savininkei atlyginti nuostolius išmokant vienkartinę 111 Lt kompensaciją.

3Iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimų matyti, jog L.U. paties servituto iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirtos kompensacijos dydžiu. Argumentuoja, kad nustačius servitutą ji praranda galimybę laisvai naudoti savo žemės sklypo dalį (0,667 ha) pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, sumažėja jos sklypo vertė, teigia, kad jos šeima pragyveno iš pagrindinės žemės sklypo paskirties – ganyklų, miško, sklype auginamų daržovių. Teigia, kad kompensacija paskirta tik už sunaikinamus dėl servituto nustatymo pasėlius, tačiau neįvertinus apsauginės zonos. Pareiškėjos teigimu, dėl servituto nustatymo jai susidarys 5000 Lt nuostoliai, todėl prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių perskaičiuoti kompensaciją ir priteisti 5000 Lt nuostolių atlyginimą.

4Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ atstovės teigimu, pareiškėjos reikalavimas dėl didesnės kompensacijos paskyrimo nėra teismingas administraciniam teismui. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Atstovės teigimu, pareiškėja nesutinka su jai paskaičiuotų nuostolių dydžiu, t.y. tarp pareiškėjos ir atsakovo kyla civilinio pobūdžio ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja:

5Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi <...> tiesti inžinierinės infrastruktūros tinklus, o pagal minėto straipsnio 4 dalį sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas administraciniu aktu, todėl pagal paminėtą teisinį reguliavimą ginčas dėl servituto nustatymo būtų teismingas administraciniam teismui. Tačiau pareiškėja L.U. iš esmės ginčija jai paskirtos kompensacijos dydį už servitutą, nustatytą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis numato, kad nuostolių, patirtų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką patvirtina Vyriausybė.

6Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-02-23 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-419 nuostatas AB „Lietuvos dujos“ įpareigota pareiškėjai išmokėti kompensaciją už naudojimąsi jos žemės sklypu. Ginčas dėl kompensacijos dydžio vyksta su privatinės teisės subjektu ir susiklostę teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir AB „Lietuvos dujos“ yra reglamentuojami civilinės teisės normų. Minėta, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.) ginčai dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, dydžio ir atlyginio sprendžiami Civilinio proceso tvarka.

7Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra išaiškinusi, kad kompensacijų skaičiavimas, žalos nustatymas yra atskiro ginčo dalykas, ir toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (2005 m. birželio 29 d. nutartis byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir AB „Lietuvos dujos“; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos dujos“, D. S., V. S.).

8Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl įsakymo dalies, kuria nustatyta kompensacija už servitutą, turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė negu administracinio teismo, ir apima tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnis).

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, 105 - 106 straipsniais,

Nutarė

10kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

11Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai