Byla 2A-1662-450/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Šnipiškių ūkis“, trečias asmuo G. P. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1194 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007-12-26 įvyko vandentiekio avarija, buvo aplietos draudėjai G. P. priklausančios patalpos, esančios ( - ). Dėl apliejimo vandeniu G. P. buvo padaryta žala, todėl ieškovas išmokėjo jai 1194 Lt draudimo išmoką. Į G. P. butą vanduo prasiskverbė dėl pastato bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimo, netvarkingas palėpėje įrengtas šildymo sistemos. Namo, esančio Vilniuje, Kalvarijų 123, bendrąją inžinerinę įrangą eksploatuoja ir prižiūri pastato administratorius UAB „Šnipiškių ūkis“, kurio pareiga vykdyti pastate esančios inžinerinės įrangos būklės apžiūras, nuolatinius stebėjimus ir apie jų rezultatus informuoti pastato savininkus. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog pastato savininkai buvo įspėti apie palėpėje esančių vamzdynų netinkamą būklę, to nepadaręs, jis rizikavo, nes turėjo suprasti, kad netinkamos būklės vamzdyno tolesnis eksploatavimas yra rizikingas ir gali sukelti žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis buvo aplaidus, nepakankamai rūpestingas, vykdydamas jam pavestus įpareigojimus. CK 4.84 str. nustatyta tvarka patalpų administratorius privalo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Savo veikloje jis privalo vykdyti STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatas. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti žalą.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog apie 2007-12-26 įvykusią vandentiekio avariją, kurios metu buvo aplietos vandeniu G. P. priklausančios patalpos, esančios ( - ), sužinojo tik gavęs ieškinio pareiškimo kopiją. Atsakovui apie įvykusią avariją, jos priežasčių tyrimą nebuvo pranešta, avarija pas atsakovą neužfiksuota, todėl atsakovui nesuprantama, kaip ieškovas, nepranešęs atsakovui apie neva draudiminį įvykį, netyręs jo kilimo priežasčių, reikalauja atlyginti žalą. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, neaišku, kas sukėlė vandens išsiliejimą, nenurodyta, ar stipriai išsiliejo vanduo, nenurodyta, iš kur bėgo vanduo, byloje nėra duomenų apie tai, kas lėmė neva buvusį draudiminį įvykį. Atsakovas, kaip administratorius, tinkamai vykdo savo pareigas, atlieka nuolatinius tikrinimus, prižiūri įrengimus, todėl aplinkybė, kad atsakovui nebuvo pranešta apie įvykį tik suponuoja namo gyventojų nerūpestingumą, o galbūt, apgalvotą siekį nuslėpti aplinkybes, jog namo gyventojai įrenginėjo palėpę, esančią virš Kalvarijų g. 123 name esančio 10 buto, ir patys savavališkai atliko veiksmus, remontą, ko pasekoje pažeidė vamzdį ar kitaip lėmė aplinkybes vandens išsiliejimui. Ieškovas, vykdantis draudimo veiklą, nesiaiškino, kas atsakingas už apliejimą, o tik išmokėjo draudimo išmoką. Tokiu savo elgesiu draudikas prisiėmė sau riziką, nes neišsiaiškinus atsakingo asmens, neatsiranda subjekto į ką nukreipti subrogacinį reikalavimą. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp UAB „Šnipiškių ūkis“ veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių. Atsakovas nurodė, jog po įvykio praėjo treji metai, netyrus įvykio išsamiai, nenustačius atsakingo asmens, po tiek laiko nuo įvykio, yra objektyviai neįmanoma nustatyti įvykio aplinkybių. Tai suponuoja ieškovo nerūpestingumą ir jo, kaip draudimo veikla besiverčiančio juridinio asmens, atsakomybės prisiėmimą sau. Atsakovas nesulaukė jokių nusiskundimų iš Kalvarijų g. 123 namo gyventojų dėl prastų vamzdžių, nes jie yra sutvarkyti ir prižiūrimi. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas yra atsakingas už aplinkybę, kurios atsakovas nei sukėlė, nei kitaip yra už ją atsakingas, yra nepagrįsta. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateikta sąmata nuostolių paskaičiavimui, nes nepaaiškintos sąmatoje naudotos sąvokos „labai geras dažymas“, „geros kokybės apmušalai“, nepateikti jokie dokumentai, kuriais remiantis nustatyta, kad patalpoms reikalingas būtent labai geras dažymas, arba tik geras dažymas, kodėl negali būti atliekamas „paprastasis“ dažymas, kokie yra „gero“ ir „labai gero“ dažymo kainų skirtumai. Nepateikti jokie duomenys, įrodantys priežastinio ryšio tarp trūkusio vamzdžio ir nurodyto dydžio turtinės žalos padarymo ir būtinumo atlikti „gerą“ arba „labai gerą“ dažymą. Ieškovas nurodo, kad visi sąmatoje nurodyti darbai reikalingi atlikti tam, kad patalpoms būtų grąžinta tokia jų būklė, kokia buvo iki jų užliejimo, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad prieš įvykį buvo atliktas lubų būtent „gerasis dažymas“, o grindų „labai geras dažymas“. Taip pat atsakovas prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį reikalavimams, atsiradusiems iš draudimo teisinių santykių pagal CK 1.125 str. 7 d., nes ieškovas draudimo išmoką trečiajam asmeniui išmokėjo 2008-01-25, o ieškinys teisme gautas 2010-10-18, t.y. akivaizdžiai praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo ieškinį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-03 sprendimu Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkino. Priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ 1194 Lt žalos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad G. P. buvo sudariusi su ieškovu draudimo sutartį, kuri galiojo įvykio metu. Ieškovas 2008-01-02 surašė trečiojo asmens G. P. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame konstatavo, jog prasiskverbus vandeniui į butą, buvo padaryta žala –sugadinti sienų tapetai, užlietos lubos. Ieškovo paskaičiuota pagal sudarytą darbų bei medžiagų sąmatą draudimo išmoka sudarė 1194 Lt. Ieškovas 2008-06-28 ir 2008-10-03 informavo atsakovą apie įvykusį draudiminį įvykį ( - ), apie tai, kad sumokėjo draudimo išmoką. Aplinkybes apie įvykusį ( - ) palėpės patalpų užliejimą vandeniu, patvirtina UAB „Avarija“ pažyma, kurioje nurodyta, jog nuvykus į įvykio vietą, matėsi užpylimo požymiai, sumontavus ant apšildymo sistemos vamzdžio apkabą palėpės patalpoje, avarija buvo lokalizuota. Atsakovas neneigia administruojantis šį namą. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus: 2010-11-02 gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriuo konstatuoja, kad Kalvarijų g. 123 pastato šildymo sistemų palėpėje būklė patenkinama, remontinių movų, apkabų nėra, prie pažymos pateiktos nuotraukos nevertintinos kaip įrodymas, nes negalima nustatyti, ar jos atliktos ginčo pastate, o be to yra blogos kokybės. Pateiktu rašytiniu įrodymu –Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopija atsakovas teigia, kad kaip šio pastato administratorius, jis atliko savo funkcijas prižiūrėti pastatą bei įrenginius, esančius bendro naudojimo patalpose, nurodė, jog 2007 m. birželio mėnesį pastato šilumos punktas bei sistemos išbandyti ir paruošti šildymo sezonui, o 2007-12-17 apžiūrėjus pastatą, naujų esminių defektų nepastebėta. Teismas nurodė, kad CK 4.84 str. nustatyta tvarka administratorius privalo vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendrojo naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Teismo nuomone, trečiojo asmens, liudytojų parodymais nustatyta, kad administratorius netinkamai vykdė savo funkcijas, todėl privalo atlyginti žalą. Teismas atmetė argumentus, kad atsakovas nežinojo apie įvykusią avariją, kadangi pateikta atsakovo išrašyta sąskaita trečiajam asmeniui G. P. už suteiktas paslaugas 2007 m. gruodžio mėnesį, matyti, kad sąskaitoje įrašytas reikalavimas apmokėti už avarinės tarnybos iškvietimą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, kadangi reikalavimą ieškovas kildina iš regresinių santykių, todėl tokio termino pradžia nustatoma pagal CK 1.127 str. 4 d., t.y. nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, nuo draudimo išmokos išmokėjimo datos- 2008-01-25.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Taikyti CK 1.125 str. 7 d. numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. 1. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančiais įrodymais nepaneigė atsakovo teiginio, kad iki ieškinio gavimo atsakovas nežinojo apie AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijas jo atžvilgiu. Ieškovo pateikti raštai nebuvo išsiųsti atsakovui. 2. Teismas nevertino 2010-11-02 gyvenamojo namo apžiūros akto, kuris sudarytas, gavus ieškinį. Jam nurodyta, kad jokių remontinių movų ir apkabų šildymo sistemos vamzdynuose nėra. 3. Teismas neteisingai nurodė, kad virš trečiojo asmens buto, kuris buvo užlietas yra bendro naudojimo patalpos. Gyventojai yra išsipirkę palėpės patalpas, jos yra asmeninėje nuosavybėje, jose įrengti butai. Nustatyta, kad virš buto yra įrengta palėpė, todėl atsakovas neturi pareigos prižiūrėti vamzdynų. Tai, kad tos patalpos priklauso gyventojams, jie atlieka rekonstrukcijas, patvirtina tai, kad gyventojai yra kreipęsi į UAB „Šnipiškių ūkis“ dėl sutikimo pakeisti pastogės patalpas į gyvenamas, tos sutikimas buvo išduotas. 4. Iš UAB „Avarija“ rašto neaišku, kas sukėlė vandens išsiliejimą, iš kur bėgo vanduo. Neaišku kokios kokybės buvo vamzdis. Palėpėje nebuvo atliekami jokie darbai. Pažymėjo, kad atsakovas yra nutraukęs sutartį su UAB „Avarija“, kadangi ji teikdavo neteisingus duomenis, todėl nėra pagrindo pasitikėti pateikta pažyma. Duomenų apie neva buvusį draudiminį įvykį byloje nepateikta. Nurodė, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos. 5. Atsakovas teigia, kad paskaičiuotas nuostolių dydis neteisingas: neaišku kodėl keičiami visų 4 sienų tapetai, nes ne visos sienos galėjo būti pažeistos, nes užpylimas buvo iš vieno taško-sutrūkusio šildymo sistemos vamzdžio. Užpylimas buvo nedidelis. Nuo lubų lašantis vanduo negalėjo sugadinti sienų apmušalų.

10Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pagrindo būti patrauktas draudiko žalos byloje trečiuoju asmeniu nuo 2008-10-03 pretenzijos pateikimo. Kreiptis dėl žalos atlyginimo po trijų metų, netyrus išsamiai įvykio, suponuoja ieškovo nerūpestingumą ir atsakomybės prisiėmimą sau. Nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovas neinformavo jo apie įvykį, neatleidžia nuo atsakomybės atlyginti žalą. Ieškovas pateikė pretenziją atlyginti žalą, tačiau atsakymo negavo. Atsakovui aplinkybė apie užliejimą buvo žinoma. Pažymėjo, kad atsakovo argumentas, kad avarinės tarnybos sąskaita buvo apmokama automatiškai, rodė atsakovo pareigų vykdymo aplaidumą, atsakovas nepasiaiškinęs gedimo priežasčių permetė gyventojams pareigą apmokėti sąskaitą. Nurodė, kad kitą dieną po užpylimo lankėsi asmenys, vilkintys specialius drabužius su užrašu „Šnipiškių ūkis“. Administratorius privalo periodiškai tikrinti inžinerinių tinklų būklę. Atsakovo pateiktas 2010-11-02 gyvenamojo namo apžiūros aktas neatitiko įrodymo reikalavimo, todėl pagrįstai nevertintas. Aktas surašytas praėjus nuo įvykio daugiau kaip 2 metams. Apkaba, mova laikinos priemonės, lokalizuojančios vandens prasiskverbimą. Po įvykio atsakovas palėpėje esančius vamzdžius apšiltino ir sutvarkė. Ieškovo nuomone, atsakovas turėjo pakeisti ar suremontuoti vamzdynų dalį, ant kurio buvo ir laikinos remontinės movos, apkabos, kas ir paaiškintų aplinkybę, kad 2010-11-02 ant vamzdžio apkabų ir remontinių movų jau nebuvo. Atsakovo aplinkybė, kad dalis palėpės buvo privatizuota neatleidžia jo nuo atsakomybės. Duomenų, kad namo inžineriniai tinklai būtų perduoti kitiems asmenims pateikta nėra. Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centras duomenis palėpė virš trečiojo asmens buto nebuvo privatizuota, pažymėjo, kad palėpės naujasis savininkas nereiškia perėmęs valdyti ir palėpėje esančius bendro naudojimo vamzdynus ir užtikrinti jų priežiūrą. Atsakovas privalėjo įgyvendinti namo savininkų teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Jis privalo vykdyti inžinerinės įrangos apžiūras, nuolatinius stebėjimus ir informuoti gyventojus apie būtinumą renovuoti, keisti inžinerinius tinklus. Jis aplaidžiai, nerūpestingai vykdė jam pavestus įpareigojimus, neatliko veiksmų kuriuos turi atlikti užtikrinant tinkamą pastato ir jo inžinerinių tinklų būklę. Žalos dydis paskaičiuotas pagal normatyvus, draudėjai apmokėtos tik tiesioginės išlaidos. Priežastinis ryšys yra dėl atsakovo neveiklumo, netinkamo administravimo ir žalos atsiradimo, kadangi tinklų vidutiniai trukmės naudojimo terminai jau buvo pasibaigę. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties terminą, tik išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į atsakingą asmenį, tokiam reikalavimui taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

13Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ yra namo, esančio Kalvarijų g. 123, Vilniuje, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų administratorius ir šias patalpas administruoja: teikia paslaugas susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, kitokiu tvarkymu. Trečias asmuo G. P. nuosavybės teise valdo butą, esantį ( - ). Pastaroji, 2007-10-05 buvo sudariusi Būsto draudimo liudijimą su AB „Lietuvos draudimas“, pastatų draudimas, draudimo laikotarpiui nuo 2007-11-01 iki 2008-10-31. UAB „Avarija“ pažyma, 2008-01-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, jo priedas ir kita bylos medžiaga, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad 2007-12-26 įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplietos G. P. priklausančio buto, ( - ), patalpos. Avariją lokalizavo UAB „Avarija“. Remiantis Lokaline sąmata, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka 1194 Lt sumoje.

15Atmestinas atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nevertino visų surinktų rašytinių įrodymų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vandentiekio avarija, kurios metu buvo aplietas trečiojo asmens butas, įvyko 2007-12-26. Kadangi avarijos padarinius likvidavo iškviesta avarinė tarnyba iš UAB „Avarija“, jų pateikta pažyma patvirtina, kad 2007-12-26 10.25 val. buto, ( - ), savininkė G. P. pranešė apie palėpę užlietą vandens, nuvykus į vietą matėsi užpylimo požymiai, bei sumontavus ant apšildymo sistemos vamzdžio palėpės patalpoje apkabą, avarija buvo lokalizuota. Ta aplinkybė, kad apie iškviestą avarinę tarnybą žinojo namo administratorius UAB „Šnipiškių ūkis“ patvirtina pateikta byloje mokesčių už paslaugas už 2007 m. gruodžio mėnesį sąskaita, kurioje tarp paslaugų nurodyta ir Avarinės tarnybos iškvietimo paslauga ir mokestis už tokią paslaugą. Viena iš administratoriaus funkcijų yra apskaičiuoti mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikti patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarkyti mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7 punktas). Tai, kad atsakovas visiškai nesidomėjo dėl ko buvo kviesta avarinė tarnyba ir kokias paslaugas ji suteikė, reikalaudama apmokėjimo, kuris buvo padalintas tarp namo savininkų, tik patvirtina, jog UAB „Šnipiškių ūkis“ šioje situacijoje elgėsi visiškai nerūpestingai ir aplaidžiai, automatiškai perkeldamas apmokėjimo pareigą namo gyventojams, visiškai nepasiaiškinęs tokių suteiktų paslaugų prigimties ir/ar jų suteikimo būtinumo. Administratoriaus pareiga pasiaiškinti UAB „Avarija“ iškvietime nurodytų gedimų faktus, bei pateiktų sąskaitoje apmokėti paslaugų pagrįstumą, tik po to reikalauti apmokėti už tokias paslaugas iš namo butų savininkų. Teismo nuomone, nors atsakovas aplaidžiai vykdė savo pareigas, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. išrašydamas Sąskaitas butų savininkams už 2007 m. gruodžio mėnesio komunalines paslaugas ir pareikalaudamas apmokėti už avarinės tarnybos teiktas paslaugas name, pripažino žinojęs apie tokios avarijos kilimo ir likvidavimo faktus. Atsakovas turėjo galimybę ir pareigą dalyvauti įvykio tyrime, bei nustatant įvykio kilimo priežastis. Kita vertus, kaip matyti iš 2008-10-03 AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos Pretenzijos, ieškovas, išmokėjęs draudėjai draudimo išmoką, regreso teise prašė apmokėti atsakingą už žalą asmenį, išmokėtą draudimo išmoką. Po tokios pretenzijos pateikimo, atsakovas jokių veiksmų nedarė. Atmestinas kaip neįrodytas atsakovo argumentas, kad jis nėra gavęs šios Pretenzijos. Teismo nuomone, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo ir nėra pagrindo pateikti tokį rašytinį įrodymą teismui, jo neišsiuntus. Pretenzijoje nurodytas rašto numeris ir data indentifikuoja būtent tokios pretenzijos surašymo aplinkybę ir datą. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo netikėti ir trečiojo asmens paaiškinimais, kad kitą dieną po avarijos name lankėsi asmenys, vilkintys specialius drabužius su užrašu „Šnipiškių ūkis“. Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, apie tai, kad atsakovas žinojo apie užpylimo aplinkybes, turėjo galimybes dalyvauti įvykio tyrime, bei nustatant įvykio kilimo priežastis.

16Byloje pateiktas 2010-11-02 Gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. 91, bylos faktinių aplinkybių nei paneigia, nei patvirtina. Šis aktas surašytas 2010-11-02, t.y. praėjus ilgam laikui po vandens išsiliejimo, kita vertus toks aktas surašytas išimtinai atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“, nedalyvaujant nei trečiajam asmeniui, nei kitiems suinteresuotiems asmenims, todėl teisingai pirmos instancijos teismo nebuvo vertintas.

17Atmestinas atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ argumentas, kad dalis palėpės name, Kalvarijų g. 123, Vilniuje buvo privatizuota ir dėl to, pasak atsakovo, visi gyventojai, išsipirkę palėpės patalpas, ją valdo ir naudoja, kaip asmeninę nuosavybę. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad bendro naudojimo patalpa - palėpė nėra privatizuota, priešingų duomenų atsakovas teismui nepateikė. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai duomenys, patvirtinantys aplinkybę, kad nebuvo prieštarauta, jog vienas iš butų savininkų gautų projektavimo sąlygas pastogės patalpų rekonstrukcijai ir jų pakeitimo į gyvenamas, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant ginčą. Atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius savo veikloje turi remtis Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Vilniaus miesto Savivaldybės Valdybos 2001-08-23 sprendimu Nr. 1718V „Dėl daugiabučių pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir aptarnavimo privalomų paslaugų [darbų] sąrašo tvirtinimo“ nustatyta daugiabučių pastatų bendro naudojimo objektų priežiūros, aptarnavimo ir privalomų paslaugų [darbų] sąrašas bei nustatyta šių paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas tvarka. Šiame sprendime nustatytas teikiamų paslaugų teikimo ir atsiskaitymo periodiškumas, apmokėjimo už šiuos darbus tvarka. Be to, 1999-07-08 Vilniaus miesto Valdybos sprendimu Nr. 1283V buvo patvirtinta gyvenamųjų namo bendro naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika [tame tarpe ir šilumos sistemų priežiūros ir remonto darbų]. Šios metodikos 7 p. numatyta, kad eksploatuojanti įmonė privalo tvarkyti atskirą kiekvieno gyvenamojo namo eksploatavimo išlaidų ir sąnaudų apskaitą pagal straipsnius, iš to seka, kad bet kokie darbai turi būti fiksuojami konkrečiame name ar konkretaus namo teritorijoje, kad juo būtų galima tinkamai įvertinti ir fiksuoti darbų atlikimą. Byloje atsakovo pateiktas Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas tik patvirtina, kad atsakovas savo įrašais konstatuodavo aplinkybę, jog 2007-11-13 ir 2007-12-17 [prieš vandens užpylimą] esminių defektų nerasta, tuo tarpu jau pats vandens išsiliejimas palėpėje iš apšildymo vamzdžio liudija priešingai, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ tinkamai neatlieka namo savininkų bendrosios nuosavybės patalpų administravimo ir jo padaryti įrašai apie „esminių defektų nebuvimą“ iš esmės nieko nereiškia. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie tai, kad administratorius vykdė nuolatinius stebėjimus apie bendros inžinerinės įrangos būklę, įvertindamas namo eksploatavimo metus, siūlė, informavo namo gyventojus apie būtinumą tokius inžinerinius tinklus keisti [renovuoti]. Administratoriaus įrašai nurodytame žurnale apie būk tai esminių defektų nebuvimą, niekuo neparemti ir nelaikytini tinkamu administravimo paslaugų teikimu. Duomenų, kad atsakovas būtų organizavęs namo gyventojų susirinkimą, įspėjęs namo butų savininkus dėl inžinerinių tinklų nusidėvėjimą kitu būdu, byloje nepateikta. Kaip teisingai nurodė ieškovo atstovė, turėjo būti atsižvelgiama į statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus, bei pasirūpinta inžinerinių tinklų būkle. Tiek trečias asmuo, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes dėl senų inžinerinių tinklų [neapšiltintų vamzdžių] buvimą name ir atsakovo nerūpestingumą dėl jų pakeitimo ir/ar renovavimo. Pirmos instancijos teismas tinkamai sprendė, kad atsakovas dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienai iš butų savininkių buvo padaryta žala.

18Apeliantas nurodė argumentus, kad byloje iš viso neįrodyta nei draudiminio įvykio buvimo faktas, nei jo atsiradimo priežastys. Aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad 2007-12-26 įvyko vandentiekio avarija ( - ), kurios metu užpylus buto ( - ) patalpas vandeniu, buvo padaryta žala. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, todėl dėl šio argumento atskirai nepasisako.

19Dėl žalos dydžio: nurodyti atsakovo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio paskaičiavimo niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, draudikas atlygino trečiajam asmeniui tik tiesiogines išlaidas. Žalos dydis paskaičiuotas remiantis 2008-01-02 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nustatytų ir išvardintų sugadinimų kiekiu bei sudaryta Lokaline sąmata. Draudimo išmokos paskaičiavimas byloje pateiktas. Nustatyta, kad po vandens užpylimo kambaryje, indeksas 10-6 buvo aplietos lubos, bei sienos, išklotos apmušalais. Kaip nurodyta Akto priede, kambario remontas buvo atliktas prieš du metus. Tokios aplinkybės byloje nėra paneigtos [CPK 178 str.]. Kaip paaiškino ieškovo atstovas, žalos dydis paskaičiuotas pagal Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatyto normatyvus“ patvirtintą Sistela programą sąmatoms sudaryti, todėl teismas abejoti žalos tinkamu dydžio paskaičiavimu neturėjo pagrindo.

20Teismas nepasisako dėl kitų atsakovo nurodytų argumentų apie tai, kad draudikas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu ir dėl santykių tarp šalių vertinimo, kadangi tokie argumentai reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui, neturi.

21Dėl ieškinio senaties termino: apeliantas prašo taikyti ieškovui vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 7 d. LR CK 1.126 str. 2 d. numato, kad teismas taiko senatį tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Šalys pripažįsta, jog ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką draudėjai, pareiškė subrogacinį ieškinį [nurodytam atsakingam už atsiradusią žalą asmeniui]. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009-02-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 pasisakė, kad iš esmės subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje [pvz. LAT 2008-02-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2008-02-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-76-2008]. Nagrinėjamu atveju ieškovas [draudikas] AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs pagal buto draudimo sutartį, draudimo išmoką draudėjai dėl buto užliejimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju tokiu asmeniu nurodytas UAB „Šnipiškių ūkis“. Taigi pirmos instancijos teismas neteisingai traktavo, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš regresinių prievolių, todėl ieškinio senaties termino pradžią nustatė pagal CK 1.127 str. 4 d., kurio pagrindu ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią teismas neteisingai siejo su pagrindinės prievolės įvykdymu 2008-01-25, todėl tokie pirmos instancijos teismo motyvai šalintini.

22Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal bendrą ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas 2009-02-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 nurodė, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimas nesikeičia [CK 1.128 str.] ir ieškinio senaties termino eiga draudikui skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo [draudėjas] sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šiuo atveju nuo 2007-12-26. Subrogacijos atveju taikoma bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklė, numatyta CK 1.127 str. 1 d.

23Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, kuris pagal CK 1.128 str. nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Taigi, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiam draudėjui G. P. atsirado teisė į ieškinį 2007-12-26, įvykus vandentiekio avarijai, ir nuo tos dienos šiam asmeniui atsirado teisė į ieškinį bei prasidėjo CK 1.125 str. 8 d. nustatyto sutrumpinto trejų metų žalos atlyginimo reikalavimo senaties termino eiga. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, 2012 m. liepos 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-377/2012, taip pat pasisakyta dėl trijų metų ieškinio senaties termino subrogacijos atveju. Minėta, kad subrogacinio reikalavimo teisę įgijęs draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui ieškinio senaties terminas taip pat prasidėjo 2007-12-26. Pirmos instancijos teismo argumentai, kuriais ieškinio senaties termino eigos pradžią ieškovui sieja su draudimo išmokos išmokėjimo [sprendimo dėl išmokos išmokėjimo priėmimu] draudėjui G. P. – 2008 m. sausio 25 d., yra laikytini nepagrįstais ir iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini. Draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą (CK 6.1015 str. 1 d.) ir šis faktas negali būti tapatinamas su ieškinio senaties termino atsiradimo momentu, nes, visų pirma, kaip minėta, subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimui taikomos nukentėjusiam draudėjui taikytinos senaties termino taisyklės. Antra, CK 1.127 str. 4 d. numatyta taisyklė šiuo atveju netaikytina, nes subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieškinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 str. nesikeičia. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad žalos atlyginimo reikalavimo atsakovui pagal subrogaciją senaties terminas prasidėjo 2007-12-26 (CK 1.125 str. 8 d.), subrogacinį žalos atlyginimo ieškinį ieškovas pareiškė 2010 m. spalio 6 d., todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

24Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais, nėra pagrindo [CPK 326 str. 1 d. 1 p.].

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1194 Lt žalos, 6 procentų dydžio... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog apie 2007-12-26 įvykusią... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-03 sprendimu Ieškovo AB... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ prašo apeliacinės... 10. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo pagrindo būti patrauktas draudiko žalos... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK... 14. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Šnipiškių ūkis“ yra namo, esančio... 15. Atmestinas atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ apeliacinio skundo argumentas,... 16. Byloje pateiktas 2010-11-02 Gyvenamojo namo apžiūros aktas Nr. 91, bylos... 17. Atmestinas atsakovo UAB „Šnipiškių ūkis“ argumentas, kad dalis... 18. Apeliantas nurodė argumentus, kad byloje iš viso neįrodyta nei draudiminio... 19. Dėl žalos dydžio: nurodyti atsakovo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio... 20. Teismas nepasisako dėl kitų atsakovo nurodytų argumentų apie tai, kad... 21. Dėl ieškinio senaties termino: apeliantas prašo taikyti ieškovui vienerių... 22. Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali... 23. Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas... 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti iš...