Byla I-1444-789/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija)

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą ir prašo: 1) priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jam išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį atsakovės, pareiškėjo teigimu, turėjo apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2004-03-01 iki 2006-12-31: iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos – 31706,96 Lt, iš LR Seimo kanceliarijos – 5662,80 Lt; 2) priteisti iš atsakovių delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio dalies mokėjimą: iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos – 6046,31 Lt, iš LR Seimo kanceliarijos – 3048,79 Lt; 3) priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 2130,31 Lt per mėnesį ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą.

6Pareiškėjas skunde (b. l. 2–10) paaiškino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo patvirtinti minimaliosios mėnesinės algos dydžiai: darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka, – 450 litų; žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 430 litų. Vėlesniais Vyriausybės nutarimais minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo didinamas tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimaliosios mėnesinės algos dydis nekito. Tokiu nevienodu asmenų, kuriems tvirtinama skirtingo dydžio minimalioji mėnesinė alga, traktavimu yra pažeidžiamos LR Konstitucijos 23 str., 29 str., 48 str. 1 d. nuostatos.

7Atsakovė LR Seimo kanceliarija atsiliepime į skundą (b. l. 16) prašė palikti skundą nenagrinėtą arba bylą nutraukti, kadangi 2007-03-20 Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad ginčijama LR Darbo kodekso nuostata ir LR Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Konstitucijai.

8Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 18–19) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. 2007-03-20 Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad minėtas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijai.

9Skundas atmestinas.

10Pareiškėjas S. A. yra valstybės tarnautojas.

11Jis kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), apskaičiuojant jo darbo užmokestį buvo taikomas tas pats minimaliosios mėnesinės algos dydis – 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimalioji mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimai reguliuojami LR valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 23 str., kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinio dydžio).

13Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pripažino, kad LR darbo kodekso 187 str. 1 d. nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius“ bei Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1, 2 punktai ir Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo galimybė suponuoja ir galimybę skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms (pagal tam tikrus kriterijus skiriamoms) valstybės tarnautojų grupėms taikyti inter alia skirtingas darbo apmokėjimo sistemas. Nustatytu teisiniu reguliavimu nepaneigiamas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

14Pagal Konstitucijos 102 straipsnį ir LR Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Kol nėra oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai, valstybės valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti taikyti to teisės akto, motyvuodamos jo nekonstitucingumu.

15Vadovaujantis šiomis nuostatomis konstatuojama, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus, jog nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo mokamas ne toks darbo užmokestis, kokį jis privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus. Pareiškėjo skundžiamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, jog jo mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA.

16Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakoves mokėti pareiškėjui kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjo nurodytas darbo užmokesčio nepriemokas ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl prašymas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką atmestinas.

17Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai