Byla 2KT-85/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės raštu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo pareiškėjo J. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-400-479/2006, Nr. 2A-110/2007, Nr. 2-584-370/2007 ir Nr. 2A-191/2008 nagrinėjimo (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-2269-538/2010) ir šio prašymo perdavimo nagrinėti kitam teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės raštas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo pareiškėjo J. B. prašymo atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-400-479/2006, Nr. 2A-110/2007, Nr. 2-584-370/2007 ir Nr. 2A-191/2008 nagrinėjimo (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-2269-538/2010) pagal J. B. ieškinius atsakovams Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, K. B., UAB „Vakarų mašinos“, AB „VST“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Žemaitijos visuomenės parlamentas, ir šio prašymo perdavimo nagrinėti kitam teismui. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas netyrė 7 pareiškimų, atsisakė priimti ir tirti 165 įrodymus šiose bylose, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo paduotus ieškinius bylose, kuriose jis prašo atnaujinti procesą. J. B. prašyme nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai D. M., Ž. B. yra šališki, nes susiję artimais ryšiais su kita proceso šalimi. Pareiškėjo nuomone, atnaujinti procesą ir nagrinėti atnaujintą bylą turėtų kitas apygardos teismas.

3Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymo atnaujinti procesą perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

4Civilinio proceso teisės normos, nustatančios teismingumo taisykles, nėra savitikslės. Dalyvaujantys byloje asmenys bei bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą griežtai jų laikytis. Kai ieškinys (pareiškimas) paduodamas ne tam teismui, kuris pagal įstatymą turi nagrinėti bylą, teismas ieškinį atsisako priimti, o nustatęs šią aplinkybę po bylos iškėlimo, pagal teismingumo taisykles perduoda bylą kitam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 34 str. 2 d. 4 p.). Kai pareiškėjas pateikia prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje, be šių bendrųjų atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) taisyklių taip pat taikomos ir specialios teisės normos, įtvirtintos CPK 367 straipsnyje.

5Įstatymų leidėjas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui suteikia teisę perduoti ne tik bylą, bet ir ieškinį ar prašymą dėl proceso atnaujinimo iš teismo, kuriam ji (jis) teisminga (teismingas), kitam teismui, tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas bent vienas iš CPK 35 straipsnyje numatytų pagrindų. Tokie išimtiniai atvejai galimi tuomet, kai neperdavus bylos (prašymo, ieškinio) kitam teismui, būtų akivaizdžiai pažeistas proceso operatyvumas bei ekonomiškumas ar teisė į nešališką teismą (CPK 35 str. 1, 4 d.).

6Pareiškėjas prašymą dėl prašymo atnaujinti procesą perdavimo iš teismo, kuriam jis teismingas, kitam teismui, grindžia tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas yra šališkas, neteisingai išnagrinėjo civilines bylas, kuriose prašoma atnaujinti procesą (CPK 68 str.), t.y. įrodinėja šio teismo šališkumą.

7Procesas civilinėje byloje bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartis byloje 2KT-14/2009; 2009 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 2KT-16/2009).

8Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra tendencingi jo atžvilgiu ir dėl to neteisingai išnagrinėjo su pareiškėju susijusias bylas, nepagrįsti įrodymais. J. B. prašyme nurodytose bylose pirmosios instancijos teismo baigiamieji aktai nėra panaikinti dėl šio teismo galimo šališkumo. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie Klaipėdos apygardos teisme dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl bylas nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nesant įrodymų, jog Klaipėdos apygardos teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki pareiškėjo atžvilgiu, tenkinti jo pareiškimą dėl teismo nušalinimo nuo prašymo priėmimo bei jo pagrįstumo nagrinėjimo nėra pagrindo.

9Tuo pačiu pažymėtina, jog teisingumas, taigi, ir teismo, kuriam teisminga byla ar ieškinys (prašymas) nustatymas bei teisėjų paskyrimas byloje Lietuvos Respublikoje vykdomi ne pagal asmenų pageidavimus, o tik laikantis įstatymų reikalavimų. Pareiškėjui ir toliau reiškiant akivaizdžiai nepagrįstus nušalinimo pareiškimus teismui ar atskiriems teisėjams arba padarius išvadą, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo užbaigtose bylose akivaizdžiai nepagrįstas, teismas pareiškėjo veiksmus turėtų vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jam CPK 95 straipsnyje nustatyto dydžio baudas.

10Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

11pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo prašymo atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-400-479/2006, Nr. 2A-110/2007, Nr. 2-584-370/2007 ir Nr. 2A-191/2008 nagrinėjimo (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-2269-538/2010) ir šio prašymo perdavimo nagrinėti kitam teismui, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai