Byla 2A-1166-431/2013
Dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir kredito sutarčių sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Gelaksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelaksa“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S veikiančio per Lietuvos filialą, tretieji asmenys UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, A.S., R.S., K.K., dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ir kredito sutarčių sąlygų pakeitimo,

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas nurodo, kad kredito sutartimi Nr. KL200608-1499 atsakovas iki 2013 m. rugpjūčio 19 d. suteikė ieškovui 490 000 Lt tikslinį kreditą Gamybinėms patalpoms ir joms reikalingai įrangai įsigyti. Ieškovas, susidūręs su ekonominiais sunkumais dėl šalyje prasidėjusio bendro ūkio nuosmukio ir sunkiai beišgalėdamas laiku sumokėti mėnesines įmokas (6 125 Lt) bei palūkanas, nelaukdamas, kol susidarys įsiskonimas, dar 2008 m. liepos 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2018 m. Negavęs jokio atsakymo pakartotinai kreipėsi 2008 m. rugsėjo 8 d., prašydamas partęsti terminą iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. Negavus atsakymo vėl kreipėsi 2008 m. spalio 20 d., siūlydamas pratęsi galutinį grąžinimo terminą iki 2015 m. spalio mėnesio, sumažinant mėnesinę įmoką iki 4000 Lt. Negavus atsakymo vėl kreipėsi į atsakovą 2008 m. gruodžio 30 d., prašydamas pakeisti kredito grąžinimo sąlygas, bei konvertuoti valiutą iš litų į eurus. 2009 m. vasario 26 d. pranešimu atsakovas atsisakė pakeisti kredito sutarties sąlygas motyvuodamas tuo, kad ieškovo akcininkas K.K. atsisakė asmeniškai laiduoti už ieškovo pareigų, pagal kredito sutartį įvykdymą.

62007 m. liepos 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Mokėjimo kortelių kredito limito suteikimo sutartis Nr. BK200607-1412, kuria atsižvelgiant vėlesnius sutarties pakeitimus, ieškovui buvo suteiktas maksimalus 50 000 Lt kortelės kredito limitas, kurio panaudota dalis privalėjo būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 31 d. Ieškovui laiku nepadengus pagal Kredito limito sutartį panaudoto kredito dalies, 2008 m. rugsėjo 23 d. ieškovas buvo priverstas, itin nepalankiomis sąlygomis, pasirašyti Kredito sutartį Nr. KL200809-0453, kuria atsakovas iki 2009 m. rugsėjo 26 d. suteikė 46 665 Lt tikslinį kreditą ieškovo įsiskolinimui pagal Kredito limito sutartį refinansuoti. Ieškovo pareigų pagal Kredito limito sutartį bei Kredito sutartį Nr. KL200809-0453, vykdymas be kita ko, buvo užtikrintas Gamybinių patalpų antriniu įkeitimu bei ieškovo akcininkų A.S. bei jo sutuoktinės R.S. ir K.K. asmeniniu laidavimu.

7Ieškovas prašė pripažinti 2006 m. rugsėjo 19 d. kredito sutarties Nr. KL200608-1499 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti 2006 m. rugsėjo 19 d. kredito sutarties Nr. KL200608-1499 sąlygas pagal išdėstytas ieškinyje, pripažinti 2008 m. rugsėjo 23 d. kredito sutarties Nr. KL200809-0453 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, pakeisti 2008 m. rugsėjo 23 d. kredito sutarties Nr. KL200809-0453 sąlygas pagal išdėstytas ieškinyje.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai apeliuoja į tai, kad jis neva keturis kartus kreipėsi į atsakovą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau šis nebendradarbiavo ir gindamas tik savo interesus, atsisakė keisti kredito sutarčių sąlygas. Byloje konstatuota, kad atsakovas suteikė ieškovui kreditus 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2007 m. liepos 20 d. sutartimis (t. 1, b. l.36-42, 63-70). Ieškovui kilus finansinių sunkumų, atsakovas refinansavo 2007 m. liepos 20 d. sutartimi suteiktą kreditą, suteikiant naują kreditą 2008 m. rugsėjo 23 d. sutartimi. Atsakovui 2009 m. rugsėjo 15 d. raštais informavus ieškovą, jog yra susidaręs įsiskolinimas, nustatė 10 dienų terminą įsiskolinimui padengti, tuo tarpu ieškovas į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo kreipėsi 2008 m. spalio 20 d., 2008 m. gruodžio 30 d. nemotyvuotais pranešimais, ir tik 2010 m. balandžio 26 d. buvo pateiktas motyvuotas prašymas. Toks ieškovo elgesys, teismo nuomone negali būti vertinamas kaip rūpestingas, apdairus ir pakankamai iniciatyvus siekiant užtikrinti savo prievolių įvykdymą. Ieškovas į bylą teikė įvairius dokumentus, jo nuomone patvirtinančius, kad ateityje jis galės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie nėra tiesiogiai susiję su reiškiamais reikalavimais. Teismo nuomone, sprendžiant ginčą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, esminės reikšmės turi aplinkybės egzistavusios sutarties nutraukimo metu, ar netrukus po sutarties nutraukimo, o ne aplinkybės susijusios su galimomis ieškovo, kaip verslininko, perspektyvomis. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teismas siūlė ieškovui ginčą spręsti taikiai, tačiau ieškovas nepateikė atsakovui racionalaus pasiūlymo. kredito sutartyse buvo sulygta, kad jei ieškovas daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja įvykdyti bet kokį savo mokėjimo (finansinį įsipareigojimą), sutartis laikoma nutraukta, be atskiro pranešimo. Šiuo atveju atsakovo pranešimo dienai ieškovas buvo pradelsęs daugiau kaip 15 dienų. Be to, atsakovas informavo ieškovą apie esamą įsiskolinimą, nustatė terminą įsiskolinimui padengti. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad nuo įsiskolinimo atsiradimo dienos jis ėmėsi priemonių bent iš dalies jį padengti. Todėl konstatuotina, kad kredito sutartys buvo nutrauktos teisėtai.

10Teismas nesutinka su ieškovo argumentais apie tai, kad atsakovas elgdamasis nesąžiningai, visą riziką dėl krizės šalyje, perkėlė ieškovui, ir nepagrįstai, neprisiimdamas sau jokios rizikos, reikalauja papildomo prievolių užtikrinimo. Šalys sudarė kreditavimo sutartis, pagal kurias bankas įsipareigoja suteikti kredito gavėjui nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo sutartis yra dvišalė sutartis, kurios dalykas yra kreditoriaus suteikiamas kreditas ir skolininko vykdomo kredito grąžinimo bei mokamų palūkanų sumos. Sprendimų dėl investavimo į kredituojamą verslą priėmimas, investavimas ir kredituojamo verslo organizavimas nėra kreditavimo sutarties dalykas. Bankas yra finansų įstaiga, kurios verslo rizika yra kreditų teikimas. Finansų įstaiga turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis). Ieškovas, būdamas verslininku, iš anksto susipažino su sutarčių sąlygomis, turėjo tinkami įvertinti riziką susijusią su galimais rinkos pokyčiais. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančios aplinkybių, nurodytų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje, buvimas šiuo atveju neįrodytas. Konstatavus, jog kredito sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, netenkintini ir ieškovo reikalavimai, kuriais prašoma pakeisti sutarties sąlygas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gelaksa“ prašė panaikinti 2011 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-664- 866/2011 ir priimti naują sprendimą - Ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia nurodytais motyvais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neteisingai vertinant ar nepagrįstai nevertinant faktinių aplinkybių, neteisingai taikant teisės normas.

13Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pripažindamas, jog atsakovas Kredito sutartis nutraukė pagrįstai, vadovavosi išimtinai Kredito sutartyse įtvirtinta jų nutraukimo tvarka, nepagrįstai neatsižvelgė į LR civilinio kodekso (toliau - „CK") 6.217 straipsnyje įtvirtintas sutarties nutraukimo sąlygas į kurias (kaip nurodoma susiklosčiusioje teismų praktikoje) būtina atsižvelgti, nevertino atsakovo veiksmų ir jų įtakos ieškovo galimybėms tinkamai vykdyti Kredito sutartis, neatsižvelgė į Kredito sutarčių nutraukimo pasekmes jos šalims protingumo aspektu bei nepagrįstai atsisakė vertinti kitas Kredito sutarčių nutraukimo teisėtumui nustatyti reikšmingas aplinkybes (ieškovo finansinę būklę pagrindžiančius dokumentus), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

14Sprendime nurodoma, jog ieškovas tik kartą (2010 m. balandžio 26 d. raštu) motyvuotai kreipėsi į atsakovą dėl Kredito sutarčių sąlygų pakeitimo, todėl jo elgesys (siekiant užtikrinti savo sutartinių pareigų vykdymą) nelaikytinas rūpestingu, apdairiu ir pakankamai iniciatyviu. Ši Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo padaryta išvada neatitinka byloje esančių aplinkybių.

15Ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas apsvarstyti Kredito sutarčių pakeitimo galimybes dar 2008 m. liepos 29 d., t.y. iki susidarant įsiskolinimui pagal Kredito sutartis. Negavęs jokio atsakymo į minėtą prašymą, ieškovas dar tris kartus (2008 m. rugsėjo 8 d., 2008 m. spalio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. raštais) kreipėsi į atsakovą prašydamas pakeisti Kredito sutarčių sąlygas. Pastebėtina, jog šie prašymai buvo suformuluoti ant standartinių atsakovui adresuotinų prašymų formų ir juose nurodyti prašymai (pakeisti Kredito sutarčių sąlygas) buvo suformuluoti pakankamai aiškiai.

16Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl Ieškovo nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad būtent atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję ieškovui įvykdyti Kredito sutarčių sąlygas.

17Atsakovas nutraukė Kredito sutartį bei Kredito sutartį Nr. 2 ir pradėjo priverstinį išieškojimą iš Gamybinių patalpų, t.y. patalpų, kurių įsigijimui finansuoti buvo suteiktas Kreditas. Pardavus Gamybines patalpas tolesnė ieškovo veikla butų neįmanoma, kadangi patalpos yra esminis materialus ieškovo verslo elementas. Be to, dabartinėmis nekilnojamojo turto rinkos sąlygomis, Gamybinės patalpos kaip įprastinės gamybinės patalpos, nebus parduotos už tokią kainą, kokia faktiškai buvo Kredito sutarties sudarymo metu. Taigi atsakovui pardavus Gamybines patalpas, ieškovo įsiskolinimas atsakovui, tikėtina, liktų nepadengtas. Tokiu atveju ieškovas netektų vienintelių patalpų savo veiklai vykdyti, nepadengtų kitų skolų ir bankrutuotų. Kadangi ieškovo akcininkai yra asmeniškai laidavę už ieškovo pareigų pagal Kredito sutartį Nr. 2 įvykdymą, aukščiau įvardintu atveju jie taip pat patirtų nuostolių. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės buvo nurodytos ieškinyje. Nepaisant to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, dėl jų nepasisakė. Kredito sutarčių nutraukimas sukels itin neigiamas pasekmes ieškovo darbuotojams ir pakeis viešąjį interesą. Ieškovas mano, kad atsakovas, būdamas ekonomiškai stipresnis civilinių teisinių santykių subjektas, neturėtų suabsoliutinti savo turtinių interesų bei beatodairiškai siekti pelno ir turėtų savo interesus įgyvendinti taip, kad būtų kuo mažiau paneigiami kitų socialinių grupių (šiuo atveju ieškovo darbuotojų) interesai. Tik toks atsakovo elgesys būtų suderinamas su teisingumo bei protingumo principais. Priešingai, atsakovas, nutraukdamas Kredito sutartis, nepagrįstai didele apimtimi apribojo ne tik ieškovo, bet ir ieškovo darbuotojų interesus bei socialines teises, todėl elgėsi neteisingai ir nesąžiningai.

18Įstatymų leidėjas, suteikdamas komerciniams bankams teisę verstis lėšų skolinimu, numatė, kad bankas turi prisiimti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Atsakovas yra komercinis bankas, todėl jis turėtų prisiimti bent minimalią su lėšų skolinimu susijusią riziką. Kredito sutartis yra atlygintinė, t.y. už suteiktą kreditą kredito gavėjas privalo mokėti sutartas palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Bankas, skolindamas pinigus įvertina kiekvieno kliento galimybes grąžinti kreditą, o nustatytą kredito negrąžinimo riziką objektyvizuoja konkrečiam klientui nustatoma palūkanų marža. Kuo didesnė rizika, kad klientas negrąžins jam suteikto kredito, tuo didesnė jam taikomų palūkanų marža. Kaip ir kiekvienas savo rizika veikiantis ūkio subjektas, bankas negali ir neturi teisės perkelti visos su savo pelninga veikla susijusios rizikos savo kontrahentams (klientams, verslo partneriams ir pan.).

19Pastebėtina, kad ieškovas pagal Kredito sutartį Nr. 1 atsakovui viso yra sumokėjęs 155.659 Lt grąžinimo įmokų, palūkanų bei kitų mokesčių, t.y. daugiau kaip 30% visos kredito sumos. Pagal Kredito sutartį Nr. 2 ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 7.835 Lt grąžinimo įmokų, palūkanų bei mokesčių, t.y. daugiau kaip 15% visos pagal šią sutartį suteikto kredito sumos. Be to, ieškovo pareigų pagal Kredito sutartį vykdymas yra užtikrintas UAB "INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS" (INVEGA) garantija Nr. 00827, o ieškovo pareigų pagal Kredito sutartį Nr. 2 vykdymas, kaip jau minėta, ieškovo akcininkų asmeniniu laidavimu. Nepaisant maksimalaus Atsakovo turtinių interesų užtikrinimo bei veiklos pagal Kredito sutartis pelningumo, atsakovas, atsisakydamas prisiimti bet kokią su ieškovui suteiktų, kreditų negrąžinimu susijusią riziką (kuri, kaip jau minėta, yra nedidelė ir gali būti pagrįstai įvertinta), atsiradus pirmiesiems ieškovo veiklos sutrikimams, neatsižvelgdamas į pagrįstus ieškovo interesus bei teisės aktų jam keliamus reikalavimus, ieškovo finansavimą nutraukė. Toks atsakovo elgesys pripažintinas nesąžiningu.

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pripažindamas, kad atsakovas pagrįstai nutraukė sutartis, vadovavosi išimtinai šių sutarčių nuostatomis. Visgi, ieškovas laikosi pozicijos, kad siekiant nustatyti, ar Kredito sutartys buvo nutrauktos pagrįstai, būtina įvertinti, ar ieškovas jas pažeidė iš esmės.

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo byloje esančiomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, jog atsakovo interesai bei teisėti lūkesčiai dėl Kredito sutarčių pažeidimo iš esmės suvaržyti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apyvartos auga ir finansinė situacija stabilizuojasi, atsakovui pratęsus Kredito grąžinimo terminą ieškovas būtų pajėgus mokėti mėnesines įmokas ir palūkanas, todėl atsakovas toliau sėkmingai gautų pelno, t.y. jo lūkesčiai pagal Kredito sutartį būtų visiškai įgyvendinti.

22Sprendime taip pat nurodoma, jog į bylą pateikti dokumentai, kurie patvirtina ieškovo finansinį pajėgumą vykdyti Kredito sutartis pakeistomis sąlygomis, yra nevertintini, kadangi jie nėra susiję su ieškovo reiškiamais reikalavimais. Su tokia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pozicija ieškovas kategoriškai nesutinka. Kaip buvo nurodyta ieškinyje, ieškovas, prašydamas atsakovo pakeisti Kredito sutarčių sąlygas, jam buvo pateikęs verslo planą, kuriuo grindė savo galimybes vykdyti Kredito sutartis pakeistomis sąlygomis. Šis verslo planas buvo parengtas vadovaujantis Kredito sutarčių metu buvusia ieškovo finansine situacija ir jos gerėjančiomis perspektyvomis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme vykusio proceso metu ieškovo nuolat teikiami dokumentai apie gerėjančią jo finansinę būklę pagrindė minėto verslo plano pagrįstumą. Taigi šie dokumentai turėjo esminės reikšmės vertinant ar atsakovas, susipažinęs su ieškovo jam pateiktu verslo planu, pagrįstai atsisakė atnaujinti Kredito sutarčių galiojimą pakeistomis sąlygomis. Kadangi atsakovas numatė, o jeigu nenumatė - privalėjo numatyti, kad pagal Kredito sutartis suteiktų kreditų ieškovui gali nepavykti grąžinti iš anksto sutartu laiku - tai lemia atsakovo, kaip finansų įstaigos veiklos specifika, vėlesnis kreditų grąžinimas neturės beveik jokios įtakos atsakovo finansinei padėčiai, atsakovui Kredito sutarčių sudarymas buvo pelningas, ieškovo pareigų pagal kredito sutartis vykdymas yra užtikrintas trečiojo asmens garantija bei ieškovo akcininkų asmeniniu laidavimu, atsakovo reakcija į Kredito sutarčių pažeidimus laikytina neproporcinga, kredito sutarčių pažeidimas laikytinas formaliu, o kredito sutarčių nutraukimas — neteisėtu.

23Atsakovas yra didelę finansinę galią turintis ūkio subjektas, kuris dėl savo veiklos specifikos be didesnių sunkumų turėtų pergyventi šalies ūkio nuosmukio laiką. Priešingai, ieškovas yra smulki įmonė, kuriai vykdyti dabartines Kredito sutarties bei Kredito sutarties Nr. 2 sąlygas dėl smukusios apyvartos bei klientų įsiskolinimo, kuris viršija 130.000 Lt yra neįmanoma. Kadangi kredito sutarčių nevykdymui esminę įtaką turėjo vyravusi ekonominė krizė, jos negalėjo būti vykdomos dėl bendro ūkio nuosmukio sumažėjusių ieškovo apyvartų, padidėjusio klientų įsiskolinimo, todėl pripažintina, kad kredito sutarčių sąlygos negali būti vykdomos dėl objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių. Abi kredito sutarties šalys turėtų prisiimti iš esmės pasikeitusių ekonominių veiklos aplinkybių sukeltas pasekmes.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S nurodė, kad nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais. Įstatyminiai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kredito sutartimis šalys nusimatė savo teises ir pareigas. Kredito sutartyse numatyta, kad klientui daugiau kaip 15 (penkiolika) kalendorinių dienų vėluojant įvykdyti bet kokį savo mokėjimo (finansinį) įsipareigojimą, ši sąlyga laikoma sutarties nutraukimo pagrindu, atsakovas (bankas) turi teisę pareikalauti, kad ieškovas (klientas) per 10 (dešimt) darbo dienų nuo atsakovo (banko) rašto išsiuntimo grąžintų visą įsiskolinimą pagal šią sutartį prieš galutinį grąžinimo terminą. Tiek sutarčių nuostatos, tiek CK 6.217 straipsnio 1 dalį atsakovas galėjo nutraukti sutartį, nes ieškovas sutarčių neįvykdė ir netinkamai vykdė (aukščiau matyti, jog ieškovo pradelsti mokėjimai yra ženklūs) ir tai esminis sutarčių pažeidimas.

25CK 6.204 str. 3 d. įtvirtinta, kad kreipimasis į kitą šalį ar teismą dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Šiuo atveju apeliantas naudodamasis įstatyme įtvirtintomis gynimosi priemonėmis ir kreipdamasis į teismą su ieškiniu sustabdė sutarties vykdymą, t.y. nevykdė Kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, neatliko pagal sutartį numatytų mokėjimų atsakovui, kuo iš esmės pažeidė tarp šalių susiklosčiusią praktiką ir Kredito sutartis.

26Atsakovas veikia Lietuvos rinkoje, todėl jis lygiai taip pat kaip ir kiti verslo dalyviai, įskaitant ieškovą, jaučia šios dienos ekonominės situacijos įtaką savo verslui. Dėl aukščiau įvardintų priežasčių atsakovas mano, kad sunki ekonominė situacija rinkoje ir bendras mažmeninės apyvartos sumažėjimas savaime nereiškia, kad ieškovui tapo taip iš esmės sudėtinga vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, jog reikalinga Kredito sutartį pakeisti. Be to, ieškovas nepateikia jokių konkrečių įrodymų apie savo turtinę padėtį, įrodančią jog jis negali vykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį.

27Tokie atvejai, kai pasikeičia ekonominė situacija arba kai valstybėje yra pakeičiami įstatymai ar valstybės institucijos nevykdo savo įsipareigojimų yra ne atsakovo, o ieškovo rizika. Tai patvirtina ir UNIDROIT bei Europos sutarčių teisės principų komentarai, kuriuos ir atspindi CK 6.204 str. Jei ieškovo manymu valstybės institucijos savo veiksmais sukėlė žalos - jis gali į šioms institucijoms reikšti ieškinį, kaip tai numato pvz. CK 6.127 str. ar CK 6.271 str. Ieškovas yra verslininkas, todėl ieškovo finansiniai rezultatai yra ieškovo komercinės veiklos - verslo - išraiška. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl ieškovas, būdamas verslininkas, turi elgtis protingai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, tinkamai prognozuoti ir protingai vykdyti savo veiklą, numatydamas galimus neigiamus tokios veiklos scenarijus bei krizės valdymo priemones, prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

30Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

31Vienas sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos šalies prašymu teismine tvarka. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

32Kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra šioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. išsprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas. Sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeistų favor contractus principą. Tačiau, pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę.

33Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Šių teisės normų visuma suponuoja, kad sutartis, įpareigojanti atlikti veiksmus paeiliui ateityje, turi būti suprantama kaip sutartis, turinti sąlygą, jog sutarties vykdymo aplinkybės išliks tos pačios. CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant pasikeitusioms aplinkybėms, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas.

34Skundžiamo sprendimo motyvuose nustatyta, kad ieškovas 2008 m. liepos 29 d., 2008 m. rugsėjo 8 d., 2008 m. spalio 20 d., 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2010 m. balandžio 26 d. pranešimais kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo (t. 1, b. l. 56- 61), į bylą teikė įvairius dokumentus, jo nuomone patvirtinančius, kad ateityje jis galės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atitinkamai bankas, ieškovui kilus finansinių sunkumų, refinansavo 2007 m. liepos 20 d. sutartimi suteiktą kreditą, suteikiant naują kreditą 2008 m. rugsėjo 23 d. sutartimi, 2009 m. vasario 26 d. raštu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovo akcininkas K.K. atsisako laiduoti pagal ieškovo kredito sutartis, bankas netenkino prašymo pakeisti paskolos valiutą iš litų į eurus, bei nustatyti naują kredito grąžinimo grafiką (t. 1, b. l. 62).

352009 m. rugsėjo 15 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad pranešimo dienai ieškovo įsiskolinimas pagal 2008-09-23 kredito sutartį sudaro 14 729, 35 Lt, ir reikalavo įsiskolinimą padengti iki 2009 m. rugsėjo 23 d., nes priešingu atveju bus laikoma, jog sutartis nutraukta (t. 1, b. l.47), 2009 m. rugsėjo 15 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad pranešimo dienai ieškovo įsiskolinimas pagal 2006-08-19 kredito sutartį sudaro 72 122, 74 Lt, ir reikalavo įsiskolinimą padengti iki 2009 m. rugsėjo 23 d., nes priešingu atveju bus laikoma, jog sutartis nutraukta (t. 1, b. l. 35). Šie įrodymai patvirtina, kad jau 2009 m. rugsėjo mėnesį apeliantui privalėjo būti aišku, kad bankas nesutiko su kredito sutarčių sąlygų pakeitimu, todėl, manydamas, kad kreditorius nepakankamai bendradarbiavo ar priėmė nepagrįstą sprendimą, remdamasis sutarties vykdymo suvaržymu, turėjo būti aktyvus ne tik teikiant kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado, bet, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, naudotis teise operatyviai kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo, nes priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Nors CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, koks turi būti protingas terminas šalims susitarti, kolegija pažymi, kad šis terminas priklauso nuo sutarties pobūdžio, sutarties šalies galimybių vykdyti sutartį nepakeistomis sąlygomis ir kita. Tokiais atvejais gali būti taikomos ir bendrosios sutarčių pakeitimo nuostatos, nustatytos CK 6.223 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti arba jei per 30 dienų negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelis kartus siūlė tartis kreditoriui, bet nei tuo metu, kai atsakymas buvo negautas, nei tuo metu, kai buvo gauti pranešimai dėl sutarčių nutraukimo, delsė kreiptis į teismą, ieškinys buvo pareikštas 2010-05-07.

36Kita esminė sąlyga, lemianti ginčo išnagrinėjimą yra ta, kad kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, – kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo sutartines pareigas tinkamai vykdė iki 2009 metų kovo mėnesio, atitinkamai kreditorius 2009 m. rugsėjo mėnesį taikė sutartyje numatytą savo teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu. Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog viena sutarties šalis pasiūlė kitai šaliai keisti sutartį, netrukdo pasiūlymą gavusiai sutarties šaliai ginti savo pažeistas teises visais teisių gynimo būdais, jeigu pasiūlymą keisti sutartį pateikusi šalis sutarties nevykdo ar vykdo ją netinkamai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, be kita ko, nutraukti sutartį, jeigu sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas iš prie ieškinio pridėtų dokumentų bei atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, pagrįstai sprendė, kad ieškovas padarė esminį kredito sutarčių pažeidimą, todėl atsakovas pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti sutartį.

37Įvertinus nustatytas aplinkybes nurodytais pagrindais, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas kredito sutartis nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Apeliantas iki tol, kol sutarties sąlygos nebuvo pakeistos arba šalių susitarimu, arba teismo sprendimu, privalėjo vykdyti sutarties sąlygas tokias, kokios buvo pasirašytos, tačiau apeliantas sutarčių nevykdė, o tai sudarė pagrindą sutarčių nutraukimui jose nurodytomis sąlygomis. Jeigu apeliantas iki kreipimosi į teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo būtų vykdęs savo prievolę pagal sutartis, teismas būtų privalėjęs spręsti visų pirma klausimą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, o tik po to klausimą dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas sutartis vykdė iki 2009 m. kovo mėnesio, o ieškinį teismui pateikė tik 2010 m. gegužės mėnesį, kai jo įsiskolinimas bankui dar 2009 m. rugsėjo mėnesiui buvo 86 852,09 Lt. Kreipimasis į kreditorių dėl sutarties sąlygų pakeitimo neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti prisiimtą prievolę, o kreipimaisis į teismą po to, kai yra pradėtas priverstinis išieškojimas, sudaro pagrindą išvadai, kad skolininkas buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, siekdamas ginti savo teises. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes atsižvelgta į santykių pobūdį, o sutarties pažeidimai, prasidėję 2009 m. kovo mėnesį, įvertinus visą sutarties terminą, truko gana ilgą laikotarpį. Kiti apelianto skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo išnagrinėjimui iš esmės, todėl dėl jų nepasisakoma.

38Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

40Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Gelaksa“... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas nurodo, kad kredito sutartimi Nr. KL200608-1499 atsakovas iki 2013 m.... 6. 2007 m. liepos 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Mokėjimo... 7. Ieškovas prašė pripažinti 2006 m. rugsėjo 19 d. kredito sutarties Nr.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad... 10. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais apie tai, kad atsakovas elgdamasis... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Gelaksa“ prašė panaikinti 2011 m.... 13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pripažindamas, jog atsakovas Kredito... 14. Sprendime nurodoma, jog ieškovas tik kartą (2010 m. balandžio 26 d. raštu)... 15. Ieškovas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas apsvarstyti Kredito... 16. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl Ieškovo... 17. Atsakovas nutraukė Kredito sutartį bei Kredito sutartį Nr. 2 ir pradėjo... 18. Įstatymų leidėjas, suteikdamas komerciniams bankams teisę verstis lėšų... 19. Pastebėtina, kad ieškovas pagal Kredito sutartį Nr. 1 atsakovui viso yra... 20. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pripažindamas, kad atsakovas pagrįstai... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo... 22. Sprendime taip pat nurodoma, jog į bylą pateikti dokumentai, kurie patvirtina... 23. Atsakovas yra didelę finansinę galią turintis ūkio subjektas, kuris dėl... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S nurodė, kad... 25. CK 6.204 str. 3 d. įtvirtinta, kad kreipimasis į kitą šalį ar teismą dėl... 26. Atsakovas veikia Lietuvos rinkoje, todėl jis lygiai taip pat kaip ir kiti... 27. Tokie atvejai, kai pasikeičia ekonominė situacija arba kai valstybėje yra... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 30. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą... 31. Vienas sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas, kurio... 32. Kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204... 33. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK... 34. Skundžiamo sprendimo motyvuose nustatyta, kad ieškovas 2008 m. liepos 29 d.,... 35. 2009 m. rugsėjo 15 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad pranešimo... 36. Kita esminė sąlyga, lemianti ginčo išnagrinėjimą yra ta, kad kol sutartis... 37. Įvertinus nustatytas aplinkybes nurodytais pagrindais, teisėjų kolegija... 38. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti...