Byla 2-476/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties, kuria sumažintas kreditoriaus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos finansinis reikalavimas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ bankroto byloje Nr. B2-124-258/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens kreditoriaus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties, kuria sumažintas kreditoriaus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos finansinis reikalavimas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ bankroto byloje Nr. B2-124-258/2009.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „Dormeka“ iškelta bankroto byla. Tikrindamas įmonės sudarytus sandorius iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius UAB ,,Mikola“ nustatė, kad 2005 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministerija ir UAB „Dormeka“ sudarė Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugų sutartį Nr. PKA-21, Įsiurbimo oro filtrų atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugų sutartį Nr. PKA-22 ir Automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugų sutartį Nr. PKA-23. Pagal minėtas sutartis Aplinkos ministerija UAB „Dormeka“ avansu išmokėjo bendrą 624 400 Lt sumą, kurią 2008 m. sausio 31 d. prašymu prašė patvirtinti kaip finansinį reikalavimą bankroto byloje. UAB „Dormeka“ buvo pateikusi sutarčių įvykdymo garantijas, kurios sudarė 35 400 Lt (pagal sutartį Nr. PKA 23), 88 500 Lt. (pagal sutartį Nr. PKA5-21) ir 106 200 Lt (pagal sutartį Nr. PKA-22), viso 230 100Lt. Neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartis Aplinkos ministerija pasinaudojo garantijomis ir bendra 230 100Lt. suma buvo pervesta į šio kreditoriaus sąskaitą. Bankroto administratorius padarė išvadą, kad Aplinkos ministerijos finansinis reikalavimas bankroto byloje turėtų būti sumažintas jos gautos pinigų sumos dydžiu, todėl prašė teismo Aplinkos ministerijos reikalavimą sumažinti iki 394 300 Lt.

5Aplinkos ministerija su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad iki šiol nėra pateikti įrodymai kiek faktiškai UAB „Dormeka“ surinko ir perdirbo atliekų. Kreditoriaus nuomone, kad 230 100 Lt sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos suma gali būti traktuojama kaip baudinė, todėl kreditorius prašė bankroto administratoriaus reikalavimo netenkinti ir Aplinkos ministeriją įtraukti į bankrutuojančios UAB „Dormeka“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą su 624 400 Lt suma.

6Vilniaus apygardos tesimas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi į likviduojamos dėl bankroto UAB „Dormeka“ kreditorių sąrašą įtraukė Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su 394 300 Lt kreditorinio reikalavimo suma. Teismas nurodė, kad iš atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso 2005 m. tarp šalių sudarytos sutartys tvirtina faktą, jog UAB „Dormeka“ iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo įsipareigojusi atlikti sutartyse nurodytų atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugas. 2007 m. sausio 22 d. šalių susitarimo protokolais „Dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo“ AB bankas „Hansabankas“ sutarties sąlygų užtikrinimui buvo pateikęs 88 500Lt, 106 200Lt ir 35 400Lt garantijas, kuriomis Aplinkos ministerija pasinaudojo. Teismas konstatavo, kad CK 6.217 straipsnyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o sutartį nutraukusi šalis turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo atlyginimo (CK 6.221 str.). Teismas pažymėjo, kad garantui, įvykdžiusiam už skolininką prievolę, pereina kreditoriaus teisė regreso tvarka. Nutraukus sutartį taikoma restitucija (CK 6.145 str.), šalių grąžinimas į buvusią padėtį, tai reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti atgauti tai, ką jis yra perdavęs UAB „Dormeka“. Kadangi Aplinkos ministerija iš pervestos 624 400 Lt sumos, yra atgavusi 230 100 Lt, todėl į kreditorių sąrašą įtrauktina su 394 300 Lt kreditorinio reikalavimo suma. Teismas pažymėjo, kad įstatymas draudžia kreditoriui piktnaudžiauti savo teise, tai reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra preziumuojama, jos dydį privalo įrodyti kreditorius, kadangi tokių įrodymų byloje nepateikta, teismas neturi pagrindo kreditoriaus reikalavimą 230 100 Lt dalyje pripažinti pagristu.

7Atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - BUAB ,,Dormeka“ administratoriaus UAB ,,Mikola“ prašymo dėl Aplinkos ministerijos kreditorinio reikalavimo sumažinimo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas nepasisakė dėl teismo posėdžio metu apelianto išdėstytų argumentų.
  2. Pasirašius sutartis su UAB ,,Dormeka“ apeliantas tikėjosi, kad pavojingos atliekos bus surinktos iš gyventojų ir taip bus išvengta žalos padarymo aplinkai ir žmonių sveikatai. UAB ,,Dormeka“ neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, buvo padaryta ne tik minėta žala, bet ir nebuvo vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1643 ,,Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003-2006 metų užduočių“ nustatytos atliekų tvarkymo užduotys.
  3. Teismas neįvertino, kad per laikotarpį, kuriuo UAB ,,Dormeka“ nesutvarkė atliekų, jų tvarkymo kaštai ženkliai išaugo, todėl už skirtas lėšas šiuo metu galėtų būti sutvarkytas mažesnis kiekis atliekų nei pagal 2005 m. pasirašytas sutartis.
  4. CK 6.90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta, todėl garanto prievolė yra savarankiška lyginant ją su užtikrinta prievole. Todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad garantijos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės esmė yra ta, kad garantija kreditorius turi teisę pasinaudoti dėl to, kad skolininkas nesilaiko sutarties sąlygų, o ne dėl to, kad nori kompensuoti tą pinigų sumą, kurią sumokėjo skolininkui dėl pagrindinės prievolės įvykdymo.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB administratorius UAB ,,Mikola“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

  1. Teismo posėdžio metu dalis Aplinkos ministerijos atstovų dėstomų aplinkybių buvo nesusijusios su nagrinėjimo dalyku, todėl teismas turėjo teisę dėl jų nepasisakyti.
  2. Apeliantas nepagrįstai aiškino garantijos kaip vieno iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų baudinę reikšmę. Tokiu būdu apeliantas siekia gauti pelno iš bankrutavusios įmonės lėšų, t. y. pralobti kitų kreditorių sąskaita.
  3. Aplinkos ministerijos atsakingi pareigūnai neužtikrino pakankamos sutarčių vykdymo kontrolės, nors Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros patikrinimai UAB ,,Dormeka“ 2007 m. buvo atliekami kiekvieną mėnesį.
  4. Garantas AB bankas ,,Swedbank“ įvykdė už skolininką prievolę ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.90 str. 3 d.). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorius negali piktnaudžiauti savo teisėmis.

9Atskirasis skundas netenkinamas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 230 str. 1 d.) bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, patikrina, ar skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis apelianto nurodytais motyvais (pagrindais) yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 338, 320 str.).

11Apygardos teismas iš esmės tinkamai pritaikė ir išaiškino civilinio proceso bei materialinės teisės normas, tarp jų ir bankroto teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patvirtinimą ir patikslinimą, teisingai nustatė esmines faktines aplinkybes, todėl sumažindamas Aplinkos ministerijos finansinį reikalavimą nutartyje nurodytais argumentais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

12Apeliantas, ginčydamas nurodytą teismo nutartį, nurodo, kad teismas nepagrįstai garanto išmokėtos sumos nelaikė bauda, sumokėtina dėl netinkamo sutarties vykdymo.

13Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius, pateikdamas prašymą patvirtinti jo reikalavimą, privalo įrodyti savo finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos ministerija UAB Dormeka“ 2005 m. gruodžio 29 d. sutarčių Nr. PKA-21, Nr. PKA-22 ir Nr. PKA-23 pagrindu sumokėjo 624 400 Lt avansą. Sutarčių 4.1 punktas nustatė, kad UAB ,,Dormeka“ pateikia Aplinkos ministerijai banko išduotas sutarties įvykdymo garantijas, kurių bendra suma – 230 100 Lt ir kuriomis Aplinkos ministerija turi teisę pasinaudoti vienašališkai nutraukusi sutartį esant sutarčių 10.2 punktuose nustatytomis sąlygomis. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB ,,Dormeka“ minėtų sutarčių neįvykdė, todėl Aplinkos ministerija pasinaudojo 230 100 Lt banko garantija. Ginčo byloje nei dėl sutarčių nutraukimo, nei dėl garantijos panaudojimo nėra.

15Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalies nuostatą, garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas neįrodė (net neįrodinėjo), kokius nuostolius jis patyrė dėl sutarčių nevykdymo. Atskirajame skunde teigiama, jog šiuo metu atliekų tvarkymo kaštai didesni, negu buvo sudarant ginčo sutartis, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų vėlgi nepateikė (CPK 178 str.). Garantijos sampratoje užfiksuota nuostolių sąvoka neleidžia 230 100 Lt sumą laikyti bauda. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.97 straipsnis numato banko regreso teisę, pagal kurią AB bankas ,,Swedbank“ įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl šios priežasties, patvirtinus visą apelianto nurodomą reikalavimą, BUAB ,,Dormeka“ atsirastų pareiga garantijoje nustatytą sumą sumokėti du kartus, o tokia situacija prieštarautų tiek teisingumo ir sąžiningumo principams, tiek bankroto instituto esmei (CK 1.5 str., ĮBĮ 1 str. 3 d., 21 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir ta, jog apeliantas ginčo sutartis nutraukė jau po to, kai UAB ,,Dormeka“ buvo iškelta bankroto byla, t. y. 2007 m. gruodžio 27 d. (b. l. 6). Pažymėtina, kad apelianto nurodoma CK 6.90 straipsnio 2 dalies norma yra susijusi su garanto pareigomis.

16Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos tesimas nepasisakė dėl teismo posėdžio metu apelianto išdėstytų argumentų, tačiau nenurodoma, dėl kokių konkrečiai apelianto argumentų nebuvo pasisakyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas 2009 m. kovo 10 d. teismo posėdyje be jau paminėtų argumentų dėl garantijos laikymo baudine, nurodė aplinkybes apie BUAB ,,Dormeka“ sukauptų atliekų tvarkymą bei finansavimą. Kaip jau minėta, tarp šalių sudarytos sutartys yra nutrauktos, dėl šios aplinkybės ar sutarčių vykdymo byloje ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėtos teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjimo dalyku, t. y. nesudarančios pagrindo spręsti dėl apelianto finansinio reikalavimo dydžio.

17Dėl to teisėjų kolegija, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 337 str. 1 p.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai