Byla 2A-384-657/2012
Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-10-14 sprendimo dalies panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1108-364/2011 pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims AB „SEB Bankas“, UAB „Saulės Studijos“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-10-14 sprendimo dalies panaikinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovas Ž. A. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-10-14 sprendimo Nr. T-586 „Dėl pastato ( - ) paėmimo visuomenės reikmėms“ dalį, kuria visuomenės reikmėms buvo paimtos jam nuosavybės teise priklausančios patalpos - patalpa-įstaiga (rūsio patalpos nuo R-18 iki R-24) (unikalus Nr. ( - ), esanti pastate ( - ) (T.1, b.l. 2-3).

4Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – patalpa-įstaiga (rūsio patalpos nuo R-18 iki R-24) (unikalus Nr. ( - ), esanti pastate ( - ). Minėtos patalpos yra įkeistos sutartine hipoteka kreditoriui AB „SEB Bankas“, sudarytos kredito sutarties įvykdymui užtikrinti. Ginčo patalpomis, 2009-05-26 sudarytos nuomos sutarties Nr. 2009/5 pagrindu, naudojasi UAB „Saulės Studijos“. 2010-10-14 Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-586 „Dėl pastato ( - ) paėmimo visuomenės reikmėms“, kuriuo buvo nuspręsta paimti visuomenės reikmėms 1098,77 kv.m bendrojo ploto pastatą, esantį ( - ), kurio 6/100 dalys priklauso jam, t.y. patalpą-įstaigą (rūsio patalpas nuo R-18 iki R-24) (unikalus Nr. ( - ), esančią pastate ( - ). Mano, kad minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis dėl jam nuosavybės teise priklausančių patalpų paėmimo yra neteisėta, priimta nesilaikant reikiamų procedūrų, todėl turi būti panaikinta, nes sprendime nėra pateikti jokie argumentai, dėl kokio konkretaus visuomenės poreikio yra paimamas jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, nėra pagrįstas viešojo intereso dominavimas prieš asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, nebuvo atsižvelgta į trečiųjų asmenų interesus.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino neteisėta ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-10-14 sprendimo Nr. T-586 „Dėl pastato ( - ) paėmimo visuomenės reikmėms“ dalį, kuria visuomenės reikmėms buvo paimtos Ž. A. nuosavybės teise priklausančios patalpos - patalpa-įstaiga (rūsio patalpos nuo R-18 iki R-24) (unikalus Nr. ( - ), esančios pastate ( - ) (T.1, b.l. 172-176). Teismas nustatė, kad ieškovas Ž. A. yra patalpos-įstaigos (rūsio patalpos nuo R-18 iki R-24) (unikalus Nr. ( - ), esančios pastate ( - ) savininkas (T.1, b.l. 9-10). Šios patalpos yra įkeistos sutartine hipoteka Nr. ( - ) kreditoriui AB „SEB Bankas“, kredito sutarties Nr. ( - ) įvykdymui užtikrinti (T.1, b.l. 11-13, 16-18). Be to, šiomis patalpomis 2009-05-26 sudarytos nuomos sutarties Nr. 2009/5 pagrindu naudojasi UAB „Saulės Studijos“ (T.1, b.l. 14, 104-105). Kauno miesto savivaldybės taryba 2010-10-14 sprendimu Nr. T-586 „Dėl pastato ( - ) paėmimo visuomenės reikmėms“ buvo nuspręsta paimti visuomenės reikmėms ieškovui priklausančią patalpą-įstaigą (rūsio patalpas nuo R-18 iki R-24) (unikalus Nr. ( - ), turto savininkams atlyginant pinigais to turto rinkos kaina ar šalių susitarimu – perduodant jiems kitą daiktą (turtą) (T.1, b.l. 19). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvada, kad ginčijamame sprendime nėra pateikiama jokių konkrečių nuorodų į visuomenės poreikio egzistavimą būtent pareiškėjui priklausančiose patalpose, taip pat nėra pagrindžiamas tokio viešojo intereso dominavimas prieš pareiškėjo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Visuomenės poreikis, kodėl Ž. A. nuosavybės teise priklausanti patalpa-įstaiga privalo būti paimta LR CK 4.100 str. nustatyta tvarka, nebuvo konstatuotas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus aiškinamajame rašte (b.l. 110-111). Atsakovas Kauno miesto savivaldybės argumentai, kad kino teatras „Romuva” yra tapęs visuomeninio judėjimo ašimi; kad jis tapęs neatsiejamu miesto simboliu; kad jame vyksta tarptautinis Kauno kino festivalis; kad jis turi būti panaudotas išimtinai visuomenės kultūros ugdymui, etnokultūros puoselėjimui, gyventojų poilsio organizavimui nėra pagrįsti įrodymais, liudijančiais, kad nurodytų visuomenės poreikių nėra įmanoma patenkinti nepaėmus Ž. A. priklausančios pastato dalies. Teismas taip pat nurodė, kad minėtame sprendime nustatyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą kompensavimo tvarka, t.y. atlyginama pinigais tik to turto rinkos kaina arba kitu daiktu (turtu) pažeidžia ieškovo, nes jis patirs nuostolius, kurių dydis bus žymiai didesnis nei patalpų rinkos kaina ar kito analogiško daikto vertė (nutrūks Ž. A. sudaryta nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Saulės Studijos“, dėl ko jam kils civilinė atsakomybė prieš nuomininką; jis negaus nuompinigių, kurie jam priklausytų pagal 2009-05-26 nuomos sutartį Nr. 2009/5 iki 2014-06-14; turės anksčiau nustatyto termino grąžinti AB SEB bankas paskolą ir sumokėti palūkanas, nes turtas įkeistas bankui sutartine hipoteka už suteiktą kreditą pagal kredito sutartį Nr. ( - ). Teismas sprendė, kad ieškovo nuostoliai, susiję su jam priklausančių patalpų paėmimu visuomenės poreikiams, būtų žymiai didesni ir sunkiai apskaičiuojami.

6Ieškovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti (T.2, b.l. 3-9). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismo išvada, kad nėra įrodytas visuomenės poreikio egzistavimas ir viešojo intereso dominavimas yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas patenkindamas ieškovo ieškinį nevertino į bylą pateiktų įrodymų – 2010-10-13 Kultūros skyriaus aiškinamojo rašto Nr. 34-8-215, kuris laikytinas sudedamąja sprendimo dalimi ir kuriame nurodyta, kad LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punkte yra įtvirtinta viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų - gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra), o 29 punkte - gyventojų poilsio organizavimas. Teigiama, kad „Romuvos“ kino teatras yra svarbus kaip vienintelis tarpukario kino teatras, lig šio nepraradęs (nepakeitęs) savo paskirties, tai vieta, bylojanti apie aktyvų kultūrinį miesto gyvenimą, tradicijų puoselėjimą ir istorinės atminties išlaikymą. Kartu tai yra sudėtinė Laisvės alėjos architektūrinė ir kultūrinė dalis. Kino teatre „Romuva“ galimi du veiklos modeliai — kino teatras arba daugiafunkcinis menų centras. Be to, Kaune šiuo metu yra jaučiamas nedidelių (ar vidutinio dydžio) kokybiškai įrengtų koncertinių erdvių (salių) trūkumas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad visuomenės poreikio buvimą įrodo ir įvairios viešos publikacijos.
  2. Teismas, ginčijame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos 2010-10-14 sprendime Nr. T-586 nustatyta kompensavimo tvarka, pažeidžia ieškovo interesus. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už visuomenės reikmėms paimamą turtą, savo išvadas grindžia prielaidomis, nesant byloje jokių įrodymų, apie galbūt ateityje įvyksiančias aplinkybes – ieškovo galimai patirtinus nuostolius prieš laiką nutraukus sutartis (Kredito su SEB AB ar nuomos su UAB „Saulės Studijos“). Be to ir ieškovo advokatas 2011-09-26 posėdyje nurodė, kad jeigu patalpos būtų parduodamos, o ne nacionalizuojamos, jie susitartų su banku, kad nekiltų jokių sankcijų, su nuomininku ir t.t. Dėl ko laikytina, kad situacija, jog jokių papildomų nuostolių ieškovas nepatirs iš viso, yra labai tikėtina.
  3. Teismas priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 133,00 Lt žyminio mokesčio ir 5687,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti nepagrindė ir nemotyvavo tokio sprendimo, todėl nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, bei priteisti iš ieškovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 13-20). Atsiliepime teigiama, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir konstatavo, kad nėra dominuojančio viešojo intereso ir neteisingai išspręstas kompensavimo už paimamą visuomenės reikmėms turtą. Taip nurodoma, jog nuosavybės paėmimui visuomenės poreikiams yra reikalinga visų teisės aktuose nurodytų aplinkybių visuma: įstatyminis pagrindas, visuomenės interesai bei teisinga kompensacija. Taigi, nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra negalimas ir būtų prilygintas vienos iš fundamentalių žmogaus teisių pažeidimui. Atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžiama, kad nei minėti teisės aktai, kuriais savo Sprendimą Nr. T-586 grindė Kauno miesto savivaldybės administracija, nei jokie kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams, todėl nesant įstatyminio pagrindo, nuosavybė negali būti paimama. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai apie visuomenės poreikio egzistavimą nurodyti apeliaciniame skunde minimame rašte nėra ir negali būti laikomi pagrindžiančiais visuomenės poreikio egzistavimą. Ieškovui priklausančiose Patalpose. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pastate, adresu ( - ) planuojama įkurti kino teatrą arba daugiafunkcinį menų centrą, tokią pastato paskirties pasirinkimą motyvuojant istorine kino teatro „Romuva“ praeitimi, tačiau nepateikiant detalesnės informacijos apie pastato, esančio ( - ), pertvarkymą. Ieškovas pabrėžia, kad, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas, jei jam priklausančios patalpos, visgi, bus paimamos visuomenės poreikiams realiai patirs didesnius nuostolius, nei tuos, kuriuos nuspręsta kompensuoti tarybos sprendimu. Teismas, priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas įvertino, kad byla buvo sudėtinga bei ilgai trunkanti. Atkreiptinas dėmesys, kad gavęs ieškovo skundą teismas kreipėsi į Specialiąją teismingumo kolegiją, nes teismai nebuvo tikri dėl byloje Nr. 2-1108-364/2011 susiklosčiusių teisinių santykių prigimties. Tai irgi patvirtinta bylos sudėtingumą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalį atstovavimo išlaidų sudaro ieškovo atstovų kelionių į Kauną išlaidos, nes ieškinys buvo teismingas Kauno miesto apylinkės teismui išimtinio teismingumo pagrindu, kai tuo tarpu paties ieškovo gyvenamoji vieta - ( - ). Dėl šios priežasties Ieškovo sprendimas sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatais, įsikūrusiais tame pačiame mieste kaip ir jis, yra pateisinamas. Ieškovas yra Ž. A. individualios įmonės savininkas. Teisės aktais nėra draudžiama vienam asmeniui atsiskaityti už kitam asmeniui suteiktas teisines paslaugas, ir toks šių paslaugų apmokėjimas nedaro jų negaliojančių, juo labiau, kad visos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais.

8Tretieji asmenys SEB bankas AB ir UAB „Saulės studijos“ atsiliepimų į apeliacinį skundą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nepateikė.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).

11Byloje keliamas nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams klausimas.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja nuosavybės neliečiamumą ir nurodo, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šios nuostatos reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jį (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

13Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 13 p. savarankiškomis savivaldybių funkcijomis laikoma, be kita ko, gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra). Teisėjų kolegija, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas Civilinio kodekso 4.100 – 4.102 straipsniuose. CK 4.100 str. 1 d. nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimant daiktą ar kitą turtą visuomenės poreikiams daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas. Ginčus dėl nuosavybės paėmimo, vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių sprendžia teismas (CK 4.100 str. 3 d.), todėl teisėjų pripažįsta nepagrįstu ieškovo atsiliepime nurodytu argumentą, kad pastatų paėmimas visuomenės reikmėms nėra teisiškai sureguliuotas.

14Nagrinėjamo klausimo teisinis reglamentavimas ir jo sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad įstatymas gina turto savininko, kaip silpnesniosios šalies, teises nuo nepagrįsto, neteisėto jo turto nusavinimo ir užtikrina teisingą atlyginimą savininkui už jo turto paėmimą. Priimdama sprendimą dėl daikto (turto) paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus turtas. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad aiškus visuomenės poreikio egzistavimas ir jo dominavimas yra išreikštas Kultūros skyriaus 2010-10-13 aiškinamajame rašte Nr. 34-8-215 (T.1, 156-159). Tačiau – ieškovas prieštarauja tokiam jo turto paėmimui.

15Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad daiktas (turtas) gali būti paimamas viešojo subjekto nuosavybėn, pavyzdžiui, valstybei, savivaldybei ar jų institucijoms, ir naudojamas tam tikros visuomenės dalies bendriems poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, vietos gyventojų pilietinėms, kultūrinėms, šviečiamosioms, lavinimo, sveikatinimo, laisvalaikio ir poilsio organizavimo ar panašaus pobūdžio reikmėms), tačiau sprendimas dėl turto paėmimo turi būti teisėtas. Ginčijamu Tarybos sprendimu nutarta paimti ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias ( - ), atlyginant už paimamą turtą turto savininkams pinigais to turto rinkos kaina ar šalių susitarimu – perduodant jiems kitą daiktą (turtą). Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas, ginčijame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos 2010-10-14 sprendime Nr. T-586 nustatyta kompensavimo tvarka, pažeidžia ieškovo interesus. Su šiuo atsakovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

16Iš teismui pateiktų duomenų Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento 2011-06-30 rašto Nr. 800-3-50 (T.1, b.l. 148-149) matyti, kad ieškovo patalpų (6/100 pastato dalies) išpirkimo procedūros nevyksta, nes sprendimo įgyvendinimui (pastato dalies išpirkimui) reikalingos lėšos. Šis raštas taip pat leidžia teigti, kad atsakovas savivaldybės taryba nėra aiškiai apsisprendusi, ar šis pastatas reikalingas savivaldybei. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie paimamo turto rinkos vertę, nėra pasirašyta šalių susitarimo dėl daikto paėmimo visuomenės reikmėms ir atlyginimo už jį tvarkos, taip pat nėra duomenų apie turimas savivaldybės finansines galimybes ir kitus išteklius, biudžeto lėšas tarybos sprendimui įgyvendinti (Konstitucijos 121 str., Vietos savivaldos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Vietos rinkliavų, Biudžetinės sandaros įstatymai ir kt.). Nesant konkretaus sprendimo, faktiškai negali būti įgyvendinamas pats Tarybos sprendimas dėl ieškovo turto paėmimo visuomenės poreikiams, nes nėra aiškus pats poreikis ir konkretūs atlyginimo už paimamą turtą dydis ir tvarka.

17Pažymėtina, kad Tarybos sprendime nėra aiškiai išspręstas atlyginimo už paimamą turtą klausimas. Jeigu sprendžiama, kad daiktas iš savininko gali būti paimtas, tai turi būti nustatomas terminas aplinkybėms išsiaiškinti ir sprendimui priimti, ar daiktas bus paimamas ir kokie iki to ribojimai skiriami daikto savininkui. Kitu atveju būtų sudaromos sąlygos nesant svarbių priežasčių ir be teisinio pagrindo varžyti savininko teises neribotą laiką. Nagrinėjamu atveju, kai priimamas sprendimas paimti iš ieškovo visuomenės reikmėms jam nuosavybės teise priklausančią 6/100 pastato, esančio ( - ) dalį, bet nenurodomi vykdymo terminai, tai gali būti vertinama kaip savininko teisių pažeidimas, nes stokojama procedūrų aiškumo ir apibrėžtumo. Kol procedūros nevykdomos, savininkai negali įgyvendinti teisių į kompensaciją, o teisės naudotis ir laisvai disponuoti daiktu yra varžomos tuo pagrindu, kad pastatas bus paimti visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. P. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-419/2009). Toks Tarybos sprendime nustatytas ieškovo teisių gynimo būdas, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka CK 1.138 straipsnyje išvardintų civilinių teisių gynimo būdų ir todėl apskritai negalimas, ką patvirtina ir šio instituto teisinis reglamentavimas.

18Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėtame sprendime nustatyta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą kompensavimo tvarka, t.y. atlyginama pinigais tik to turto rinkos kaina arba kitu daiktu (turtu), nenustačius kompensacijos dydžio ir atlyginimo už paimamą turtą tvarkos, pažeidžia Ž. A. interesus.

19Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, remdamasi virš nustatytomis aplinkybėmis sprendžia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CPK 328 str.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų. Visiškai tenkinus ieškinį, pirmosios instancijos teismas ieškovui Ž. A. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisė bylinėjimosi išlaidas – 133,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 21, 33) ir 5687,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti (T.1, b.l. 128, 131, 144, 153) (CPK 92 str., 96 str.). Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė nepagrįstai dideles išlaidas, ieškovo advokato pagalbai apmokėti. Be to, už ieškovą sumokėjo mokestį Ž. A. įmonė, kuri nėra dalyvaujantis byloje asmuo.

21Pagal CPK 98 str. 1 d., 3 d. teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą, ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Ieškovas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtino pateiktais dokumentais - 133,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 21, 33) ir 5687,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti (T.1, b.l. 128-129, 131-132, 144-145, 153). Byloje pateikti mokėjimo nurodymas advokatui už šio teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme patvirtina ieškovo turėtas advokato teisinių paslaugų teisme išlaidas - 5687,00 Lt. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio konstatuoja, kad pateiktos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ženkliai viršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintus maksimalius dydžius (yra didesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.2 p., 8.15 p., 8.17, 8.18 p.)). Ieškinio parengimas teismui - 2400,00 Lt, atskirų procesinių dokumentų rengimas (viso 2 val.) (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų, trūkumai) – 800,00 Lt, užklausos rengimas 9,60 Lt (1 val.), atstovavimas teisme (2 val.) – 240,00 Lt. Todėl teisėjų kolegija, įvertinus bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, mano tikslinga ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 3500,00 Lt.

22Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui, vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu priteistina 1200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (pagal pateitus dokumentus), patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

24Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą dėl ieškinio patenkinimo palikti nepakeistą.

25Sumažinti iš atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir priteisti ieškovui Ž. A. (a.k. ( - ) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (į.k. 188691967) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 133,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt trys litus) žyminio mokesčio ir 3500,00 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.

26Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 188691967, ieškovui Ž. A., a.k. ( - ) 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovas Ž. A. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėta ir... 4. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas –... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 7. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu... 8. Tretieji asmenys SEB bankas AB ir UAB „Saulės studijos“ atsiliepimų į... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Byloje keliamas nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams klausimas.... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja nuosavybės... 13. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 13 p. savarankiškomis savivaldybių... 14. Nagrinėjamo klausimo teisinis reglamentavimas ir jo sisteminė analizė... 15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad daiktas (turtas) gali būti... 16. Iš teismui pateiktų duomenų Kauno miesto savivaldybės administracijos... 17. Pažymėtina, kad Tarybos sprendime nėra aiškiai išspręstas atlyginimo už... 18. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Visiškai tenkinus ieškinį, pirmosios... 21. Pagal CPK 98 str. 1 d., 3 d. teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas... 22. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui, vadovaujantis 2004 m.... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą dėl ieškinio... 25. Sumažinti iš atsakovo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d.... 26. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 188691967, ieškovui...