Byla e2S-1084-560/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Sole Active“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Sole Active“ ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-23 nutartimi nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas įmone, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis). Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktus elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 38,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir ieškovas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą nėra atleistas nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį, todėl turi jį sumokėti ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovas BUAB „Sole Active“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo, jog nors atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesiogiai CPK 83 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, atsižvelgiant į bankroto proceso bei civilinio proceso tikslus, tai nėra pakankamas pagrindas CPK 81 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir CPK 83 straipsnio 2 dalies nuostatas aiškinti kaip nustatančias bankrutavusios įmonės pareigą sumokėti žyminį mokestis teikiant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Be to, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismui buvo pateiktas 2017-09-21 kartu su ieškiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-25 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau bankroto administratorius dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės susipažinti su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir minėta nutartis nebuvo perduota antstoliui vykdyti.
  3. Atsakovas J. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais sutinka bei pažymi, jog aplinkybė, kad CPK 83 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nereiškia, kad bankrutuojanti įmonė už tokį prašymą turi sumokėti žyminį mokestį. Toks minėtos normos aiškinimas būtų aiškinamas pavieniui bei prieštaraujantis bankroto proceso ir civilinio proceso per se tikslams, protingumo principui. Nėra jokių racionalių argumentų, kurie pagrįstų bankrutuojančios įmonės pareigą mokėti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai bankrutuojanti įmonė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
  3. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Ieškovo BUAB „Sole Active“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai